Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2021-10-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-489-1104/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-10-28
Bylos Nr.
1-489-1104/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46621-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dmitrij Rancev
Kaltinamasis
A. C.
Nukentėjusysis
R. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-489-1104/2021Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-46621-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.14; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.3; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.1; 1.2.14.3.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 28 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev,sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Daivai Stalionienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Žvirbliui, prokurorui Liudui Žukliui,kaltinamajam A. C.,nukentėjusiajai R. T.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), bedarbis, faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), Lietuva, teistas: 1) 2019 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį - 50 (penkiasdešimt) MGL (2 500 Eur)) bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, bei turto konfiskavimą, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. C. 2020 m. lapkričio 25 d., apie 15:00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją sugyventinę R. T., t. y. delnu sudavė pastarajai vieną kartą į nosies sritį, po ko, užlaužęs jai abi rankas, panaudodamas jėgą, atėmė mobilaus ryšio telefoną „Samsung Note 3“, t. y. tokiu būdu nusikalstama veika, pagrobė svetimą nukentėjusiajai R. T. priklausantį turtą - mobilaus ryšio telefoną „Samsung Note 3“ 150 Eur vertės. Šiais savo veiksmais A. C. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat, A. C. 2020 m. lapkričio 25 d., apie 17:00 val., adresu (duomenys neskelbtini), kaimynės R. T. kieme, šalia namo laiptų, konflikto metu tyčia, rankomis apglėbęs sugyventinės R. T. kaklą, smaugė ir tokiu būdu laikydamas R. T. kaklą, tempė ją prie savo kiemo vartų, kur pargriovęs ant žemės ir atėmęs iš jos mobilaus ryšio telefoną, o pastarajai atsistojus, jis, t. y. A. C., R. T. delnu vieną kartą sudavė į kairės pusės nosies sritį, t. y. tokiu būdu mušdamas sukėlė nukentėjusiajai sugyventiniai R. T. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais A. C. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 d.

4. Kaltinamasis A. C. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad telefoną visada atima, kad ji (R. T.) vaikų nepaliktų ir nevažiuotų gerti. Tas telefonas yra jo (kaltinamojo) nupirktas. Suma - 110 Eur. Į teisėjo klausimą paaiškino, kad 2020 m. lapkričio 25 d., apie 15:00 val. viskas vyko (duomenys neskelbtini), jis (kaltinamasis) buvo išgėręs. Nebuvo jokio konflikto, ji (R. T.), eilinį kartą norėjo išlėkti. Paaiškino, kad 6 metus gyvena kartu. Kiekvieną kartą tas pats, ir šį kartą ji (R. T.) norėjo kažkur išlėkti, jis (kalinamasis) atima telefoną, prabūna R. namuose ir kitą rytą viskas gerai būna. Nurodė, kad R. T. buvo išgėrusi, tačiau alkoholį vartojo ne su juo. Nurodė, kad jis (kaltinamasis) paėmė telefoną, padėjo garaže į spintelę, užrakino ir išėjo. Grįžęs rado spyną nudaužtą, telefoną paimtą. Nurodė, kad dėl vaikų stengėsi, kad ji (R. T.) namuose būtų. Vaikų R. T. dabar jau nebeturi, apribotos teisės po visų šitų lakstymų. Paaiškino, kad jis (kaltinamasis) iš rankų paėmė jai (R. T.) telefoną, pas ją pastoviai telefonas rankose, nereikėjo nei rankų laužti, nei suduoti. Kai antrą kartą atėmė telefoną, tada jis (kaltinamasis) ją apkabino ir atėmė iš rankų, bet nieko nelaužė ir jokių smūgių nesudavė. Kai išnešė ją (R. T.) iš T. kiemo, nešė apkabinęs ir namo parsinešė, nes matė, kad R. kviečiasi taksi ir ruošiasi važiuoti kažkur. Dėl antro įvykio paaiškino, kad pamatė, kad nulaužta garažo spyna, telefono nebėra, R. griebė už telefono ir pabėgo pas kaimynę T.. Kai jis (kaltinamasis) ją (R. T.) atsinešė namo, paėmė telefoną. Nešė apkabinęs iš nugaros, veidu į priekį, ji (R. T.) nenorėjo eiti. Už plaukų netempė, ji (R. T.) griuvo ant žemės, bet jis (kaltinamasis) jos negriovė. Tiksliai neatsiminė, nurodė, kad turbūt pas jį (kaltinamąjį) ant kiemo ji (R. T.) pargriuvo. Atėmė telefoną ir vėl išėjo, tik į garažą nebenešė telefono, o pasiėmė su savimi. Paaiškino, kad po dviejų dienų R. T. grįžo namo. Namai yra jo (kaltinamojo), mažą vaiką turi kartu, dabar jai (R. T.) teisės apribotos, nebemato nei vieno vaiko, galimai jam (kaltinamajam) irgi apribotos. Paaiškino, kad blaivus taip pat elgtųsi, bent jau telefoną tai tikrai atimtų, kad vaikų kažkur nevežiotų „balevoti“. Pirmą kartą, kai paėmė telefoną, paslėpė ir užrakino garaže. Kai atėjo namo, ji (R. T.) nebuvo sužalota. Nežino, kas galėjo ją (R. T.) sužaloti, kol jo (kaltinamojo) nebuvo namie. Nemetė jos (kaltinamosios) ant žemės, per veidą nesudavė, nežino, iš kur sužalojimų žymės atsirado. Drabužiai purvini, nes galimai ant žemės gulėjo, nematė. Jokio pašalinio asmens nebuvo pas juos namuose tą dieną. Nurodė nežinantis, iš kur atsirado kraujas ir sumušimas ant nukentėjusiosios veido. Nurodė, kad gyveno kartu. Komunalinius mokėjo abu. Ji (R. T.) pirko maistą, jis (kaltinamasis) mokėjo už elektrą, neskirstė kas už ką turėtų mokėti. Nurodė, kad dabar nebegyvena kartu 2-3 mėn., po įvykio dar gyveno kartu.

