- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-08
- Bylos Nr.
- eI2-3314-931/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09105-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vita Valeckaitė, Saulius Jakaitis, Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- M. T.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
- Advokatai
- Žilvinas Klimavičius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,
dalyvaujant pareiškėjui M. T. (M. T.), jo atstovui advokato padėjėjui Žilvinui Klimavičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. T. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 23S184307, kuriuo panaikintas M. T. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 2) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 23S185965, kuriuo M. T. uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. spalio 17 d. iki 2028 m. spalio 16 d.; 3) priteisti pareiškėjui M. T. iš atsakovo Migracijos departamento teismo išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis (duomenys neskelbtini) m. baigė (duomenys neskelbtini) kolegiją, įgijo (duomenys neskelbtini) specialybę. (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini), įgijo (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją.
Gavęs nacionalinę vizą pareiškėjas sudarė neterminuotą darbo sutartį ir nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas šiuo metu gyvena nuomojamam bute (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis yra sudaryta iki 2024 m. rugsėjo 7 d. Pareiškėjas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Pareiškėjas siedamas savo gyvenimą su Lietuva įsigijo automobilį.
Pareiškėjas pabrėžia, kad Migracijos departamento sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimų, nes jį priimant buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Migracijos departamentas perrašė Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2023 m. spalio 10 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktą pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, neatlikęs savarankiško individualaus vertinimo.
Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (2010 n, birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 n. vasario 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; ir kt. ) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2008 m. balandžio 24 d. sprendimu byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07 ir pabrėžia, kad Migracijos departamentas iš esmės nukrypo nuo teismų praktikoje suformuotų užsieniečio galimos grėsmės nacionaliniam saugumui vertinimo pagrindinių taisyklių.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo nurodyti LVAT precedentai pareiškėjo atvejui nėra aktualūs. Atsakovas, nurodydamas atitinkamas LVAT nutartis, į jas neatsižvelgia kaip į vientisą procesinį dokumentą, parengtą atitinkamų faktinių aplinkybių kontekste.
VSD pažymoje vertinimas, esą pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, pateiktas atsižvelgus į pareiškėjo Migracijos departamento klausimyne nurodytą aplinkybę, jog (duomenys neskelbtini) metais dirbo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nebuvo papildomai apklaustas, nebuvo detaliau aiškinamasi jokia papildoma informacija apie pareiškėjo darbo pobūdį, ryšius ar pan.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškina, kad (duomenys neskelbtini) jis buvo techninis darbuotojas, t. y. jis atliko (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas šią darbovietę pasirinko tik dėl to, kad pagal tuo metu turimą (duomenys neskelbtini) specialybę darbo rasti nepavyko, o pragyvenimui reikėjo pinigų. Darbas (duomenys neskelbtini) uvo tik laikinas, dirbdamas šioje darbovietėje pareiškėjas neakivaizdiniu būdu pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini) universitete, įgijo (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją. Gavęs diplomą ir atsiradus galimybei rasti darbą pagal specialybę, pareiškėjas nutraukė darbo santykius su (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pabrėžia, kad savo ateities niekada nesiejo ir nesieja su darbu (duomenys neskelbtini) valstybinėse įstaigose.
Pareiškėjo vertinimu, VSD nurodyta kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija yra pernelyg bendro pobūdžio, niekaip nesusieta su pareiškėjo individualiu atveju, nurodoma tik minimali informacija apie pareiškėją, tačiau šios informacijos nepakanka daryti išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui.
Pareiškėjas paaiškina, kad pakeitęs specialybę, t. y. įgijęs (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją, jis nutraukė darbinius santykius su (duomenys neskelbtini) ir daugiau jokių santykių su ten dirbusiais asmenimis nebepalaiko. Nuo to laiko, kai pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini), praėjo beveik 5 metai, jis pakeitė ne vieną darbovietę.
Pareiškėjas, gavęs atsakovo išduotą leidimą laikinai gyventi, metus laiko gyveno ir dirbo Lietuvoje, nepadarė jokių teisės pažeidimų. Pareiškėjas savo gyvenimą sieja su Lietuva, todėl persikėlęs iš (duomenys neskelbtini) kartu su savimi atsivežė net savo augintinį, šunį, kuris Lietuvoje buvo paženklintas, pareiškėjui buvo išduotas gyvūno augintojo pasas, jis kuria gyvenimą čia Lietuvoje, todėl jam nesuprantama, kaip asmuo, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje po metų gyvenimo šioje šalyje, nepasikeitus jokioms jo gyvenimo ar esančioms ir buvusioms aplinkybėms, staiga tapo asmeniu keliančiu grėsmę Lietuvos saugumui.
