- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-05
- Bylos Nr.
- e2S-1409-803/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00420-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- I. D.
- Atsakovas
- D. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui D. B. dėl žalos atlyginimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl skolos priteisimo bei ieškovės iškeldinimo iš nuomojamo būsto.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo keturių mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą – 5280 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas pateikė priešieškinį ir patikslintą priešieškinį, kuriuose prašė priteisti iš ieškovės atsakovui 3750,80 Eur skolą, 1028,24 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, įpareigoti ieškovę ir jos šeimos narius per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsikelti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovei ir jos šeimos nariams atsisakius geranoriškai išsikelti iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priteisti iš ieškovės atsakovui nuostolius, lygius 50 (penkiasdešimt) Eur per dieną, juos skaičiuojant nuo termino išsikelti suėjimo dienos iki faktinio ieškovės ir jos šeimos narių išsikėlimo iš buto, esančių (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendimu ieškovės ieškinys buvo atmestas, o priešieškinis patenkintas. Teismas priteisė iš ieškovės atsakovui 3750,80 Eur skolą, 1028,24 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo (2019-01-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1393 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat teismas įpareigojo ieškovę ir jos šeimos narius per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsikelti iš gyvenamųjų patalpų, ieškovei ir jos šeimos nariams atsisakius geranoriškai išsikelti iš gyvenamųjų patalpų (buto), esančių adresu (duomenys neskelbtini), priteisė iš ieškovės atsakovo naudai nuostolius, lygius 50 (penkiasdešimt) Eur per dieną, juos skaičiuojant nuo termino išsikelti suėjimo dienos iki faktinio ieškovės ir jos šeimos narių išsikėlimo iš gyvenamųjų patalpų (buto), esančių (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
4. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 15 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendimo.
4. Teismas nustatė, kad apeliacinio skundo surašymo data yra 2019 m. liepos 5 d., skundas teisme gautas ir užregistruotas – 2019 m. liepos 8 d. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog nagrinėjamu atveju teismo sprendimas buvo priimtas 2019 m. birželio 4 d., o apeliacinis skundas galėjo būti paduotas per trisdešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, konstatavo, kad paskutinė diena apeliaciniam skundui pateikti buvo 2018 m. liepos 3 d., todėl ieškovei nepateikus prašymo atnaujinti praleistą apeliacinio skundo pateikimo terminą sprendė, kad nėra pagrindo priimti ieškovės apeliacinį skundą.
III. Atskirojo skundo ir atliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. nutarties panaikinimo, kuriame prašo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
5.1. pirmos instancijos teismas sprendimą priėmė 2019 m. birželio 4 d., todėl paskutinė diena pateikti teismui apeliacinį skundą yra 2019 m. liepos 4 d., o ne kaip teigia teismas 2019 m. liepos 3 d.;
5.2. prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti pateiktas teismui 2019 m. liepos 5 d. kartu su apeliaciniu skundu. Prašyme atnaujinti praleistą terminą buvo nurodyta ir priežastis dėl ko vieną dieną ieškovė praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti. Visą skundo padavimo laikotarpį tarp ieškovės ir atsakovo vyko derybos dėl teismo sprendimo vykdymo taikos sutarties pasirašymo, tačiau paskutinę dieną apeliaciniam skundui paduoti atsakovas atsisakė pasirašyti teismo sprendimo vykdymo taikos sutartį, todėl ieškovė tą pačią dieną pateikti teismui apeliacinį skundą galimybių neturėjo.
