- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-12
- Bylos Nr.
- 2A-912-413/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-04683-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pirm.), Gintautas Koriaginas (pran.), Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- D. S., A. S., atstovaujamo A. S., A. S.
- Atsakovas
- V. S., S. T.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Gintauto Koriagino (pranešėjas) ir Arūnas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų D. S. ir A. S., atstovaujamo A. S., apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-2701-713/2014 pagal ieškovų D. S. ir A. S. ieškinį atsakovams V. S. ir S. T. dėl termino pratęsimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
(duomenys neskelbtini) mirė E. S.. Po jo mirties liko palikimas, kurį priėmė keturi palikėjo vaikai: ieškovai D. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini) (palikėjo vaikai iš antrosios santuokos), bei atsakovai V. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir Sigita S. T., gim. (duomenys neskelbtini) (palikėjo vaikai iš pirmosios santuokos). Druskininkų miesto apylinkės teismo 1997 m. sausio 16 d. sprendimu buvo nutraukta palikėjo E. S. ir antrosios jo sutuoktinės A. S. santuoka, ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). To paties teismo 1998 m. rugsėjo 17 d. sprendimu iš E. S. priteistas išlaikymas nepilnamečiams ieškovams - 1/3 dalis visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip po vieną MGL kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 1998 m. rugpjūčio 27 d. iki D. S. pilnametystės, po to 1/4 dalis visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau vieno MGL kiekvieną mėnesį iki A. S. pilnametystės, kuris buvo mokamas iš palikėjo socialinių išmokų. Anot ieškovų, jų tėvas E. S. teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo įvykdė tik iš dalies ir D. S. liko neišieškota 12 717 Lt indeksuota išlaikymo dalis, o A. S. - 19 534 Lt indeksuota išlaikymo dalis. Po palikėjo mirties 2008 m. vasario 29 d., Kauno miesto 17-ajame notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 17-73/2008. Kaip teigia ieškovai, atsakovai buvo informuoti apie jų prievolę sumokėti ieškovams palikėjo išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį iki jo mirties, apie tai su jais buvo bendrauta tiesiogiai, per motiną M. S. ir advokatą, tačiau susitarti nepavyko, dėl ko ieškovai praleido įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems atsakovams ir todėl buvo priversti kreiptis į teismą. Ieškovai teismo prašė: 1) pratęsti terminą ieškiniui pareikšti, pripažįstant, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių; 2) pakeisti skolininką E. S., mirusį 2008 m. vasario 29 d., į skolininkus (paveldėtojus) V. S. ir S. T.; 3) priteisti iš atsakovų V. S. ir S. T. išlaikymo įsiskolinimą piniginėmis lėšomis: D. S. - 6 358,5 Lt, A. S. – 9 767,00 Lt; 4) priteisti iš atsakovų V. S. ir S. T. 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 5) priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė M. S. iš D. S. ir A. S. po 434 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš ieškovų D. S., A. S., atsakovų V. S. ir S. T. po 15 Eur pašto išlaidų.
Dėl prašymo pakeisti skolininką E. S., mirusį 2008 m. vasario 29 d., į skolininkus (paveldėtojus) V. S. ir S. T.. Teismas pažymėjo, kad ieškovai reiškia konkretų reikalavimą atsakovams, prašydami priteisti iš jų įsiskolinimą. Teismo vertinimu, ieškovų reikalavimas pakeisti skolininką - turto palikėją jo turto paveldėtojais - skolininkais, yra perteklinis. Nagrinėjamu atveju vykdymo procesas pasibaigęs, vykdomoji byla nutraukta, todėl teismas paliko šį reikalavimą nenagrinėtą.