- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-11
- Bylos Nr.
- A-2416-821/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02497-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Iveta Pelienė (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras
- Advokatai
- Inesa Arbočienė
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui M. D. H. Z. ir jo atstovei advokatei Inesai Arbočienei,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Robertui Nikiforovui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. D. H. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio M. D. H. Z. prašymą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis M. D. H. Z. (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis) kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir URC) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2023 m. birželio 29 d. sulaikytas, užsienietis yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį. Pareiškėjas, gavęs asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, jį pateikė kompetentingoms institucijoms, todėl jo tapatybė yra nustatyta, be to, byloje yra aiškūs bendradarbiavimo faktai. Pareiškėjo vertinimu, išnyko realus pagrindas jam taikyti griežčiausią priemonę – sulaikymą – ir nepagrįstai riboti jo laisvę. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) duomenimis, užsieniečio apklausa siekiant išsiaiškinti prieglobsčio motyvus bus organizuojama, tikėtina, ne anksčiau kaip 2023 m. paskutinio ketvirčio pabaigoje, t. y. galbūt 2023 m. gruodžio mėn. ar dar vėliau. Laikyti asmenį sulaikytą daugiau nei 6 mėnesius vien tam, kad jis būtų apklaustas, nėra nei proporcinga, nei adekvatu. Pasak pareiškėjo, byloje nėra jokių faktinių duomenų apie jo keliamą pavojų viešajai tvarkai ar nacionaliniam saugumui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė prašymą, pabrėžė, kad tai, ar užsienietis yra pateikęs jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento originalą, ar tokio pobūdžio dokumento kopiją, neturi esminės reikšmės – pagal šiuo metu formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką abiem atvejais pripažįstama, kad šių duomenų pakanka užsieniečio tapatybei nustatyti. Taigi, nustačius užsieniečio tapatybę, nebeliko teisinio pagrindo asmeniui taikyti sulaikymą, kuris itin riboja jo teises ir laisves. Juo labiau, kad, remiantis į bylą pateiktais Migracijos departamento atsakymais, užsieniečio prieglobsčio prašymas bus išnagrinėtas tik 2023 m. pabaigoje arba 2024 m. pradžioje. Taigi, jo nagrinėjimas užtruks ilgiau nei Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas ) 114 straipsnio 5 dalyje nustatytas maksimalus (6 mėnesių) sulaikymo terminas. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė taip pat nurodė, kad teismui nusprendus netenkinti prašymo skirti užsieniečiams alternatyvią sulaikymui priemonę, nenustatant jokių judėjimo apribojimų, ji teismo prašo svarstyti galimybę paskirti jos atstovaujamiesiems asmenims kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.
4. Užsienietis M. D. H. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad prašymą palaiko, papildomai nurodė, kad nežinojo įstatymų, nesuvokė, jog atvyko į šalį neteisėtai. Jo gyvybei (duomenys neskelbtini) grėsė pavojus, jis tarnavo kariuomenėje, dėl to išvyko iš savo šalies.
5. Suinteresuoto asmens Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovas prašė pareiškėjo prašymo netenkinti, nurodė, kad užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvą, bandė išvažiuoti į Lenkiją, prašymą dėl prieglobsčio suteikimo pateikė tik po jo sulaikymo, o tai sudaro pagrindą manyti, kad užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra. Įvertinus šias aplinkybes, išlieka didelė tikimybė, kad, netaikant užsieniečiui jokių judėjimo laisvės apribojimų, jis išvyks iš Lietuvos.
II.
6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Užsieniečio prašymą tenkino iš dalies: pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. liepos 2 d. sprendimą sulaikyti užsienietį trijų mėnesių laikotarpiui, t. y. iki 2023 m. rugsėjo 30 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas priimtas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje ar ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, ir skyrė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį VSAT URC ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje trims mėnesiams, t. y. iki 2023 m. gruodžio 13 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas jo atžvilgiu priimtas sprendimas prieglobsčio byloje.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas, kuris VSAT pareigūnams prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) pilietis M. D. H. Z., gimęs 2000 m. liepos 5 d., Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. liepos 2 d. sprendimu buvo sulaikytas trims mėnesiams, t. y. iki 2023 m. rugsėjo 30 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl pareiškėjo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje arba ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas užsieniečio prieglobsčio byloje. Buvo nustatyta, kad užsienietis šį sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2181-442/2023 atmetė užsieniečio apeliacinį skundą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
8. Teismas sutiko su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarties priėmimo pasikeitė aplinkybės, reikšmingos sprendžiant klausimą dėl užsieniečio sulaikymo ir galimybės paskirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Vertindamas pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad institucijoms buvo pateikta užsieniečio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija, teismas pažymėjo, kad šioje kopijoje užfiksuoti užsieniečio vardas, pavardė, gimimo data atitiko sulaikymo metu užsieniečio nurodytus anketinius duomenis. Teismo vertinimu, prisistatydamas jį sulaikiusiems pareigūnams, užsienietis jų neklaidino. Teismas taip pat sutiko su pareiškėjo teismo posėdžio metu išsakytais argumentais, kad aktualioje teismų praktikoje pripažįstama, jog užsieniečio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija laikytina pakankama priemone jo asmens tapatybei nustatyti (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1888-789/2022, 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2309-520/2023; kt.).
