- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-17
- Bylos Nr.
- 2-2701-713/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-04683-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidutė Liubševičiūtė
- Ieškovas
- D. S., A. S.
- Atsakovas
- V. S., S. T.
Civilinė byla Nr. 2-2701-713/2014Teisminio proceso Nr. 2-05-3-04683-2011-5Procesinių sprendimų kategorija: 78.2.1; 34.3; 34.5; 113.1; 116.11.;116.1.
2014 m.gruodžio 17 d.
Kauno apylinkės teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė, sekretoriaujant Jūratei Žvinklei, dalyvaujant ieškovų D. S. ir A. S. įgaliotai atstovei A. S. ir ieškovų atstovei advokatei I. A., atsakovui V. S., atsakovės S. T. įgaliotai atstovei M. S., atsakovų atstovei advokato padėjėjai I. K.-M., nedalyvaujant ieškovams D. S. ir A. S., atsakovei S. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal D. S. ir A. S. ieškinį atsakovams V. S. ir S. T. dėl termino pratęsimo ieškiniui pareikšti, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ir
nustatė : ieškovai D. S. ir A. S. patikslintame ieškinyje ir šio ieškinio aritmetinio reikalaujamos sumos paskaičiavimo patikslinime prašė: 1) pratęsti terminą ieškiniui pareikšti, pripažįstant, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių; 2) pakeisti skolininką E. S., mirusį 2008-02-29, į skolininkus (paveldėtojus) V. S. ir S. T.; 3) priteisti iš atsakovų V. S. ir S. T. išlaikymo įsiskolinimą piniginėmis lėšomis ieškovams: D. S. 6358,5 Lt, A. S. - 9767,00 Lt; 4) priteisti iš atsakovų V. S. ir S. T. 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 5) priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas (139-143 b.l., 1 t.; 48-54 b.l., 2 t.).
Ieškovai prašo partęsti terminą šiam ieškiniui pareikšti, pripažįstant, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Nurodo, kad tėvo E. S. mirties dieną 2008-02-29 ieškovai buvo nepilnamečiai. Per tris mėnesius turėjo pareikšti turtinius reikalavimus įpėdiniams ar pareikšti ieškinį teisme. Su ieškiniu į teismą kreipėsi 2011-02-25, praleidę įstatymo nustatytą terminą, kadangi nepilnamečių interesus ginanti įstatyminė atstovė motina A. S., siekė gera valia susitarti su atsakovus atstovavusia jų motina M. S., daugybę kartų kalbėjosi tiesiogiai ir per advokatą, tikėjosi rasti kompromisą, tačiau nesusitarus, ieškovai buvo priversti kreiptis į teismą. Ieškinyje nurodyta, kad 1989-10-27 susituokė ieškovų tėvai A. S. ir E. S.. Gyvenant santuokoje jiems gimė sūnūs (ieškovai): 1991-01-30 D. S. ir 1994-05-18 A. S.. 1997-01-16 Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), A. S. ir E. S. santuoka buvo nutraukta, 1997-02-14 išduotas ištuokos liudijimas; 1998-09-17 teismas nepilnamečiams ieškovams išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo išieškojimo iš E. S., tuo metu nepilnamečiams vaikams D. ir A. S., 1/3 dalį dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip po vieną MGL kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 1998-08-27 iki D. S. pilnametystės, po to 1/4 dalį dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau vieno MGL kiekvieną mėnesį iki A. S. pilnametystės. 1999-12-17 teismo antstolių kontora prie Kauno miesto apylinkės teismo rašte Nr.2890-30/98 nurodė, kad alimentai nuo 1998-10-19 iki 1999-12-17 išieškoti nebuvo. Laikotarpiu nuo 2002-01-01 iki 2008-02-29 alimentai ieškovams buvo mokami iš E. S. socialinių išmokų, iš viso D. S. ir A. S. sumokėta 12 097,32 Lt, t. y. po 6048,66 Lt kiekvienam vaikui. Nuo 1998-05-01 MGL dydis buvo 125,00 Lt, o nuo 2007-01-01 -130,00 Lt. Vadovaujantis LR Vyriausybės 2008-07-09 nutarimu Nr. 684 patvirtintu Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašu, D. S. ir A. S. išlaikymo suma privalėjo būti indeksuojama. Dėl to, kad išlaikymo suma nebuvo indeksuota, įsiskolinimas nuo l998-10-19 iki 2009-01-30 (pilnametystės) ieškovui D. S. sudaro 12717,00 Lt, o įsiskolinimas nuo 1998-10-19 iki 2012-05-19 (pilnametystės) ieškovui A. S. -19534,00 Lt.
