- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-24
- Bylos Nr.
- 1A-166-616/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-60-1-00060-2012-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernesta Montvidienė, Regina Pocienė, Algimantas Valantinas
- Nuteistasis
- V. R., J. R.
- Advokatai
- Romanas Lupeika
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos Pocienės ir Algimanto Valantino,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. R. ir nuteistojo J. R. gynėjo advokato Romano Lupeikos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:
-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;
- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo XII-1554 redakcija), V. R. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąją per šį laikotarpį dirbti arba mokytis.
- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda;
- pagal BK 223 straipsnio 1 dalį 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – 80 MGL (3012 Eur) dydžio bauda. Nustatytas paskirtos baudos sumokėjimo terminas – per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iš V. R. priteista 24 560,23 Eur UAB „Š.“ turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1.1. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį už tai, kad iššvaistė jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, t. y. laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 14 d. iki 2011 m. vasario 15 d., būdama UAB „L.“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), (toliau –ir UAB ,,L.“) direktore, pagal einamas pareigas turėdama teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdama materialiai atsakinga už jai patikėtas ir jos žinioje buvusias UAB „L.“ lėšas bei materialųjį turtą bei už materialųjį turtą, kurį 2009 m. kovo 31 d. lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu UAB „Š.“ perdavė UAB „L.“ naudoti ir valdyti: kompiuterinę techniką, kurią sudaro 2 kompiuteriniai kasos aparatai GAMA su fiskaliniu spausdintuvu IE100460 ir spausdintuvu IE100470; 1 tinklo šakotuvas „Desktop T152925423“; 1 pranešimų gaviklio siųstuvas PS2000; 8 pranešimo gavikliai VP201; 4 terminaliniai kompiuteriai-stotelės „Glaive RT-560“, LCD; 4 programinės įrangos „DR DOS License“; 1 klaviatūra „Mitec KBM-024P-M00 (RS232)“, AA0084; 1 spausdintuvas „Star SP542MD42-230“; 2 spausdintuvai „Star TSP743D-24“ su maitinimo bloku 100050600200 ir maitinimo bloku 100050600183; 2 kasos aparato dangteliai „Splash Proof cover for TSP-700“; 3 baterijos „MUSTEK UPS Power Must 600 USB/AVR“; 30 magnetinių registracijos kortelių „be Ov“; 15 ričių „Plastics Pull Reel with R-KeeperLogo“; 1 kompiuteris „Celeron“;1 monitorius „BENQ LCD FP71G+/8MS/160/160/500, ETAA502795SL0“; 2 programinės įrangos „MS Windows XP Profesional OEM“; 1 programinė įranga „MS Office XP Eng SB OEM“; 1 serveris „Ps08070, EI6-050622249“;1 programinė įranga „Norton AntiVirus“; virtuvės įranga, kurią sudaro1 dujinis lavos akmenų grilis su ketinėmis grotomis (matmenys 490x700x330), galingumas 8,5 kW/duj., modelis B50; 1 stovas griliui (modelis ST50); 2 dujinės keturių kaitviečių viryklės, matmenys 800x750x900, galingumas 18 kW/duj. (modelis E754A); 1 elektrinė picų kepimo krosnis, 6+6 picos, matmenys 1300x850x790, galingumas 15.6/3F, modelis 11DS; l stovas picos krosniai, modelis ST11DS; 1 konvekcinė krosnis, talpa 7 GN1/1, su dušu, matmenys 940x820x828, galingumas 9,1 kW, modelis XB603G; 1 stovas konvekcinei krosniai, modelis ST 603;1 indų plovimo mašina (kupolinė), galingumas 6,9/3F, matmenys 640x730x1440, modelis N1000; 1 tešlos maišyklė, talpa 18kg, 221tr., galingumas 0,75/3F, matmenys 390x670x600, modelis 18/S; 1 picos paruošimo stalas-šaldytuvas, granito stalviršis, viršuje įrengtas šaldytuvas picos sudedamosioms dalims, matmenys 2 025x800x1415, galingumas 0,5/l F, modelis PZ3600TN38; 2 nerūdijančio plieno šaldytuvai (klimatizuoti), talpa 650l, galingumas 0,4/1 F, matmenys 750x800x2040, modelis AS65; 2 ledo generatoriai, našumas 21 kg/24 val., modelis CB184W; 1 gastronominė pjaustyklė, peilio diametras 300mm, galingumas 1L26/l F, matmenys 650x495x440, modelis HM300; 2 citrusinių vaisių sulčiaspaudės, galingumas 0,25/1 F, modelis AGRE;1 nerūdijančio plieno trintuvas, talpa 3l, galingumas 0,5/l F, modelis FR1300; 2 vandens minkštintuvai, 12 l, modelis LT 12; 1 marmitas, talpa 1GN1/1, matmenys 350x700x900, galingumas 3/3F, modelis BM702EB; 1 stalas su plautuve pirminiam indų plovimui, dušas, matmenys 2400x700x900; 1 stalas švariems indams, 1200x740x900; 1 keturių lentynų stelažas švariems indams, matmenys 2600x600x1800; 1 keturių lentynų stelažas švariems indams, matmenys 2100x600x1800; 1 stalas su plautuve, matmenys 1800x700x900; 1išdavimo stalas su lentyna, matmenys 2600x700x900; 1 neutralus intarpas su lentyna, matmenys 590x750x900; 1 neutralus intarpas su lentyna, matmenys 400x750x900; 1 neutralus intarpas su lentyna, matmenys 600x750x900; 1 neutralus intarpas su lentyna, matmenys 1010x700x900; 1 keturių lentynų stelažas virtuvės indams, matmenys 1200x600x1800; 1 plautuvė virtuvės indams 700x700x900; 1 darbo stalas su plautuve, lentyna, matmenys 1600x700x900; 1 darbo stalas su plautuve, lentyna, matmenys 1600x700x900; 1 praustuvas rankoms; 1 stalas su plautuve, lentyna, matmenys 1200x700x900; 1 darbo stalas, lentyna, matmenys 1200x700x900; 1 stalas su plautuve, lentyna, matmenys 1400x700x900; 1 plautuvė pirminiam daržovių apiplovimui, matmenys 600x600x900; 1 keturių lentynų stelažas daržovėms, matmenys 2000x600x1800; 1 keturių lentynų stelažas sausiems produktams, matmenys 2300x600x1800 (cinkuotos skardos); 2 nerūdijančio plieno šaldytuvai (klimatizuoti), talpa 650 l, galingumas 0,4/1 F, matmenys 750x800x2040, modelis AS65; 1 garų surinkimo gaubtas virš kaitrinės zonos, matmenys 3400x900x500; 1 garų surinkimo gaubtas virš konvekcinės krosnies ir grilio, matmenys 2600x1100x500; 2 infraraudonųjų spindulių kaitinimo lempos, matmenys 2600x1100x500, modelis RS-L10; 3 pakabinamos lentynos, matmenys 1600x300; 1 lentyna, pastatoma ant stalo, matmenys 1200x400x500; 1 lentyna, pastatoma ant stalo, matmenys 1360x400x500; 1 lentyna, pastatoma ant stalo, virš išdavimo stalo, matmenys 1300x400x500; 1 kasetė indaplovei, modelis B9; 3 gastroskardos orkaitei GN1/1 h-20, modelis BA11020; 3 gastroskardos orkaitei GN1/1 h-40, modelis BA11040; 3 gastroskardos orkaitei GN1/1 h-65, modelis BA11065; 9 gastroskardos picų stalui GN1/3 h-150, modelis BA13150;3 gastroskardosmarmitui GN1/3 h-150, modelis BA13150; 3 dangčiai marmitui GN1/3, modelis CO13000;18 picos dėžių, matmenys 600x40x90 mm, modelis 41762-09; 3 dangčiai picos dėžei, modelis 41763-00; 1 ližė picai išimti, 22cm, modelis AV4921; 1 ližė picai įdėti, 33x33 cm, modelis AV4928; 1 ližė picai įdėti, 50x50 cm, modelis AV4930/50; 1 šepetys picos krosniai, modelis AV4912; 1 picos pjaustymo peilis, modelis AV4934; 2 apšvietimo į garų surinkimo gaubtus prietaisai, modelis L-63; 7 vandens maišytuvai prie gamybinių stalų; 8 sifonai prie plautuvių; 1 pjaustytuvas (smulkintuvas), talpa l, modelis CL5; 1 mėsmalė-sūrio tarka, modelis 12AT; 1 makaroninė (dujinė), talpa -26X l (be krepšelių), galingumas 10 /duj., matmenys 400x700x900, modelis CP702B; 1 gruzdintuvė, pastatoma ant stalo (pramoninė), talpa 8 l, galingumas 6,8/3F, matmenys 350x700x330, modelis FR702E; 1 dviejų sekcijų ir dviejų kompresorių šaldytuvas, galingumas 0,3+0,3/1 F, matmenys 750x810x2040, modelis GS65NN; 2 dviejų durų darbo stalai-šaldytuvai (2/+8), galingumas 0,3/1 F, matmenys 1360x700x850, modelis GN2100TN; 2 krepšeliai (makaroniniai) GN1/6, modelis CP1/6; 1 krepšelis (makaroninis) GN1/3, modelis CP1/3; 1 nerūdijančio plieno stalas su lentyna, matmenys 1800x800x900; 1 nerūdijančio plieno stalas su lentyna, matmenys 1300x800x900; 1 dažyto metalo surenkamas stelažas L formos; 1 hidroforas su vandens pompa ir montažinėmis medžiagomis; baro baldus, kuriuos sudaro 30 stalviršių, matmenys 1200x800; 25 stalviršiai, matmenys 600x800; 7 stalviršiai, matmenys 1 500x800; 1 stalviršis D100; 1 pirmo aukšto baras; 1antro aukšto baras; 8 tarpų užpildymai; 1 apvalios atitvaros (bokso) apsiuvimas; 1 indauja, matmenys 1630x600x900; 1 indauja, matmenys 1600x600x900; 1 indauja, matmenys 1690x370x900; 2 indaujos, matmenys 600x400x900; 15,5 palangės 190 mm pločio; 11palangių 250 mm pločio; 41,7 palangės 130 mm pločio; 16,5 palangės 130 mm pločio, 14 virš baro tvirtinamų lentynų; 2 baro kolonos; 5 skydai pakaboms; 30 kojų bazių „Bio“; 33 kojos bazės „Bio“; 1 pusapvalis minkštasuolis su nugarėle R110-VAK26/7; 28 tiesūs minkštasuoliai be nugarėlės T120-VAK26/7; 2 tiesūs minkštasuoliai be nugarėlės T180-VAK26/7; 14 tiesių minkštasuolių su nugarėle T150-VAK26/9, tai yra turtą, kurio bendra vertė yra 84 801,56 Lt (24 560,23 Eur).