5. Kaltinamasis A. C., apklaustas 2021 m. vasario 4 d. ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad neprisipažįsta. Paaiškino, kad savo namuose, (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su R. T., kartu augina tris mažamečius vaikus - jų bendras sūnus M., jam (duomenys neskelbtini), R. dukra A., jai (duomenys neskelbtini), ir sūnus A. jam (duomenys neskelbtini). Su R. jie nėra sugyventiniai. Jis R. T. priėmė gyventi į savo namus dėl jų bendro sūnaus M.. Dėl mobilaus ryšio telefonų, tai telefonas „Samsung 3 Note“ yra jo, jis jį nupirko R. T. už 150 Eur (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, panaudotą. Pirko būtent jai, kad ji turėtų telefoną. Prieš tai pas R. T. buvo telefonas, taip pat pirktas jo. Neneigia, kad jis tą telefoną, kurį pats pirko, ir sulaužė, konflikto metu, kai jai kažkas paskambino ir ji norėjo „išlėkti“ iš namų, tai jis supyko, ir sulaužė. Nors telefonas buvo pirktas jai už jo pinigus. Kaip ir dėl šito telefono, lygiai taip pat, tai jo telefonas, tik jis davė jai naudotis. 2020 m. lapkričio 25 d. jis buvo išgėręs, gal gėrė darbe, grįžo namo į (duomenys neskelbtini). Ir gavosi tarp jo ir R. T. konfliktas, nes jis šios paprašė, kad ji duotų 50 Eur už elektrą. Jis visada prašo, kai ji gauna pinigus - pašalpą, nes jei jis nepaprašo, tai ji pinigus „ištaško“ ir nebeturi jam duoti. O jam reik mokėti mokesčius. Ji jam nedavė 50 Eur. Tada ji pradėjo lakstyti, telefonu skambinėti. Jis, iš jos sėdinčios, iš jos rankų, paėmė savo telefoną. Jokių mušimų, smūgių jos atžvilgiu nebuvo, netrenkė jai į nosį, nebėgo jai kraujas. Paėmė iš jos telefoną, tikslu, kad ji iš namų neišeitų, nevarė jos iš namų, jos toks būdas, pasirodyti, kad jau ją skriaudžia. Nežino, kada ir kam ji iškvietė socialines (darbuotojas), ar jos pačios užvažiavo pas juos. Jis, paėmęs iš R. telefoną, jį užrakino į garažą ir išėjo, o raktus su savimi paėmė. Išėjo, kad su R. nebesipykti, nes ji kai pradeda draskytis, tai jis tada geriau išeina, jam taip ramiau. Kai grįžo po kelių valandų, pamatė, kad garažo spyna nulaužta, spyna buvo pakabinama. Telefono garaže, kur buvo padėjęs, ten, tokioje spintelėje, nebebuvo, suprato, kad R. T. pasiėmė. Ir jis ėjo namo. Pamatė namuose ją, kambaryje, ant sofos maigančią telefoną. Pasakė, kad R. T. jam atiduotų telefoną, tačiau R. T. nieko nesakė ir pradėjo bėgti, bėgo pas kaimynę į kiemą, jis bėgo paskui ją. Vijosi, kad iš jos paimtų telefoną, norėjo, kad ji būtų namuose su vaikais. Pavijęs R. T. kaimynės kieme, ją apglėbė per juosmenį ir parnešė į jo kiemą. R. T. garsiai rėkė, žviegė, nežino, ką sakė rėkdama, na ji tokia, laukinė. Tada, jo kieme, ją paleido, ji ant žemės nebuvo parkritusi. Nepamena, bet jam rodos, nepargriuvo ir tikrai jai ranka ar kumščiu netrenkė niekur. Tiesiog paėmė telefoną iš jos rankos. Jėgos jokios jis nenaudojo, ji jam pati telefoną padavė. Jokio smurto prieš R. T. nenaudojo, nemušė jos, tik telefoną savo pasiėmė. Su R. gyvena kartu, tačiau kartu nemiega, neveda bendro ūkio, gyvena kiekvienas sau. Priėmė ją gyventi su vaikais tik dėl savo sūnaus. Kur gi jai eiti, matė kaip ji ankščiau gyveno, iš visur ją išmesdavo, pas jos tėvus „bardakas“. Jis prieš R. T. nesmurtauja, tikrai jos netempė, nesmaugė (1 t., b. l. 159 – 162).

Motyvuojamoji dalis

6. Nors kaltinamasis A. C. savo kaltės nepripažino, jo kaltė, padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

7. Nukentėjusioji R. T., teismo posėdžio metu parodė, kad šiuo metu su kaltinamuoju negyvena. Pretenzijų kaltinamajam neturi. Dar ikiteisminio tyrimo metu pasakė, kad pretenzijų neturi, atleido kaltinamajam. 2020 m. lapkričio 25 d. - neatsimena ar mušė. Neatsimena, kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu. Atsimena, kad buvo pas kaimynę. Tą dieną mušė. Nurodė, kad visaip būdavo, abu išgerdavo, konfliktuodavo. Neatsimena, dėl ko kilo konfliktas. Tą dieną neatsimena, ar prašė jis (kaltinamasis) pinigų. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Dėl peilio nepatvirtino, neatsimena. Negalvoja, kad kaltinamasis būtų puolęs su peiliu. Visą kitą patvirtino, kad kaltinamasis sudavė, kad telefoną atėmė. Į prokuroro klausimą paaiškino, kad kai pirmą kartą atėmė telefoną, buvo baltas Samsung Note telefonas, ji žinojo, kur padėtas telefonas buvo, ir pasiėmė. Antrą kartą kaltinamasis išsinešė su savimi telefoną. Neatsimena, kaip atgavo telefoną, kai antrą kartą paėmė. Pats atidavė, neatsimena, kurią dieną. Nurodė nežinanti, kodėl 2020 m. lapkričio 25 d. kaltinamasis ją skriaudė, gal pavydėjo, kad su kitais bendrauja. Šiuo metu nurodė gyvenanti (duomenys neskelbtini). Nurodė neatsimenanti, kurioje vietoje skaudėjo, bet patvirtino, kad skaudėjo. Dėl telefono paėmimo antrą kartą, nurodė pati kaltinamajam atidavusi telefoną. Nurodė nenorinti, kad kaltinamasis būtų pasodintas.

8. Nukentėjusioji R. T., apklausta 2020 m. lapkričio 25 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su buvusiu savo sugyventiniu ir vaiko tėvu A. C.. Kartu gyvena ir trys mažamečiai vaikai - M. C., gimęs (duomenys neskelbtini), A. T., gimusi (duomenys neskelbtini). ir A. T., gimęs (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šiandien (2020 m. lapkričio 25 d.), iš pat ryto, jiems būnant namuose, įvyko konfliktas tarp jos ir A. C., dėl pinigų. A. reikalavo iš jos, jog duotų jam pinigų, kad nuneštų savo mamai. Ji jam nedavė ir pasakė, jog neduos. Tada jis išėjo iš namų ir po kiek laiko grįžo jau gerokai išgėręs, neblaivus. Apie 15 val., jai būnant namuose, A. C. vėl pradėjo konfliktuoti ir vieną kartą, rankos delnu, jai smūgiavo į nosį, dėl to jai, po smūgio, iš nosies pradėjo kraujuoti, jai skaudėjo, patyrė fizinį skausmą. Tada, jai nuėjus į kitą kambarį, vėl atėjo A. C. ir užlaužė, užsuko jai abi rankas stipriai, dėl to jai skaudėjo, patyrė fizinį skausmą. Atėmė mobilaus ryšio telefoną. Po konflikto, kai atėmė telefoną, ji nuėjo pas kaimynę ir išsikvietė socialines darbuotojas, kurios atvykusios iškvietė policiją. A. C. kaip tik tuo metu pabėgo, kaip visada, iš namų. Kur šis yra šiuo metu, ji nežino. Visas konfliktas ir kuomet ją mušė, vyko jos trijų mažamečių vaikų akivaizdoje. Ji daugiau nieko pasakyti nenori, ant A. C. pareiškimo tikrai nerašys, atsisako. Pas medicinos ekspertą nesikreips, nes patyrė tik fizinį skausmą, greitosios medicinos pagalbos apžiūros jai nereikia. A. C. jai šiuo metu nėra sugyventinis, kartu jie nemiega, tačiau kartu gyvena ir augina vaikus. A. C. ir ankščiau prieš ją ir vaikus ne kartą smurtavo, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai (1 t., b. l. 28 – 31). Nukentėjusioji R. T., papildomai apklausta tą pačią dieną parodė, kad ji su A. C. gyveno kartu apie tris metus, turi bendrą vaiką. Apie 17 val., jai su vaikais A. T., A. T., M. C., būnant namuose, išgirdo beldimą į lauko duris. Nuėjusi prie durų, pamatė stovintį A. C.. Ji atrakino šiam duris, nes tai yra jo namai. Šis buvo girtas, nuėjus į kambarį pradėjo jai priekaištauti, kad iškvietė socialines darbuotojas, policiją. Pradėjo ją vadinti, vaikų akivaizdoje, necenzūriniais žodžiais: „kūrva, šiukšle, šliucha“. Pradėjus jam mosikuoti rankomis jai prieš veidą, jo striukės kišenėje pamatė sulenktą peilį. Pamačiusi peilį, griebė už savo rankinės ir išbėgusi iš namų, nubėgo pas kaimynę R. T., gyvenančią (duomenys neskelbtini), prašytis pagalbos, kad iškviestų policiją. Kaimynės durys buvo užrakintos, o iš paskos atbėgęs A. C. prie jos (kaimynės) namo laiptų, ranka iš už nugaros apjuosė jos kaklą, stipriai suspaudė. Pradėjo trūkti oro, patyrė fizinį skausmą. Taip smaugdamas ją nutempė iki savo namų įvažiavimo vartų, paleidęs kaklą parvertė ant žemės, paėmė telefoną iš jos rankinės. Jai atsistojus, jis nieko nesakęs, vieną kartą, dešiniu delnu, trenkė jai per veido kairį skruostą, ausį. Nuo suduoto smūgio patyrė fizinį skausmą, pargriuvo ant žemės. Jai pargriuvus, jis nuėjo per laukus link plento. Su policija jiems apieškojus, jo nerado, kur jis gali būti, nežino, kažkur girtauja pas draugus. Jai policija buvo sakiusi, kad ji A. C. neįsileistų, o iškart skambintų policijai. Ji jų nepaklausė, galvojo, kad jis bus nusiraminęs ir daugiau nesmurtaus. Medikų pagalbos jai nereikia, į medicinos ekspertą nesikreips. Sužalojimų nepatyrė, smurto žymių ant jos kūno šiuo metu nesimato. Visą šį įvykį pro langą matė jos vaikai. Matė ir kaimynė R., bet ji jos po įvykio prašė jos niekur „nekišti“, nes bijanti A. C.. Ji su juo daugiau nenori gyventi, dabar apsistos pas tėvus gyvenančius (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 133 – 135).