9. Teismas konstatavo, kad duomenų apie tai, kad užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai byloje nebuvo, todėl teismas sutiko su prašyme nurodyta aplinkybe, kad šiuo metu išnyko teisinis pagrindas taikyti užsieniečiui jo teises labiausiai varžančią priemonę – sulaikymą.
10. Tačiau, atsižvelgęs į tai, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ir iš jos išvyko į Lenkijos teritoriją, kur buvo sulaikytas, neteisėtai, užsieniečio kelionės tikslas buvo ne Lietuva, t. y. per Lietuvą jis vyko tranzitu, asmenų grupėje kartu su kitais neteisėtai keliaujančiais užsieniečiais, paprašė suteikti jam prieglobstį tik bylą nagrinėjant teismo posėdyje, teismas kaip nepagrįstus atmetė prašymo argumentus, kad dėl prašyme nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės (asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopijos pateikimo) iš viso išnyko pagrindas riboti užsieniečio judėjimo laisvę. Darydamas tokią išvadą, teismas atsižvelgė ir į tai, kad užsienietis neturi jokių šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, taip pat socialinių, ekonominių ar kitų ryšių, siejančių jį su Lietuvos Respublika. Šie duomenys leido manyti, kad užsienietis gali pasislėpti (Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3 ir 12 punktai). Teismo posėdžio metu pateiktus užsieniečio paaiškinimus apie tai, kad jis pažeidė Lietuvos teisės aktų reikalavimus, nes nežinojo, kad atvyko į Lietuvą neteisėtai, teismas vertino kartu su aptartomis aplinkybėmis, t. y. kad užsienietis vyko automobiliu, kur kartu su juo buvo dar 12 skirtingų tautybių užsieniečių, Lietuvos–Lenkijos valstybinę sieną kirto nenustatytoje vietoje, neturėjo su savimi jokių galiojančių kelionės dokumentų.
11. Pasisakydamas dėl pareiškėjo atstovės teismo posėdžio metu nurodyto argumento, susijusio su Migracijos departamento rašte nurodytais duomenimis, teismas pažymėjo, kad rašte nurodoma, jog užsieniečio apklausa, skirta nustatyti prieglobsčio suteikimo motyvus, bus atlikta ne vėliau kaip iki 2023 m. ketvirto ketvirčio, o sprendimą šiuo klausimu planuojama priimti ne vėliau kaip iki 2024 m. pirmo ketvirčio pabaigos. Teismo įsitikinimu, negalima neginčijamai teigti, kad pirmiau nurodyti veiksmai Migracijos departamento nebus atlikti anksčiau nurodytų terminų. Kartu teismas pažymėjo, kad šiuo metu užsieniečiui taikyto sulaikymo laikas neviršija Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatyto imperatyvaus termino.
12. Atsižvelgęs į pirmiau nustatytų aplinkybių visumą, įvertinęs užsieniečio teisinę padėtį švelninančias aplinkybes ir alternatyvios sulaikymui priemonės prigimtį bei tikslą, teismas darė išvadą, kad egzistuoja teisinis pagrindas pareiškėjo prašymą tenkinti iš dalies, pakeičiant užsieniečiui paskirtą sulaikymą į alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT Užsieniečių registracijos centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, trijų mėnesių terminui.
III.
13. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – taikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, apgyvendinant jį VSAT URC, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.
Žemesnės instancijos teismas
14. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, užsienietis nurodo, kad teismo išvados yra nepagrįstos faktiniais duomenimis, prieštaraujančios teisės aktų reikalavimams bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai.