Atsiliepimas
6. Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. nutarties kaip nepagrįstą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
6.1. ieškovė praleido terminą apeliaciniam skundui pateikti. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas buvo priimtas 2019 m. birželio 4 d., atitinkamai skundas dėl šio sprendimo turėjo būti paduotas iki 2019 m. liepos 4 d. Apeliacinį skundą ieškovė pateikė tik 2019 m. liepos 8 d. Taigi ieškovė net keturias dienas praleido terminą apeliaciniam skundui pateikti;
6.2. ieškovė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek paduodant apeliacinį skundą buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, kuriam neabejotinai yra žinomi civilinio proceso įstatymai bei terminų skaičiavimo taisyklės;
6.3. priešingai nei nurodo ieškovė atskirajame skunde, ieškovė ir atsakovas visą apeliacinio skundo pateikimo terminą nesiderėjo ir nesitarė dėl taikos sutarties sudarymo. Tik 2019 m. liepos 1 d. ieškovės sūnaus tėvas telefonu susisiekė su atsakovu dėl galimybės sudaryti taikos sutartį ir tik 2019 m. liepos 2 d. (tai yra, likus vos dviem dienoms iki termino pateikti apeliacinį skundą pabaigos) atsiuntė atsakovui siūlomos taikos sutarties projektą, su kuriuo atsakovas nesutiko;
Šalies argumentai
6.4. ieškovė baigiantis terminui pateikti apeliacinį skundą inicijavo derybas dėl taikos sutarties sudarymo. Ieškovė, atstovaujama profesionalaus teisininko, turėjo suvokti, jog šalys galimai per dvi dienas nesuderins taikos sutarties teksto ir, būdama atidi bei rūpestinga, privalėjo kreiptis dėl taikos sutarties sudarymo anksčiau arba pasirengti įstatymo nustatytu terminu teismui pateikti apeliacinį skundą. Tačiau šių veiksmų ieškovė nepadarė. Priešingai, derybų inicijavimą dėl taikos sutarties sudarymo ieškovė panaudojo kaip pretekstą pratęsti terminą apeliacinio skundo pateikimui;
6.5. ieškovės nurodomos termino praleidimo priežastys (tai yra, tariamos derybos dėl taikos sutarties su atsakovu) nesutrukdė ir neatėmė iš ieškovės galimybės įgyvendinti savo procesinę teisę paduodant apeliacinį skundą per įstatymuose nustatytą terminą;
6.6. ieškovė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose ne kartą nurodė, kad ieškovė tinkamai nesuformulavo savo ieškinio pagrindo, tai yra, ieškovė viso proceso metu laikėsi nenuoseklios pozicijos, sąmoningai nekonkretizavo savo teiginių, nenurodė, iš kokių teisės normų kildina savo ieškinio reikalavimą. Nagrinėjant bylą buvo akivaizdu, jog ieškovės ieškinio pareiškimas nebuvo susijęs su tariamai pažeistomis ieškovės teisėmis, tačiau sietinas su visai kitais motyvais, tai yra, tikrieji ieškovės ieškinio padavimo motyvai galimai buvo susiję su nesąžiningu siekiu ir toliau nesąžiningai naudotis butu, vilkinti atsiskaitymą su atsakovu, o taip pat atidėti išsikraustymą iš neteisėtai naudojamo buto. Akivaizdu, kad ir paduodant apeliacinį skundą ieškovė ir toliau piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, tai yra, kaip praleisto termino atnaujinimo pagrindą nurodo visiškai tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Atsakovas jau ne kartą bylos nagrinėjimo metu siekė taikiai susitarti su ieškove, tačiau derybos niekada neduodavo rezultatų, kadangi ieškovė atsisakydavo sumokėti net ir sumažinto dydžio skolą už buto nuomą ir, be kita ko, nepagrįstai reikalaudavo be jokio teisinio ir loginio pagrindimo iš atsakovo atitinkamų sumų sumokėjimo ieškovei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės apeliacinį skundą dėl to, kad buvo praleistas įstatyme numatytas jo pateikimo terminas.
8. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis).
9. CPK 307 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 307 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktą apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
10. Nagrinėjamu atveju ieškovė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendimo kartu su prašymu dėl termino atnaujinimo apeliaciniam skundui paduoti pateikė per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP). CPK 175¹ straipsnyje numatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis. Procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektorinių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Aprašo 3 punkte numatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis). Procesiniai dokumentai pateikiami teismui, kai dokumentus teikiantis asmuo LITEKO VEP posistemyje patvirtina konkrečių dokumentų siuntimą ir nurodo, kad žyminis mokestis sumokėtas, arba patvirtina konkrečių dokumentų siuntimą ir nurodo, kad žyminis mokestis nėra mokamas (Aprašo 12 punktas). Dokumentus teikiančiam asmeniui patvirtinus procesinių dokumentų siuntimą, LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų pateikimo teismui momentas (Aprašo 13 punktas). CPK 175¹ straipsnio 8 dalyje numatyta, jog šaliai išsiuntus procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, procesinis terminas nelaikomas praleistu.
11. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovės apeliacinis skundas teisme gautas ir užregistruotas 2019 m. liepos 8 d., konstatavo, kad ieškovė praleido apeliacinio skundo pateikimo terminą ir nepateikė teismui prašymo atnaujinti praleistą apeliacinio skundo pateikimo terminą.
12. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad kartu su ieškovės apeliaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendimo pateiktas ir prašymas dėl termino atnaujinimo apeliaciniam skundui paduoti, todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neprašė atnaujinti praleisto termino.
13. Kaip jau buvo minėta, ieškovė apeliacinį skundą kartu su prašymu dėl termino atnaujinimo apeliaciniam skundui paduoti pateikė per Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemę elektroninių ryšių priemonėmis. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ieškovė šiuos procesinius dokumentus pasirašė ir išsiuntė elektorinių ryšių priemonėmis 2019 m. liepos 5 d. 23:46:58 val. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė apeliacinio skundo padavimo dieną, nurodęs 2019 m. liepos 8 d., t. y. datą, kada ieškovės apeliacinis skundas realiai buvo gautas teisme ir užregistruotas, o ne kada buvo išsiųstas ieškovės.
14. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendimo apskundimo paskutinė diena buvo 2018 m. liepos 3 d. CPK 307 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 30 dienų terminas, skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo dienos, apeliaciniam skundui paduoti. CPK 73 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad dienomis skaičiuojama procesinio termino eiga prasideda rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos, kuriais apibrėžiama termino pradžia, todėl terminas apeliaciniam skundui paduoti pasibaigė 2019 m. liepos 4 d. 24:00 val.
15. Ieškovės apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendimo teisme gautas 2019 m. liepos 8 d. (pirmadienis), tačiau, kaip aukščiau nustatyta ieškovė apeliacinį skundą pateikė per EPP 2019 m. liepos 5 d. 23:46:58 val. (penktadienis), todėl apeliacinis instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė praleido pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo terminą vieną dieną. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė ir prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti.
16. Atskirajame skunde ieškovė taip pat prašo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Šį prašymą ieškovė motyvuoja tuo, jog atsakovas atsisakė pasirašyti teismo sprendimo vykdymo taikos sutartį paskutinę dieną, kada galėjo būti paduotas apeliacinis skundas nepraleidus termino.
17. CPK 307 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 30 dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti nėra naikinamasis ir gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 307 straipsnio 2 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, turi įvertinti termino praleidimo trukmę, priežastis, sutrukdžiusias laiku paduoti skundą, ginčo esmę, skundą teikiančio asmens elgesį rūpestingumo ir apdairumo aspektais, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013). Pažymėtina ir tai, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai.
18. Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisė yra pažeista, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Taip pat CPK 5 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatoma įstatymu ir tam, kad ši teisė būtų realizuota tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai. Jie drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Dalyvaujančio byloje asmens teisė su apeliaciniu skundu kreiptis į apeliacinės instancijos teismą prašant patikrinti priimto ir dar neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą turi būti įgyvendinta per 30 dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos, o jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jis turi būti atnaujintas (CPK 307 straipsnio 1 ir 2 dalis). Tuo tarpu jeigu asmuo nesilaiko įstatyme nustatytos tvarkos be jokios svarbios priežasties, tokia jo teisė neprivalo būti ginama.
19. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju paskutinė diena apeliaciniam skundui paduoti buvo 2019 m. liepos 4 d. Atsakovė apeliacinį skundą pateikė 2019 m. liepos 5 d. Vienintelę termino praleidimo priežastį ieškovė nurodė, kad visą apeliacinio skundo padavimo terminą vyko derybos dėl taikos sutarties sudarymo ir atsakovas paskutinę apeliacinio skundo padavimo dieną atsisakė pasirašyti taikos sutartį. Tuo tarpu atsakovas tokias ieškovės nurodomas aplinkybes neigia, teigdamas, jog ieškovė kelios dienos prieš termino pasibaigimą pateikė siūlymą dėl taikos sutarties sudarymo. Ieškovė nepateikė jokių jos nurodomas aplinkybes pagrindžiančių duomenų.
20. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės nurodoma termino praleidimo priežastį nėra pagrindo pripažinti svarbia, o kitų termino praleidimo priežasčių, galinčių būti pripažintų svarbiomis, ieškovė nenurodė.
21. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė apeliacinio skundo padavimo terminą, neišsprendė ieškovės prašymo dėl termino apeliaciniams skundui paduoti atnaujinimo, tokiu būdu pažeidė civilinio proceso teisės normas. Tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, kad apeliacinio skundo padavimo terminas praleistas, o apeliacinės instancijos teismui nepripažinus ieškovės nurodomas termino praleidimo priežastis svarbiomis, šis formalus civilinio proceso teisės normų pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 328 straipsnis), todėl ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
23. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis.
24. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas.
25. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad bylinėjimosi išlaidos, asmens patirtos ginant pažeistą teisę, turi būti visiškai ar iš dalies padengiamos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendžia teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, o pagrindinis jų paskirstymo principas – ginčą byloje pralaimėjusi šalis atlygina laimėjusiai šaliai jos patirtas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2010; 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 13 punktas).
26. Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme baigtas, t. y. pirmosios instancijos teismas yra priėmęs bylos nagrinėjime baigiamąjį teismo aktą (baigiamąjį teismo procesinį sprendimą) dėl ginčo esmės, todėl atmetus ieškovės I. D. atskirąjį skundą dėl atsisakymo priimti apeliacinį skundą, egzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos.
27. Atsakovas D. B. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Atsakovui suteiktos paslaugos už 241,76 Eur yra pagrįstos PVM sąskaita–faktūra bei apmokėjimą patvirtinančio dokumento kopija.
28. Bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą priteisiamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius (nauja redakcija nuo 2015.03.20).
29. Atsižvelgiant į tai, jog bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka rekomenduojamą priteisti sumą, išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, vadovaujantis CPK 3 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, iš apeliantės atsakovo naudai priteisiama 241,76 Eur išlaidų, patirtų dėl suteiktos teisinės pagalbos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės I. D. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovo D. B. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės I. D. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 241,76 Eur (du šimtus keturiasdešimt vieną eurą, 76 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.