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Teismas pažymėjo, kad vykdomajame rašte 2008 m. kovo 27 d. padarytas įrašas patvirtina, jog alimentai iš E. S. pajamų buvo išskaičiuoti nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2008 m. vasario 29 d., t. y. iki jo mirties, vadinasi išlaikymo išieškojimas buvo vykdomas, dėl ko teismas sprendė, kad ieškovų įstatyminė atstovė, nesutikdama su gaunamomis išskaitomis, turėjo kreiptis į antstolį dėl priteisto išlaikymo indeksavimo, tačiau to nepadarė. Vykdomoji byla buvo nutraukta mirus E. S.. A. S. neatnaujino vykdomosios bylos po sutuoktinio mirties ir nereiškė reikalavimų dėl skolos, atsiradusios dėl netaikytos indeksacijos padengimo. Teismas nurodė, kad faktinę aplinkybę, jog po santuokos nutraukimo E. S. ieškovus išlaikė, įrodo šios byloje nustatytos aplinkybės: 1) E. S. ginčo laikotarpiu gavo ne tik pensiją, bet ir dirbo dvejose darbovietėse; 2) E. S. 2000 m. rugpjūčio 9 d. neatlygintinai perleido A. S. teisę į nekilnojamąjį turtą; 3) įsiteisėjusiais Druskininkų apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo sprendimais nustatyta, kad A. S. ir A. S. po santuokos nutraukimo vienuolika metų gyveno drauge, kartu tvarkė ūkį, prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą. Dėl termino atnaujinimo ir ieškinio senaties taikymo. Esant atsakovų reikalavimui taikyti ieškinio senatį, teismas konstatavo, kad ieškovai į teismą su ieškiniu dėl termino pratęsimo kreipėsi 2011 m. kovo 28 d., t. y. praleidę įstatymu nustatytą trijų metų ieškinio senaties terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, skaičiuotiną nuo palikėjo mirties 2008 m. vasario 29 d. Be to, teismas pažymėjo, kad teisinę reikšmę pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį turintys veiksmai – įpėdinių informavimas apie reikalavimus – per 3 metus nebuvo atlikti, o pratęsti (atnaujinti) naikinamąjį terminą nėra teisinio pagrindo. Nustatęs, kad ieškinys dalyje dėl įsiskolinimo priteisimo neįrodytas ir nepagrįstas, teismas sprendė, kad ieškovų teisės nebuvo pažeistos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti ieškovams iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl termino atnaujinimo ieškovų reikalavimams pareikšti. Teismas, spręsdamas dėl termino ieškovų reikalavimams pareikšti atnaujinimo, nevertino aplinkybės, jog E. S. mirties metu ieškovai buvo nepilnamečiai, kurie neturėjo visiško civilinio veiksnumo bei negalėjo savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose. Teismas ieškovų teises ir pareigas perkėlė jų įstatyminei atstovei, tokiu būdu nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos dėl termino pratęsimo kai įpėdinis yra nepilnametis asmuo, atstovaujamas atstovo pagal įstatymą. Ieškovų negalėjimas atstovauti savo interesams laikytinas svarbia termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti praleidimo priežastimi. Nepagrįsta ir kita teismo išvada, kad ieškovas D. S. įgaliojimą motinai išdavė tik 2011 m. vasario 2 d., t. y. praėjus dviem metams nuo jo pilnametystės. Pažymi, kad net tapus pilnamečiais, ieškovai neturėjo pakankamai teisinių žinių bei patirties tvarkant juridinius reikalus, todėl nepagrįsta reikalauti, jog sulaukę pilnametystės jie privalėjo nedelsiant suteikti savo motinai įgaliojimą veikti už juos. Nurodo, kad ieškovai po tėvo mirties, dėl savo amžiaus neturėjo visos informacijos apie išlaikymo įsiskolinimą. Be to, teismas neįvertino ieškovų turtinės padėties palikimo priėmimo metu, neatsižvelgė, jog ieškovai buvo ir tebėra reikalingi išlaikymo, nėra įgiję turto, neturi savarankiškų pajamų. Todėl nepratęsus termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti, nukentės jų interesai. Teigia, kad atsakovai nuolat bendravo su ieškovais, todėl jiems buvo gerai žinoma aplinkybė, jog ieškovai turėjo teisę į išlaikymą, kuris buvo priteistas Druskininkų teismo sprendimu. Be to, dėl paveldėto turto pasidalijimo, tame tarpe ir skolų sumokėjimo, tarp ieškovų motinos A. S. ir atsakovų bei jų atstovų vyko pasikeitimas informacija, derybos, susirašinėjimas elektroniniais laiškais, kas įrodo, kad ieškovai ilgą laiką siekė ginčą išspręsti neteismine tvarka, taikiai, nes šio ginčo šalis sieja artima giminystė.
Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovai praleido trijų metų naikinamąjį terminą reikalavimams reikšti ( CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Pažymi, kad E. S. mirė (duomenys neskelbtini), ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo buvo pateiktas 2011 m. vasario 25 d. Druskininkų miesto apylinkės teismui, nepraleidus įstatyme nustatyto trejų metų naikinamojo termino.