9. Nukentėjusioji R. T., apklausta 2021 m. sausio 11 d., papildomos apklausos metu parodė, kad ji ankstesnius parodymus tvirtina, papildomai nurodo, kad konfliktas 2020 m. lapkričio 25 d. prasidėjo dėl to, kad ji gyvena A. C. namuose su savo trimis mažamečiais vaikais. Konfliktas prasidėjo dėl pinigų, nes ji A. C. nedavė pinigų. Pajamos jų taip pat yra atskirai, tai yra, ji moka atskirai už elektrą, perka atskirai malkas. Nuomos ji A. C. nemoka, šis jai leidžia gyventi jo namuose, nes jie turi bendrą sūnų, kuriam dabar yra (duomenys neskelbtini) metukai. Du mėnesius ji A. C. buvo nesumokėjusi už elektrą, todėl, kad turėjo daug skolų. Jis tą dieną buvo išgėręs, tai yra 2020 m. lapkričio 25 d., ir jis ją pradėjo keikti. Jis jai pradėjo prikaišioti tą skolą, ten gal buvo apie 100 Eur. Gal prieš pusantro mėnesio A. C. buvo sulaužęs jos mobilaus ryšio telefoną, kurį buvo pirkusi už savo pinigus. Gal mokėjo apie 100 Eur už telefoną. Tikslių aplinkybių kaip ten buvo, nepamena, gal buvo koks tarp jų konfliktas. Gal po kokių dviejų savaičių po telefono sulaužymo, A. C. jai atpirko telefoną iš savo pinigų ir jai davė juo naudotis, tai yra jis (telefonas) buvo jos, kaip atpirktas už tą, sugadintą. Tačiau tą dieną, 2020 m. lapkričio 25 d., A. C. pradėjo prikaišioti, kad tai yra jo telefonas, nes už jo pinigus yra pirktas. Jų konflikto metu A. C., jai užlaužęs rankas, atėmė jos mobilaus ryšio telefoną, sakydamas, kad tai jo telefonas. Ji nuėjusi į garažą, rado padėtą garaže, tokioje spintelėje, savo mobilaus ryšio telefoną. Grįžo namo, kadangi jai A. C. buvo pasakęs, kad ji išeitų iš namų, tai ji ir krovėsi daiktus, ruošėsi su savo vaikais eiti pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini). Tačiau po valandos, ar daugiau, tiksliai nenurodys, A. C. atėjo į namus. Vėl tarp jų įvyko žodinis konfliktas, labiausia dėl jos telefono, A. C. pamatė, kad ji telefoną pasiėmė. Ir tada ji bėgo pas kaimynę su savo telefonu, kurį turėjo savo rankinėje, kurią spėjo paimti, o A. C. ją vijosi iki kaimynės kiemo, ir kieme, prie kaimynės laiptų, kaip ir sakė pirmoje savo apklausoje, A. C., ją pagavęs, liepė atiduoti telefoną. Suėmė savo abiem rankomis jai už gerklės ir smaugė, tada pradėjo tempti, nepaleidęs jos kaklo, iki pat jų kiemo vartų. Ji duso, trūko oro, skaudėjo kaklą ir delnu trenkė (A. C.) jai į veido kairę pusę, jai dėl to skaudėjo. Paleido, nes ji A. C. pasakė, kad atiduos telefoną. Kai A. C. paleido, ji šiam telefoną atidavė. A. C. telefoną paėmė ir išėjo iš kiemo, kažkur per laukus. Po kelių dienų A. C. atėjęs jos atsiprašė ir atidavė jai jos mobilų, ji A. C. atleido, tačiau A. C. turi problemų dėl alkoholio vartojimo, sako šiam, kad jis „koduotusi“, tačiau šis to nesupranta. Kai jis tik užgeria, ji iš karto išeina pas tėvus. A. jos atsiprašė ir už tai, kad telefoną paėmė, ir už tai, kad jai sudavė. Jam ji atleido. A. C. jai telefoną „Samsung Note 3“ pirko iš savo pinigų, nes A. C. dirba, gauna pajamas. A. C. maisto nuperka ir padeda jai kai reikia, kai negeria normalus, ir viskas būna gerai. Ji pagalbą kvietėsi nubėgusi pas kaimynę, jos paprašiusi telefono, nes abu kartus jau jos telefoną buvo paėmęs A. C.. Už kiek A. C. pirko jai šį telefoną, ji nežino, nes šis jai nesakė. Jos buvęs telefonas buvo „Samsung J3“. Kaip ir minėjo pirmoje apklausoje, ji, kai pamatė A. C. kišenėje peilį, tai išsigando, nes manė, kad jis gali tuo peiliu ją padurti, na tuo kartu buvo susijaudinusi, visgi, tarp jų buvo kilęs konfliktas, abu buvo susipykę ir A. C. buvo neblaivus, išgėręs, agresyvus. Ji žino, kad A. C. buvo teistas už sunkų sveiktos sutrikdymą, todėl ir išsigando to peilio jo kišenėje. Nežino, kiek to realumo, kad A. C. būtų tą peilį išsitraukęs iš kišenės. Todėl ir bėgo pagalbos, o tuo labiau, A. C. ją vijosi. Jai skaudėjo, kai A. jai trenkė ir smaugė. Kaimynei nubėgusi pasakė, kad A. C. prie jos kabinėjasi ir kvies policiją. Kaimynė jos nieko ir neklausė, padavė savo telefoną. Ji A. C. jokių pretenzijų neturi (1 t., b. l. 47 – 50).