15. Užsienietis pabrėžia, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikoje išaiškinta, jog bendrojo principo, numatančio, kad prieglobsčio prašytojų sulaikymas yra kraštutinė priemonė, išimtis negali būti naudojama siekiant pagrįsti sulaikymą visai statuso nustatymo procedūrai ar sulaikymui neapibrėžtam laikotarpiui. Apeliantas, vadovaudamasis 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (toliau – ir Direktyva 2013/33/ES), pažymi, kad sulaikymo trukmė neturi viršyti laiko, pagrįstai reikalingo siekiamam tikslui. Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjo apklausa, remiantis Migracijos departamento teikiamais duomenimis, bus atlikta ne anksčiau kaip 2023 m. ketvirto ketvirčio pabaigoje, kas yra akivaizdžiai neprotingas ir nepateisinamai ilgas neveikimo terminas. Pareiškėjo vertinimu, iš Įstatymo 115 ir 140¹⁹ straipsniuose nustatyto teisinio reguliavimo galima daryti išvadą, kad Įstatymas net ir esant nepaprastajai padėčiai numato galimybę taikyti alternatyvias priemones ir tik aiškiai pasisakius ir argumentavus bei pagrindus jų atmetimo priežastis, kraštutinė ribojanti judėjimo laisvę priemonė gali būti vertinama kaip pagrįsta.
Šalies argumentai
16. Apelianto teigimu, teismas netinkamai vertino faktinę aplinkybę, kad yra pateiktas asmens dokumento originalas ir šiais veiksmais palengvinta tapatybės nustatymo procedūra, pademonstruojamas geranoriškas bendradarbiavimas. Teismas neįvertino aplinkybių, kad pareiškėjo, kaip prieglobsčio prašytojo, apklausa bus atlikta tik pačioje 2023 metų pabaigoje. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalies nuostatas užsienietį galima sulaikyti ne ilgiau kaip 6 mėnesiams, tačiau pratęsti sulaikymą galima tik tokiu atveju, jei užsienietis nebendradarbiauja dėl jo išsiuntimo. Šiuo metu užsieniečio nebendradarbiavimas dėl jo išsiuntimo nevertintinas, kadangi dar nėra priimtas sprendimas dėl pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį. Įstatyme numatyti tikslai akivaizdžiai gali būti pasiekiami ir švelnesnėmis, mažiau pareiškėjo teises varžančiomis priemonėmis. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į ESTT 2022 m. birželio 30 d. prejudiciniame sprendime byloje Nr. C-72/22 PPU pateiktus išaiškinimus.
17. Pareiškėjas pažymi, kad nėra jokių duomenų apie tai, jog jis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar nacionaliniam saugumui, pareiškėjas bendradarbiauja su institucijomis, todėl pareiškėjui taikytina priemonė – faktinis sulaikymas – yra nepagrįsta ir neteisėta, turi būti nutraukta nedelsiant. Pareiškėjo vertinimu, teismo argumentas, jog užsienietis neturi socialinių, ekonominių ar šeiminių ryšių Lietuvoje yra formalus, kadangi pareiškėjas yra sulaikytas nuo atvykimo momento, t. y. jis negali užmegzti jokių ekonominių, socialinių ar šeiminių santykių.
Atsiliepimas
18. VSAT Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
19. Akcentuodamas aplinkybes, susijusias su užsieniečio atvykimu į Lietuvos Respubliką, URC pažymi, kad užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į siekiamus tikslus, t. y. priimti galutinį prieglobsčio procedūros sprendimą ir jį įvykdyti. URC vertinimu, užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį dar nėra išnagrinėtas, tinkamam jo išnagrinėjimui (prašymo motyvų išaiškinimui) yra būtina užtikrinti užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikoje. Taip pat, atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, vertintina, jog užsienietis yra linkęs pažeidinėti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktus, reguliuojančius migracijos procedūras, todėl užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas būtinas ir dėl nelegalios migracijos Šengeno erdvėje rizikos užkardymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
20. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta pakeisti užsieniečiui skirtą sulaikymą trijų mėnesių laikotarpiui ir paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT Užsieniečių registracijos centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. gruodžio 13 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas dėl Užsieniečio priimtas sprendimas prieglobsčio byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.