Aplinkybė, kad pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini), egzistavo ir tuo metu, kai atsakovas išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas pareiškėjo (užsieniečio) patikrinimą atliko prieš išduodamas leidimą laikinai gyventi. Todėl pareiškėjui nesuprantama, kodėl institucijos (VSD ir Migracijos departamentas) beveik 5 metų senumo
Pareiškėjo darbinės veiklos faktą, kuris nebuvo kliūtis išduoti leidimą laikinai gyventi, po metų panaudoja kaip pretekstą panaikinti leidimą laikinai gyventi. Toks institucijų požiūris ir elgesys neatitinka teisingumo, protingumo kriterijų.
Šalies argumentai
Atsakovas su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą nurodo, kad priimdamas ginčijamą sprendimą Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos - Valstybės saugumo departamento - išvada dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Migracijos departamentas VSD išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti, tuo labiau, kad ši išvada nėra nemotyvuota.
Atsakovas pabrėžia, kad Rusijos ir (duomenys neskelbtini) politinių režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemptai politinei situacijai išlieka didelė Rusijos ir (duomenys neskelbtini) propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su pareiškėjo skundu, kad ginčijami sprendimai priimti vadovaujantis spėlionėmis ir hipotetinėmis prielaidomis. Pabrėžia, kad išvada yra pagrįsta darbu (duomenys neskelbtini) institucijoms, lojalumu joms, t. y. remiantis asmeniškai su pareiškėju susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (jo darbinė veikla). Reikalavimas, kad užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kurioje pasisakoma, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas.
Atsakovas nesutinka, kad VSD išvada nepagrindžia pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumo ir akivaizdumo. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėjas turėjo nacionalines vizas galiojusias nuo 2022 m. balandžio 8 d. iki 2022 m. spalio 1 d. ir nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. iki 2023 m. kovo 15 d. Pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) dirba Lietuvos įmonėje. Vertinant pareiškėjo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad jis tokių ryšių neturi, kadangi Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra duomenų apie pareiškėjo šeimos narius ir jiems išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Migracijos departamentas, priešingai nei nurodo pareiškėjas, vadovavosi ne vien VSD išvada, tačiau atliko ir savarankišką tyrimą visų turimų duomenų visumoje. Pareiškėjo nurodomas darbas Lietuvos Respublikoje neįrodo, kad pareiškėjas būtų pasiekęs aukštą integracijos lygį Lietuvos Respublikoje bei nepaneigia VSD konstatuotos galimos grėsmės.
Aplinkybės, kad nuo darbo pabaigos praėjęs laikotarpis (5 m.), pareiškėjo išsakytas požiūris į Rusijos Federacijos vykdomus karinius veiksmus bei Krymo priklausymą (Migracijos departamento klausimyno Nr. 10 ir Nr. 11 klausimai) nesudaro pagrindo paneigti jo galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykus.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau –Įstatymas) 133 str. 5 d., užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Įvertinus Įstatymo 133 str. 5 dalyje maksimalų draudimo atvykti laikotarpį (gali būti ilgesnis nei 5 metai), kad buvo nustatyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 ir 38.3 p., pareiškėjui nustatomas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą nurodo, kad VSD vertinimu, pareiškėjui gyvenant Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra tarnavę (dirbę) šios šalies valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valdančiajam režimui.
(duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalies piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones (duomenys neskelbtini) gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.).
VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šios šalies piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.
VSD vertinimu, priimant sprendimus, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Kadangi Pareiškėjas VSD pripažintas kaip galintis kelti grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo.
Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) metais jis baigė kolegiją ir tuo metu (duomenys neskelbtini), neturint darbo patirties buvo sunku susirasti pirmą darbą. Dirbdamas (duomenys neskelbtini) užėmė žemiausias pareigas, jokios prieigos prie slaptos informacijos neturėjo. Pareiškėjas nurodė, kad jokio lojalumo iš jo nieks nereikalavo, reikėjo laikytis tik darbo drausmės. Pareiškėjas nejaučia grėsmės, kad gali būti užverbuotas. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad į (duomenys neskelbtini) kas mėnesį savaitgaliui vyksta aplankyti sūnaus, taip pat vyksta į (duomenys neskelbtini) per atostogas. Priėmus skundžiamus sprendimus pareiškėjas išvyko į (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu dirba iš ten. Pareiškėjas pabrėžė, kad negali pakeisti fakto, jog dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau šį faktą nurodė ir pateikus prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje palaikė skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti. Atstovas pabrėžė, kad sienos kirtimas nėra siejamas su lojalumu valdžiai.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas neturint duomenų apie jo keliamą grėsmę valstybės saugumui. Tokius duomenis VSD nurodė tik pateikęs išvadą. Atstovo vertinimu, nelojalus (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo negalėtų nuolat grįžti ir tiek laiko leisti (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. 23S184307 ir 2023 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 23S185965 teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad M. T. yra (duomenys neskelbtini) pilietis.
Pareiškėjui 2022 m. balandžio 8 d. buvo išduota nacionalinė viza, galiojusiu iki 2022 m. spalio 1 d., 2022 m. spalio 15 d. išduota nacionalinė viza, galiojusi iki 2023 m. kovo 15 d.
2022 m. spalio 11 d. pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos.
2022 m. lapkričio 9 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojimo terminas iki 2025 m. lapkričio 16 d.
Migracijos departamentas vykdydamas užsieniečių kontrolę pateikė pareiškėjui per MIGRIS sistemą užpildyti klausimyną. Pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento klausimyną dėl papildomos informacijos gavimo, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) metais dirbo (duomenys neskelbtini).
Migracijos departamentas 2023 m. spalio 11 d. gavo Valstybės saugumo departamento 2023 m. spalio 10 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.
Migracijos departamentas, įvertinęs VSD išvadą ir kitus duomenis, pareiškėjo atžvilgiu priėmė šiuos sprendimus:
2023 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 23S184307, kuriuo panaikino leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas Nr. 1);
2023 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 23S185965, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių (toliau – ir Sprendimas Nr. 2).
Pareiškėjas su skundžiamais sprendimais nesutinka ir prašo panaikinti kaip nepagrįstus. Teigia, kad atsakovas neįvertino ir nepateikė argumentų dėl pareiškėjo keliamos grėsmės, o tik perkėlė VSD išvadą į sprendimus.
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 4 straipsnio 3 dalį, užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Pagal to paties straipsnio 4 dalį – užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – pagal kompetenciją Policijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, o šis ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
Įstatymo 50 straipsnyje nustatyti leidimo laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimo pagrindai. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje 14 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
Pažymėtina, kad, vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsniu, Valstybės saugumo departamentas yra vienas iš subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumą, jo paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Valstybės saugumo departamento uždaviniai – vykdyti žvalgybą ir kontržvalgybą, tirti, analizuoti ir prognozuoti visuomeninius politinius bei ekonominius procesus, susijusius su grėsmėmis nacionaliniam saugumui; laiku atskleisti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, užkirsti kelią šioms veikoms ir jas šalinti įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės saugumo departamentas koordinuoja Lietuvos Respublikos institucijų kovą su terorizmu. Valstybės saugumo departamentas teikia žvalgybos, kontržvalgybos ir kitą nacionaliniam saugumui reikšmingą informaciją, išvadas ir rekomendacijas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms. Šios nuostatos, taip pat Įstatymo 4 straipsnio nuostatos patvirtina, kad būtent Valstybės saugumo departamentas yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021, kurioje taip pat buvo vertinamas užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui klausimas, yra konstatavęs, kad „nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas Raštu gavo patikimos ir pakankamos informacijos būtent apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, todėl įvertinęs pateiktas aplinkybes ir nustatęs, kad yra draudimo atvykti pagrindas, privalėjo priimti ir priėmė Sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Migracijos departamentui nesuteikta teisė kvestionuoti kitos kompetentingos institucijos pateiktą informaciją ar ją vertinti kitaip“. Taigi užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD ir teikia išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui, o Migracijos departamentas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad Sprendimai turėtų būti panaikinti vien tuo pagrindu, kad atsakovas iš esmės automatiškai perkėlė VSD išvadą į sprendimus, neatlikęs savarankiško grėsmės vertinimo, nenustatęs grėsmės realumo.
Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju sutinka su atsakovo argumentais, kad Migracijos departamentas nekvestionuoja VSD išvadų ir nagrinėjamu atveju vertina, ar leidimo laikinai gyventi panaikinimas laikomas proporcinga ir būtina priemone tikslui (užtikrinti visuomenės saugumą) pasiekti.
Pareiškėjas, nesutikdamas su VSD išvadomis ir jų pagrindu priimtais sprendimais, gali savo teises ginti teisme, kur įvertinami tiek procedūriniai, tiek skundžiamo Migracijos departamento sprendimo turinio aspektai.
Byloje nustatyta, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą Nr. 1 vadovavosi VSD 2023 m. spalio 10 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, jog pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Pareiškėjas su tokiomis išvadomis nesutinka, nurodo, kad darbiniai santykiai su (duomenys neskelbtini) nutrūko prieš 5 metus, pareiškėjas dirbdamas (duomenys neskelbtini) buvo tik techninis darbuotojas, t. y. atliko (duomenys neskelbtini).
Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis.
LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai, o įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį byloje Nr. A-858-2720-2014). Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija) neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės, o valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą pripažįstama tiek LVAT, tiek EŽTT (pvz., 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Üner prieš Nyderlandus) praktikoje. Be to, EŽTT teisės atvykti į šalį ar išsiuntimo iš šalies ribojimus nagrinėja proporcingumo aspektu vertindamas pusiausvyrą kitų fundamentalių Konvencijoje įtvirtintų teisių atžvilgiu (pavyzdžiui, teisės į privatumą, šeimą, kt.), t. y. ieško pusiausvyros tarp valstybės teisės neįleisti asmens ir jo fundamentalių interesų.
Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Tokiais atvejais privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali.
EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimą, kad situacija susijusi su nacionaliniu saugumu, t. y. nepriklausoma institucija ar teismas turi turėti galimybę reaguoti, jeigu nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo (pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimas byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).
Tai reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje galėjo kelti grėsmę.
Tokiose bylose būtina įvertinti individualią užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019 ir kt.).
Rusijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, jos 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. Taip pat visuotinai žinoma aplinkybė, kad Rusija ne tik priešiškai nusiteikusi Lietuvos atžvilgiu, bet ir skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo pradėjusi precedento neturinčią plataus masto agresiją Ukrainoje. 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir (duomenys neskelbtini) Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ Lietuvos Respublikos Seimas pasmerkė Rusijos Federacijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.
2022 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo Nr. XIV-1657 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ nuostatomis, sugriežtinus vizų režimą, sustabdytas Rusijos ir (duomenys neskelbtini) piliečių prašymų išduoti vizas priėmimas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje. Taip pat sustiprinta valstybės sienos apsauga, t. y. Rusijos ir (duomenys neskelbtini) piliečiams taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.
Remiantis minėto Seimo nutarimo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nepaprastoji padėtis įvedama dėl precedento neturinčiu mastu sutelktų Rusijos Federacijos ir (duomenys neskelbtini) Respublikos pajėgų, kurios vykdo karinę agresiją prieš kaimynystėje esančią Ukrainos valstybę ir sukėlė humanitarinę bei pabėgėlių krizę, grasina Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO), Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų Europos valstybių saugumui ir kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams; be to, dėl galimų hibridinių atakų ir įvairiausio pobūdžio provokacijų visuomenės rimčiai kyla grėsmė, kurios neįmanoma pašalinti netaikant Nepaprastosios padėties įstatyme nustatytų konkrečių nepaprastųjų priemonių. Nepaprastosios padėties įvedimo tikslas – naudojant šiame nutarime nustatytas nepaprastąsias priemones ir priimant sprendimus, pašalinti dėl Rusijos Federacijos ir (duomenys neskelbtini) Respublikos veiksmų ir jų lemiamų procesų kilusią grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams ir visuomenės rimčiai (1 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nepaprastoji padėtis įvesta visame Lietuvos Respublikos pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su (duomenys neskelbtini) Respublika. Tai reiškia, kad visos indikacijos apie galimą grėsmę turi būti vertinamos itin jautriai.
