- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-02
- Bylos Nr.
- A-2181-442/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00045-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas (pirm.), Gintaras Kryževičius
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),
dalyvaujant asmeniui, prisistačiusiam kaip (duomenys neskelbtini) pilietis M. D. H. Z., ir jo atstovei advokatei A. L.-K.,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens, prisistačiusio kaip (duomenys neskelbtini) pilietis M. D. H. Z., apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl asmens, prisistačiusio kaip (duomenys neskelbtini) pilietis M. D. H. Z., sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas sulaikyti asmenį, prisistačiusį kaip (duomenys neskelbtini) pilietis M. D. H. Z. (toliau – ir Užsienietis), Centre iki 2023 m. rugsėjo 30 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.
2. Centras nurodė, kad 2023 m. birželio 29 d. pareiškėjas buvo sulaikytas Lenkijos Respublikos sienos apsaugos pareigūnų ir perduotas VSAT pareigūnams. Pirminiais duomenimis, Užsienietis kartu su kitais asmenimis neteisėtai vyko tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją iš Latvijos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl jo perdavimo Latvijos Respublikos institucijoms.
3. Centras teigė, kad Užsienietis, neteisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką, nesikreipė į institucijas dėl jo teisinės padėties nustatymo, o, pasitelkęs asmenų, užsiimančių nelegalia migracija, pagalbą, bandė neteisėtai išvykti į Lenkijos Respubliką. Užsieniečio veiksmai akivaizdžiai parodo, jog jis yra linkęs nesilaikyti Lietuvos įstatymų. Manytina, kad Užsienietis neturi gyvenamosios vietos, lėšų pragyvenimui, šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje. Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų įstaigų darbuotojais, siekiant nustatyti jo teisinę padėtį Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad yra didelė tikimybė, jog jis, siekdamas išvengti numanomo perdavimo Latvijos Respublikos institucijoms, gali bandyti pasislėpti, todėl yra pagrindas sulaikyti Užsienietį.
II.
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2023 m. liepos 2 d. sprendimu iš dalies tenkino Centro teikimą – sulaikė Užsienietį Centre 3 mėnesiams, t. y. iki 2023 m. rugsėjo 30 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje arba ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
5. Teismas nustatė, kad Užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir 2023 m. birželio 30 d. buvo sulaikytas pareigūnų. Užsienietis neteisėtai vyko tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją (iš Latvijos Respublikos į Lenkijos Respubliką), t. y. jis neturėjo dokumentų, suteikiančių teisę būti Europos Sąjungos valstybėse, taip pat dokumentų, patvirtinančių jo asmens tapatybę ir teisę atvykti bei būti Lietuvos Respublikoje. Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį motyvai nėra nustatyti. Teismo vertinimu, šiuo atveju yra Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai (kiti pagrindai nei nurodomi teikime, teiktame esant kitai situacijai, – asmeniui dar neišreiškus pozicijos dėl prieglobsčio, kurią jis išreiškė tik per teismo posėdį).
6. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, legalaus pragyvenimo šaltinio. Aptartų aplinkybių visetas sudaro pagrindą išvadai, kad, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, Užsienietis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo, be kita ko, sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti dėl jo priimtus atitinkamus sprendimus.
7. Teismas nurodė, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra galimas, nes išlieka tikimybė, jog, pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę, Įstatymo tikslas nebus pasiektas. Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, kad, nebūdamas sulaikytas, jis sieks pabėgti, slapstytis ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl jo sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga priemonė, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes dėl sulaikymo pagrindų. Be to, teikime prašomas skirti sulaikymo terminas nelaikytinas per ilgu, neproporcingu.
III.
8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. liepos 2 d. sprendimą ir pritaikyti jam (Užsieniečiui) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Žemesnės instancijos teismas
9. Užsienietis, akcentuodamas savo teisinį statusą (prieglobsčio prašytojas), teigia, kad teismas, spręsdamas dėl jo sulaikymo, netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas, nes neegzistuoja nė viena iš kumuliatyvių sąlygų sulaikymui taikyti: Užsieniečio vardas, pavardė ir gimimo metai yra žinomi; aplinkybė, jog Užsienietis per teismo posėdį pasiprašė prieglobsčio, rodo, jog jis yra pasirengęs bendradarbiauti su atitinkamomis institucijomis bei atskleisti visas reikšmingas aplinkybes jo prašymui dėl prieglobsčio išnagrinėti; teismo sprendime nėra pagrįsta, kodėl informacija apie Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį motyvus negalėtų būti gauta jo nesulaikius; byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą manyti, jog Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nebendradarbiauja su VSAT ar Migracijos departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (neteikia reikalingos ir aktualios informacijos). Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog nebuvo pagrindo taikyti Užsieniečiui sulaikymą, šiuo atveju jam gali būti skiriama prašoma alternatyvi sulaikymui priemonė.
Atsiliepimas
10. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti Užsieniečio apeliacinį skundą.