2008-02-29 E. S. mirė, palikimą po jo mirties priėmė keturi vaikai: ieškovai D. S. ir A. S. (iš antrosios santuokos) ir atsakovai V. S. ir S. T. (iš pirmosios santuokos). Mirusiojo turtą ir skolas paveldėjo keturi asmenys, ieškovai prašo priteisti iš atsakovų po ½ dalį neišmokėto išlaikymo: ieškovui D. S. 6358,50 Lt, A. S. 9767,00 Lt.
Posėdžio metu ieškovų atstovė pagal įgaliojimą A. S. ir atstovė advokatė I. A. ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti. Nesutiko su atsakovų reikalavimu taikyti ieškinio senatį.
Atsakovai V. S. ir S. T. pateikė atsiliepimą į ieškinį/patikslintą ieškinį, kuriame su ieškinio reikalavimais nesutinka (64-71 b.l., 1 t.). Atsakovų poziciją teismo posėdžio metu palaikė jų atstovės pagal įgaliojimą M. S. ir atstovė advokato padėjėja I. K. – M.. Paaiškino, kad atsakovai praleido įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Ieškovų atstovė A. S. ir atsakovų motina M. S., praėjus maždaug dvejiems metams po palikėjo mirties vis dar ginčijosi dėl paveldimo turto apimties. A. S. atsisakė teikti dalį dokumentų apie paveldimą turtą. Tuo metu atsakovai jau buvo priėmę palikimą pagal įstatymą. Ieškovų atstovė A. S. duomenis apie esamą išlaikymo įsiskolinimą M. S. atsiuntė tik 2011 m. kovo 9 d., praėjus trejiems metams po palikėjo mirties. Duomenys apie įsiskolinimą notarei nebuvo pateikti; jokių derybų tarp paveldėtojų atstovių niekada nebuvo. Trejų metų terminas ieškiniui pareikšti dėl ieškovų nurodytų priežasčių savaime yra neprotingai ilgas. Ieškovas D. S. pilnamečiu tapo 2009 m. sausio 30 d. ir galėjo savo teises įgyvendinti savarankiškai, derybų su ieškovais nevedė, neinformavo atsakovų apie savo teisę į išlaikymo įsiskolinimą, įgaliojimą motinai A. S. išdavė tik 2011 m. vasario 2 d. Atsakovų nuomone, ieškovai praleido terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti be svarbių priežasčių ir prašo taikyti ieškinio senatį.
Atsakovai nesutinka su išlaikymo įsiskolinimo priteisimu iš įstatyminių paveldėtojų ir skolos paskaičiavimu. Nurodo, kad jokių reikalavimų dėl įsiskolinimo ieškovų įstatyminė atstovė A. S. nepareiškė, todėl visi paveldėtojai palikimą priėmė iš karto po tėvo mirties. Nurodo, kad vykdomasis raštas antstoliui buvo pateiktas 2002 m. rugpjūčio 23 d., alimentų skola galėjo būti skaičiuota tik nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2008 m. vasario 29 d., o ieškovai įsiskolinimą skaičiuoja nuo 1998 m. rugpjūčio 27 d. Teismui pateiktos pažymos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apie E. S. valstybinį socialinį draudimą bei priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus apie A. S. priskaičiuotas išmokas, prieštarauja viena kitai. Ieškovų pakartotinai pateikta pažyma iš Sodros pensijų skyriaus, administruojančio tik išskaitymus iš asmens gaunamos pensijos, joje nėra duomenų apie pajamas iš bendrojo Sodros skyriaus, administruojančio išskaitymus iš visų rūšių asmens gaunamų pajamų. Ginčo laikotarpiu E. S. ilgą laiką gavo ne tik pensiją, bet taip pat dirbo UAB „D", kuriai vadovauja pati ieškovų motina A. S., UAB „Vk" bei kitose įmonėse. Įsiteisėjusiu Druskininkų teismo sprendimu buvo pripažinta, kad A. S. ir E. S. po santuokos nutraukimo 1997 m. ir toliau, iki pat savo mirties, gyveno su sutuoktine A. S. ir išlaikė bendrus vaikus. Ieškovų reikalavimas pakeisti skolininką E. S. vykdymo procese į skolininkus atsakovus V. S. ir S. T. negalimas, kadangi vykdomoji byla užbaigta, perduota į archyvą, ir sunaikinta iki ieškovai pateikė ieškinį teismui, teisių ir pareigų perėmimas šioje stadijoje neįmanomas.
