Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėju: Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) teismo posėdyje

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. S. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1333-169/2016 pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovui S. S. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė G. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo jos išlaikymui periodines išmokas po 350 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki kol ieškovė mokysis (duomenys neskelbtini) ar kitos mokymo įstaigos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau iki jai sueis 24 metai; 1 775 Eur įsiskolinimą, susidariusį nuo 2015-09-01 iki 2016-03-01, už šešių mėnesių laikotarpį.

Nurodė, jog nuo 2015 m. ieškovei lėšas skiria tik jos mama, kuri šiuo metu augina du nepilnamečius vaikus, bei paramą teikia jos seneliai (mamos tėvai), nes mama gali paremti ieškovę tik pagal jos finansines galimybes. Atsakovas nepilnamečių vaikų išlaikymui skiria kas mėnesį po 250 Eur. D. S., vadovaujantis teismo nutartimi yra įsipareigojusi per aštuonių mėnesių terminą sumokėti atsakovui 23 170 Eur kompensaciją už nelygiomis dalimis padalintą turtą. Tad ieškovės mama neturi galimybių viena teikti paramą ieškovei, kol ši įgis aukštąjį išsilavinimą. Ieškovei kas mėnesį išlaikymui reikalinga 1 106 Eur suma. Nurodė, jog atsakovas pervedė ieškovei 150 Eur už gruodžio mėnesį ir 175 Eur už sausio mėnesį, todėl išlaikymo įsiskolinimo suma už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. kovo 1 d. sudaro 1 775 Eur. Ieškovė turi specialiųjų poreikių – yra stebima ir gydoma VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro gydytojo, nes ją vargina galvos skausmai, pykinimas, nuo 2015 m. yra gydoma dėl Fe deficitinės anemijos. Jai diagnozuoti hipertenzinio sindromo požymiai (gerybinė intrakrajininė hipertenzija), todėl yra stebima gydytojo neurologo.Apelianto atstovas advokatas G. P. ir atsiliepime, ir teisme nurodė, jog atsakovas ieškinį pripažįsta iš dalies ir sutinka mokėti periodines išmokas po 85 Eur, kitoje dalyje ieškinį prašė atmesti. Nurodė, jog atsakovas pripažįsta tą aplinkybę, kad ieškovė studijuoja, tačiau nemano, kad tos studijos buvo parinktos su jo sutikimu, tai buvo vienasmeniškas ieškovės sprendimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.

Priteisė ieškovei G. S., gimusiai (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. S., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) dirbančio (duomenys neskelbtini): išlaikymą (paramą) po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. kovo 9 d. iki ji mokysis (duomenys neskelbtini) ar kitos mokymo įstaigos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau negu jai sueis 24 metai, išlaikymo (paramos) sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją bei 595 Eur išlaikymo (paramos) įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. kovo 1 d. Likusią ieškinio dalį atmetė.

Teismas nustatė aplinkybes, kad ieškovei būtina materialinė parama. Konstatavo, jog ieškovė neturi galimybės laisvu nuo paskaitų metu dirbti. Ieškinyje ieškovės nurodytus argumentus, jog ji turinti specialiųjų poreikių, dėl kurių negalinti dirbti, atmetė kaip nepatvirtintus. Sprendė, kad ieškovė pasirinko studijas neprotingai, nepasverdama rizikos dėl joms reikalingų būtinųjų išlaidų, todėl dalį išlaidų turinti prisiimti pati. Pripažino, jog nurodytiems poreikiams patenkinti pakanka 600 Eur sumos kas mėnesį. Įvertinęs atsakovo ir trečiojo asmens finansinę padėtį, sprendė, kad nustatyto dydžio parama, kurią atsakovas turi teikti, nelaikytina pernelyg didele, todėl nebus pažeistas ieškovės ir jos tėvų materialinės padėties ir proporcingumo principas, nepadarys esminės žalos jo teisėms ir interesams. Atsakovo paaiškinimus apie jo turimas išlaidas – mokamą skolą trečiajam asmeniui po 550 Eur kas mėnesį bei išlaidas namo, sodo priežiūrai įvertino kaip deklaratyvius, kadangi nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas teikė ieškovei paramą, iš jo priteisė 595 Eur paramos įsiskolinimą už šešis mėnesius, t. y. nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. kovo 1 d., skaičiuojant po 200 Eur kas mėnesį ir atsižvelgiant į atsakovo jau sumokėta 605 Eur sumą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