Žemesnės instancijos teismas
11. Centras sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir teigia, kad buvo pagrindas taikyti Užsieniečiui sulaikymą. Centras pažymi, kad Užsieniečio asmens tapatybė nenustatyta, jis keliauja be dokumentų, patvirtinančių jo asmens tapatybę ir suteikiančių teisę būti Europos Sąjungoje, jo prašymo suteikti prieglobstį motyvai nėra išsiaiškinti. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, bandė iš jos išvykti, pasitelkdamas nelegalia migracija užsiimančių asmenų pagalbą, ir tik būdamas sulaikytas pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Tokie Užsieniečio veiksmai rodo, kad Lietuva nėra galutinis jo kelionės tikslas, jis piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra, o prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik siekdamas išvengti sulaikymo. Centras mano, jog yra didelė tikimybė, kad Užsienietis, siekdamas išvengti tikėtino perdavimo Latvijos Respublikai, gali pasislėpti. Be to, byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių Užsieniečio nebendradarbiavimo faktą: jis atvyko į Lietuvą neteisėtai, nepaprastosios padėties laikotarpiu, o prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik po sulaikymo. Centro vertinimu, byloje nenustatytos aplinkybės, suponuojančios prielaidas taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, nes jo elgesys nepaneigia rizikos, kad, pritaikius švelnesnę judėjimo laisvės apribojimo priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip užkirsti kelią kompetentingoms institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjui paskirtas sulaikymas Centre 3 mėnesiams, teisėtumas ir pagrįstumas.
13. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).
14. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktus. Užsienietis laikosi pozicijos, kad jam turėjo būti paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 140¹⁹ str. 1 d. 2 p.).
15. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje yra išvardyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai, tarp jų – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).
16. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo: ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, kt. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).
17. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktą, šiuo metu Lietuvos Respublikoje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Atsižvelgus į tai, taikytinos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 1407 str. 1 d.).
18. Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintas alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašas: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).
19. Nagrinėjamu atveju Lenkijos Respublikos pasienio pareigūnai 2023 m. birželio 29 d. patikrino į Lenkijos Respubliką įvažiavusį automobilį su latviškais numeriais ir nustatė, jog jame yra 13 trečiųjų šalių piliečių (įskaitant Užsienietį), kurie keliavo be galiojančios vizos ar kito galiojančio dokumento, suteikiančio jiems teisę atvykti ir būti. 2023 m. birželio 30 d. šie asmenys (įskaitant Užsienietį) buvo perduoti Lietuvos Respublikai iš Lenkijos Respublikos.
20. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos specialisto sprendimu Nr. 13VaR-1244, priimtu 2023 m. birželio 30 d. 17 val. 10 min., Užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 valandoms.
21. Centras 2022 m. birželio 30 d. teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas sulaikyti Užsienietį iki 2023 m. rugsėjo 30 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Centras teikime nurodė, kad šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl Užsieniečio perdavimo Latvijos Respublikai.
22. Pirmosios instancijos teismo posėdyje, įvykusiame 2023 m. liepos 2 d., Užsienietis paprašė suteikti jam prieglobstį. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priėmė nagrinėti iš esmės Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį, pateiktą 2023 m. liepos 5 d.
23. VSAT vado pavaduotojas 2023 m. liepos 3 d. kreipėsi į Latvijos Respublikos sienos apsaugos tarnybos vadą, informuodamas apie sulaikytus trečiųjų šalių piliečius (įskaitant Užsienietį), kurie atvyko į Lietuvos Respubliką iš Latvijos Respublikos, ir prašydamas susigrąžinti šiuos asmenis į Latvijos Respubliką. Latvijos Respublikos sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojas 2023 m. liepos 13 d. raštu atsisakė susigrąžinti nurodytus asmenis į Latvijos Respubliką, teigdamas, jog nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad nurodyti asmenys pateko į Lietuvos Respubliką iš Latvijos Respublikos.
24. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, kad Užsienietis neturi jo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, jis į Lietuvos Respubliką atvyko ir iš jos išvyko neteisėtai, asmenų grupėje kartu su kitais neteisėtai keliaujančiais užsieniečiais, pervežimui į kitas Europos Sąjungos valstybes (kelionės tikslas neatskleistas) pasisamdę Latvijos Respublikos pilietį, Užsienietis paprašė suteikti jam prieglobstį tik bylą nagrinėjant teismo posėdyje (prašymas suteikti prieglobstį dar nebuvo priimtas Migracijos departamente ir pradėtas nagrinėti, todėl Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį motyvai nėra išsiaiškinti), taip pat papildomai atsižvelgdama į tai, kad Užsienietis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, jog Užsienietis, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo, be kita ko, sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.
25. Aptartos aplinkybės sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui konstatuoti, jog šiuo atveju sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir proporcingas, o, pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę, galbūt nebūtų pasiekti Įstatymo tikslai, nes Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, kad, nebūdamas sulaikytas, jis sieks pabėgti, slapstytis ir išvykti iš Lietuvos Respublikos. Apeliaciniame skunde išdėstyti abstraktaus pobūdžio argumentai nesudaro prielaidų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai kitaip vertinti nustatytas faktines aplinkybes.
26. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai tenkino Centro teikimą dėl Užsieniečio sulaikymo. Atsižvelgiant į tai, Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Asmens, prisistačiusio kaip (duomenys neskelbtini) pilietis M. D. H. Z., apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.