Ieškinys atmestinas. Šioje byloje rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais ir įsiteisėjusiu Druskininkų teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės: 1989-10-27 Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje sudaryta A. S. ir E. S. santuoka (14 b.l., 1 t.); santuokoje gimė sūnūs: 1991-01-30 D. S. ir 1994-05-18 A. S. (18-19, 20-21 b.l., 1 t.). Santuoka nutraukta 1997-01-16 Druskininkų teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (15 b.l., 1 t.), ištuokos liudijimas išduotas 1997-02-14 (16 b.l., 1 t.). E. S. mirė 2008-02-29 (17 b.l., 1t.). Per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo į notarinę kontorą kreipėsi visi keturi E. S. vaikai: ieškovai D. S., A. S. ir atsakovai V. S. ir S. T. (S) – 10, 131 b.l., 1 t.). 1997-02-14 išduotas ištuokos liudijimas ir 1998-09-17 vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pesiuntimo metu iš teismo antstolio kontoros prie Kauno apylinkės teismo į Kauno m. Panemunės pensijų poskyrį dingo, o tuo metu įstatyminei ieškovų atstovei motinai A. S. antstolis pasiūlė išsiimti vykdomojo rašto dublikatą (28 b.l., 1 t.). Pakartotinas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo išieškojimo iš E. S. buvo išduotas 2002-01-31 ir pateiktas antstolių kontorai 2002-08-23 (40- 41 b.l., 1 t.). Šiame vykdomąjame rašte antstolė R. S. 2002-09-24 atžymėjo, jog alimentų skola susidarė nuo 2002-01-01 ir 2002-09-24, vykdomąjį raštą atstolė išsiuntė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kaunos skyriaus Centro pensijų skyriui (111 b.l., 2 t.). Minėto skyriaus specialistė 2008-03-27 vykdomajame rašte įrašė, jog alimentai išlaikyti iki 2008-02-29; nustatyta, kad E. S. vykdomoji byla dėl alimentų neišlikusi, kadangi pasibaigęs saugojimo laikas (122 b.l., 2 t.).
Ieškovai byloje reiškia tokius reikalavimus: 1) pratęsti terminą ieškiniui pareikšti, pripažįstant, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių; 2) pakeisti skolininką E. S., mirusį 2008-02-29, į skolininkus (paveldėtojus) V. S. ir S. T.; 3) priteisti iš atsakovų V. S. ir S. T. išlaikymo įsiskolinimą piniginėmis lėšomis ieškovams: D. S. -6358,5 Lt, A. S. - 9767,00 Lt. Atsakovai su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo jį atmesti, taikant ieškinio senaties terminą, numatytą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje. Dėl 2-ojo reikalavimo. Ieškovai reiškia konkretų reikalavimą atsakovams, prašydami priteisti iš jų įsiskolinimą. Esant tokiam reikalavimui, kildinamam iš kreditorinių reikalavimų, atsiradus paveldėjimo teisiniams santykiams, reikalavimas pakeisti skolininką - turto palikėją - turto paveldėtojais–skolininkais, yra perteklinis. Reikalavimas pakeisti vieną skolininką kitu yra reiškiamas vykdymo procese, nagrinėjamu atveju vykdymo procesas pasibaigęs, vykdomoji byla nutraukta. Todėl teismas šio reikalavimo nenagrinėja. Dėl įsiskolinimo. Byloje pateiktame pakartotiniame vykdomajame rašte esantis 2008-03-27 įrašas patvirtina, jog alimentai iš E. S. pajamų buvo išskaičiuoti nuo 2002-01-01 iki 2008-02-29, t.y. iki jo mirties. Ieškovai reiškia reikalavimą dėl išlaikymo skolos priteisimo, kuri susidarė dėl to, jog nuo 1998-10-19 iki 199-12-17 išlaikymas nebuvo išieškotas, o vėliau, mokant išlaikymą ieškovams, jis nebuvo indeksuotas nuo 2007-01-01 iki 2012 metų. Kaip minėta, išlaikymo išieškojimas buvo