2011 m. vasario 15 d. V. R. buvo atleista iš direktoriaus pareigų, naujam UAB „L.“ direktoriui UAB „Š.“ priklausančio turto neperdavė, o jį iššvaistė, neteisėtai perleisdama nenustatytiems asmenims. Todėl 2011 m. vasario 28 d. UAB „Š.“ dėl lizingo įmokų nemokėjimo vienašališkai nutraukus lizingo sutartį ir 2011 m. kovo 1 d. pranešimu Nr. 01/03/11 UAB „L.“ pareikalavus grąžinti lizingo sutarties pagrindu naudotą ir valdytą turtą, kurio bendra vertė yra 84801,56 Lt, UAB „Š.“ šis turtas nebuvo grąžintas. Taigi V. R. iššvaistė jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą UAB „Š.“ priklausantį didelės 84 801,56 Lt (24 560,23 Eur) vertės turtą.
1.2. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad suklastojo dokumentą, t. y. 2011 m. vasario mėn., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, tyčia, norėdama nuslėpti UAB „Š.“ priklausančio didelės vertės turto iššvaistymą, pagamino netikrą dokumentą – 2011 m. vasario 15 d. UAB „L.“ turto perdavimo–priėmimo aktą pagal finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad ji, UAB „L.“ direktorė V. R., perdavė naujam UAB „L.“ vadovui J. R. turtą pagal UAB „Š.“ finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasirašė akte, taip patvirtindama tikrovės neatitinkančią informaciją, nes ji UAB „Š.“ J. R. neperdavė turto, o jį iššvaistė.
2. J. R. (toliau – ir J. R.) pripažintas kaltu ir nuteistas:
2.1. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už tai, kad aplaidžiai tvarkė apskaitą, t. y. jis įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „L.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes nuo 2011 m. vasario 15 d. būdamas UAB „L.“ vienintelis akcininkas ir direktorius, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už įmonės ūkinę finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, nenustatė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuria užtikrinamas jų saugumas, ir neišsaugojo UAB „L.“ buhalterinės apskaitos laikotarpio nuo 2009 m. balandžio 14 d. iki 2010 m. spalio 18 d. dokumentų, kuriais pagrindė banko operacijas, vykdytas nuo 2009 m. balandžio 14 d. iki 2010 m. spalio 18 d., dėl lėšų – 91 577,01 Lt – gavimo į sąskaitą ir 91577,42 Lt išmokėjimo iš sąskaitos, ir taip pažeidė BAĮ 19 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, nustatančius, kad apskaitos dokumentai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, pagal kurią turi būti numatytos priemonės, užtikrinančios dokumentų saugumą, ir Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvo įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nustatančius, kad įstaigos ir įmonės privalo saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 1996 m. vasario 22 d. įsakymą Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“, nustatantį, kad uždarosios akcinės bendrovės privalo saugoti apskaitos dokumentus 10 metų. Dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 14 d. iki 2013 m. sausio 30 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „L.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
2.2. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad suklastojo dokumentą t. y. 2011 m. vasario mėn., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, tyčia, žinodamas kad ,,UAB „L.“ turto neperėmė iš buvusios UAB ,,L.“ direktorės V. R., pagamino netikrą dokumentą – 2011 m. vasario 15 d. UAB „L.“ turto perdavimo–priėmimo aktą, kuriame nurodė, kad V. R. jam, naujam UAB „L.“ vadovui, pagal finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė UAB „Š.“ priklausantį turtą, ir šiame akte pasirašė, taip savo parašu patvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją.
II. Apeliacinių skundų argumentai
3. Nuteistoji V. R. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendį jos nuteisimo dalyje panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį, nes nebuvo padaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Skundžiamo teismo nuosprendžio aprašomoji dalis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, nes joje aprašant nusikalstamos veikos – turto iššvaistymo aplinkybes nenurodyta kokiu būdu ir kada V. R. padarė nusikalstamą veiką –turto iššvaistymą.
3.2. Turto iššvaistymas V. R. inkriminuotas nesant objektyvių duomenų, kad ji perdavė turtą kitiems asmenims. Teismas nepagrįstai atmetė nuteistosios parodymus ir nemotyvuotai patikėjo liudytojo E. P. ir nuteistojo J. R. parodymais, kurių nepatvirtina kiti bylos įrodymai. Liudytojų K. P. (toliau – ir K. P.), R. R. (toliau – ir R. R.), R. R. (toliau – ir R. R.) parodymai nepatvirtina, kad V. R. UAB ,,Š.“ priklausantį turtą perdavė kitiems asmenims. Byloje surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad būtent J. R. ir E. P. perėmė ir iššvaistė ar pasisavino UAB „Š.“ turtą, nes jų parodymai apie turto neperdavimą yra prieštaringi. Liudytojas E. P. teigia, kad po UAB „L.“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo visus V. R. perduotus UAB „L.“ dokumentus pasiėmė J. R., o šis teigia priešingai, kad dokumentus pasiėmė E. P. Be to, E. P. ir J. R. apie tai, kad UAB „Š.“ turtas liko pas V. R. nurodė tik prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, tuo metu abu įtariamieji užėmė gynybinę poziciją, kad joks turtas jiems nebuvo perduotas. Tačiau tokius E. P. ir J. R. teiginius patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Nuosprendyje neteisingai įvertinti ir interpretuoti liudytojo R. R. parodymai. Byloje nustatyta, kad į kavines „V. D.“ ir „P. J.“R. R. apžiūrėti ir atpažinti daiktų kartu su ikiteisminio tyrimo pareigūne R. P. (toliau – ir R. P.) buvo nuvykęs, 2012 m. liepos mėnesį, t. y. praėjus daugiau nei pusantrų metų po V. R. pranešimo apie stabdomą UAB „L.“ veiklą gavimo ir prasidėjus ikiteisminiam tyrimui. Šią aplinkybę teisme patvirtino liudytojas R. R., nurodydamas, kad turtą apžiūrinėjo 2009 m. ir 2012 m. V. R. ikiteisminio tyrimo pareigūnei per apklausą nurodė, kad iš sandėlio, esančio V. g., perdavinėjo ne tik UAB ,,Š.“ priklausantį turtą, bet ir UAB ,,D. L.“ priklausantį turtą, tačiau tyrėja šios aplinkybės nepatikrino ir tuo pažeidė BPK 2 straipsnio reikalavimus ir apsunkino galimybę objektyviai ištirti visas aplinkybes. Liudytojas R. R. (toliau – ir R. R.) parodė, kad V. R. iš sandėlio išsivežė pirmus daiktus 2010 m. gruodžio mėn., po to 2011 m. sausio mėn. ir paskutinius 2011 m. kovo viduryje, tačiau tokie parodymai nepatvirtina, kad tai buvo UAB ,,Š.“ priklausantis turtas, nes V. R. sandėlio perdavė UAB ,,D. L.“ turtą, kuris taip pat buvo jos žinioje.V. S. teisme patvirtino, kad jis įsigijo įrengimus iš to paties sandėlio. Teismas šios aplinkybės neįvertino. Be to, teisme liudytojas R. R. nurodė, kad paskutiniai daiktai galėjo būti išvežti dar žiemą t.y. ne kovo, o vasario mėnesį. Apeliantės teigimu, ji neturėjo jokio tikslo neatlygintinai perduoti turtą kitiems, nenustatytiems asmenims, nes toks elgesys būtų nelogiškas.
3.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai nevertino aplinkybės, kad dalis iššvaistyto turto buvo rasta UAB „F.“ patalpose D. g. Liudytojas G. S. (toliau – ir G. S.) parodė, kad jis minimą UAB „Š.“ turtą įsigijo iš UAB „G.“, kurią per formalų akcininką L. J. (toliau –ir L. J.), įsigijo E. P., kuris galimai suklastojęs parašus UAB „G.“ PVM sąskaitose-faktūrose pardavė baldus UAB „F.“. Šie duomenys, įvertinus juos bylos aplinkybių kontekste, patvirtina V. R. parodymus ir paneigia J. R. ir E. P. parodymus, kad turto jie neperėmė.
3.4. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė UAB „Š.“ padarytos žalos dydį. Dalis UAB „Š.“ priklausančio turto buvo rasta UAB „F.“ patalpose, todėl šis turtas turi būti grąžintas teisėtam savininkui – UAB „Š.“, o padarytos žalos dydis turi būti proporcingai sumažintas rastų daiktų vertei.
3.5. Kaltinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo, t.y. dėl 2011 m. vasario 15 d. UAB „L.“ turto perdavimo akto suklastojimo yra nepagrįstas ir nelogiškas. Teismo nuosprendyje nėra aprašytas šios nusikalstamos veikos padarymo būdas ar kitos aplinkybės tik nurodytas motyvas–siekiant nuslėpti turto iššvaistymą. Teismo išvada, kad E. P. ir J. R., kaltindami V. R. neperdavus jiems daiktų, tuo pačiu stengiasi jai padėti išvengti atsakomybės, klastodami dokumentą ir jame įrašydami, kad daiktai jiems buvo perduoti, yra nelogiška. Turto perdavimo akto suklastojimo fakto nepatvirtina bylos įrodymai, todėl kaltinimas dėl dokumento klastojimo yra pagrįstas prielaidomis. Liudytojo E. P. ir nuteistojo J. R. parodymai dėl dokumentų klastojimo yra prieštaringi, todėl nepatikimi. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad V. R., pasirašydama turto perdavimo aktą, suvokė, kad į jį įrašo tikrovės neatitinkančius duomenis, taip pat byloje nėra duomenų, kad turtas akto pasirašymo metu buvo perleistas kitiems asmenims ir tokiu būdu iššvaistytas.
3.6. Pirmosios instancijos teismas neįvykdė Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartyje nurodyto įpareigojimo spręsti, ar nepažeidžiamas BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintas non bis in idem principas, draudžiantis tą patį asmenį už tą pačią nusikalstamą veiką du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn. Baudžiamojoje byloje yra duomenys, kad UAB „Š.“ su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šioje byloje nagrinėjamų aplinkybių t.y. dėl UAB „L.“ perduoto turto pasisavinimo ar iššvaistymo. Galutinį sprendimą dėl šio pareiškimo priėmė Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. liepos 22 d. nutartimi, kurioje buvo nustatytos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos aplinkybės, darančios baudžiamąjį procesą negalimą. 2011 m. liepos 22 d. teismo nutartis yra galiojanti, todėl ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir visas baudžiamasis procesas buvo vykdomas neteisėtai ir nepagrįstai, pažeidžiant non bis in idem principą.
4. Nuteistojo J. R. gynėjas advokatas R. L. (toliau – ir nuteistojo gynėjas) apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendį J. R. nuteisimo dalyje panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį, nes nebuvo padarytos veikos turinčios nusikaltimo požymių ir sudėties, arba sumažinti nuteistajam paskirtą bausmę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Nuteistasis J. R. nepagrįstai ir neteisėtai nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, nes nenustatyti tokių nusikalstamų veikų subjektyvieji požymiai.