Nors pareiškėjas ir nurodo, kad jis (duomenys neskelbtini) buvo tik techninis darbuotojas, kuris atliko (duomenys neskelbtini), tačiau, teismo vertinimu, tai nepaneigia fakto, kad pareiškėjas privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) valdžiai. Pareiškėjo paaiškinimai, kad savo ateities niekuomet nesiejo su darbo (duomenys neskelbtini) valstybinėse įstaigose, kad nepalaiko ryšių su ten dirbusiais kolegomis, nepaneigia pareiškėjo lojalumo (duomenys neskelbtini) valdžiai.
Kaip nurodo pats pareiškėjas, pagal tuo metu turimą (duomenys neskelbtini) specialybę darbo rasti nepavyko, pragyvenimui reikėjo pinigų, todėl pasirinko darbą (duomenys neskelbtini). Taigi darytina išvada, kad pareiškėjas tarnybą (duomenys neskelbtini) pasirinko savo noru ir joje dirbo 6 metus.
Nors pareiškėjas nurodo, kad dirbdamas (duomenys neskelbtini) užėmė žemiausias pareigas, neturėjo galimybės dirbti su slapta informacija, tačiau VSD nurodo, kad kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose.
Teismo vertinimu, ne pareigos ir galimybė dirbti su slapta informacija apsprendžia pareiškėjo lojalumą valdžiai. Kaip nurodo VSD savo išvadoje ir atsiliepime į skundą, (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos, kurios užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam rėžimui nelojalūs asmenys. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) baigus studijas pirmą darbą susirasti buvo labai sunku, todėl savo noru pasirinko darbą (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pareiškėjas dirbo nuo (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos pareiškėją vertino kaip lojalų valdančiajam rėžimui asmenį.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaip posėdžio metu nurodė pats pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jis kartą per mėnesį vykstą į (duomenys neskelbtini), nes ten gyvena jo nepilnametis sūnus. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad ir atostogas praleidžia (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina, kad pareiškėjo šeimyniniai ir socialiniai ryšiai su (duomenys neskelbtini) yra itin tvirti.
Tokie pareiškėjo paaiškinimai taip pat leidžia daryti išvadą, kad nepaisant pareiškėjo argumentų, kad iš jo lojalumo niekada nereikalavo, išvykęs ir gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, pareiškėjas nuolat grįžtą ir leidžia laiką (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, pritartina Migracijos departamento atstovo argumentams, kad šios aplinkybės paneigia pareiškėjo deklaruojamą ne lojalumą (duomenys neskelbtini) valdžiai.
Aplinkybė, kad pareiškėjas atsivežė augintinį, atsakydamas į klausimus nurodė, kad nepritaria Rusijos Federacijos kariniams veiksmas Ukrainoje, Krymas priklauso Ukrainai, niekaip nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje tarnyboje ir (ar) kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais (duomenys neskelbtini) lojaliais asmenimis (pvz., buvusiais kolegomis) ir tai yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad toks ryšių palaikymas gali suponuoti pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.
Teismas nagrinėjamu atveju pabrėžia trečiojo suinteresuoto asmens nurodytus argumentus, kad VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, veikdamos savo šalyje ir vykdydamos žvalgybą prieš užsienio valstybes, remiasi kontržvalgybos darbo objektuose, kurie yra svarbūs užtikrinant nacionalinį saugumą, sistema. Kontržvalgybos objektuose - valstybės institucijose, teisėsaugos tarnybose, strateginiuose ekonomikos sektoriuose ir ginkluotosiose pajėgose - kuriamas užverbuotų asmenų (agentų) tinklas. Užverbuoti agentai, dirbantys (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose ar tarnaujantys šių šalių ginkluotosiose pajėgose, išnaudojami: 1) kontržvalgybos tikslais - siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu; 2) žvalgybos informacijai rinkti - jei turi galimybes bendrauti su užsienio valstybių piliečiais ir (ar) reguliariai lankytis užsienio valstybėse. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui.
Pareiškėjas skunde remiasi LVAT administracinėje byloje Nr. eA-1959-1188/2023 pateiktu išaiškinimu, vien faktas, jog pareiškėjas prieš daug metų dirbo (duomenys neskelbtini) karinės apygardos kariniame dalinyje, nesant jokių kitų papildomų indikacijų dėl asmens keliamos grėsmės, neįvertinus kitų su asmeniu susijusių aplinkybių, nagrinėjamu atveju nėra pakankamas vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjo keliamos grėsmės egzistavimą.