10. Liudytoja L. M., teismo posėdžio metu parodė, kad dirbo su šia šeima, dabar teikia socialines paslaugas tik R. T. vienai. Į teisėjo klausimą paaiškino, kad 2020 m. lapkričio 25 d., darbo metu gavo skambutį iš R. T., ji buvo susijaudinusi, verkdama pasakė, kad iš jos A. atėmė telefoną. Skambino iš kaimynės, prašė, kad atvažiuotų pas ją į namus. Nuvažiavo, R. buvo aršiai nusiteikusi. Prie nosies buvo mėlynė, ranka buvo kažkiek pamėlusi. Išsiaiškino, kad yra atimtas telefonas, A. tuo metu nebuvo. Paaiškino, kad buvo staliukas, matėsi, kad buvo girtaujama, buvo pusė butelio degtinės, daug nuorūkų. R. pasakė, kad trenkė jai į veidą, kad užlaužęs ranką buvo kitame kambaryje. Ji (liudytoja) pakvietė policiją. Prieš atvykstant pareigūnams, grįžo A., jis susirinko degtinę ir su kuprine išėjo. Liudytoja nurodė stovėjusi tarp jų ir prašė, kad A. atiduotų telefoną, nes vaikams reikia pamokas ruošti, nuotolinis mokymas. A. teigė, kad nepaėmė to telefono, o R. pasakė, kad jis (A.), paėmęs telefoną paslėpė garaže. R. blaškėsi, pasiėmus kirvį nukirto garažo spyną, pasiėmė tą telefoną. Bet A. pasiėmęs piniginę, degtinę ir kuprinę išėjo ir nebegrįžo. Kai pareigūnai atvyko, R. davė parodymus. Liudytoja nurodė buvusi su kolege iki galo darbo, iki 17 val. Kai pareigūnai grįžo, kad R. pasirašytų ant to, kas surašyta, jos (liudytoja su kolege) išvyko. R. buvo blaivi, A. - neblaivus. Į teisėjo klausimą paaiškino, kad socialinės paslaugos šeimai buvo teikiamos dėl vaikų nepriežiūros, būsto neturėjimo, dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir pastovaus smurto šeimoje. Visi parašyti pareiškimai atsiimti ir smurtas prieš R. T. tęsiasi. Paaiškino, kad R. T. labai impulsyvi ir neretai pati išprovokuodavo smurtą, ji neprognozuojama ir išveda iš kantrybės, žmogus neatsilaikydavo ir smurtaudavo. Paaiškino, kad R. T. piktnaudžiaudavo alkoholiu, išvažiuodavo ir palikdavo vaikus. Prieš vaikus dėl smurto naudojimo girdėta, bet užfiksuota nėra, bet girdėjo gandus, kad vaikai globėjams pasakojo, kad vaikai yra mušti abiejų sugyventinių. Be smurto žymių ant lūpos, kažkiek R. ranka buvo mėlyna, neryškios mėlynės buvo. R. pasakojo, kad A. atėmė tą telefoną, nes ji buvo nupirkęs ar atpirkęs, nes seną buvo sulaužęs. Ji telefono nepaleisdavo iš rankų. Nurodė, kad tą dieną (2020 m. lapkričio 25 d.) kaltinamais ir R. vedė bendrą ūkį, A. kartu su R. gyveno, bet kai tik įvykdavo konfliktai, R. buvo dažnai vejama su vaikais iš namų, bet tuo metu jie gyveno kartu ir bendrą ūkį vedė, taip pat jie turi bendrą vaiką. Vaikų amžius: A. (duomenys neskelbtini), A. (duomenys neskelbtini), M. (duomenys neskelbtini). Patvirtino, kad vaikai galėjo matyti smurtą tą dieną. Visi vaikai buvo namuose, kai ji (liudytoja) atvažiavo tą dieną. Vyriausias vaikas galėtų duoti paaiškinimus, bet jis yra įbaugintas. Šiuo metu vaikai gyvena pas globėjus jau antras mėnuo, vaikai atsigavę dabar, nes iki to vaikų gyvenimas buvo chaotiškas. Patikslino, kad kai atvyko, R. pasakė, kad iš jos atimtas telefonas ir, kad buvo smurtaujama. Kai paskambino, jai (liudytojai) apie smurtą nieko neminėjo. Sužalojimai buvo švieži. Buvo šviežias kraujas, išmestos gal dvi servetėlės kruvinos, matė kaip ji rodė pareigūnams. R. jai (liudytojai) pasakojo apie tą patį įvykį. Nepasakojo kaip tempė, smaugė, ant žemės, kad parvertė, drabužiai nebuvo jos purvini, ji (R. T.) nerodė, ji buvo linkusi viską slėpti. Gal apie 14 val. pas R. T. buvo ir išvažiavo apie 16:40 val. Vyriausias sūnus pirmo vyro. Tas vaikas, įbaugintas mamos, kad nesakyti tiesos, nes neturėjo jie kur gyventi, kad fantazuotų nemano. Motina gali įtakoti vaiką. Ji A. visą laiką užstodavo, buvo linkusi slėpti smurtą. Nepasakytų, kad R. T. meluotų, kad ją mušė. Negalėjo pasakyti, bet nemano, kad R. apkalbėtų A..