4.2. Nuteistajam J. R. pareikštas kaltinimas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį nėra suprantamas. Pripažinus, kad J. R. suklastojo 2011 m. vasario 15 d. turto perdavimo - priėmimo aktą, t. y. faktiškai neperėmė UAB „L.“ turto ir kapitalo, nes jį valdė nuteistoji V. R., taip pat nustačius, kad jis faktiškai nevaldė bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, nes juos paėmė E. P., nėra pagrindo daryti išvadą, kad J. R. padarė BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
4.3. J. R. nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, subjektu ir byloje nėra ir jo kaltę patvirtinančių įrodymų (nuosprendyje nenurodyta kaltės forma).Nuteistasis J. R. viso bylos proceso metu teigė, kad E. P. pasiūlė pirkti įmones, jas parduoti ir taip užsidirbti pinigų. Jis su E. P. pasiūlymu sutiko, nes tuo metu neturėjo darbo ir pajamų. Visus UAB „L.“ akcijų pirkimo klausimus tiesiogiai E. P. ir V. R.. Nuteistasis pasitikėjo E. P., manė, kad visi veiksmai yra teisėti. Nuteistasis nežinojo, kad įmonė turėjo prievolinius santykius su UAB „Š.“, kad yra faktiškai bankrutuojanti įmonė, kad jos turtas ir kapitalas iš dalies iššvaistytas. J. R. kaltės nepatvirtina ir teismo nurodyti bylos duomenys: ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada ir tyrimą atlikusios liudytojos J. Š. parodymai. Byloje nėra neginčijamai įrodyta, kad J. R. buvo perduoti UAB „L.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, turtas ir kapitalas. Nuteistasis J. R. bendrovėje faktiškai nedirbo ir jos nevaldė, nedisponavo bendrovės turtu ir dokumentais. Nusikalstamos veikos sumanytoja buvo V. R., kuri suprato, jog UAB „L.“ ūkinė finansinė veikla yra nuostolinga, nes iki akcijų pardavimo buvo nevykdomos prievolės UAB „Š.“ pagal 2009 m. kovo 31 d. Lizingo sutartį. V. R., siekdama išvengti atsakomybės, pasitelkė savo neteisėtam sumanymui E. P., kuris dalyvavo V. R. nusikalstamame sumanyme. Bylos duomenys įrodo, kad V. R. po 2011 m. vasario 15 d. turto perdavimo - priėmimo akto pasirašymo organizavo likusio bendrovės kilnojamojo turto pasaugą, turtą nusikalstamai realizavo. Šią aplinkybę įrodo ir teismo nuosprendžiu tenkintas civilinis ieškinys. Byloje taip pat nėra duomenų, kad J. R. turėtų specialių žinių, t. y. žinotų teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas. J. R. veiksmai pasireiškė tik sandorio dėl akcijų pirkimo - pardavimo ir 2011 m. vasario 15 d. turto perdavimo - priėmimo akto patvirtinimu parašais.
4.4. J. R. nepagrįstai nuteistas ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Nuteistasis neturėjo tikslo klastoti dokumentų, jo tikslas buvo įsigyti bendrovę, kurią vėliau perparduoti, taip uždirbant lėšų. J. R. 2011 m. vasario 15 d. turto perdavimo - priėmimo akto nerengė, šį aktą parengė V. R. kartu su E. P., nes tik jie turėjo vieningą nusikalstamą sumanymą įmonę formaliai parduoti J. R., kuris tuo metu nesuprato ir negalėjo suprasti šių veiksmų esmės. J. R., pasirašydamas turto perdavimo - priėmimo aktą, nesuprato ir negalėjo suprasti, kad aktas yra klastojamas, tikslu, kad V. R. atsirastų galimybė, galimai kartu su E. P., likviduoti bendrovei priklausantį turtą, už ką formaliai būtų atsakingas J. R..
4.5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktų nuostatas ir nuteistajam J. R. paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Nuteistajam paskirta bausmė yra aiškiai neproporcinga jo turtinei padėčiai ir dėl to varžo jo teises labiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. J. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra nedidelio pavojingumo, nekelia pavojaus finansų sistemai. J. R. gauna nedideles pajamas, neturi turto, turi išlaikytinių asmenų, gyvena Jungtinėje Karalystėje. Teismų praktikoje už analogiškas nusikalstamas veikas skiriamos bausmės – baudos– nesiekia 1 000 eurų.
5. Teismo posėdžio metu nuteistoji V. R. ir jos gynėjas prašė nuteistosios V. R. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo J. R. gynėjas prašė nuteistojo J. R. gynėjo R. Lupeikos apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti, civilinio ieškovo UAB „Š.“ atstovė prašyme teismui prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistosios V. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo J. R. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl BK 184 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos
7. V. R. skundžiamu Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu buvo nuteista pagal BK 184 straipsnio 2 dalį už tai, kad iššvaistė jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės UAB „Š.“ nuosavybės teise priklausantį ir UAB „L.“ naudoti ir valdyti perduotą turtą. BK 184 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai nusikalstamai veikai būdinga tai, kad kaltininkas iššvaisto jam patikėtą ar esantį jo žinioje svetimą turtą ar turtinę teisę, t. y. neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais jų atžvilgiu. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento. Turto iššvaistymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą tretiesiems asmenims, numato, jog savininkas ar teisėtas turto valdytojas šio turto neteks, ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai – suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, numato, kad dėl jos gali kilti turtinė žala, ir nors jos atsiradimo nenori, tačiau sąmoningai leidžia jai kilti (kasacinės nutartys Nr. 2K-85/2007; 2K-78/2009; 2K-235/2014).
8. Aptariamos nusikalstamos veikos subjektu gali būti tik asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas ar turtinė teisė buvo patikėti ar buvo jo žinioje. Baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad nuo 2009 m. spalio 14 d. iki 2011 m. vasario 15 d., kuomet UAB „L.“ direktoriumi buvo paskirtas J. R., bendrovės direktorės pareigas V. R. (t. 2, b. l. 61-62, 77). Byloje apklausti liudytojai V. J. ir A. S., kurie buvo UAB „L.“ akcininkais parodė, kad bendrovės akcijas įsigijo paprašyti V. R., bendrovės veikloje nedalyvavo (t. 7, b. l. 64, 71-72). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šiuo laikotarpiu už UAB „Š.“ nuosavybės teise priklausantį turtą atsakė bendrovės direktorė V. R., šis turtas V. R. buvo patikėtas darbo teisinių santykių pagrindu ir buvo jos žinioje. Nuteistoji V. R. neneigia iki UAB „L.“ akcijų pardavimo buvusi atsakinga už jai patikėtą UAB „Š.“ nuosavybės teise priklausantį turtą, tačiau apeliaciniame skunde tvirtina, kad perdavė šį turtą J. R. ir E. P. kai J. R. buvo parduotos UAB „L.“ akcijos.
9. Išanalizavusi byloje surinktus įrodymus ir atlikusi dalinį įrodymų tyrimą teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, kad nuteistoji V. R. neperdavė UAB „Š.“ priklausančio turto – kompiuterinės technikos, virtuvės įrangos, baro baldų, kurie nurodomi skundžiamame nuosprendyje J. R. ir E. P., o jį iššvaistė.
10. Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistosios apeliacinio skundo argumentu, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomoji dalis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, kadangi joje nenurodyta kokiu būdu ir kada nuteistoji iššvaistė patikėtą turtą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės buvo aprašytos taip detaliai kaip jas pavyko nustatyti ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu. Tai, kad nebuvo nustatyta dalies jai patikėto svetimo turto buvimo vieta, perleidimo aplinkybės ir jos nėra nurodytos nuosprendyje išdėstytame nuteistosios nusikalstamos veikos aprašyme, nedaro skundžiamo nuosprendžio neteisėtu ar nepagrįstu. Pažymėtina, jog turto iššvaistymas pasireiškia tuo, kad kaltininkas jam patikėtą svetimą turtą neteisėtai perleidžia tretiesiems asmenims dėl ko teisėtas savininkas šį turtą praranda. Šioje baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad nuteistoji V. R. neperdavė UAB „Š.“ nuosavybės teise priklausančio turto UAB „L.“ naujajam direktoriui, bet perleido jį nenustatytiems asmenims ir dėl šių nuteistosios veiksmų teisėtas turto savininkas – „UAB „Š.“ patyrė turtinės žalos.
11. Nuteistoji V. R. pirmosios instancijos teisme parodė, kad UAB „L.“ veiklą vykdė (duomenys neskelbtini). Po nuostolingo sezono bendrovės direktorius R. K. išėjo iš darbo ir ji, V. R., buvo paskirta į direktorės pareigas. Nuteistoji parodė, kad verslas nesisekė, bandė vesti derybas su UAB „Š.“, galiausiai nusprendė parduoti UAB „L.“ akcijas. Nuteistoji parodė, kad pagal skelbimą atsiliepė J. R. ir E. P., derybas dėl akcijų pirkimo vedė E. P., o J. R. stebėjo procesą ir tik pasirašė visus dokumentus. Nuteistoji parodė, kad viskas buvo perduota – dokumentai, turtas, jei gerai pamena – turto atvažiavo E. P. ir J. R. (t. 8, b. l. 33-35). Nuteistasis J. R. tuo tarpu parodė, kad dokumentai, patvirtinantys, kad jis buvo UAB „L.“ direktoriumi, buvo, tačiau teigė bendrovės vadovu jis buvęs formaliai ir veiklos nevykdęs. Nuteistasis parodė, kad įsigyti UAB „L.“ jam pasiūlė E. P.. Jis nurodė, kad pardavus bendrovę galima užsidirbti, todėl J. R. ir sutiko. Anot nuteistojo, derybas su V. R. vedė E. P., jis suruošė ir davė pasirašyti bendrovės dokumentus, vėliau jie buvo sukrauti E. P. automobilį ir E. P. juos išsivežė. Nuteistasis parodė nežiūrėjęs ant kokių dokumentų pasirašo, jokio UAB „L.“ turto nematęs, neperėmęs, nematė ir kada pasirašė turto priėmimo-perdavimo aktą, nurodė pasitikėjęs E. P., todėl ir įregistravo save kaip UAB „L.“ vadovą, tikėjosi užsidirbti (t. 8, b. l. 35-37). Kaip liudytojo apklausto E. P. parodymai iš dalies patvirtina nuteistojo J. R. parodymus, tai yra, E. P. patvirtino pasiūlęs J. R. pirkti UAB „L.“ ir vėliau pardavus ją užsidirbti, tačiau liudytojas parodė tikėjęsis nusipirkti bendrovę su turtu, o ne UAB „L.“ akcijas, todėl jų nepirko ir tik padėjo sutvarkyti dokumentus. Liudytojas parodė, kad UAB „L.“ turtas buvo sandėlyje netoli kavinės „P. J.“, galbūt turtą matė ir dar vienoje kavinėje. Liudytojas E. P. parodė, kad aprodytą turtą sudarė geltono gobeleno sofa, stiklai, metalo gaminiai, kompiuterinė, virtuvės įranga, baldai. Liudytojo teigimu, vėliau jis ir J. R. turėjo pasiimti turtą, liudytojas parodė jo neėmęs. Remiantis liudytojo E. P. parodymais, jis ir J. R. atvažiavo į minėtą sandėlį prie kavinės „P. J.“ su turto priėmimo – perdavimo aktu, jį pasirašė, tuo viskas ir baigėsi, turto pagal turto priėmimo – perdavimo aktą jis ir J. R. netikrino, tas turtas ten ir pasiliko. Liudytojas taip pat parodė neperėmęs UAB „L.“ dokumentų, nurodė nepamenantis kur tie dokumentai buvo sukrauti ir išvežti(t. 5, b. l. 80-82, t. 8, b. l. 31-33).