2. Dėl reikalavimo pakeisti skolininką turto paveldėtojais. Apeliantų nuomone, jų reikalavimas pakeisti skolininką turto paveldėtojais yra teisėtas, nes prievolė yra paveldima, o atsakovai yra priėmę E. S. palikimą, dėl ko pradinis skolininkas gali būti pakeistas atsakovais, perėmusiais palikėjo prievolę (CK 3.194 straipsnio 5 dalis). Aplinkybė, jog vykdomoji byla buvo nutraukta nereiškia, kad yra negalimas prievolės vykdymas iš mirusiojo asmens teisių perėmėjų pakeitus skolininką. Kadangi prievolė mokėti išlaikymą (iš jų ir išlaikymo įsiskolinimą) yra paveldima, todėl atsakovai tiek, kiek leidžia paveldėtas turtas, turi atsakyti už palikėjo prievoles, tapdami ieškovų skolininkais.
3. Dėl įsiskolinimo. Teismo išvada, jog E. S. nebuvo skolingas savo vaikams išlaikymo prieštarauja byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams. Pažymi, kad atsakovai neįrodė, jog E. S. įvykdė teismo sprendimą, kuriuo buvo priteistas vaikams išlaikymas, ir kad byla nutraukta skolininkui įvykdžius teismo sprendimą. Teismas nepagrįstai sprendė, kad vaiko tėvų gyvenimas viename bute reiškė E. S. materialųjį prisidėjimą prie vaikų išlaikymo. Nurodo, kad įstatymas neriboja vieno iš tėvų teisės prisiteisti vaikams išlaikymą ir tuo atveju, kai tėvai gyvena kartu ar nėra nutraukę santuokos. Pakanka įrodyti, kad vienas iš tėvų neišlaiko vaikų, nors turi pareigą juos išlaikyti. Įrodžiusi minėtą aplinkybę, ieškovų motina įgijo teisę į priteistą išlaikymą vaikams nepriklausomai nuo to, ar toliau gyveno kartu su jų tėvu, ar ne. Vykdomoji byla pagal A. S. prašymą nebuvo nutraukta, tai reiškia, kad iki E. S. mirties E. S. turėjo pareigą vykdyti teismo sprendimą - mokėti vaikams periodines išmokas. Vien Lietuvos antstolių rūmų 2014 m. rugpjūčio 26 d. raštas, kuriuo vadovavosi teismas, neįrodo, kad vykdomoji byla buvo užbaigta, ką pagrindžia ir tai, kad teismo archyve vykdomoji byla nebuvo rasta, o tai reiškia, kad ji galimai nebuvo užbaigta. Pažymi, kad išlaikymas nebuvo išskaičiuojamas iš palikėjo darboviečių dėl tos aplinkybės, jog antstolis neišsiuntė į darbovietes vykdomųjų raštų. Atsakovai nepaneigė aplinkybės, kad pagal VSDFV Kauno skyriaus centro pensijų skyriaus 2014 m. birželio 5 d. raštą Nr. 10.20-2587 ir prie jo pateiktus duomenis iš E. S. pensijos nuo 1998 m. sausio 1 d. iki 2008 m. vasario 29 d. kiekvieną mėnesį buvo išskaičiuojamas vaikams priteistas išlaikymas. Minėtas įrodymas patvirtina, kad ieškovų motina A. S. nuo išlaikymo nebuvo atsisakiusi, teismo išduotas vykdomasis raštas iki E. S. mirties buvo vykdomas, E. S. gera valia priteistų periodinių išmokų nemokėjo.
Apeliantų nuomone, teismas nepagrįstai vertino, kad E. S. 2000 m. rugpjūčio 9 d. neatlygintinai perleidus A. S. teisę į nekilnojamąjį turtą, buvo įvykdyta jo prievolė dėl išlaikymo vaikams. Druskininkų apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-7-297/2013 nustatyta, kad šia sutartimi A. S. neįgijo jokių daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, t. y. neįgijo jokio materialaus turto, kuriuo taip pat galėtų būti kompensuotas vaikų išlaikymas. Apeliantų nuomone, minėtoje byloje priimtas sprendimas dėl ginčo tarp kitų proceso šalių, dėl kito dalyko ir kitu pagrindu. Jis neturi prejudicinės reikšmės šiai bylai, nes toje byloje buvo teikti įrodymai ne apie vaikų išlaikymą, o apie E. S. prisidėjimą sukuriant bendrą turtą. Išlaikymo forma galėjo būti pakeista tik keičiant teismo procesinį sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas, kas įrodo, kad teisių perleidimo sutartimi buvo siekta ne išlaikyti vaikus, o sudaryti palankias kredito grąžinimo sąlygas A. S..