11. Liudytoja L. M., apklausta 2021 m. vasario 5 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Vyksta darbas su R. T. šeima. Šią šeimą ypatingai dažnai lanko, beveik kasdien bendrauja su ja telefonu. Daug, ypatingo dėmesio reikalaujanti šeima. 2020 m. lapkričio 25 d. R. T. jai paskambino iš kaimynės R. Č. ir sakė, kad ji yra sumušta, kad yra atimtas jos mobilaus ryšio telefonas, kad A. C. neblaivus. Iš balso buvo girdėti, kad R. T. susijaudinusi, verkianti. Todėl su kolege vyko į šeimą, adresu (duomenys neskelbtini). Greitai vyko, gal pusės valandos laikotarpyje ten buvo. Nuvykus, namuose buvo trys R. T. nepilnamečiai vaikai, buvo pati R. T.. A. C. tuo metu nebuvo. Kambaryje matėsi, kad buvo girtauta. Pastebėjo, kad R. T. nosis buvo patinusi, nekraujavo, akys buvo užtinusios, nes ši nenustodama verkė. Pastebėjo, kad ant R. T. vienos rankos riešo buvo kaip ir mėlynė, ir ši pati teigė, kad A. C. jai buvo užlaužęs ranką, kai norėjo atimti jos telefoną. R. T. buvo blaivi, nes pareigūnai nustatinėjo jos girtumą. R. T. pradėjo pasakoti, kad A. C. pradėjo pavydėti, kad ji bendravo telefonu su kažkuo, tiesiog maigė telefoną. Supyko A. C. ir jie dėl to telefono pradėjo stumdytis. Kaip R. T. teigė, kad telefonas, kurį turėjo R. T., yra A. C. pinigais atpirktas telefonas, už seniau sulaužytą jos telefoną. R. T. sakė, kad jai A. C., grumtynių dėl telefono metu, delnu davė per nosį, iš nosies bėgo kraujas. Dar pamena, kad ji pareigūnams traukė iš šiukšlių dėžės kruvinas šluostes ir rodė šiems. Ji (L. M.) pati kvietė pareigūnus. A. C. tuo metu nebuvo. Joms bekalbant su R. T. ir aiškinantis įvykio aplinkybes, pareigūnų dar nebuvo, kuomet grįžo į namus A. C.. Jis buvo girtas, matė, kad buvo agresyvus. R. T. iš karto puolė prie jo šaukdama: „atiduok telefoną“, A. C. sakė, kad jis telefono neturi, kartojo, kad neturi. Jis grįžo, pasiėmė piniginę, likusį degtinės butelį įsidėjo į kuprinę. Ji (L. M.) sakė: „A., atiduok telefoną, vaikams reikia pamokas daryti“, ir ji stojo tarp jų ir juos skyrė, nes bijojo, kad vėl nebūtų muštynių, nes R. T. puolė jį (A. C.) rankomis, kaip ir prašydama to telefono. Labai ši buvo susinervinusi, buvo įsiaudrinusi, balsas jos buvo toks rėkiantis, prašantis. Bandė skirti, bet vėl ši kimba, nesiliauja. O kita kolegė bandė vaikus išvesti į kitą kambarį, tačiau vaikai buvo neramūs ir norėjo matyti, kas vyksta tarp A. C. ir jų motinos. Dar įstrigo, kad A. C., paėmęs savo piniginę, ją atidaręs, sušuko: „R. tu „kurva“, paėmei iš jos 100 eurų, pavogei“. Toks kaltinimas buvo. R. T. šaukė, kad neėmė jo pinigų. Ir tada A. C. išėjo. A. C. ji nieko neklausinėjo, nes matėsi, kad jis labai agresyvus, išgėręs, stengėsi jo neprovokuoti. Kai skyrė juos, tarp jų stovėjo ir bijojo, kad A. C. ir jai gali užduoti, nes R. T. rankomis mojavo, net galima sakyti provokavo, puolė jį. Kai šis išėjo, tai R. T. išbėgo į lauką ir ji (L. M.) išbėgo į lauką. Prašė A. C., nueinančio, telefono, nes R. T. žinojo, kad telefoną jis užrakino garaže. R. T. susinervinusi, paėmusi kirvį, juo nulaužė garažo sklendę. Vaikai buvo susijaudinę, blaškomi, neverkė, bet buvo neramūs. Atėjo R. T. su telefonu, radusi jį garaže. Kai atvyko pareigūnai, jos visą laiką buvo. R. T. teigė, kad ji niekur nevažiuos, nei pas medikus, nei apklausai, nes neturi kur palikti savo vaikų. Ji niekur nevažiavo. Tada, pareigūnams išvykus, išvyko ir jos. Buvo 16:40 val. Sakė, kad kai grįš A. C., jei grįš, tai jai būtinai, nieko nelaukus, kviesti pareigūnus. Sekančią dieną sužinojo iš R. T., kad joms išvykus, A. C. grįžo namo. R. T. sakė, kad A. C. kažkur pasislėpęs, galimai, viską matė, stebėjo. Nes jai priekaištavo, ko ji kvietė pareigūnus. R. T. pasakojo, kad grįžęs, jis vėl prieš ją puolė dėl telefono, kurį R. T. rado. Pasakojo, kad ją smaugė, na visų detalių ji jai nepasakojo, nežino, nemeluos. Apie 9 metus dirba su šia šeima, o su A. C. kokie 4 - 5 metai. Ir šioje šeimoje nuolatiniai konfliktai, nuolatinis smurtas, nuolatiniai išvarymai R. T. su vaikais iš namų. Nes namai yra A. C. motinos. R. T. ir A. C. turi bendrą vaiką, šeimos sudėtyje jie ne sugyventiniai, tačiau gyvena po vienu stogu, veda bendrą ūkį, ir kas keisčiausia, vienas kitą „daboja“, vienas kitam pavydi, kontroliuoja vienas kitą. Pasak R. T., nuolatos A. C. iš jos reikalauja pinigų. R. T. gauna pašalpas už vaikus, šiai dienai bendra suma yra 900 Eur. Tačiau kai A. C. pasiklauso, tai pasak jo, visą šeimą išlaiko A. C., o R. T. pinigus iššvaisto. R. T., kaip moteris, maisto ruošoje įgūdžių turi, darbšti be galo, visuomet nori turėti savo daržą, prašo A. C., kad suartų, nori auginti daržoves, prašo, kad šiltnamį uždengtų. Bet daržą puoselėti ją stabdo mintis, kad kas prižiūrės jei A. C. išvarys ją iš namų. Pastoviai ji turi A. C. pataikauti, kad šis jos neišvarytų iš namų. R. T. buvo gavusi socialinį būstą, tačiau pagyveno ji ten gal aštuonis mėnesius, ir būstą prarado, įsivėlė skolos, konfliktai nuolatiniai su kaimynas. Nes pati R. T. labai konfliktiška, nepastovi, nervuota, kartais pati vartoja raminamuosius. R. T. tėvai taip pat labai problemiški, o A. C. motina korektiška moteris, tvarkinga, tačiau į jų gyvenimą nesikiša. R. T. dar bandydavo skųstis, tačiau motina, G. C., nesikišdavo į jų santykius. Šeimoje nesiliaujantis smurtas, tačiau R. T. A. C. dangsto, teigdama, kad ji neturi kur gyventi, todėl tyli ir visuomet jam atleidžia. Ir vaikus A. C. muša. Tačiau R. T. apie tai tyli, bet ir pati R. T. savo elgesiu A. C. išprovokuoja. Šiuo metu R. T. buvo pas tėvus savaitę laiko, o vakar ją parvežė į A. C. namus. Vakar buvo atvejo vadybos posėdis, dalyvavo ir R. T. ir A. C., vaiko teisės. A. C. teigė, kad jis namo negrįš, leido R. T. su vaikais būti jo namuose, o jis gyvens pas motiną (duomenys neskelbtini). Prieš tai, mėnesį jis negėrė, namuose buvo švaru, gražu, gražiai sutarė abu, šventiškai abu nusiteikę buvo, atsispindėjo socialiniame tinkle Facebook dedamos nuotraukos šeimos prie eglutės, kepiniai. Būna ir gražių akimirkų šeimoje, kai abu sugyventiniai nevartoja alkoholio (1 t., b. l. 73 – 77).

12. Liudytoja R. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažįsta abu – kaltinamąjį ir nukentėjusiąją, kaimynai, giminystės ryšiai nesieja. Parodė, kad praėjo daug laiko, ne viską atsimena. 2020 m. lapkričio 25 d. dieną buvo namuose. R. atėjo pas ją, sakė, kad A. puolė, atėmė telefoną, kad nori paskambinti socialinei darbuotojai. Tarp 13-14 val. buvo. R. T. Paskambino L. (M.) ir išėjo. Paskui, apie 17 val., R. T. atėjo, prašė iškviesti policiją. Ji (liudytoja) išnešė telefoną į koridorių, bet R. T. jau nebuvo, ir pamatė, kad pas juos jau policija buvo atvažiavusi. Į teisėjo klausimą nurodė, kad R. T. pasakojo, kad varo ją iš namų su vaikais ir „koliojasi“, sužalojimų liudytoja nurodė nepastebėjusi. Susinervinusi buvo ir tiek. Į prokuroro klausimą paaiškino, kad pirmą kartą R. T. atėjo telefono pasiskolinti, sakė, kad nori paskambinti socialinei darbuotojai, sakė, kad A. atėmė jos telefoną. Kaip atėmė telefoną, R. T. liudytojai neaiškino. Antrą kartą kai R. T. atėjo, sakė, kad A. mušasi. Nesakė, kaip mušasi. Ji (R. T.) įbėgo, paprašė telefono, kol išnešė telefoną, R. T. jau nebuvo. Smulkmenų neaiškino, staigiai įbėgo, pasakė, kad mušasi ir, kad nori policijai paskambinti. Nežino, ar R. T. melavo. Smurto žymių liudytoja nematė. Neatsimena, kaip R. T. apsirengusi buvo. Kai pirmą kartą atėjo, buvo su kambarinėmis tapkėmis, o kaip apsirengusi buvo, negalėjo pasakyti. Parodė, kad tą dieną A. C. matė kieme, dieną.

13. Liudytoja R. Č., apklausta 2020 m. gruodžio 9 d., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). 2020 m. lapkričio 25 d. ji buvo namuose. Maždaug buvo 13:40 val., jai dukra pasakė, kad atėjo kaimynė R. T.. Ši atėjusi pasakė, kad nori paskambinti socialinei darbuotojai, pranešti, kad socialinė (darbuotoja) atvažiuotų pas ją, nes A. C. ją su vaikais varo iš namų, keikia ją, šakojasi prieš ją. R. T. tokia buvo, kaip ir išsigandusi, atbėgusi su kambarinėmis šlepetėmis, be striukės. Jai pasakė, kad iš jos (R. T.) A. C. telefoną atėmė, nes A. C. pirko jai tą telefoną už savo pinigus, todėl jis telefoną ir pasiėmė sau. R. T. dar paminėjo, kad A. C. geria jau kelias dienas. Ji šiai telefoną davė. R. T. paskambino socialinei (darbuotojai) L. M.. Ką R. T. sakė paskambinusi L. M., nepamena, jos kalbėjosi trumpai. R. T. pasakė, kad L. M. atvažiuos pas juos. Maždaug apie 16:40 val. išgirdo, kad kieme kažkas suriko, sušuko. Jai dukra pasakė, kad R. T. šaukė. Kaip ir išgirdo beldimą į duris, atidarė duris, (už jų) stovėjo R. T.. Ji buvo išsigandusi, šaukė, kad ją A. C. primušė. Ji galvojo, kad ir R. T. girta, na negali tiksliai nurodyti, ji tokia buvo išsipešiojusi plaukus, išdraikiusi, be striukės, veidas kaip ir paraudęs, nežino nuo ko, ar nuo sumušimo, ar nuo alkoholio, o gal iš pykčio. Neklausė, ką jai A. C. darė, kaip ir kada mušė. Tiesiog viskas vyko greit. Kraujo tikrai nepastebėjo ant jos veido ar kur kitur, patinimų veide nematė. R. T. jai sakė, kad A. C. vėl iš jos atėmė telefoną ir ji nori policiją išsikviesti. Ji tik koridoriuje pastovėjo, kol ji greit nuėjo jai telefoną atnešti, žiūri ji pro duris išėjo, nebelaukė, nes po to pamatė, kad pas juos kieme jau pareigūnai atvažiavo vėl. Kad A. C. būtų savo kieme, ar kitur, nematė. Nematė, kad A. C. būtų tempęs, ar kitaip mušęs R. T. (1 t., b. l. 65 – 68).