12. Nuteistoji V. R. apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, grįsdamas nuteistosios kaltę iššvaisčius jai patikėtą turtą, nepagrįstai rėmėsi prieštaringais nuteistojo J. R. ir liudytojo E. P. parodymais. Nuteistosios nuomone šių asmenų parodymai yra nepatikimi.
13. Išanalizavus nuteistojo J. R. ir E. P. parodymus matyti, kad jų pozicijos dėl to, kas perėmė UAB „L.“ dokumentus po bendrovės akcijų įsigijimo išsiskyrė. Nuteistojo ir liudytojo E. P. parodymai taip pat nesutapo dalyje dėl UAB „L.“ turto apžiūros – liudytojas E. P. parodė, kad V. R. aprodė UAB „L.“ turtą, tuo tarpu nuteistasis J. R. parodė turto niekuomet nematęs. Tačiau, tiek nuteistasis J. R., tiek ir E. P. parodė, kad UAB „L.“ turto neperėmė ir tokius jų parodymus, priešingai nei teigiama apeliantės skunde, patvirtina liudytojų R. R., R. R., T. Ž., K. P., I. Ž., M. N. bei rašytinė bylos medžiaga.
14. Remiantis nuteistosios V. R. pateiktu turto perdavimo – priėmimo aktu, turtas pagal UAB „Š.“ finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) J. R. buvo perduotas 2011 m. vasario 15 d. (t. 5, b. l. 1-20). Nuteistoji V. R. parodė, kadUAB „L.“ virtuvės įrangą, baldus, kompiuterinę techniką J. R. ir E. P. paėmė iš sandėlių V. take, P. ir A. gatvėje, K. Nuteistoji parodė, kad dalis turto taip pat buvo Plungėje garaže, būtent ten liudytojas K. P. apžiūrėjo minkštasuolius.
15. Byloje buvo nustatyta, kad sandėlio V. take, P. raktus turėjo ir jį prižiūrėjo liudytojai R. R. ir T. Ž.. Liudytojas R. R. pirmosios instancijos teisme parodė, kad V. take buvusiame sandėlyje buvo laikomi šaldytuvai, minkšti baldai, pakabos, spintelės, kažkokia įranga, galimai baro įranga. Liudytojas, pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu jo nurodytos daiktų išvežimo iš sandėlio datos yra apytikrės, tačiau patvirtino savo anksčiau duotus parodymus (t. 3, b. l. 46). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad daiktai iš sandėlio buvo išvežti per tris kartus – pirmą kartą 2010 metų gruodžio mėnesio pabaigoje, prieš pat šventes, tuomet V. R. pasiėmė stalus marmuriniais paviršiais ir kėdes, antrą kartą – 2011 m. sausio pabaigoje – vasario pradžioje ji išsivežė minkštus baldus, servantus, pakabas, o trečiąjį kartą – 2011 m. kovo viduryje buvo išvežti visi likę daiktai, virtuvės įranga. Liudytojas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad visus kartus V. R. atvyko su liudytojui nepažįstamu vyru, daiktai buvo išvežti tikslingai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nei nuteistojo J. R. nei liudytojo E. P. neatpažino kaip asmens, atvykusio kartu su V. R. pasiimti sandėlyje saugotų daiktų, pirmosios instancijos teisme liudytojas taip pat patvirtino, kad tai ne J. R.. Liudytojas T. Ž. pirmosios instancijos teisme parodė, kad sandėlyje buvo laikoma prekybinė įranga, šaldytuvas, nerūdijančio plieno lentynos, skalbimo, indų plovimo mašina, daiktai buvo išvežti per 2-3 kartus (t. 10, b. l. 111-112).
16. Apklausta kaip liudytoja M. N. parodė, kad buvo UAB „D.“ administratorė. Pastaroji bendrovė nuomojo sandėlį A. g., K.,UAB „R. V. V.“, kurios direktore buvo V. R.. Liudytoja parodė, kad tiksliai kas buvo laikoma sandėlyje neatsimena, bet tai buvo kavinės inventorius, nerūdijančio plieno stalai. Liudytoja pirmosios instancijos teisme nurodė dėl praėjusio laiko nuo nagrinėjamų įvykių visų aplinkybių tiksliai neatsimenanti ir patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 3, b. l. 57, t. 7, b. l. 72).Tuomet duodama parodymus ji nurodė, kad UAB „D.“ dirbo nuo 2006 m. iki 2011 m. vasario mėnesio, jos darbo vieta buvo ten pat, kur ir nuomojamos patalpos – A. g., K. Liudytoja parodė, kad panašiai 2009 metų vasarą V. R. kartu su nepažįstamu vyru krovininiu automobiliu atvyko į A. g. sandėlį ir susikrovė visus sandėlyje buvusius daiktus. Po išsikraustymo, kiek prisimena, V. R. į sandėlį nebuvo atvažiavusi, jame liko keli nereikšmingi daiktai (servetėlių laikikliai, kažkokie pagaliai). Liudytoja M. N. parodė, kad kiek žino, UAB „L.“ niekada nėra nuomojusi patalpų adresu A. g., K.
17. Kaip matyti iš aukščiau cituojamų liudytojų parodymų, nuteistoji V. R. UAB „Š.“ turtą, kuris buvo laikomas A. g., K., išsivežė 2009 metais, o kitą turto dalį, buvusią V. take, P., V. R. su nenustatytu vyru per tris kartus išsivežė nuo 2010 m. gruodžio pabaigos iki 2011 m. kovo vidurio. Nors liudytojas R. R. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jo ikiteisminio tyrimo metu nurodytos turto išvežimo iš sandėlio datos yra apytikrės, matyti, kad turtas buvo išgabentas iš sandėlio per pakankamai trumpą laikotarpį ir liudytojas tiksliai įvardijo, kad turtą V. R. išsivežė prieš žiemos šventes, tuomet sausio pabaigoje ar vasario pradžioje ir trečią kartą – kovo mėnesio viduryje, taigi teisėjų kolegijos vertinimu šio liudytojo parodymai patvirtina, kad UAB „Š.“ priklausęs turtas, kuris buvo saugomas sandėlyje V. take, po UAB „L.“ akcijų pardavimo ir neva įvykusio bendrovės turto perdavimo J. R. dar buvo nuteistosios V. R. žinioje. Be to, kaip minėta, atlikus asmens parodymą atpažinti pagal jo nuotrauką, liudytojas R. R. nei E. P. nei J. R. neatpažino kaip vyro, kuris kartu su V. R. išsivežė sandėlyje saugotą turtą, pirmosios instancijos teisme liudytojas R. R. patvirtino, kad J. R. į šį asmenį nepanašus, liudytojas E. P. taipogi neatitinka jo nurodyto minėto su V. R. atvykusio asmens (tamsesnės odos, tamsių plaukų) apibūdinimo, nuteistoji V. R. E. P. vadino šviesiu vaikinu. Kaip minėta, liudytoja M. N. parodė, kad turtą nuteistoji V. R. išsivežė dar 2009 metais. Taigi, šių liudytojų parodymai patvirtina, kad dalis UAB „Š.“ turto buvo išgabenta iš jo saugojimo vietų dar iki sudarant UAB „L.“ akcijų pardavimo sandorį su J. R., o vėliau, kai šis turtas turėjo būti perduotas J. R., V. R. išsivežė turtą su nenustatytu vyru.
18. Nuteistoji V. R. apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, kad byloje nebuvo patikrinta jos versija, kad sandėlyje V. take nuteistoji laikė ne tik UAB „Š.“, bet ir UAB ,,D. L.“ priklausantį turtą, kurį taip pat pardavinėjo. Anot nuteistosios, šią jos versiją patvirtina liudytojo V. S. (apeliaciniame skunde neteisingai nurodoma - V. S.) parodymai. Tačiau, liudytojas V. S. pirmosios instancijos teisme parodė tik tai, kad prieš 7-8 metus pirko naudotą virtuvės įrangą, dėl jos kontaktavo su nuteistąja V. R., perkamus daiktus apžiūrėjo sandėlyje P. (t. 10, b. l. 91-93). Šie liudytojo parodymai nei patvirtina nei paneigia nuteistosios versiją. Maža to, liudytojas parodė, kad įranga, kurią jis įsigijo iš V. R., buvo reikalinga jo paties bendrovės veikloje. Liudytojas parodė, kad savo restoraną atidarė gruodžio mėnesio pirmąją savaitę, taigi sutartis dėl įrangos pirkimo turėjo būti sudaryta dar rudenį. Taigi, šie liudytojo parodymai nesuteikia pagrindo manyti, kad 2011 m. kovo mėnesį nuteistoji būtų pardavinėjusi UAB „D. L.“ priklausiusį turtą.
19. 2012 m. gegužės 31 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad atlikus apžiūrą UAB „F.“ kavinėje „V. D.“, adresu S. D. g., P., rasta virtuvės įranga, baldai (fotolentelės nuotraukos), kuriuos saugoti įpareigotas UAB „F.“ atstovas G. S. (t.3, b.l. 96–105). 2012 m. birželio 6 d. apžiūros protokole nurodoma, kad UAB „V.“ patalpose, kavinėje „P. J.“, adresu V. takas, P. rasta indaplovė „Fagor“, konvekcinė krosnelė, kompiuteris su kortelių skaitytuvu, spausdintuvai (fotolentelės nuotraukos) (t. 3, b. l. 106–119).
20. UAB „Š.“ atstovas R. R. parodė, kad turtą, kuris buvo UAB „Š.“ nuosavybė apžiūrėjo keletą kartų, pirmą kartą dar 2009 metais, o vėliau – jau pradėjus ikiteisminį tyrimą. Liudytojas parodė atpažinęs lizingo bendrovei priklausantį turtą (t. 2, b. l. 194-195, t. 7, b. l. 70-71, t. 10, b. l. 94-95). Iš 2012 m. liepos 8 d. papildomos apžiūros protokolo matyti, kad liudytojas dalyvavo apžiūrint V. takas, P., kavinės „P. J.“ patalpose buvusius daiktus ir atpažino protokole įvardijamą turtą kaip nuosavybės teise priklausantį UAB „Š.“, taip pat, iš 2012 m. liepos 30 d. papildomos apžiūros protokolo matyti, kad liudytojas taip pat dalyvavo apžiūrint D. g., P. patalpose buvusius daiktus ir taip pat atpažino protokole įvardijamą turtą kaip UAB „Š.“ priklausantį turtą. Pastarajame papildomos apžiūros protokole liudytojas R. R. taip pat padarė įrašą apie tai, kad atpažintas lizingo bendrovei priklausantis turtas yra toje pačioje padėtyje ir toje pačioje vietoje, tai yra, virtuvės įrangos išdėstymas po paskutinės liudytojo apžiūros nepasikeitęs (t. 3, b. l. 120-122).