Nepagrįstas teismo argumentas, kad skolos nebuvimą įrodo aplinkybė, jog A. S. nesikreipė į antstolį dėl išlaikymo indeksavimo. Pažymi, kad periodinės išmokos privalėjo būti indeksuojamos po E. S. mirties, remiantis LR Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 68 (E. S. mirė (duomenys neskelbtini)). Indeksavimo tvarkos apraše teigiama, kad skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas. Jeigu skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui. Teismui pratęsus terminą reikalavimams dėl išlaikymo įsiskolinimo pareikšti, atsakovai privalo išmokėti įsiskolinimą pritaikius indeksaciją, kaip tai nurodyta ieškinyje. Dėl skolos paskaičiavimo pagrįstumo atsakovai argumentuotų pastabų nepateikė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl termino pratesimo ir ieškinio senaties taikymo. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, jog palikimo atsiradimo dieną abu ieškovai buvo nepilnamečiai ir patys negalėjo savarankiškai pareikšti atsakovams reikalavimų įvykdyti prievolę. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovų atstovei nuo E. S. mirties buvo gerai žinomos jos, kaip įstatyminės atstovės, teisės ir pareigos įgyvendinant savo nepilnamečių vaikų interesus. Tačiau ji nesiėmė jokių teisinių veiksmų beveik tris metus po ieškovų tėvo mirties tam, kad tinkamai įgyvendintų savo kaip įstatyminės atstovės pareigas. Be to, vienas iš ieškovų D. S. pilno civilinio veiksnumo sulaukė gerokai anksčiau nei buvo kreiptasi į teismą su ieškiniu, tačiau jis taip pat nedėjo jokių pastangų bei nesiėmė jokių atsakovų informavimo veiksmų savo galimai pažeistos teisės gynimui. Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių elgesį iki ieškinio teismui pateikimo. Nors ieškovai tvirtina, kad teismas privalėjo įvertinti jų turtinę padėtį priimdamas sprendimą, tačiau į bylą nėra pateikti jokie ieškovų sunkią turtinę padėtį pagrindžiantys įrodymai, o taip pat ir įrodymai, jog jų motina A. S. iš tiesų teikia jiems materialinę pagalbą. Faktas, kad ieškovai galimai yra studentai, nereiškia, jog jiems yra reikalinga finansinė parama ar kad jie patys savarankiškai negauna jokių pajamų bei neturi turto. Be to, jie yra E. S. paveldėtojai, todėl tam tikrą turto dalį yra paveldėję kartu su atsakovais. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nevertino ieškovų atstovės A. S. teismui teiktų paaiškinimų, kad ji žodžiu tarėsi su paveldėtoju V. S. dėl paveldėto turto pasidalijimo ir informavo jį apie palikėjo neįvykdytą prievolę vaikų išlaikymui. Atsakovai pažymi, kad teismas ieškovų atstovės paaiškinimus vertino kartu su kitais įrodymais. Atsakovai nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog atsakovai neva patys turėjo žinoti savo tėvo turimas prievoles vaikams vien dėl to fakto, kad palikimo atsiradimo dieną jie buvo nepilnamečiai. Nurodo, kad atsakovai galėjo tik numanyti, kad po tėvo mirties jų broliams gali būti reikalingas išlaikymas, tačiau jiems nebuvo žinomos aplinkybės nei apie ieškovams priteistą išlaikymą, nei kokia forma šis išlaikymas yra priteistas. Atsakovų nuomone, ieškovų argumentai dėl to, kad teismas neteisingai nustatė esant praleistą naikinamąjį ieškinio senaties terminą, teismui nustačius, jog nebuvo jokių svarbių priežasčių, dėl ko terminas galėtų būti atstatytas, neturi jokios teisinės reikšmės.
2. Dėl reikalavimo pakeisti skolininką turto paveldėtojais Atsakovų nuomone, ieškovų argumentai, jog teismas nepagrįstai atsisakė pakeisti skolininką vykdymo procese, neturi jokios esminės reikšmės teismo sprendimo pagrįstumui, kadangi ieškinys atmestas visai kitais pagrindais.