S. M. rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimą, apeliantas (atsakovas) prašo panaikinti 2016-09-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą: iš atsakovo priteisti ieškovės G. S. išlaikymui po 85 EUR, mokamus mėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki kol ji mokysis (duomenys neskelbtini) arba kitoje aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnė negu 24 metų. Reikalavimą dėl įsiskolinimo atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas pakankamai nenurodė savo išvadų ir faktinių ir teisinių argumentų, neatskleidė bylos esmės, netinkamai taikė CK 3.192 ir 3.194 str. nuostatas.

Teismas priėmė sprendimą neturėdamas įrodymų, ar ieškovė yra išnaudojusi visas protingas galimybes pati pasirūpinti lėšomis, reikalingomis studijoms, taip pat nesidomėjo kredito gavimo galimybėmis.

Kartu su ieškiniu pateikta išlaidų lentelė nepagrįsta jokiais įrodymais. Pilnamečių vaikų išlaikymo bylose, pvz. LAT nutartis 3K-3-119/2012, nustatytas išlaikymo dydis siekia 300 Lt.

Ieškovė pasirinko vieną iš brangiausių pasaulio universitetų ir vieną iš brangiausių pagal pragyvenimo lygį valstybių savo iniciatyva - todėl ieškovė turi ir prisiimti dėl nurodytos priežasties atitinkama dalimi padidėjusias išlaidas, lyginant su išlaidomis, jei ieškovė studijuotų, pvz. Klaipėdos universitete arba Žemaitijos kolegijos Mažeikių fakultete.

Teismas nepagrįstai įvertino apelianto (atsakovo) materialinę padėtį atlyginimo dalyje.

Gyvenant santuokoje, ieškovei tėvai yra sukaupę gyvybės draudimą - ieškovė teisminio nagrinėjimo metu pripažino šią aplinkybę ir patvirtino, kad draudimo kompanijoje jos vardu yra sukaupta keleto tūkstančių eurų suma.

Pirmosios instancijos teismas neproporcingai apsunkina pačio apelianto pragyvenimą, kadangi po santuokos nutraukimo apeliantui reikia iš naujo kurti savo gerbūvį.

Teismo nustatytas paramos dydis iš esmės pažeistų jo dviejų išlaikomų nepilnamečių vaikų interesus.

Pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Atsakovas paramą ieškovei teikia nuolat - nuo 2015-09-01 ieškovei yra sumokėjęs 1110 EUR paramos.

Atsiliepdama į atsakovo apeliacinį skundą, ieškovė G. S. prašo skundą atmesti ir 2016 m. rugsėjo 5 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

Atsakovas skiria tik nedidelę dalį gaunamų pajamų savo nepilnamečių vaikų išlaikymui, tad paramos ieškovei priteisimas neturės jokios įtakos nepilnamečių vaikų interesams bei nepablogins atsakovo finansinės padėties.

Atsakovui buvo žinoma, jog ieškovė studijuos aukštojoje mokykloje kurioje nors užsienio šalyje. Iki santuokos nutraukimo, gyvenat šeimoje, buvo kalbama su ieškove apie jos studijas užsienyje, tiek atsakovas, tiek tretysis asmuo pritarė tokiam ieškovės pasirinkimui, nes itin didelis dėmesys šeimoje buvo skiriamas tobulinimuisi, išsilavinimo įgijimui, buvo domimasi nepilnamečių vaikų mokymosi rezultatais.

Ieškovė dirbti neturi galimybės, kadangi mokydamasi universitete privalo lankyti paskaitas ir išklausyti nustatytą kursą. Mokosi papildomai namuose, nes studijuoja užsienio kalba. Ieškovė šiuo metu siekia įgyti išsilavinimą, kadangi jokio išsilavinimo neturi, stipendijos negauna.