vykdomas, ieškovų įstatyminė atstovė, nesutikdama su gaunamomis išskaitomis turėjo kreiptis į antstolį dėl priteisto išlaikymo indeksavimo, tačiau dėl to nesikreipė. Vykdomoji byla nutraukta, 2008-02-29 mirus E. S. (32, 40- 41 b.l., 1 t.; 122 b.l., 2 t.). Lietuvos antstolių rūmų 2014-08-26 rašte Nr. S-13302-16919 (118 b.l., 2 t.), paaiškinta, jog po Teismo antstolių institucinės reformos, nuo 2003-01-01 privačiai veikiantiems antstoliams buvo perduotos tik nebaigtos bylos, o tais atvejais kai vykdomasis dokumentas buvo išsiųstas išskaitoms tretiesiems asmenims atlikti ar išieškoti iš skolininko nebuvo įmanoma dėl įvairių priežasčių, tuomet vykdomoji byla buvo laikoma užbaigta ir perduodama į teismo archyvą, prie kurio veikė buvusi teismo antstolio kontora. Vykdomoji byla buvo perduota Kauno apylinkės teismui ir pasibaigus saugojimo terminui sunaikinta (122 b.l., 2 t.). A. S. neatnaujino vykdomosios bylos po sutuoktinio mirties ir nereiškė reikalavimų dėl skolos, atsiradusios dėl netaikytos indeksacijos padengimo. Nustatyta, kad E. S. ginčo laikotarpiu 2002-10-01 iki 2008-02-29 gavo ne tik pensiją, bet ir dirbo UAB „D.", UAB „V.k." (81-82 b.l., 83-98 b.l.). Išlaikymas išieškomas ne tik antstolio pagalba, įstatymas tėvui nedraudžia mokėti išlaikymo savanoriškai. Byloje pateikta pažyma ir notaro patvirtinta sutartis, iš kurių matyti, kad 2000-08-09 E. S. neatlygintinai perleido A. S. teisę į nekilnojamą turtą - 0,2479 ha žemės sklypą Panevėžio mieste (3-7 b.l., 3 t.), ši aplinkybė tik patvirtina, buvus gerus, bendrus šeimos santykius. Iš byloje esančio Druskininkų apylinkės teismo 2013-05-13 sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutartyje, priimtoje 2013-12-19, nustatytos aplinkybės, kad A. S. ir E. S. po santuokos pasibaigimo vienuolika metų gyveno drauge ir kartu tvarkė ūkį, bendromis jėgomis, panaudodami asmenines lėšas ir savo darbo jėgą, t.y. bendra jungtine veikla kūrė ir prižiūrėjo bei tvarkė nekilnojamąjį turtą. Teismas pripažino, kad A. S. ir E. S. ilgą laiką gyvendami nesusituokę, turtiniuose santykiuose siekė sukurti teisines pasekmes, būdingas asmenims, gyvenantiems santuokoje. 2000-08-09 sudaryta ir notaro patvirtinta sutartimi, E. S. neatlygintai perleido A. S. teisę į išlikusį nekilnojamą turtą. Aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iš naujo neįrodinėjamos (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Teismui nustačius, kad A. S. ir E. S. gyveno santuokoje vienuolika metų po santuokos pasibaigimo, įvertinus nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus ir šalių argumentus, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovų tėvas, gyvendamas šeimoje, dirbo keletoje darboviečių, vedė bendrą ūkį ir po santuokos nutraukimo išlaikė savo nepilnamečius vaikus- ieškovus, jokio išlaikymo įsiskolinimo nebuvo, todėl ieškovų motina A. S. į antstolį dėl išlaikymo indeksavimo ir nesikreipė. Nustačius, kad įsiskolinimo nebuvo, teismas plačiau nepasisako dėl prašomos priteisti sumos dydžio ir jai pagrįsti pateiktų dokumentų. Sprendžiant, kad E. S. nebuvo skolingas savo vaikams ir skolos nėra, negali būti patenkintas ieškovų reikalavimas, dėl termino pratęsimo ieškiniui pareikšti, pripažįstant, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi priimtas sprendimas nesukeltų teisinių pasekmių. Dėl termino atnaujinimo ir ieškinio senaties taikymo.