3. Dėl įsiskolinimo. Nepagrįsti ieškovų apeliacinio skundo argumentai neva atsakovai neįrodė, kad E. S. savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą teikė. Pažymi, kad atsakovai savo poziciją grindė faktinėmis aplinkybėmis, kurios yra užfiksuotos oficialiuose rašytiniuose dokumentuose apie A. S. ir E. S. šeimyninius santykius, ieškovų elgesį iki ieškinio teismui pateikimo, bei analizuodami ieškovų teismui pateiktus įrodymus, kurie, atsakovų manymu, nepagrindžia nei skolos dydžio, nei jos buvimo fakto. Pats faktas, kad šalys gyveno kartu kaip šeima, kad E. S. dėjo visas pastangas pagerinti bendrą šeimos buitį įrodo, jog jis prisidėjo prie savo vaikų gerbūvio kūrimo. Tai, jog A. S. niekuomet nesiėmė jokių veiksmų, kad butų pilnai išieškotas priteistas išlaikymas vaikams, suponuoja išvadą, jog ją tokia situacija tenkino ir pagrindo kreiptis dėl didesnių sumų išieškojimo nebuvo.
Tai, jog vykdomoji byla galėjo būti nutraukta ne A. S. prašymu, nereiškia, jog ji apskritai nebuvo nutraukta. Lietuvos antstolių rūmų rašte yra aiškiai nurodoma, jog „tais atvejais kai vykdomasis dokumentas buvo išsiųstas išskaitoms tretiesiems asmenims atlikti ar išieškoti iš skolininko nebuvo įmanoma dėl įvairių priežasčių, tuomet vykdomoji byla buvo laikoma užbaigta ir perduodama į teismo archyvą, prie kurio veikė buvusi teismo antstolių kontora“. Iš to seka, kad vykdomoji byla buvo užbaigta, tačiau neišliko dėl pasibaigusio jos saugojimo termino. Be to, įvertinus tai, kad E. S. ne tik dirbo keliose darbovietėse, bet ir turėjo nekilnojamojo turto, kurį būtų galėjęs perleisti savo vaikams kaip išlaikymą ar jo įsiskolinimą, ieškovų motinos pasyvūs veiksmai tik patvirtina faktą, kad imtis papildomų vykdymo veiksmų nebuvo jokio pagrindo ir kad E. S. savo pareigą išlaikyti vaikus vykdė tinkamai.
Nors apeliantė ginčija aplinkybę, kad teismas, priimdamas sprendimą, neturėjo pagrindo vadovautis Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendimu, kadangi, pasak jos, jis neturi įrodomosios reikšmės šiai bylai, tačiau pati juo vadovaujasi pasisakydama dėl E. S. sveikatos būklės, mokamos neįgalumo pensijos ir pan. Nepagrįstas ir kitas apeliacinio skundo teiginys, kad teismas nepagrįstai E. S. teisių į žemę perleidimą traktavo kaip išlaikymo vaikams teikimą. Tokių išvadų teismo sprendime nėra. Šį faktą teismas vertino tik kaip gerų santykių tarp palikėjo ir jo buvusios sutuoktinės buvimą kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, kurių visuma patvirtina faktą, jog buvę sutuoktiniai, nepaisant santuokos nutraukimo, toliau gyveno kaip šeima. Teisėjų kolegija
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl termino kreditorių reikalavimams pareikšti, jo praleidimo priežasčių vertinimo ir teisinės reikšmės
CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Taigi kreditorių reikalavimas pareikšti įstatymu nustatytas trijų mėnesių procedūrinis terminas, kuris gali būti atnaujintas, ir trejų metų naikinamasis terminas, kurį praleidus asmuo netenka teisės į pažeistų teisių gynybą. Dėl termino kreditorių reikalavimams pareikšti, jo praleidimo priežasčių vertinimo ir teisinės reikšmės
Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl minėtos teisės normos taikymo, sprendė, kad ieškovai CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą praleido be svarbių priežasčių, be to, be svarbių priežasčių buvo praleistas ne tik procedūrinis terminas, bet praleistas ir naikinamasis trejų metų terminas. Nesutikdami su teismo išvadomis, apeliantai nurodo, kad teismas netinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso normas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos dėl termino pratęsimo, kai įpėdinis yra nepilnametis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012), netinkamai taikė ir aiškino CK 5.63 straipsnio 4 dalies teisės normą, dėl naikinamojo trejų metų termino.
Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).