14. Akistatos tarp nukentėjusiosios R. T. ir įtariamojo A. C. metu, įtariamasis A. C. parodė, kad telefoną jis paėmė iš R. T., jokių veiksmų fizinių, smurto prieš R. T. nenaudojo. Telefoną ištraukė iš R. T. rankų. R. T. netrenkė prieš atimdamas ir rankų R. T. neužlaužė. Ten buvo jo kraujas, nes spjaudėsi jis krauju. R. jis nesmaugė, netrenkė jai, ar kitaip nemušė, o tik iš R. telefoną atiminėjo, kad R. iš namų neišvažiuotų, kad neturėtų, kaip taksi išsikviesti, kai paėmė telefoną, viskas buvo tvarkoje. Jis buvo tą dieną girtas, abu buvo susipykę, todėl gavosi tarp jų toks konfliktas dėl telefono. Sutinka, kad jis R. T. telefoną prieš tai sulaužė ir atpirko šį telefoną, gerokai brangesnį, už 150 Eur ir R. T. davė naudotis. Jam to telefono nereikia, bet kai susipyksta su R. T., tai tada jis iš šios paima (telefoną), kad tik R. T. neišvažiuotų su vaikais iš namų, jis juk telefono neišmeta ir kitaip telefono nesugadina, o paskui R. T. grąžina. Nenori, kad R. išvažiuotų, nes juk jo vaikas ir jis nori, kad vaikas gyventų ir būtų su juo, jo namuose. Akistatos su įtariamuoju A. C. metu nukentėjusioji R. T. parodė, kad A. C. nenaudojo prieš ją smurto, atėmė A. C. iš jos telefoną ir ji supykusi pasakė, kad ją mušė. A. C. jai netrenkė į nosį, ten A. C. kraujas, ne jos. A. C. jai rankų, atimdamas telefoną, neužlaužė, fizinio skausmo A. C. jai nesukėlė. Pareigūnus išsikvietė supykusi ant A. C., nemelagingai, nes A. C. jai negražino jos telefono, kuris jai yra reikalingas. Atidavė A. C. jai po to ir abu susitaikė. Taip buvo, kad ji radusi telefoną garaže, ir kai atėjo vėl A. C., tai ji nešina telefonu bėgo nuo A. C. pas kaimynę R., į kiemą, kad A. C. iš jos telefono nepaimtų. Ji A. C. nebijojo, tiesiog norėjo, kad šis jos telefono nepaimtų. Nespėjo pabėgti ir A. C., ją pavijęs kaimynės R. kieme, pasakė: „atiduok telefoną“, nes už A. C. pinigus buvo pirktas ir paėmė jai iš rankų telefoną, na ištraukė iš jos rankų. Jos A. C. nesmaugė ir netempė į kiemą laikydamas už kaklo, ar kaip kitaip. Apsikeitė keiksmais ir tiek. A. C. jai jokio fizinio skausmo nesukėlė, iš pykčio pasakė, buvo abu susipykę tą dieną, na A. C. pažįsta ją, kad ji rėkauja, šūkauja supykusi, ji kitos galimybės, kaip atgauti telefoną iš A. C. nematė, tik su policijos pagalba. Ji dabar išsirašė vaistų, raminamųjų, būna ramesnė kai pavartoja vaistų, sutinka, kad gal pasikarščiavo tą vakarą. Būna apsipyksta, apsistumdo abu, „apsirėkauja“ abu, niekada ji A. C. nenusileidžia, gal blogai ir daro, kad nenusileidžia. Šiaip A. C. nesmurtauja nei prieš ją, nei prieš vaikus. Šis telefonas A. C. priklauso, jis pinigus mokėjo už telefoną, bet A. C. jai atpirko telefoną už tai, kad prieš tai sulaužė jos telefoną, nes pati tada telefoną pirkosi, už savo pinigus (1 t., b. l. 55 – 58).

15. Įvykio vietos, patalpų ir kitų objektų apžiūros 2020 m. lapkričio 25 d. protokole su fotolentelėmis nurodyta: apžiūros metu nustatyta, kad 15:38 val., yra gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), paskutinis namas gatvės dešinėje pusėje. Patalpoje ant sofos-lovos sėdi moteris, kurios veide, ties nosies sritimi, matomas paraudimas (nufotografuota). Ant moters dešinės rankos nykščio matoma mėlynė (nufotografuota) (1 t., b. l. 7 – 16).

16. Įvykio vietos apžiūros 2020 m. lapkričio 25 d. protokolu su fotolentelėmis nustatyta: 18:57 val., įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Iš kiemo pusės patekus į namo koridorių, teisiai yra vonios kambarys, kuriame ant vonios krašto matomos šlapios moteriškos kelnės aplipusios šlapiu žvyru (1 t., b. l. 114 – 123).

17. Byloje pateiktas 2020 m. lapkričio 25 d. vyriausios patrulės I. Ž. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 25 d., 15:13 val., patruliuojant kartu su policijos pareigūnu G. R., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), tarp buvusių sugyventinių kilo konfliktas, pranešė socialinė darbuotoja. Nuvykus į įvykio vietą, namuose buvo rasta R. T., kuri paaiškino, kad jos buvęs sugyventinis, neblaivus A. C., ranka, R. T. vieną kartą sudavė į nosies sritį, jai nuėjus į kitą kambarį pasiimti savo mobilaus ryšio telefono, jog galėtų paskambinti socialinėms darbuotojoms, A. C. užlaužė R. T. ranką ir atėmė mobilaus ryšio telefoną. Visa tai matė mažamečiai vaikai A. T., A. T., M. C.. A. C. pasišalino nežinoma kryptimi. Įvykio vietoje bandyta telefonu susisiekti su A. C., tačiau mobilaus ryšio telefonas buvo išjungtas. A. C. įvykio vietoje nerastas. Įvykio vietoje jau buvo atvykusios socialinės darbuotojos L. M. ir A. L., kurios nurodė, kad smurtas šioje šeimoje yra dažnas, tačiau R. T. negali būti apgyvendinta kitur dėl susidariusių skolų. R. T. nurodė, kad pas tėvus (duomenys neskelbtini) ji gyventi nenori (1 t., b. l. 17).