Ieškovai ir atsakovai, būdami E. S. vaikais, lygiomis dalimis priėmė palikimą. Prievolė išlaikyti vaikus yra ribojama laiko atžvilgiu. Kai asmuo, iš kurio buvo priteistas išlaikymas, miršta, išlaikymo pareiga pereina jo įpėdiniams, kiek leidžia paveldimas turtas, nesvarbu, koks buvo palikimo priėmimo būdas (CK 3.194 straipsnio 5 dalis). Kadangi prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė, skolininkui mirus išlaikymo prievolė turi būti vykdoma palikimo sąskaita. Tuo pačiu ši prievolė yra asmeninė, todėl ji negali pereiti kitiems asmenims. Dėl šios priežasties mirusiojo įpėdiniai už išlaikymo prievolės vykdymą savo asmeniniu turtu neatsako, nesvarbu kokiu būdu palikimas buvo priimtas. Mirus skolininkui, vaikų atstovė pagal įstatymą turi teisę reikšti reikalavimą dėl išlaikymo mokėjimo tęsimo CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Aiškindamas CK 5.63 straipsnio taikymą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas, priklausomai nuo to, kur atliekamas teisinę reikšmę turintis veiksmas (teisme ar ne teisme), gali būti procedūrinis, jei reikalavimas žodžiu ar raštu pareiškiamas priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojams, palikimo administratoriui, arba ieškinio senaties, jeigu pareiškiamas ieškinys. Reikalavimų pareiškimas ar ieškinio pateikimas, atliekami CK 5.63 straipsnio 1 dalies tvarka, yra informavimo veiksmas. Jeigu reikalavimai arba ieškinys pareikšti vėliau nei per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai praleistas dėl svarbių priežasčių terminas teismo gali būti pratęsiamas (atnaujinamas). Jei CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų imtasi vėliau nei per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos, trejų metų terminas yra naikinamasis, jo teismas negali atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010). Terminas nustatytas tam, kad įpėdinis galėtų susipažinti su palikėjo kreditorių reikalavimais ir apsispręsti, ar priimti palikimą, jeigu taip - kokiu būdu.CK 5.63 straipsnio 1 dalis nustato, jog palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas. Vertinant termino praleidimo priežastis, privalu atsižvelgti ir į nustatyto termino tikslus, nes dažnai termino praleidimas sukelia svarbias teisines pasekmes ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims, kurių elgesį gali lemti terminą praleidusio asmens pasinaudojimas ar nepasinaudojimas įstatymo suteikiamomis teisėmis. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų subjektų lygiateisiškumo principo, numatyto CK 1.2 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009). Ieškovai ir jų atstovė A. S. teigia, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi įvairias būdais bandė gražiuoju susitarti su atsakovų atstove, jų motina M. S.. Byloje atsakovas V. S. ir atstovė M. S. nepatvirtino, kad buvo deramasi dėl išlaikymo įsiskolinimo, kitų įrodymų, kad ieškovai informavo atsakovus ar jų atstovę apie susidariusį įsiskolinimą taip pat neteikta. Byloje pateikta keletas elektroninių laiškų nuo 2011-03-09, kurie negali būti įvertinti, kaip pranešimas apie palikėjo turėtas skolas, kadangi yra neinformatyvūs, pateikti praėjus daugiau nei 3 metams po palikėjo mirties. Ieškovas D. S. pilnamečiu tapo 2009-01-30, įgaliojimą motinai išdavė tik 2011-02-02 (23 b.l., 1 t.). Kaip minėta svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metų buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai. Tokių aplinkybių, trukdžiusių ieškovams pareikšti kreditorinius reikalavimus, šioje byloje nenustatyta. Atsakovai prašo ieškinio reikalavimams taikyti ieškinio senaties terminą, numatytą CK 5.53 straipsnio 1 dalyje. CK 1.131 staripsnio 1 dalis sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškinį, jeigu ieškinio senatis pasibaigė iki ieškinio pareiškimo. Ieškovai į teismą su ieškiniu dėl termino pratęsimo