Bylos duomenimis, šalių tėvas E. S. mirė (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 17), o ieškinį dėl paveldimo turto ieškovai pareiškė 2011 m. kovo 28 d. (ieškinys priimtas nagrinėti teisėjos 2011-04-27 rezoliucija) (1 t., b. l. 3, 53). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, kad CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytas trejų metų terminas nebuvo praleistas, nes su pradiniu ieškiniu į teismą ieškovai kreipėsi 2011 m. vasario 28 d., tačiau Druskininkų miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 4 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą tam teismui. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 1.130 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eigą nutraukia ieškinio pareiškimas ne bet kokia, o tik įstatymų nustatyta tvarka. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senatas išaiškino, kad įstatymų nustatyta tvarka reiškia, kad ieškinys paduotas laikantis bylų priskyrimo (žinybingumo), teismingumo taisyklių, ieškinio formos ir turinio reikalavimų, ieškinį apmokėjus pagal CPK reikalavimus žyminiu mokesčiu (išskyrus atvejus, kai nuo žyminio mokesčio atleidžia įstatymas ar teismas, kai teismas atideda žyminio mokesčio sumokėjimą), taip pat paisant kitų CPK nustatytų reikalavimų, kuriuos pažeidus ieškinio pareiškimą priimti atsisakoma (2002 m. CPK 137 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, ieškinio senaties termino eiga ieškovams nutrūko ne 2011 m. vasario 28 d., bet 2011 m. kovo 28 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovai praleido trejų metų naikinamąjį ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl paveldimo turto pareikšti.
Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, susijusiomis su CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalių, liečiančių priežastis, dėl kurių nebuvo pratęstas praleistas trijų mėnesių terminas reikalavimams pareikšti, aiškinimo ir taikymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant svarbių termino praleidimo priežasčių konstatavimo klausimą, būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, konkretaus ieškinio senaties termino trukmę, į tai, kiek šis terminas praleistas, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-516/2010; kt.). Pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą sietinas su aplinkybėmis, kurios sutrukdė asmeniui ginti pažeistą teisę. Taip pat kiekvieną kartą turi būti turima galvoje ir tai, kad jei asmuo, žinodamas ar turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą senaties terminą į jį nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Taigi teismas turi nustatyti tinkamą, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus atitinkančią šalių teisių bei teisėtų lūkesčių gynimo pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012). Pažymėtina, kad aplinkybę, jog priežastys, dėl kurių buvo praleistas ieškinio senaties terminas, yra tokios svarbios, kad sudaro pagrindą šį terminą atnaujinti, turi įrodyti šalis, kuri praleido šį terminą (CPK 12, 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis faktiniais bylos duomenimis, pagrįstai sprendė, kad ieškovai leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos egzistavo objektyvios ir nuo ieškovų valios nepriklausančios priežastys, dėl kurių jie nespėjo pareikšti turtinių reikalavimų atsakovams. Pirmieji veiksmai buvo atlikti tik 2011 m. kovo 9 d., kuomet ieškovų motina A. S. pradėjo elektroninį susirašinėjimą. Pagal bylos duomenimis, ieškovas D. S. pilnamečiu tapo 2009 m. sausio 30 d., o nepilnamečio A. S., gim. (duomenys neskelbtini), atstove pagal įstatymą iki ieškinio padavimo buvo jo motina A. S. (CPK 38 straipsnio 2 dalis). Tačiau nei vienas iš pilnamečių asmenų per įstatymo nustatytus terminus tinkamai savo teisių neįgyvendino ir neįrodė, kad negalėjo laiku pareikšti savo reikalavimų kitiems palikimą priėmusiems įpėdiniams dėl svarbių priežasčių. Vien tai, kad abu ieškovai palikimo atsiradimo metu buvo nepilnamečiai, nesudaro pagrindo išvadai, kad ši aplinkybė yra objektyviai pateisinama, nes, kaip jau minėta, nepilnamečių asmenų įgalioti asmenys yra jų tėvai. Aptariamam kontekste negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų panašaus pobūdžio byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime konstatavo, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžė, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; ir kt.). Susipažinus su apeliantų nurodyta kasacinio teismo nutartimi, visų pirma, pažymėtina, kad