18. Į bylą pateiktas 2020 m. lapkričio 26 d. kitų objektų apžiūros protokolas – vaizdo medžiaga iš įvykio vietos. Vaizdo kamera ir garso įraše įvykio vietoje užfiksuota, kad kambaryje stovi R. T., prie jos mažas vaikas. Moteris, kurios nesimato vaizde, kalba: - todėl, kad prieš tai tu turėjai savo telefoną, jis sulaužė jį ir dabar jis atpirko ir galvoja, kad čia jo telefonas. R. T.: - taip. Į policijos pareigūno klausimą - tai sudavė vieną smūgį, va čia vieną smūgį sudavė ir iš nosies kraujas pradėjo bėgti? R. T. atsako - taip. Pareigūnas: - va čia, va, ant šitos sofos sudavė? (vaizdas sofa). R. T.: - taip, tada aš nuėjau pas vaikus. Pareigūnas: - va čia, va ant sofos, kraujo čia nesimato? Nukentėjusioji R. T. atsako: - nesimato. Išvaliau. Pareigūnas: - o kitam kambarį užlaužė ranką? Nukentėjusioji R. T. atsako: - taip. Pareigūnas: - fizinį skausmą patyrėt? Nukentėjusioji R. T. atsako: - nu taip, net verkiau. Pareigūnas: - verkėt, skaudėjo, kraujas bėgo? Nukentėjusioji R. T. atsako: - jau čia nebebėgo aš nusivaliau. Tada jau ten man ranką užlaužė ir paėmė telefoną. Atsigulė ant telefono, pagulėjo, po to pagėrė. Vaizdo įrašo pabaiga (1 t., b. l. 23 – 27).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

19. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-166-699/2018). Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2016, Nr. 2K-44-648/2016, Nr. 2K-42-942/2016). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

20. BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad A. C. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją sugyventinę R. T., pagrobė svetimą nukentėjusiajai R. T. priklausantį turtą - mobilaus ryšio telefoną „Samsung Note 3“ 150 Eur vertės, kaip nurodyta šio nuosprendžio 1 punkte. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. Nors A. C. nepripažino padaręs BK 180 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, teismas šiais išvadas daro įvertindamas kaltinamojo, nukentėjusiosios R. T. bei liudytojų R. Č., L. M. parodymus, tarnybiniuose protokoluose užfiksuotus duomenis, kitus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus. Kaltinamasis A. C. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino. Aiškino, kad telefonas, paimtas iš nukentėjusiosios, ir taip priklauso jam (kaltinamajam), imdamas telefoną nenaudojo prieš nukentėjusiąją smurto. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes paneigia ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos L. M. parodymai, nukentėjusiosios parodymai. Liudytoja L. M. teismo posėdžio metu parodė, kad „gavo skambutį iš R. T., moteris buvo susijaudinusi, pasakė, kad A. atėmė telefoną“, jai atvykus pas nukentėjusiąją, „buvo prie nosies mėlynė, ranka kažkiek pamėlusi“ (2021 m. birželio 14 d. posėdžio 2 garso įrašas: 28 min. 09 sek. – 28 min. 3 sek.; 28 min. 36 sek. – 28 min. 42 sek.), ikiteisminio tyrimo metu liudytoja taip pat nurodė, kad ant vienos rankos riešo buvo kaip mėlynė (nuosprendžio 11 punktas), nukentėjusioji tuo metu paaiškinusi, kad kaltinamasis, norėdamas atimti telefoną, buvo užlaužęs jai rankas. Liudytoja R. Č. teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad nukentėjusioji atbėgo pas liudytoją išsigandusi, pasakė, kad kaltinamasis atėmė jos telefoną (nuosprendžio 13 punktas), paaiškino, kad pas ją atbėgusi R. T. „sakė, kad A. puolė, atėmė telefoną, neturi kuo paskambinti“ (2021 m. rugsėjo 15 d. posėdžio garso įrašas: 7 min. 47 sek. - 7 min. 57 sek.). Nukentėjusioji R. T. teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad „buvo konfliktas, atėmė telefoną“ (2021 m. rugsėjo 15 d. posėdžio garso įrašas: 15 min. 35 sek.). Atitinkamai nukentėjusioji ir atvykusiems policijos pareigūnams parodė, kurioje vietoje kaltinamasis, užlaužęs jai rankas, paėmė telefoną (nuosprendžio 18 punktas). Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad nors teismo posėdžio metu nukentėjusioji negalėjo prisiminti 2020 m. lapkričio 25 d. įvykių, tačiau patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Taip pat, iš bylos medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios duoti parodymai yra nuoseklūs (išskyrus akistatos atvejį), tiek liudytojų parodymuose pateikti nukentėjusiosios paaiškinimai dėl įvykio aplinkybių, sutampa. Kaltinamojo teiginys, kad telefonas priklausė jam, paneigtas nukentėjusiosios paaiškinimais ir iš dalies kaltinamojo paaiškinimais, kad telelefonas buvo nupirktas kaip kompensaciją už kaltinamojo sulaužytą ankstesnį nukentėjusiosios telefoną.

21. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad A. C. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – konflikto metu tyčia, rankomis apglėbęs sugyventinės R. T. kaklą, smaugė ir tokiu būdu laikydamas R. T. kaklą, tempė ją prie savo kiemo vartų, kur pargriovęs ant žemės ir atėmęs iš jos mobilaus ryšio telefoną, o pastarajai atsistojus, jis, t. y. A. C., R. T. delnu vieną kartą sudavė į kairės pusės nosies sritį, t. y. tokiu būdu mušdamas sukėlė nukentėjusiajai sugyventiniai R. T. fizinį skausmą, kaip nurodyta šio nuosprendžio 2 punkte. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. A. C., nors ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, jo nurodytas aplinkybes paneigia iš dalies ir pačio kaltinamojo parodymai, liudytojų L. M., R. Č. parodymai, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Nukentėjusioji, duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaltinamasis, nieko nesakęs, vieną kartą, dešiniu delnu, trenkė jai per veido kairį skruostą, ausį, dėl ko ši patyrė fizinį skausmą (nuosprendžio 8 punktas). Teismo posėdžio metu liudytoja L. M. nurodė, kad „sužalojimai buvo švieži, buvo šviežias kraujas“ (2021 m. birželio 14 d. posėdžio 2 garso įrašas: 38 min. 12 sek. - 38 min. 28 sek.). Nors teismo posėdžio metu liudytoja nurodė, kad paskambinusi nukentėjusioji apie smurtą nieko nesakė, tačiau kartu pažymėjo, kad nukentėjusioji linkusi viską slėpti, kiek yra buvę smurto atvejų prieš nukentėjusiąją – buvo rašomi pareiškimai, tačiau visi atsiimami (2021 m. birželio 14 d. posėdžio 2 garso įrašas: 31 min. 05 sek. - 31 min. 17 sek.). Kaltinamasis, duodamas parodymus teisme, paaiškino, kad nežino, iš kur atsirado kraujas (2021 m. birželio 14 d. posėdžio 2 garso įrašas: 17 min. 25 sek.), nors ikiteisminio tyrimo metu, akistatos tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios metu nurodė, kad „tai buvo jo kraujas, jis spjaudėsi krauju“ (nuosprendžio 14 punktas), kas rodo kaltinamojo parodymų neatitikimą. Teismo posėdžio metu, liudytoja R. Č. nurodė, kad atbėgusi pas ją nukentėjusioji paaiškino, kad kaltinamasis mušasi, ji nori paskambinti policijai (2021 m. rugsėjo 15 d. posėdžio garso įrašas: 10 min. 48 sek. - 10 min. 50 sek.). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji teigė negalinti daug ko prisiminti, kas vyko įvykio dieną, negalėjo nurodyti vietų, į kurias ją mušė kaltinamasis, o akistatos tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios metu apskritai nurodė, kad jokio smurto prieš ją kaltinamasis nenaudojo, kad iškvietė policijos pareigūnus tik užpykusi ant kaltinamojo. Šie nukentėjusiosios pareiškimai vertintini kaip mėginimas padėti kaltinamajam, kadangi, kaip teismo posėdžio metu nurodė liudytoja L. M., toks nukentėjusiosios elgesys (pareiškimų rašymas, o po to atsiėmimas) yra įprastas nukentėjusiosios elgesys. Teismo posėdžio metu, nukentėjusioji taip pat pažymėjo nenorinti, kad kaltinamasis būtų pasiųstas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės, kadangi jie turi bendrą vaiką ir nenori, kad vaikui tektų lankyti tėvą kalėjime (2021 m. rugsėjo 15 d. posėdžio garso įrašas: 1 val. 09 min. 50 sek. – 1 val. 10 min. 10 sek.). Teismas, atsižvelgdamas į ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiosios parodymus, rašytinius byloje esančius įrodymus, taip pat liudytojų teismo posėdžio metu duotus parodymus, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, sprendžia, kad minėti įrodymai atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama A. C. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes A. C. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