kreipėsi 2011-03-28 ir praleido įstatymo nustatytą trijų metų ieškinio senaties terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, skaičiuojant nuo palikėjo mirties 2008-02-29. Teisinę reikšmę pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį turintys veiksmai – įpėdinių informavimas apie reikalavimus – per 3 metus neatlikti, pratęsti (atnaujinti) naikinamąjį terminą teismas neturi teisės jokiomis aplinkybėmis. Ieškinio senaties termino taikymas yra savarankiškas pažeistos teisės gynimo būdas, kurį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Teismas nustatė, jog ieškinys dalyje dėl įsiskolinimo priteisimo neįrodytas ir nepagrįstas, o tai reiškia, jog ieškovų teisė nebuvo pažeista, todėl ieškinio senatis reikalavimui dėl įsiskolinimo priteisimo netaikytina. Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Principinė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė yra tokia, kad jų atlyginimo našta tenka bylą pralaimėjusiai, neteisiajai, taigi kaltai dėl išlaidų atsiradimo šaliai. Tokia taisyklė numatyta CPK 93 straipsnio 1 dalyje: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu priskiriamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktai). Ieškinį atmetus, atsakovų atstovei M. S. iš ieškovų priteistinos bylynėjimosi išlaidos 3000,00 Lt, kurias sudaro advokato ir advokato padėjėjo atstovavimo išlaidos (35-36 b.l., 3 t.). Šios išlaidos yra pateisinamos ir pagrįstos, atsižvelgiant į tai, kad byla teisme iškelta 2011-03-28, buvo sustabdyta, atnaujinta ir nagrinėta iki 2014-11-27, byla nagrinėta 4-iuose teismo posėdžiuose, ieškovai tris kartus tikslino ieškinį, ir atsakovai rašė atsiliepimus į patikslintus ieškinius, paklausimus, atstovavo teisme; atsižvelgiant į tai, kad šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, kad pagrindinės išlaidos buvo būtinos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, teikimo pastovumą ir pobūdį, atmestų reikalavimų dydį, į tai, jog atsakovų atstovė advokato padėjėja vykdavo teikti teisines paslaugas iš kitos vietovės (CPK 93 str. 2, 3, 4, 5 d., „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-85, 1 d. 2.1p., 2.2 p., 2.5 - 2.6 p.; 2 dalies 8.2 p; 8.18 p.); atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos laikytinos pagrįstomis ir jos priteistinos iš ieškovų, iš kiekvieno po 1500,00 Lt arba 434,00 Eur. Valstybei iš ieškovų ir atsakovų priteistinos pašto išlaidos 212,00 Lt; po 106,00 Lt arba 30 Eur, priteisiant iš kiekvienos šalies po 53,00 Lt arba 15,00 Eur (CPK 96 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-268, 270, 307 straipsniais, nusprendžia: ieškinį atmesti. Priteisti M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iš D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 1500,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) arba 434,00 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iš A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 1500,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) arba 434,00 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 53,00 Lt (penkiasdešimt tris litus) arba 15,00 Eur (penkiolika eurų) pašto išlaidų.
Priteisti valstybei iš A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 53,00 Lt (penkiasdešimt tris litus) arba 15,00 Eur (penkiolika eurų) pašto išlaidų.
Priteisti valstybei iš V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 53,00 Lt (penkiasdešimt tris litus) arba 15,00 Eur (penkiolika eurų) pašto išlaidų.
Priteisti valstybei iš S. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Chausee de Roodebeek 597/9, 1200 Briuselyje, Belgijos Karalystėje, 53,00 Lt (penkiasdešimt tris litus) arba 15,00 Eur (penkiolika eurų) pašto išlaidų. Pašto išlaidos mokėtinos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į.k. 188659752, sąsk. nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.