21. Liudytoja I. Ž. parodė, kad laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 11 d. iki 2013 m. spalio 31 d. dirbo administratore UAB „F.“ viešbutyje, esančiame D. g., P. Remiantis liudytojos I. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos ji patvirtino pirmosios instancijos teisme (t. 3, b. l. 94, t. 7, b. l. 120), V. R. veiklos D. g., P. buvusiame restorane nebevykdė panašiai 2011 metų rudenį. Anot liudytojos, po jos išvykimo restorano patalpose liko stovėti stalai, kėdės, baro įranga ir virtuvės įranga ir ji nematė, kad jie būtų kada nors išvežti. Liudytojos teigimu, virtuvės įranga patalpose liko ta pati ir beveik toje pačioje vietoje, gal kiek kitaip stovėjo šaldytuvai. Ji teigė prisimenanti, kad G. S. išvežė iš D. g., P. patalpų ten buvusius minkštasuolius pertraukti – jie buvo gelsvai oranžinės spalvos su įspaustais gėlių ornamentais, o parvežė rudos spalvos. Liudytoja taip pat nurodė, kad kavos aparatas visada stovėjo restorano patalpose ir jis buvo naudojamas tik restorano patalpose. Anot liudytojos, praėjus keletui mėnesių po V. R. veiklos pabaigos, restorane veiklą pradėjo vykdyti G. S.
Žemesnės instancijos teismas
22. Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai G. S. ir R. S. parodė, kad V. R. baigus vykdyti veiklą D. g., P., ji išsivežė visus bendrovės daiktus, patalpos buvo tuščios. Liudytojas G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. R. visus baldus, virtuvės įrangą išsivežė 2011 m. sausio pradžioje, tačiau kitoje apklausoje patikslino, kad galėjo būti, jog įranga patalpose dar buvo 2011 m. vasarį. Liudytoja R. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad iki 2011 m. sausio mėnesio UAB „L.“ turto jų nuomotose patalpose nebuvo. Liudytojai G. S. ir R. S. parodė, kad UAB „L.“ nutraukus veiklą jų patalpose, jie nusprendė maitinimo paslaugas teikti patys, todėl domėjosi galimybe įsigyti restorano įrangą. Liudytojo G. S. teigimu, dėl įrangos pardavimo su juo susisiekė UAB „G.“ atstovas, iš kurio vėliau ir buvo nupirkti restorano baldai, kita įranga.
23. Liudytojas G. S. parodė, kad baldai buvo atvežti per kelis kartus, tiek jis, tiek ir liudytoja R. S. patvirtino, kad grynieji pinigai už įsigytą įrangą ir baldus taip pat buvo mokami dalimis (t. 2, b. l. 136-139, 140-142, t. 8, b. l. 27-30, 30-31). Remiantis liudytojos R. S. ikiteisminio tyrimo metu pateiktais UAB „F.“ kasos išlaidų orderiais bei UAB „G.“ kasos pajamų orderiais, atsiskaitymas su UAB „G.“ vyko keturis kartus - 2011 m. sausio 14 d., 2011 m. sausio 28 d., 2011 m. vasario 28 d. ir 2011 m. kovo 3 d. (t. 2, b. l. 177-180, 193). Taigi, įvertinus liudytojų G. S. ir R. S. parodymus ir UAB „F.“ kasos išlaidų orderius galima daryti išvadą, kad naujos įrangos ir baldų dalis į D. g., P., buvusias patalpas buvo atgabenta dar 2011 m. sausio 14 d.
24. Palyginus byloje esančias liudytojo R. R. pateiktas UAB „Š.“ priklausančio turto nuotraukas, darytas 2008 m. pabaigoje – 2009 m. pradžioje ir ikiteisminio tyrimo metu atliktų apžiūrų metu darytas nuotraukas iš D. g., P. esančių patalpų matyti, kad liudytojų G. S. ir R. S. bei UAB „F.“ naudojamose patalpose esantys minkštasuoliai bei stalai yra savo forma identiški liudytojo R. R. nufotografuotiems UAB „L.“ minkštasuoliams bei stalams, tačiau yra persiūti nauja medžiaga. Tai patvirtina liudytojos I. Ž. parodymus, kad visi baldai po V. R. bendrovės veiklos sustabdymo liko D. g., P. ir G. S. nuvežė juos persiūti. Be to, byloje kaip liudytojas apklaustas L. J. parodė, kad paprašytas E. P. įsigijo UAB „G.“ akcijas, tačiau bendrovei nevadovavo ir apie baldų bei įrangos pardavimą UAB „F.“ nieko nežino (t. 3, b. l. 22-23, t. 7, b. l. 119). Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2013 m. rugsėjo 9 d. specialisto išvadoje Nr. 11K-50 (13) buvo nustatyta, kad tirti pateiktose UAB „G.“ sąskaitose faktūrose ir kasos pajamų orderiuose pasirašė ne L. J. ir tikėtina, kad dokumentus pasirašė ne V. R., ne G. S. ir ne R. S., o kitas asmuo. Nustatyti ar dokumentus pasirašė E. P. nebuvo galimybės (t. 4, b. l. 33-37). Remdamasi išdėstytų aplinkybių visuma teisėjų kolegija daro išvadą, kad D. g., P. rasti UAB „L.“ naudoti ir valdyti perduoti baldai, virtuvės ir kita įranga, kaip ir nurodė liudytoja I. Ž., iš patalpų niekuomet nebuvo išgabenti, dalis jų buvo persiūti nauja baldų medžiaga, jie buvo palikti naudoti patalpose toliau maitinimo paslaugas teikusiems G. S. ir R. S.
25. Baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad liudytojas K. P. taip pat įsigijo UAB „Š.“ nuosavybės teise priklausančius minkštasuolius iš nuteistosios V. R. jau tuomet kai visas turtas turėjo būti perduotas J. R.. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuteistoji tvirtino, kad liudytojas K. P. minkštasuolių į garažą Plungėje buvo atvykęs dar sausio mėnesį ir jų priėmimo perdavimo akto dar tikrai neturėjo, nes negalėjo žinoti, kad juos įsigis. Vis dėlto, liudytojo K. P. parodymai tokius nuteistosios parodymus paneigia. Liudytojas K. P. pirmosios instancijos teisme (t, 7, b. l. 64-66) nurodė, kad minkštasuolius įsigijo 2012 m. vasario 19 d.(byloje nustatyta, kad minkštasuolius jis įgijo 2011 metais), jų apžiūrėti važiavo į D. g., P., vilą „D.“. Minkštasuolių priėmimo-perdavimo aktą jis pasiėmė dar prieš važiuodamas į P. apžiūrėti minkštasuolių, nes P. dėl jų lankėsi tik kartą. Tai, kad minkštasuolių priėmimo – perdavimo aktą vežėsi su savimi vykdamas jų apžiūrėti P., nurodė ir duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 40). Liudytojas parodė, kad minkštasuolių priėmimo – perdavimo akte buvo nurodyta, kad jis perims 16 minkštasuolių, tačiau V. R. nurodytoje vietoje Plungėje jų buvo tik 14-ka, dviejų jis taip ir neatsiėmė.
Žemesnės instancijos teismas
26. Apklausiamas bylos nagrinėjimo teisme metu antrą kartą (t. 10, b. l. 93-94) liudytojas nurodė galimai į P. vykęs du kartus, taip pat suabejojo dėl to, ar vykdamas apžiūrėti minkštasuolių galėjo su savimi pasiimti jų priėmimo - perdavimo aktą, nurodė bylai reikšmingų aplinkybių gerai nebeatsimenantis. Vis dėlto ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios apklausos teisme metu liudytojas užtikrintai nurodė, kad minkštasuolių priėmimo – perdavimo aktą jis pasiėmė prieš nuspręsdamas juos pirkti, kad vėliau gavo mažiau minkštasuolių nei buvo nurodyta šiame akte ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šiais nuosekliais liudytojo parodymais.
27. Liudytojas taip pat parodė, kad minkštasuoliai D. g., P., buvo aptraukti tamsios spalvos oda, V. R. jam nurodė, kad šie yra restauruoti, o minkštasuoliai, kurie yra laikomi Plungėje, nerestauruoti. Pastarieji liudytojo K. P. parodymai patvirtina, kad po tariamo turto J. R. perdavimo, baldai, virtuvės ir kita įranga, kurie buvo rasti D. g., P., patalpose, vis dar buvo V. R. žinioje. Be to, tai, kad nuteistoji V. R., baldus ir įrangą aprodė K. P. kai jie jau buvo pertraukti kita baldų medžiaga patvirtina, jog jie niekuomet nebuvo perduoti J. R., vėliau UAB „G.“ ir G. S. bei R. S. neva juos nusipirkus atgabenti į D. g., P., buvusias patalpas, tai yra, liudytojo K. P. parodymai patvirtina, kad aptariami baldai ir įranga niekuomet iš šių patalpų ir nebuvo išgabenti.
28. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad nuteistoji V. R. neperdavė jai patikėto UAB „Š.“ priklausančio turto nuteistajam J. R. ir liudytojui E. P., bet jį iššvaistė, tokiu būdu padarydama turtinę žalą teisėtam šio turto savininkui.
29. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti bei aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad nuteistoji V. R. jai patikėto turto dalį perleido dar iki UAB „L.“ akcijų pardavimo J. R. ir, kad pasikeitus bendrovės direktoriui nuteistoji jai patikėto turto naujajam vadovui J. R. neperdavė ir neketino perduoti. Kaip minėta, UAB „Š.“ priklausęs turtas liko V. R. žinioje, dalį jo nuteistoji perleido G. S. ir R. S., dalis buvo rasta UAB „V.“ patalpose, kitas turtas perleistas nenustatytiems asmenims. Nuteistasis J. R., liudytojas E. P. patvirtino, kad jokio turto nuteistoji V. R. jiems neperdavė, taigi UAB „L.“ turto priėmimo – perdavimo aktas buvo sudarytas tik siekiant nuslėpti turto iššvaistymo faktą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistoji po UAB „L.“ akcijų pardavimo neinformavo UAB „Š.“ apie akcininkų ir bendrovės vadovo pasikeitimą, tai padarė tik gavusi pranešimą apie vienašalį lizingo sutarties nutraukimą, nors Finansinio lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 7.20.3 punkte numatyta nuomininko UAB „L.“ pareiga per 2 darbo dienas pranešti UAB „Š.“ jei pasikeičia nuomininko pavaldumas (savininkas) arba nusprendžiama jį pertvarkyti (t. 1, b. l. 66-71). Remdamasi išdėstytomis byloje nustatytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija daro išvadą, kad jai inkriminuotą BK 184 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikaltimą nuteistoji padarė veikdama tiesiogine tyčia – suvokdama, kad neteisėtai perleidžia didelės vertės turtą tretiesiems asmenims, numatydama, kad dėl tokių veiksmų UAB „Š.“ patirs žalos ir tokių padarinių norėdama.
Dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos
30. V. R. ir J. R. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo nuteisti už tai, kad pagamino netikrą dokumentą – 2011 m. vasario 15 d. UAB „L.“ turto perdavimo–priėmimo aktą pagal finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies (BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos aprašymo kiekvienam iš nuteistųjų) matyti, kad teismas nurodė veikos padarymo būdą (netikro dokumento pagaminimas, jame nurodytos informacijos patvirtinimas parašu), nurodė netikrame dokumente įtvirtintos neteisingos informacijos turinį (realiai neįvykusio turto perdavimo faktas) ir nors ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nepavyko nustatyti netikro dokumento pagaminimo laiko, priešingai nei teigiama nuteistosios V. R. apeliaciniame skunde, teismas nuteistųjų padarytą nusikalstamą veiką aprašė aiškiai, nepažeisdamas BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų reikalavimų.
31. Nuteistieji savo kaltę padarius minėtą nusikaltimą neigia – nuteistoji V. R. apeliaciniame skunde tvirtina, kad jai patikėtas turtas buvo perduotas naujajam direktoriui, todėl turto perdavimo – priėmimo aktas yra tikras, tuo tarpu nuteistasis J. R. tvirtina pasirašęs turto priėmimo – perdavimo aktą kartu su kitais jam duotais dokumentais ir nesupratęs jo pasirašymo pasekmių.
32. Aukščiau pateikiama byloje surinktų įrodymų analizė patvirtina, kad turto perdavimas naujajam UAB „L.“ vadovui iš tikrųjų neįvyko, todėl plačiau dėl šio nuteistosios V. R. apeliacinio skundo argumento teisėjų kolegija nebepasisakys, aplinkybė, kad 2011 m. vasario 15 d. turto perdavimo – priėmimo aktas yra netikras dokumentas ir jame yra įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, laikytina įrodyta. Šį aktą ir jame nurodytą tikrovės neatitinkančią informaciją jį sudariusios šalys – nuteistieji J. R. ir V. R. patvirtino savo parašais. Nuteistoji V. R. neneigė pasirašiusi turto perdavimo – priėmimo akto, o 2014 m. kovo 24 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11K-8 (14) nurodoma, kad tirti pateiktame UAB „L.“ 2011 m. vasario 15 d. turto perdavimo–priėmimo akte pagal ŠBL finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), skiltyje „J. R.“ pasirašė J. R..
33. Nuteistojo J. R. gynėjo apeliaciniame skunde tvirtinama, kad nuteistasis J. R. 2011 m. vasario 15 d. turto perdavimo – priėmimo akto nepagamino, o tik pasirašė jam pateiktą dokumentą. Netikro dokumento pagaminimas teismų praktikoje neretai įvardijamas kaip viena iš dokumento suklastojimo formų (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2014, 2K-7-19-942/2017), o tai lemia sąvokų „netikras dokumentas“ ir „tikras suklastotas dokumentas“ panašumą ir jų aiškinimo metodų įvairovę. Pvz., dokumento netikrumas kartais tapatinamas su jame įtvirtintos informacijos melagingumu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-404/2013) arba siejamas su jo „visiško materialaus klastojimo“ būdu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163-788/2019). Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis J. R. ir nuteistoji V. R., patvirtindami savo parašais 2011 m. vasario 15 d. turto perdavimo – priėmimo akte nurodytą aplinkybę, kad nuteistoji V. R. perdavė, o nuteistasis J. R. priėmė iš nuteistosios V. R. turtą pagal UAB „Š.“ finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagamino netikrą dokumentą, todėl šis BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis nuteistiesiems buvo inkriminuotas pagrįstai.
34. Tačiau, nepaisant to, kad byloje buvo įrodytas turto pagal lizingo sutartį perdavimo – priėmimo akto netikrumas ir tai, kad nuteistieji pagamino šį netikrą dokumentą, jų veikose būtina nustatyti ir būtinuosius BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties subjektyviuosius požymius. Aptariama nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, kaltininkui suvokiant, kad jis pagamina dokumentą, kuriame nurodyta informacija neatitinka tikrovės ir norint taip veikti.
35. Nuteistosios V. R. tiesioginę tyčią patvirtina byloje nustatyti jos veiksmai. Nuteistoji išvežė jai patikėtą turto dalį iš sandėlio A. g., K., dar iki UAB „L.“ akcijų pardavimo, dalį turto paliko savo žinioje po šio sandorio sudarymo, perleido G. S. ir R. S., jis buvo rastas taip pat ir UAB „V.“ naudojamose patalpose. Nuteistoji UAB „L.“ akcijų pardavimo sandorį sudarė tuomet, kai bendrovė sustabdė savo veiklą, didėjo įsiskolinimas UAB „Š.“, todėl šių nuteistosios veiksmų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad ji neketino perduoti jai patikėto UAB „Š.“ turto naujajam UAB „L.“ vadovui. Sudarydama 2011 m. vasario 15 d. turto perdavimo – priėmimo aktą ir patvirtindama jame nurodytą tikrovės neatitinkančią informaciją savo parašu nuteistoji neabejotinai veikė tiesiogine tyčia, tai yra, ji suvokė, kad pagamina netikrą dokumentą ir norėjo taip veikti.
36. Kaip minėta, nuteistasis J. R. tyčią pagaminti netikrą dokumentą neigia. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad nuteistasis, pasitikėdamas liudytoju E. P., ir tikėdamasis vėliau parduoti UAB „L.“, pasirašė jam pateiktus dokumentus nesuvokdamas to pasekmių. Vis tik teisėjų kolegijos nuomone, šie nuteistojo gynėjo argumentai yra nepagrįsti.
37. Pirmiausia, pats nuteistasis J. R. patvirtino, kad joks turtas pagal lizingo sutartį su UAB „Š.“ jam nebuvo perduotas. Be to, iš nuteistojo parodymų matyti, kad jis suvokė, jog ketina pirkti bendrovę, kuri gali turėti neįvykdytų įsipareigojimų, kadangi tokių bendrovių pardavimu vertėsi liudytojas E. P. Nuteistasis parodė, kad pagal jo ir E. P. susitarimą, UAB „L.“ turėjo įgyti J. R., nuteistasis Valstybės įmonei Registrų centras pateikė visus juridinių faktų pakeitimui reikalingus dokumentus, todėl darytina išvada, kad įgijęs UAB „L.“ akcijas ir tapęs jos vadovu nuteistasis veikė įvertinęs su tuo susijusią riziką, o ne dėl liudytojo E. P. ar nuteistosios V. R. panaudotos apgaulės prieš jį. Atsižvelgiant į nuteistojo amžių nusikalstamos veikos padarymo metu, jo darbo patirtį, įskaitant tai, kad nuteistasis parodė nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu buvęs UAB „Z.“ akcininku ir kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, nėra jokio pagrindo manyti, kad nuteistasis nesuvokė įmonės akcijų įgijimo ir tapimo jos vadovu teisinių pasekmių. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad nuteistasis J. R. BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką taip pat padarė tiesiogine tyčia.
38. Pažymėtina, jog nuteistųjų motyvai nėra BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties būtinuoju požymiu, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos aiškintis dėl kokių priežasčių nuteistasis J. R. padarė aptariamą nusikaltimą. Nors nuteistosios V. R. įvardijamos aplinkybės, kad nuteistajam J. R. nepalanku prisiimti atsakomybę už priimamą turtą suvokiant, kad jis nebus jam perduodamas, turi reikšmės vertinant nuteistojo tyčią, teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad nuteistasis J. R. pagamino netikrą dokumentą veikdamas tiesiogine tyčia.
39. Nuteistojo J. R. gynėjo skunde taip pat nurodoma, kad nepaisant to, jog BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formali, įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už šiame straipsnyje įvardytą nusikalstamą veiką numatė ne tiek dėl jos pavojingumo, kiek dėl galinčių kilti žalingų padarinių panaudojus suklastotą ar netikrą dokumentą teisinėje apyvartoje. Remiantis formuojama teismų praktika, teismas iš tiesų turėtų įvertinti ar veika realiai yra kėsinamasi į valstybės saugomus teisinius gėrius, ar dėl tokios veikos saugomiems gėriams atsiranda žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė, tačiau šiuo atveju šios aplinkybės buvo nustatytos - nuteistiesiems pagaminus netikrą dokumentą, patvirtinus jame nurodytą tikrovės neatitinkančią informaciją parašais, buvo apsunkinta galimybė surasti UAB „Š.“ nuosavybės teise priklausantį turtą ir už jo iššvaistymą atsakingus asmenis. Aptariamo netikro dokumento sukūrimas sukėlė reikšmingas teisines pasekmes, pažeidė suinteresuoto asmens – UAB „Š.“ teises, todėl baudžiamoji atsakomybė nuteistiesiems už netikro turto perdavimo – priėmimo akto pagaminimą taikyta pagrįstai.
40. Nors nuteistoji V. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad turto perdavimo – priėmimo aktas praktikoje pasirašomas ir anksčiau nei turtas perduodamas iš tikrųjų, viena vertus, tokia praktika teismo vertinimu yra ydinga, tačiau kita vertus matyti, kad šioje byloje tokia situacija nesusiklostė, nes nuteistoji ketinimo perduoti jai patikėtą svetimą turtą neturėjo, turto perdavimo – priėmimo aktas buvo sudarytas tik siekiant nuslėpti turto iššvaistymo faktą.
Dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos
41. J. R. taip pat buvo nuteistas už tai, kad aplaidžiai tvarkė apskaitą, t. y. jis įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „L.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
42. BK 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties būtinuoju požymiu yra padariniai – galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros nebuvimas, kurie buvo nustatyti 2013 m. balandžio 24 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. 5-3/39 (toliau – Specialisto išvada). Specialisto išvadoje nurodoma, kad UAB „L.“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ nuostatų, nenustatė UAB „L.“ tiriamojo laikotarpio nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2013 m. sausio 30 d. buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, užtikrinančios jų saugumo; neišsaugojo UAB „L.“ laikotarpio nuo 2009 m. balandžio 14 d. iki 2010 m. spalio 18 d. apskaitos dokumentų, kuriais pagrindė bankines operacijas. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, pagal pateiktą ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 60-1-00060-12 medžiagą, dėl padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies pažeidimų laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 14 d. iki 2013 m. sausio 30 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „L.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Specialisto išvadoje nurodyta, kad už UAB „L.“ buhalterinės apskaitos organizavimą laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 14 d. iki 2011 m. vasario 15 d. atsakė laikinai einanti direktoriaus pareigas V. R., nuo 2011 m. vasario 15 d. iki 2013 m. sausio 30 d. atsakė direktorius J. R.
43. Nuteistojo J. R. gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis nepagrįstai pripažintas tinkamu aptariamos nusikalstamos veikos subjektu, kadangi faktiškai juridinio asmens nevaldė. Apelianto teigimu, nuteistasis naiviai pasitikėjo liudytoju E. P. ir realiai UAB „L.“ akcijų pirkime nedalyvavo, laikėsi nuošaliai ir jokių klausimų, susijusių su bendrovės akcijų įgijimu, dokumentų ir turto perėmimu nederino. Apelianto nuomone liudytojas E. P. pasinaudojo beviltiška nuteistojo finansine padėtimi.