Tačiau nagrinėjamu atveju buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuva, t. y. kad Lietuvoje pareiškėjas dirba tik nuo (duomenys neskelbtini), šeimyninių ryšių Lietuvoje nenustatyta.
(duomenys neskelbtini) politinio režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemtai politinei situacijai išlieka didelė (duomenys neskelbtini) propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai. Negalima leisti, jog išduodant leidimą laikinai gyventi būtų sukuriama palanki terpė Lietuvoje įsikurti šį režimą palaikantiems ar su režimu bendradarbiaujantiems asmenims, o leidimo laikinai gyventi suteikiama teisė būti tiek Lietuvoje, tiek keliauti po visą Šengeno teritoriją būtų naudojama Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesus neatitinkančioms veikoms vykdyti, pvz., (duomenys neskelbtini) prorežiminio turinio ir komentarų sklaida žodžiu, teigiamų pasisakymų apie režimą skleidimas. Tokie veiksmai yra nesuderinami su Lietuvos nacionalinio saugumo tikslais, rodo akivaizdžią nepagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms ir, siekiant Lietuvos nacionalinio saugumo interesų, paisant visuomenės ir valstybės intereso viršenybės, būtina užkirsti kelią tokioms užsienio valstybių piliečių veikoms.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat laikosi praktikos, kad visiems žinomų aplinkybių, susijusių su Rusijos keliama grėsme Lietuvos valstybės saugumui, bent jau tol, kol tokia grėsmė yra reali, Rusijos piliečių atžvilgiu gali būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas, be kita ko, atsižvelgus į tai, kad jie priskiriami politiškai pažeidžiamų (galinčių pademonstruoti labilius įsitikinimus dėl Rusijos veiksmų ir politikos) asmenų grupei ir dėl to jų keliama rizika yra specifinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023). Kaip jau buvo minėta, 2022 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo Nr. XIV-1657 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ nuostatomis, sugriežtinus vizų režimą, sustabdytas Rusijos ir (duomenys neskelbtini) piliečių prašymų išduoti vizas priėmimas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje. Taip pat sustiprinta valstybės sienos apsauga, t. y. Rusijos ir (duomenys neskelbtini) piliečiams taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams. Minėta LVAT praktika teismas vadovaujasi ir (duomenys neskelbtini) piliečių atžvilgiu.
Teismo įsitikinimu, pareiškėjo galimi ryšiai su atitinkamomis (duomenys neskelbtini) tarnybomis bylos nagrinėjimo metu nebuvo niekaip paneigti, todėl VSD nustatytas aplinkybes įvertinus atsižvelgiant į pirmiau aptartą visuotinai žinomą informaciją, surinkta informacija apie pareiškėją negali būti ignoruojama.
Teismas daro išvadą, kad VSD surinkti duomenys leidžia teigti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Jo asmeninis interesas dirbti ir gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo skunde nurodytu laikotarpiu - 2022 m. lapkričio 9 d., kai buvo priimtas Migracijos departamento sprendimas išduoti pareiškėjui leidimą lakinai gyventi Lietuvoje, reikalavimo pildyti Migracijos departamento pateiktą klausimyną, kuriame pateikus prašomą informaciją, yra pagrindas vertinti užsieniečio keliamą grėsmę Lietuvos saugumui, nebuvo. Aprašas 10.3¹ papunkčiu papildytas tik 2022 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 1V-700 ir įsigaliojo nuo 2022 m. lapkričio 19 d. Tik tuomet atsirado pareiga Migracijos departamentui vertinti klausimyne pateikta užsieniečių informaciją ir kilus abejonių kreiptis į VSD dėl užsieniečio grėsmės Lietuvos valstybės saugumui įvertinimo.
Tai, kad pareiškėjui prieš tai buvo išduota viza, leidimas laikinai gyventi, jis dirba Lietuvoje veikiančioje įmonėje legaliai ir moka Lietuvos valstybei mokesčius, savaime nėra reikšmingiau nei valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą, todėl ši aplinkybės nėra pakankama, kad būtų konstatuotas Sprendimo Nr. 1 neproporcingumas.
Dėl Migracijos departamento 2023 m. spalio 17 d. sprendimo uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių (5 metų) laikotarpiui teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, kodėl šis sprendimas yra neteisėtas. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį, laikotarpis, kuriam uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, gali būti ir ilgesnis negu penkeri metai.
Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, 38 punktas taip pat nustato, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui, nustatomas 10 metų draudimo atvykti laikotarpis.
Migracijos departamentas Skundžiamu sprendimu Nr. 2 nusprendė 60 mėnesių uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą, t. y. trumpesnį terminą, nei galima nustatyti asmenims, keliantiems grėsmę Lietuvos saugumui ir neturinčiam Lietuvos šeiminių ryšių. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką pažeidžia pareiškėjo teises.
Pareiškėjas nurodo, kad ginčijami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų, nes Migracijos departamentas neatliko savarankiško aplinkybių vertinimo, nebendradarbiavo su pareiškėju, jo neapklausė, nesudarė galimybių apsiginti.
Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodo jokio teisės akto, nustatančio Migracijos departamento pareigą, gavus VSD informaciją, apklausti užsieniečius ar reikalauti papildomų duomenų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4702-858/2017 nurodyta, kad gero administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam, tačiau ši teisė nėra savitikslė. Viena vertus, ja siekiama užtikrinti asmens teisę pateikti viešojo administravimo subjektui visą, jo manymu, reikšmingą informaciją ir taip užtikrinti savo teisių gynybą. Kita vertus, ja siekiama užtikrinti, kad, prieš priimdamas individualų sprendimą, viešojo administravimo subjektas būtų nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas tokiam sprendimui priimti, kadangi priešingu atveju kiltų abejonė dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – ir Chartija) apibrėžiant gero administravimo principo turinį taip pat nurodoma „teisė būti išklausytam“, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1102/2014). Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, teisės į gynybą principas, kuris taikomas ne tik tais atvejais, kai asmeniui gresia sankcijos, bet ir tada, kai gali būti priimamas sprendimas, kuriuo asmens interesai būtų paveikiami neigiamai, reikalauja, kad sprendimų, kuriais reikšmingai paveikiami asmens interesai, adresatas turėtų galimybę veiksmingai išreikšti savo nuomonę (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Nr. C-395/00). Gero administravimo principas įpareigoja viešojo administravimo institucijas suteikti asmenims, kurių klausimai svarstomi, veiksmingą galimybę pasisakyti (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-214/2014). Gero administravimo principas reiškia, kad veiksminga suinteresuoto asmens teisė teikti argumentus ir įrodymus turi būti įgyvendinama prieš viešojo administravimo subjektui priimant administracinį aktą, ir jam turi būti suteikta pakankamai laiko pasirengti pateikti argumentus ar įrodymus dėl tokio akto (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-727/2014). Vis dėlto aptariama asmens teisė būti informuotam ir išklausytam nėra absoliuti. Pavyzdžiui, apklausa gali būti akivaizdžiai nebūtina dėl nagrinėjamos situacijos ypatumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3052-525/2019).
Proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principai suponuoja, jog pareiškėjų teisių būti išklausytam tikslų aspektu vertinant bendrąją ginčo teisiniuose santykiuose susiklosčiusią situaciją, kai pareiškėjai turi galimybę visus savo argumentus dėl atsakovo priimto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo išdėstyti teisme, teikti tuos argumentus pagrindžiančius įrodymus ir savo teisėmis teisme aktyviai naudojasi, nėra pagrindo pripažinti, kad teisė būti išklausytam dėl kokių nors ypatingų aplinkybių turėtų būti be išlygų įgyvendinta būtent administracinių procedūrų metu, o to nepadarius, ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3159-415/2021).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjui buvo sudarytos visos galimybės būti išklausytam teisme, tačiau nei jis, nei jo atstovas teismo posėdyje nenurodė, kokias papildomas aplinkybes pareiškėjas būtų nurodęs ir kokius papildomus įrodymus būtų pateikęs atsakovui, kad šis būtų priėmęs kitokius sprendimus.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegijos įsitikinimu, ginčijamuose sprendimuose faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl darytina išvada, kad Sprendimai atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Iš ginčijamų sprendimų turinio matyti, kad, nors esminis ginčijamų sprendimų pagrindas ir yra VSD išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko pareiškėjo vertinimą (pvz., įvertino jo socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuva), todėl negalima teigti, jog Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas jokių pareiškėjo šeimyninių ryšių nenustatė. Pareiškėją su Lietuva sieja iš esmės tik darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamus sprendimus.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas netenkintinas, prašymas priteisti pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas taip pat netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. T. (M. T.) skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.