Ieškovę vargina nuolatiniai galvos skausmai, pykinimas, kurie prasidėjo būtent tėvų - atsakovo ir trečiojo asmens, skyrybų metu. Ieškovė skaudžiai reagavo į atsakovo kaltę dėl šeimos iširimo, todėl pradėjo blogėti jos sveikata. Galvos skausmas, pykinimas yra susiję su patiriamu stresu, įtampa. Ieškovė gydosi anemiją, yra stebima neurologo. Jai diagnozuota gerybinė intrakrajinė hipertenzija.

Apeliantas turi pareigą materialiai išlaikyti ieškovę. Atsakovo materialinė padėtis nėra sunki. Atsakovas ir tretysis asmuo santuokos nutraukimo civilinę bylą užbaigė taikos sutartimi, kuria tretysis asmuo įsipareigojo sumokėti atsakovui 23 170 EUR kompensaciją už nelygiomis dalimis padalintą turtą. Šią kompensaciją tretysis asmuo sumokėjo iki teismo nutartyje nurodyto termino, t. y. iki 2016 m. rugpjūčio 16 d. Pagal pateiktas darbo užmokesčio pažymas atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro vidutiniškai 2 764,57 EUR. Atsakovas nuomojasi namą, kurio išlaikymui kas mėnesį skiria 254,70 EUR. Akivaizdu, kad atsakovas gali sau leisti gyventi ne ką prasčiau nei iki santuokos nutraukimo, o pajamos yra pakankamos teikti materialinę paramą pilnametei dukrai, kuri siekia įgyti išsilavinimą. Tai, kad atsakovas pervedė ieškovei 150 EUR už gruodžio mėnesį ir 175 EUR už sausio mėnesį, o po ieškinio pateikimo dienos po 85 EUR kas mėnesį, įrodo aplinkybę, kad atsakovas pripažįsta esant būtina remti ieškovę jos studijų laikotarpiu ir vykdo šią pareigą.

Vadovaujantis 2015 m. gruodžio 23 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-172-853/2015, atsakovas ir tretysis asmuo susitarė, kad įmokas AB SEB bankui ir visus kitus įsipareigojimus pagal kredito sutartį prisiima ir vykdo asmeniškai tretysis asmuo D. S.. D. S. taip pat įsipareigojo, kad po to, kai bus baigtas kompensacijos išmokėjimas S. S., ji ne vėliau kaip per du mėnesius kreipsis į AB SEB banką dėl kredito sutarties modifikavimo, prievolę perkeliant asmeniškai D. S..

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl naujų įrodymų priėmimo

CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).Teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad nėra kliūčių apelianto (atsakovo) 2016-09-14 pateiktiems įrodymams priimti ir įvertinti.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Atsakovas apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo ieškovei priteistos paramos dydžiu, t. y. sprendimo dalimi, kuria ieškovei priteistas 200 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-09-1 iki ieškovė mokysis Mastrichto universitete dieninėsė studijose (Olandijoje), taip pat teismo sprendimo dalimi dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Dėl paramos pilnamečiam vaikui, studijuojančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo sąlygų

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.192¹ straipsnyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios teisės normos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios).

Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-194-219/2015; kt.). Sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. M. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-194-219/2015; kt.).

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. studijuoja (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje, pagal Europos bakalauro studijų programą. Numatomas studijų baigimas 2019 m. Ieškovė stipendijos negauna, mokosi gerai, bendras pažymių vidurkis siekia 7,66 balo, akademinių skolų neturi. Transporto priemonių, nekilnojamojo turto nėra įgijusi. Siekiant objektyviai įvertinti ieškovės sunkią materialinę padėtį, turi būti įvertintos ieškovės išlaidos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė už studijas yra sumokėjusi 1951 Eur. Taip pat nurodė, jog išlaikymo išlaidos nuo 2015 rugpjūčio mėnesio iki gruodžio mėnesio iš viso sudarė 5530,00 Eur, iš kurių nuomos išlaidos sudaro 265 Eur per mėnesį. Vertinat apelianto (atsakovo) materialinę padėtį, nustatyta, kad valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016-03-30 duomenimis nekilnojamojo turto neturi, nuosavybes teise priklauso 4 344 Eur vertės automobilis, atsakovas dirba ir jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis sudaro 2 764,57 Eur atskaičius privalomuosius mokesčius. Apeliantas (atsakovas) turi du nepilnamečius vaikus, kurių išlaikymui skiria kas mėnesį po 250 Eur bei su trečiuoju asmeniu turi solidarią prievolę AB SEB bankui. Atsakovas ir trečiasis asmuo išsiskyrę. Trečiasis asmuo dirba, jos vidutinis mėnesinis darbo užmokestis atskaičius privalomuosius mokesčius yra 1 743,18 €; ji turi du išlaikytinius; nuosavybės teise turi 52 132 € vertės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), įkeistą bankui nebaigtą statyti 175 510 € vertės gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), 41 995 € vertės butą (duomenys neskelbtini), 4 344 € vertės transporto priemonę, prievolę atsakovui sumokėti 23 170 € dydžio kompensaciją ir solidarią su atsakovu prievolę AB SEB bankui.

13. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pilnamečiam vaikui (pilnametei dukrai) yra išlaikymo poreikio sąlyga, atsakovas neginčija paramos ieškovei reikalingumo teikti išlaikymą ir turi galimybių teikti išlaikymą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nesutiktina su apelianto (atsakovo) argumentu, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą neturėdamas įrodymų, ar ieškovė yra išnaudojusi visas protingas galimybes pati pasirūpinti lėšomis, reikalingomis studijoms. Teismas atsižvelgė į ieškovės materialinę padėtį, vertino akademinio darbo rezultatus, atsižvelgė į tai jog ieškovė studijuoja dieniniame skyriuje užsienio universitete. Taip pat vertino aplinkybę, jog apeliantas (atsakovas) nepaneigė aplinkybės dėl paramos ieškovei reikalaingumo ir būtinumo, ieškovei sumokėdamas 605 Eur ir sutikdamas mokėti kas mėnesį po 85 Eur periodines išmokas. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės tikslas – įgyti profesinį išsilavinimą – turi būti remiamas, sudarant sąlygas jai įgyvendinti šį tikslą. Tokia pareiga, visų pirma, tenka ieškovės tėvams.

Pažymėtina, kad Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Nuo 2016-07-01 minimalios mėnesinės algos Lietuvos Respublikoje dydis yra 380,00 Eur.

Spręsdamas dėl paramos įsiskolinimo priteisimo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tokia teisė nustatyta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje ir ribojama CK 3.200 straipsnyje įtvirtintu maksimaliu laikotarpiu, už kurį gali būti priteistas įsiskolinimas. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš apelianto (atsakovo) materialinės paramos įsiskolininmą, nurodė, kad ieškovės teisė reikalauti iš apelianto (atsakovo) paramos CK 3.194 straipsnio 3 dalies pagrindu atsirado nuo 2015-09-01 t. y., nuo studijų (duomenys neskelbtini) pradžios iki 2016-03-01. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovas iš dalies teikė paramą ieškovei, priteisė ieškovei sumokėti išlaikymo (paramos) įsiskolinimą 595 Eur. Atsižvelgiant į byloje nustatytus faktus, teisėjų kolegija, sprendžia, kad teikto išlaikymo suma turi būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad paramos teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio parama, šalims res judicata galios neįgyja; pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms (pvz., pilnametis vaikas pradėjo dirbti ar jo realios galimybės užsitikrinti savarankiškas pajamas padidėjo, turi kitų pajamų, jo pažangumo rodikliai mokymo įstaigoje sumažėjo ir pan.), kurios gali sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti teismo sprendimu nustatytą paramą.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas dalyje dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo, tačiau dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, dėl ko apskųstasis sprendimas keistinas – panaikinant sprendimą nurodytoje dalyje ir ieškinį atmetant (CPK 320 str.). Kolegija pripažįsta, kad atsakovas ieškovei teikė išlaikymą. Tuo tarpu nesikreipdama dėl išlaikymo nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki pat ieškinio pateikimo ieškovė tuo pačiu pripažino, kad jai toks išlaikymas nebuvo reikalingas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš Svajūno Stravinsko priteista 595 Eur išlaikymo įsiskolinimas Gabrielei Stravinskaitei, ir ieškinį dėl šios reikalavimo dalies atmesti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.