44. Nuteistasis J. R. nuosekliai tvirtino, kad jokių UAB „L.“ dokumentų neperėmė, jie buvo sukrauti į dėžes, kurias išsivežė liudytojas E. P. Tuo tarpu liudytoja J. Š. ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus, kuriuos patvirtino apklausos pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad kiek prisimena UAB „L.“ buhalterinės apskaitos dokumentų perdavime dalyvavo ji, V. R. ir dokumentus perimantis vyriškis. Liudytoja parodė prieš perduodant dokumentus šį vyriškį supažindinusi su UAB „L.“ skaičiais balanse, esančiais perdavimo dieną, o ar skaičiavo perduodamus dokumentus, neatsimena. Liudytoja parodė, kad jos akivaizdoje minėtas vyriškis pasirašė dokumentų perdavimo aktą ir išsinešė dėžes, kuriose buvo visi dokumentai. Liudytoja parodė, kad UAB „L.“ buhalterinių dokumentų dėžes iš jos kabineto išsinešė vienas asmuo, kuris pasirašė dokumentus (t. 3, b. l. 59-60, t. 7, b. l. 66-67). Iš išdėstytų liudytojos parodymų matyti, kad ji ne tik fiziškai atidavė visus UAB „L.“ dokumentus, tačiau prieš perduodant juos supažindino juos priėmusį vyrą su UAB „L.“ balansu, dokumentus perdavė pagal sąrašą. Nuteistasis J. R. neneigia dalyvavęs bendrovės dokumentų perdavime, būtent jis pasirašė dokumentų perdavimo aktą (t. 5, b. l. 114-121), todėl, remiantis liudytojos J. Š. parodymais būtent jis buvo supažindintas su perduodamais dokumentais, bendrovės balansu. Teismas tiki nuteistojo versija, kad UAB „L.“ buhalterinės apskaitos dokumentus išsivežė liudytojas E. P., tačiau ši aplinkybė nepaneigia nuteistojo atsakomybės už bendrovės dokumentų neišsaugojimą. Kaip minėta, teismui nekyla abejonių, kad pasirašydamas bendrovės dokumentų, turto perėmimo aktus, tapdamas bendrovės akcininku ir vadovu, nuteistasis suvokė tokių savo veiksmų pasekmes ir veikė savo rizika. Nuteistojo teiginiai apie tai, kad juo buvo pasinaudota, teismo vertinimu tėra gynybinė versija, kadangi įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius baudžiamosios bylos duomenis negalima daryti išvados, kad nuteistojo finansinė padėtis buvo tokia, kad jis neturėtų kitos išeities kaip tik sutikti su liudytojo E. P. pasiūlymu (nuteistasis darbingo amžiaus, su pertraukomis dirbo skirtingose darbovietėse nuo 2002 m., ikiteisminio tyrimo metu parodė 2010 metais buvęs UAB „Z.“ akcininku, turėjo nekilnojamojo turto (automobilį).
45. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika – bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas gali būti padaroma tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo, tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje dėl nuteistojo kaltės formos padarant jam inkriminuotą nusikaltimą nepasisakė. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas padarė išvadą, kad nuteistasis J. R. teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų saugojimo tvarką nuostatas ir numatė, kad nenustačius dokumentų saugojimo tvarkos ir perdavus UAB „L.“ buhalterinės apskaitos dokumentus liudytojui E. P. gali kilti įstatyme įtvirtinti padariniai, tai yra, kad iš dalies nebus galima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tačiau perduodamas bendrovės dokumentus E. P. lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti, tai yra, BK 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu nuteistojo J. R. padaryta nusikalstama veika buvo kvalifikuota tinkamai.
Dėl BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto pažeidimo
46. Nuteistoji V. R. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad priimdamas skundžiamą nuosprendį pirmosios instancijos teismas nepaisė aukštesniojo teismo įpareigojimo patikrinti, ar esant galiojantiems prokuroro nutarimui atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, apylinkės ir apygardos teismo nutartimis, kuriomis buvo atmesti UAB „Š.“ atstovo skundai dėl minėto prokuroro nutarimo, nebus pažeistas BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintas draudimo asmenį už tą pačią veiką traukti baudžiamojon atsakomybėn (non bis in idem) principas.
47. Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančios Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 22 d. nutarties matyti, kad 2011 m. balandžio 27 d. Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos skyriaus vyresnysis tyrėjas priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl negrąžinto turto pagal UAB „Š.“ pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo ir turto išreikalavimo ir nurodė, kad UAB „Š.“ neišnaudojo visų galimybių, numatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, tai yra, nesprendė ginčo derybomis, nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo ir turto grąžinimo. Šį nutarimą UAB „Š.“ įgaliotas atstovas apskundė, tačiau 2011 m. gegužės 17 d. nutarimu Palangos miesto apylinkės prokuratūros prokuroras atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą motyvuodamas tuo, kad tarp pareiškėjo ir UAB „L.“ kilę klausimai turėtų būti sprendžiami pasitelkiant civilinės teisės priemones, kurios neišnaudotos. UAB „Š.“ atstovui apskundus ir pastarąjį prokuroro nutarimą, Palangos miesto apylinkės teismo teisėja 2011 m. birželio 15 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Š.“ įgalioto atstovo skundą atmetė nustačiusi, kad yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės. Teisėja nutartyje nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog bandė, tačiau, neturėjo galimybės savo pažeistas teises, kylančias iš civilinės teisės, atskurti civilinio proceso tvarka; kad turtą UAB „L.“ pagal lizingo sutartį perdavė valdyti ir naudotis suklaidinta dėl ketinimų. Teisėja nutartyje nurodė, kad nėra duomenų, jog UAB „L.“ sąmoningai siekia apsunkinti galimybę lizingo davėjui ginti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. liepos 22 d. neskundžiama nutartimi pareiškėjo UAB „Š.“ įgalioto atstovo skundą dėl ankstesnių nutarimų ir nutarčių atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą atmetė. Teismas nustatė, kad UAB „Š.“ visiškai nesinaudojo civilinėmis teisinėmis priemonėmis, o iš karto kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, todėl padarė išvadą, kad dėl nutrauktos sutarties sąlygų nevykdymo, o būtent išnuomoto turto grąžinimo, UAB „Š.“ pirmiausia turėjo kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Teismas taip pat atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad civilinę bylą nagrinėjančiam teismui nustačius, jog vienos iš šalių veiksmuose iš tikrųjų gali būti nusikalstamos veikos požymių, civilinio proceso normos įpareigoja informuoti prokurorą apie nustatytas aplinkybes (t. 1, b. l. 83-86).
48. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2011 m. rugpjūčio 1 d. UAB „Š.“ pareiškė UAB „L.“ ieškinį (2011 m. rugpjūčio 19 d. pateikė patikslintą ieškinį), kuriuo, be kita ko, prašė teismo išreikalauti iš atsakovo ir jį įpareigoti grąžinti ieškovui nuosavybės teise priklausantį turtą (t. 1, b. l. 89-102). Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu už akių patenkino ieškovo UAB „Š.“ ieškinį visiškai ir nusprendė išreikalauti iš atsakovo UAB „L.“ ir įpareigoti grąžinti ieškovui nuosavybės teise priklausantį turtą (t. 1, b. l. 53-60). Iš 2012 m. vasario 8 d. antstolio J. P. pažymos apie bylos vykdymo eigą Nr. 0172/11/01426 matyti, kad UAB „Š.“ priklausantis turtas nerastas (t. 1, b. l. 104).
49. Pažymėtina, jog baudžiamosios bylos medžiagoje nėra dalies aukščiau nurodytų procesinių dokumentų ir sprendimų - 2011 m. balandžio 11 d. pareiškimo Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariato vyriausiajam tyrėjui, Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2011 m. balandžio 27 d. nutarimo, Palangos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2011 m. gegužės 17 d. nutarimo, Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. nutarties. Siekdamas patikrinti nuteistosios V. R. apeliacinio skundo argumentus dėl draudimo bausti antrą kartą už tą pačią nusikalstamą veiką principo pažeidimo, apeliacinės instancijos teismas kreipėsi į Palangos apylinkės teismo Palangos teismo rūmus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. nutarties patvirtintos kopijos pateikimo ir įpareigojo prokurorą pateikti 2011 m. balandžio 11 d. pareiškimą Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariato vyriausiajam tyrėjui, 2011 m. balandžio 27 d. pareiškimą Palangos miesto apylinkės prokurorui ir 2011 m. gegužės 17 d. prokuroro priimtą nutarimą, tačiau buvo gautas atsakymas, kad prašomi dokumentai, pasibaigus jų saugojimo terminui, buvo sunaikinti, todėl patikrinti šiuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, procesinių sprendimų argumentus, nebėra galimybės.
50. Kita vertus, iš byloje esančios Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 22 d. nutarties matyti, kad tiek prokuroro, tiek ir apylinkės teismo sprendimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal UAB „Š.“ pareiškimą ir skundus buvo susiję su tuo, kad pareiškėjas neišnaudojo galimybės apginti savo teisių ir teisėtų interesų civilinėmis teisinėmis priemonėmis, tačiau šis UAB „Š.“ skundo atmetimo argumentas neužkirto kelio pradėti ikiteisminį tyrimą tuo atveju, jei pasinaudojus civilinės teisės suteikiamomis priemonėmis paaiškėtų, jog kaltininkas sąmoningai apsunkino galimybes UAB „Š.“ apginti savo teises. Kaip matyti iš įvykių sekos, tik įvykdžius apygardos teismo nutartyje nurodytus veiksmus – UAB „Š.“ atstovui pareiškus ieškinį ir Šiaulių miesto apylinkės teismui 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu už akių jį patenkinus visiškai paaiškėjo, kad naujasis UAB „L.“ akcininkas ir vadovas procesu nesidomi, geranoriškai turto UAB „Š.“ negrąžina, o turto buvimo vieta yra nežinoma. UAB „Š.“ įgalioto atstovo pateiktame 2012 m. kovo 8 d. pareiškime Klaipėdos apskrities VPK viršininkui dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo ir turto išreikalavimo buvo nurodyta, kad teisėtas turto savininkas bandė apginti savo teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis, tačiau jam nuosavybės teise priklausantis turtas buvo nerastas, UAB „Š.“ įgalioto atstovo pareiškime nurodoma, kad buvusios UAB „L.“ direktorės V. R., naujojo direktoriaus ir akcininko J. R. veiksmuose galimai yra nusikalstamų veikų, numatytų BK 182, 183, 184, 186 straipsniuose požymių. Kadangi UAB „Š.“ pabandžius savo teises apginti civilinio proceso tvarka paaiškėjo, kad galimybės tai padaryti yra apsunkintos, o UAB „L.“ buvusios ir naujojo vadovo veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos požymių, šios aplinkybės sudarė pagrindą pradėti byloje ikiteisminį tyrimą.
51. Taigi, išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas priimdamas nuteistiesiems apkaltinamąjį nuosprendį non bis in idem principo nepažeidė, kadangi ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas paaiškėjus naujoms aplinkybėms apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir nuteistieji V. R. ir J. R. dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagrįstai.