skiriasi ne tik nagrinėjamos ir kasacinės bylos dalykas, bet ir jų pagrindas (kasacinio teismo civilinėje byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl termino palikimui atstovavimo teise priimti pratęsimo (CK 5.57 straipsnis); nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl termino pratęsimo, kai palikimą priėmę įpėdiniai (jų įstatyminis atstovas) reiškia turtinius reikalavimus kitiems įpėdiniams (CK 5.63 straipsnis). Be to, kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje terminas palikimui priimti buvo praleistas nežymiai (du mėnesius), kai nagrinėjamoje byloje terminas praleistas daugiau kaip tris metus). Kadangi aptariamų bylų pirmiau nurodytos teisiškai reikšmingos aplinkybės nėra tapačios ar esmingai panašios, teisėjų kolegija sprendžia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 27 d. nutartimi išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-186/2009 ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien šiuo teisiniu pagrindu tenkinti ieškovų ieškinį nebuvo pagrindo.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
Pasisakydamas dėl turtinio ieškovų reikalavimo (išlaikymo įsiskolinimo), pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos įrodymų visetu, pažymėjo, kad ieškovų įstatyminė atstovė A. S. ir palikėjas E. S. po santuokos pasibaigimo vienuolika metų gyveno drauge ir kartu tvarkė ūkį, bendromis jėgomis, panaudodami asmenines lėšas ir savo darbo jėgą, t. y. bendra jungtine veikla kūrė ir prižiūrėjo bei tvarkė savo turtą. Ilgą laiką gyvendami nesusituokę, turtiniuose santykiuose siekė sukurti teisines pasekmes, būdingas asmenims, gyvenantiems santuokoje. 2000 m. rugpjūčio 9 d. sudaryta ir notaro patvirtinta sutartimi, E. S. neatlygintai perleido A. S. teisę į išlikusį nekilnojamą turtą. Todėl teismas sprendė, kad ieškovų tėvas, gyvendamas šeimoje, dirbdamas keliose darbovietėse, vesdamas su A. S. bendrą ūkį ir po santuokos nutraukimo išlaikė savo nepilnamečius vaikus - ieškovus, jokio išlaikymo įsiskolinimo nebuvo, dėl ko ieškovų motina A. S. į antstolį dėl priteisto išlaikymo indeksavimo ir nesikreipė.
Pritardama šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad tokios teismo išvados paremtos prielaidomis, nes ieškovų motina A. S. nuo išlaikymo nebuvo atsisakiusi, vykdomasis raštas iki E. S. mirties buvo vykdomas, palikėjas gera valia priteistų periodinių išmokų nemokėjo, o vadovautis įsiteisėjusiu Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimu kitoje civilinėje byloje Nr. 2-7-297/2013 teismas neturėjo teisinio pagrindo.
Atsakydama į apeliacinio skundo argumentą dėl netinkamo CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatų taikymo, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2015 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-230-969/2015). Pagal bylos duomenis, teismas 2011 m. spalio 17 d. nutartimi sustabdė nagrinėjamą bylą, konstatavęs, kad tarp šios ir Druskininkų miesto apylinkės teisme užvestos kitos civilinės bylos Nr. 2-1176-297/2011 dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe yra prejudicinis ryšys. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1176-297/2011 nustatyti faktai apie palikėjo E. S. ir ieškovų motinos A. S. gyvenimą drauge po jų santuokos nutraukimo iki pat palikėjo mirties, lėšų ir kito turto bei poreikių bendrumą buvo tiesiogiai susiję su nagrinėjamojoje byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis dėl palikėjo vengimo mokėti visą teismo sprendimu priteistą išlaikymą ir dėl to atsiradusį jo įsiskolinimą. Vykdomojo rašto dublikato, išduoto 2002 m. sausio 31 d., įrašai dėl išlaikymo skolos už laikotarpį nuo 2002 m. sausio 31 d. iki 2008 m. vasario 29 d. nebuvimo, palikėjo darbas A. S. vadovaujamoje UAB „Druskaita“ tik patvirtina isiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1176-297/2011 konstatuotas aplinkybes, leidžiančias daryti išvadą, kad išlaikymo įsiskolinimo palikėjas neturėjo ir šias aplinkybės ieškovai (jų įstatyminė atstovė) pradėjo kvestionuoti kilus šalių nesutarimams dėl palikimo (CPK 185 straipsnis).
Kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo sprendimo panaikinimui ar jo pakeitimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą teisingai, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas ir nepažeidė įrodinėjimo taisyklių, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinį skundą atmetus, apeliantų prašomos priteisti išlaidos neatlyginamos (CPK 93, 98 straipsniai)
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.