21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis nekelia jokio pavojaus viešajai tvarkai ir valstybės saugumui, kad institucijoms pateikė asmens dokumento kopiją, kas reiškia pareiškėjo bendradarbiavimą, darė išvadą, kad šiuo atveju pakanka taikyti vieną iš alternatyvių sulaikymui priemonių – apgyvendinimą VSAT Užsieniečių registracijos centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės nepatvirtino, kad iš viso išnyko pagrindas riboti užsieniečio judėjimo laisvę.
22. Užsienietis laikosi pozicijos, kad jam pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, kuria varžoma judėjimo laisvė, faktiškai prilygsta sulaikymui. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis pateikė asmens dokumento kopiją ir palengvino jo tapatybės nustatymo procedūrą, nekelia jokios grėsmės visuomenei ir valstybei, o vien asmenį laikyti dėl to, kad Migracijos departamentas po pakankamai ilgo laiko tarpo nagrinės jo prašymą suteikti prieglobstį, savaime nesudaro pagrindo varžyti vieną iš pagrindinių asmens teisių – judėjimo laisvę.
23. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).
24. Konstitucinis Teismas 2023 m. birželio 7 d. nutarime ( byla Nr. KT53-A-N6/2023; TAR, 11301) yra konstatavęs, kad Konstitucijos 20 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios žmogaus laisvės neliečiamumą, suponuoja apsaugą ne tik nuo savavališko sulaikymo ar suėmimo, bet ir nuo bet kokio kito neteisėto asmens laisvės suvaržymo ar atėmimo, inter alia (be kita ko) tokio, kuriuo ženkliai apribojama asmens judėjimo laisvė, be kita ko, tam tikroje ribotoje ir uždaroje teritorijoje. Tačiau asmens laisvė nėra absoliuti; esant būtinybei riboti asmens teisę į laisvę, inter alia taip, kad asmens judėjimo laisvė būtų suvaržoma tiek, kad toks laisvės suvaržymas galėtų būti prilygintas sulaikymui, suėmimui ar kitokiam laisvės atėmimui, tai daryti galima tik laikantis iš Konstitucijos kylančių konstitucinių asmens teisių ir laisvių ribojimo sąlygų, be kita ko, įstatyme aiškiai, suprantamai nustatant tokio ribojimo pagrindus, sąlygas, taikymo tvarką ir procedūrą. Be to, įstatymu nustatant asmens laisvės ribojimo sąlygas ir pagrindus turi būti sudarytos prielaidos institucijoms, sprendžiančioms dėl asmens laisvės ribojimo, kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens padėtį ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas jo laisvę ribojančias priemones.
25. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 112 straipsnį užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.
26. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.). Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje yra nurodyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).
27. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo: ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).
28. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktą šiuo metu Lietuvos Respublikoje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Atsižvelgus į tai, taikytinos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 140⁷ str. 1 d.).
29. Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintas alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašas: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).
30. Kaip buvo nustatyta, pareiškėjas yra prieglobsčio prašytojas. Iš į bylą pateikto Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 23 d. rašto „Dėl informacijos apie prieglobsčių prašymų nagrinėjimo eigą“ Nr. 10K-9728 matyti, kad apklausa, skirta nustatyti užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, bus atlikta ne vėliau nei iki 2023 metų IV ketvirčio pabaigos, sprendimą užsieniečio prieglobsčio byloje planuojama priimti ne vėliau nei iki 2024 metų I ketvirčio pabaigos.
31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad užsienietis pateikė asmens tapatybės dokumento kopiją VSAT Užsieniečių registracijos centrui (šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme neginčijo VSAT atstovas), t. y. vertintina, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, byloje nėra duomenų apie tai, jog užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra duomenų, leidžiančių vertinti, jog užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais, sprendžia, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyta savo pobūdžiu labiausiai judėjimo laisvę varžanti alternatyvi sulaikymui priemonė nėra proporcinga ir būtina priemonė, skirta užtikrinti Įstatyme numatytus tikslus.
32. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju Įstatymo nustatyti tikslai (užsieniečio prieglobsčio prašymo tinkamas išnagrinėjimas) gali būti pasiekti ir taikant mažiau užsieniečio judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punkte.
33. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, užsieniečiui skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punkte, – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. gruodžio 13 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas užsieniečio prieglobsčio byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) piliečio M. D. H. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Užsieniečio (duomenys neskelbtini) piliečio M. D. H. Z. prašymą tenkinti.
Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui M. D. H. Z. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. gruodžio 13 d., bet ne ilgiau iki bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas (duomenys neskelbtini) piliečio M. D. H. Z. prieglobsčio byloje.“
Nutartis neskundžiama.