Dėl civilinio ieškinio
52. Iš bylos medžiagos matyti, kad civilinis ieškovas UAB „Š.“ pareiškė civilinį ieškinį nuteistajai V. R. dėl 92 787,13 Lt (26873,01 Eur) žalos atlyginimo. Civilinis ieškovas UAB „Š.“ ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad minėtas padarytos turtinės žalos dydis susideda iš UAB „L.“ 2 607,33 Lt (755,13 Eur) dydžio skolos pagal lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už baro baldus, 82 194,23 Lt (23 805,09 Eur) dydžio skolos už baro baldus, virtuvės įrangą, kompiuterinę techniką ir nesumokėtų palūkanų ir delspinigių dalies (7985,57 Lt (2 312,78 Eur) pagal lizingo sutartį ir skolos dengimo grafiką (t. 1, b. l. 37-42).
53. Pirmosios instancijos teismas UAB „Š.“ civilinį ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš nuteistosios V. R. 24 560,23 Eur padarytos žalos, kurią sudaro skola už baro baldus, virtuvės įrangą, kompiuterinę techniką atlyginimui, o kitoje dalyje civilinį ieškinį atmetė konstatavęs, kad civilinio ieškinio dalis dėl delspinigių ir palūkanų nebuvo įrodyta. Pirmosios instancijos teismas taip pat iki nuosprendžio įsiteisėjimo pratęsė laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą į UAB „F.“ priklausančiose patalpose rastus daiktus, UAB „V.“ patalpose rastą terminalinį kompiuterį – stotelę ir nurodė, kad nuosprendžiui įsiteisėjus šie daiktai turi būti panaudoti civilinio ieškinio atlyginimui.
54. Nuteistosios V. R. apeliaciniame skunde tvirtinama, kad atsižvelgiant į tai, jog dalis UAB „Š.“ nuosavybės teise priklausančio turto buvo rasta, pirmosios instancijos teismas turėjo rastus daiktus grąžinti savininkui, o padarytos žalos dydį sumažinti rastų daiktų vertės suma.
55. Nuteistosios V. R. tenkintinas iš dalies.
56. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog teismas nurodė UAB „F.“ patalpose rastą turtą panaudoti reikalavimui pagal civilinį ieškinį patenkinti (nuosprendyje nenurodant turto paėmimo pagrindo), rastų daiktų verte nesumažino iš nuteistosios priteistinos sumos UAB „Š.“ patirtai žalai atlyginti. UAB „F.“ šioje baudžiamojoje byloje nėra suteiktas civilinio atsakovo procesinis statusas, bendrovė nurodytus daiktus įgijo ne iš UAB „L.“, UAB „F.“ nėra materialiai atsakinga už nuteistosios V. R. nusikalstama veika padarytą žalą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė UAB „F.“ patalpose rastą turtą panaudoti civilinio ieškinio atlyginimui, tuo padarant „UAB „F.“ materialiai atsakingu už nuteistosios V. R. veiksmus, nesant tam jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Teismo sprendimas šioje dalyje peržengia baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas, t. y. nukreipiant civilinio ieškinio dengimą į daiktus, rastus UAB „F.“, šios bendrovės sąžiningas daiktų įgijimas nėra nuginčytas, ir teismas iš esmės pritaikė vindikaciją šiems daiktams, tačiau ji galima tik reiškiant ieškinį, nustačius sąlygas nurodytas CK 4.96 straipsnio 1 dalyje. Šiuo atveju rasti daiktai negali būti grąžinti UAB „F.“, nes BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 108 straipsnis reglamentuoja tik daiktų grąžinimą teisėtiems savininkams, Nagrinėjamoje byloje daiktai buvo rasti UAB „F.“ patalpose. Ši bendrovė tvirtina daiktus įgijusi teisėtai (t. 3, b.l. 140-142). Pažymėtina, kad ginčai, kylantys dėl daiktų priklausomybės sprendžiami civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, rastas turtas UAB „F.“ negali būti paimtas iš UAB „F.“ ir perduotas civilinio ieškinio dengimui ar atiduotas UAB „Š.“, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos sprendimas naikintinas.
57. Pirmosios instancijos teismas iki nuosprendžio įsiteisėjimo pratęsė nuosavybės teisės apribojimą į UAB „V.“ patalpose rastą terminalinį kompiuterį – stotelę „Glaive RT-560“, 12 LCD, LTP, Cel 650, MCR (Black) (t. 1, b. l. 37-42, t. 3, b. l. 120), kurio vertė 742,45 Lt (215,03 Eur) ir taip pat nukreipė jį civilinio ieškinio atlyginimui kaip ir daiktus, rastus UAB „F.“. Tačiau terminalinis kompiuteris – stotelė, po UAB „V.“ išregistravimo iš Valstybės įmonės Registrų centras (t. 10, b. l. 142, 147) buvo nuteistosios V. R. žinioje, todėl teismas nuosprendžiu nuosavybės teisės apribojimą pratęsė būtent nuteistajai V. R.. Rasto terminalinio kompiuterio – stotelės „Glaive RT-560“ pagal lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „Š.“ ir šiuo atveju įrodinėti, jog UAB „V.“ buvo minėto daikto sąžiningas įgijėjas netikslinga ir nėra galimybės išregistravus UAB „V.“ kaip bankrutavusią įmonę iš Valstybinės įmonės Registrų centro. Tiek UAB „L.“, tiek UAB „V.“ direktore buvo V. R., pagal anksčiau minėtą lizingo sutartį, UAB „L.“ perduotas daiktas buvo rastas nuteistosios vadovautoje kitoje įmonėje UAB „V.“. Kaip matyti, tai dar kartą patvirtina ir tai, jog V. R. neperdavė UAB „Š.“ priklausančių daiktų naujajam UAB „L.“ direktoriui J. R.. Šiuo atveju UAB „V.“ jau išregistruota iš Registrų centro (t. 10, b. l. 142-143), nėra ginčo dėl UAB „V.‘ kaip sąžiningo įgijėjo teisių, todėl, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl nuosavybės teisės į UAB „V.“ patalpose rastą turtą apribojimo ir šio turto panaudojimo civiliniam ieškiniui atlyginti, keičiamas ir terminalinis kompiuteris – stotelė „Glaive RT-560“ grąžintinas UAB „Š.“. Šio daikto verte 742,45 Lt (215,03 eur) mažintinas priteistas iš V. R. civilinis ieškinys UAB „Š.“ naudai.
Dėl paskirtų bausmių
58. Nuteistoji V. R. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį buvo nuteista laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai V. R. buvo paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo vieneriems metams bausmė jos vykdymą atidedant vieneriems metams ir įpareigojant nuteistąją per šį laikotarpį dirbti arba mokytis. Nuteistoji apeliaciniame skunde nuosprendžio dalies dėl jai paskirtos bausmės neskundžia, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajai paskirta bausmė, atsižvelgiant į nuteistąją bei jos padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančius bylos duomenis yra teisinga ir švelninti jos nėra pagrindo.
59. Nuteistojo J. R. gynėjas apeliaciniame skunde tuo tarpu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktų nuostatas ir nuteistajam J. R. paskyrė aiškiai per griežtą ir neproporcingą bausmę, neatitinkančią teismų praktikoje už analogiškų nusikaltimų padarymą skiriamų baudų dydžio. Nuteistąjį J. R. pirmosios instancijos teismas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nuteisė 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudomis ir paskyrė subendrintą 80 MGL (3012 Eur) dydžio baudą. Nuteistojo J. R. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiame BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte už nesunkų nusikaltimą buvo numatyta iki 100 MGL dydžio bauda, taigi teismas nuteistajam skyrė BK 47 straipsnyje nustatytos už nesunkų nusikaltimą galimos skirti baudos vidurkį atitinkančią bausmę. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam J. R. konkrečią bausmės rūšį ir jos dydį atsižvelgė į tai, kad J. R. anksčiau neteistas, gyvena užsienyje, turi darbą, šeimą. Teismas įvertino tai, kad byloje nenustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinančių ar ją lengvinančių aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kad nuteistojo J. R. finansinė padėtis būtų tokia prasta, kad jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė būtų akivaizdžiai per didele našta. Be to, nors nuteistojo padaryta BK 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nusikalstama veika yra nedidelio pavojingumo, nuteistojo padaryta BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika analogiškai negali būti vertinama, kadangi netikro dokumento pagaminimas sudarė sąlygas nuslėpti didelės vertės turto iššvaistymo faktą, apsunkino galimybę rasti atsakingą už turto iššvaistymą asmenį ir patį turtą. Pakartotinai įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nuteistojo J. R. gynėjo apeliacinio skundo argumentais, kad nuteistajam buvo paskirta aiškiai per griežta, neproporcinga bausmė. Pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo nuteistajam skiriamą bausmę, teisingai ją subendrino, skirdamas bausmę nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, todėl nėra pagrindo nuteistajam skirti dar švelnesnę bausmę.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria UAB „F.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių apribojimo terminas į daiktus: 2 dujines virykles 4-ių kaitviečių, modelis E754A; 1 konvekcinę krosnį, modelis XB603G; 1 stovą konvekcinei krosniai, modelis ST 603; 2 šaldytuvus, modelis AS65; 1 šaldytuvą 2-iejų sekcijų, modelis GS65NN; 2 marmitus, modelis BM702EB; 1 stalą su plautuve, matmenys 2400x700x900; 1 stalą su plautuve, matmenys 1800x700x900; 1 neutralų intarpą su lentyna, matmenys 400x750x900; 1 neutralų intarpą su lentyna, matmenys 600x750x900; 1 neutralų intarpą su lentyna, matmenys 1010x700x900; 1 darbo stalą su plautuve, lentyna, matmenys 1600x700x900; 1 stalą su plautuve, lentyna, matmenys 1200x700x900; 1 stelažą 4-ių lentynų daržovėms, matmenys 2000x600x1800; 1 stelažą 4-ių lentynų sausiems produktams, matmenys 2300x600x1800 (cinkuotos skardos); 1 garų nutraukimo gaubtą virš kaitrinės zonos, matmenys 3400x900x500 (iš dviejų dalių); 1 garų nutraukimo gaubtą virš konvekcinės ir griliaus, matmenys 2600x1100x500; 1 lentyną, pastatomą ant stalo, matmenys 1200x400x500; 1 lentyną, pastatomą ant stalo, matmenys 1360x400x500; 1 nerūdijančio plieno stalą su lentyna, matmenys 1300x800x900; 5 stalviršius, matmenys 1200x800; 4 stalviršius 600x800; 1 stalviršį D100; 9 kojas bazes „Bio“; 4 tiesius minkštasuolius su nugarėle, buvo pratęstas iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir nurodyta nuosprendžiui įsiteisėjus turtą panaudoti civilinio ieškinio atlyginimui.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. R. nuosavybės teisės apribojimo terminas į terminalinį kompiuterį – stotelę „Glaive RT-560“, LCD, pratęstas iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir nurodyta nuosprendžiui įsiteisėjus turtą panaudoti civilinio ieškinio atlyginimui ir nurodytą terminalinį kompiuterį – stotelę „Glaive RT-560“ (rastą UAB „V.“ patalpose), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB „Š.“.
Civilinį ieškinį priteistą iš V. R. UAB „Š.“ naudai sumažinti iki 24 345,20 Eur.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
J. R. gynėjo Romano Lupeikos apeliacinį skundą atmesti.