22. Teismas pažymi, kad BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika yra nukreipta prieš artimą giminaitį ar šeimos narį. Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyti kas yra nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai. Pagal teismų praktiką konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Sprendžiant apie šeimos santykių buvimą reikia vertinti tų santykių turinį ir atsižvelgus į teismo nurodytus kriterijus spręsti dėl šeimos santykių fakto. Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vieno kitam ir kurios būtų pagrindas besąlygiškai išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, neįregistravusių santuokos (partnerystės), t. y. sugyventinių, santykiai. Tokiais atvejais reikia vertinti visumą tų aplinkybių, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų požiūrį vieno į kitą, ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant santykius, atitinkančius šeimos būdingų santykių turinį (žr. pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-301-139/2016, 2K-77-942/2017, Nr. 2K-383-1073/2018). Teismas pažymi, kad nors kaltinamasis A. C. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad jie su R. T. nėra ir įvykio metu nebuvo sugyventiniai, tačiau teismas, atsižvelgdamas į liudytojų parodymus (liudytoja L. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad kaltinamasis su nukentėjusiąja įvykio metu gyveno katu, vedė bendrą ūkį, rūpinosi bendru vaiku) (nuosprendžio 10 punktas), taip pat pačio kaltinamojo jau teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, kuriuose kaltinamasis patvirtino jį ir nukentėjusiąją buvus sugyventinais (2021 m. birželio 14 d. posėdžio 2 garso įrašas: 15 min. 55 sek. – 16 min. 20 sek.), bylos medžiagą, sprendžia, kad kaltinamasis pagrįstai traukimas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kaltinamasis, smurtavo prieš savo šeimos narį.

23. BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (žr. pvz. LAT nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

24. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Nukentėjusiajai R. T. buvo sukeltas fizinis skausmas – tą patvirtino ir pati nukentėjusioji R. T., apklausta teismo posėdžio metu nurodė, kad juto skausmą (nuosprendžio 7 punktas), taip pat, duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jai skaudėjo, juto fizinį skausmą (nuosprendžio 8 punktas).

Dėl bausmės skyrimo

25. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką atliko būdamas neblaivus (tiek pats kaltinamasis pripažino, kad buvo neblaivus, tiek liudytoja L. M. parodė, kad kaltinamasis buvo neblaivus) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (liudytoja L. M. nurodė, kad per ilgą darbo laiką su minėta šeima pastebėjo, kad kai kaltinamasis būna blaivus būna normalus žmogus, nesmurtauja, rūpinasi, nes per Kalėdas buvo visa šeima prie eglutės ir pan.) bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktą). Nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nukentėjusioji atleido kaltinamajam (BK 59 straipsnio 2 dalis).

26. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatytos alternatyvios bausmės – areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismas, skirdamas bausmes A. C., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, ir 61 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ir nusikalstama veika padarytą žalą, kaltinamojo asmenybę. A. C. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą bei vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3-4 dalys). Nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusiosios atžvilgiu veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis A. C. teistas 2019 m. rugsėjo 16 d. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 168-170), per 5 metų laikotarpį baustas administracine tvarka 7 kartus, paskutinį kartą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalį (1 t., b. l. 177-182), informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Byloje nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, nurodė, kad atleidžia kaltinamajam, atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (girtumas nenustatytas, tačiau kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad 2020 m. lapkričio 25 d. buvo neblaivus), ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui bei nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas. Teismas taip pat, skirdamas bausmę įvertina tai, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis 2019 metais buvo nuteistas už tyčinį nusikaltimą su laisvės atėmimu nesusijusia bausme, tačiau išvadų nepadarė ir jau 2020 m. padarė net 2 tyčines nusikalstamas veikas; atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracine tvarka kaltinamasis buvo sistemiškai baudžiamas už vairavimą be teisių, kas parodo jo požiūrį į teisės aktus į jų laikymąsi. Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į šio nuosprendžio 22-23 punktuose išdėstytas aplinkybes ir motyvus, kaltinamajam skirtina arešto bausmė, jos trukmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje parenkant mažiau už vidurkį, o už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, parenkant taip pat mažiau už vidurkį. Teismas daro išvadą, kad pagrįsta ir teisinga bausmė kaltinamajam bus: 1) dėl nusikalstamos veikos, nurodytos šio nuosprendžio 1 punkte – 30 parų arešto; 2) dėl nusikalstamos veikos, nurodytos šio nuosprendžio 2 punkte – 25 paros arešto.

27. Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 1 dalis). BK 63 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą (nuosprendžio 22-23 punktai), taip pat į tai, kad nukentėjusioji atleido kaltinamajam, sprendžia, kad prie bausmės, paskirtos už BK 180 straipsnio 1 dalį, 30 parų arešto, pridėtina iš dalies bausmė už BK 140 straipsnio 2 dalį, bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir skirtina 45 paros arešto.

28. BK 65 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad paskyrus baudą už atskiras nusikalstamas veikas, taikant visiško ar dalinio baudos ir griežtesnės bausmės sudėjimo būdą, netaikomos BK 65 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos keitimo kitomis bausmėmis taisyklės. Šios taisyklės taikomos nuosprendžio vykdymo stadijoje keičiant baudą viešaisiais darbais arba areštu (BK 47 straipsnio 6 ir 7 dalys). Ir nors aptariamose teismų praktikos bylose situacija buvo tokia, kad buvo sprendžiamas klausimas dėl bausmių apėmimo taikymo, tačiau kasacinės instancijos teismo buvo suformuotos taisyklės, taikytinos visiems bausmių bendrinimo atvejams (žr., pavyzdžiui, LAT 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-349-1073/2018, 7 punktą). Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BK 64 straipsnio 1-2 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės – arešto, pridedama 2019 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį A. C. paskirtos ir neatliktos 50 MGL (2 500 Eur) bausmės dalis.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

29. Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67 ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam prieš šeimos narį asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis, 48 straipsnio 7 dalis).

Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

30. Ikiteisminio tyrimo metu, 2021 m. vasario 4 d., skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant A. C. nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja R. T., gimusia (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 163-165), paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

31. BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su kompaktiniu disku (2020 m. lapkričio 26 d. vaizdo įrašas, Nr. 01-1-46621-20), ir vokas su kompaktiniu disku (mobiliojo ryšio abonemento pokalbių išklotinė, Nr. 01-1-46621-20) – paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

32. Civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.

A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 25 (dvidešimt penkias) paras arešto.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalies pagrindu A. C. bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1-2 dalimis ir 65 straipsnio 2 dalimi prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 45 parų arešto bausmės pridėti 2019 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos 50 MGL (2 500 Eur) bausmės dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu paskirti A. C. baudžiamojo poveikio priemonę dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant A. C. nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja R. T., gimusia (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – voką su kompaktiniu disku (2020 m. lapkričio 26 d. vaizdo įrašas, Nr. 01-1-46621-20), ir voką su kompaktiniu disku (mobiliojo ryšio abonemento pokalbių išklotinė, Nr. 01-1-46621-20) – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad įsiteisėjus nuosprendžiui, per 7 dienas privaloma atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių–pataisos namus, esančius Technikos g. 34, Kaune, atlikti arešto bausmės. Esant objektyvioms priežastims, trukdančioms nustatytu laiku atvykti į pataisos įstaigą, apie tai informuoti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių–pataisos namus raštu arba elektroniniu paštu – info@nti-pn.lt.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

TeisėjasDmitrij Rancev