Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-10-320/2019

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-04-16
Bylos Nr.: I-10-320/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-65-3-00411-2016-2
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Irena Varžinskienė, Dalia Pranckienė, Dalytė Zlatkuvienė
Pareiškėjas: Panevėžio apygardos prokuratūros
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriui
Trečiasis asmuo: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, R. V., Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybės įmonei Valstybės žemės fondui
Advokatai: Kęstutis Kvainauskas

Kategorijos

15.3Specialiosios žemės naudojimo sąlygos

Administracinė byla Nr. I-10-320/2019Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00411-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 15.3., 15.7., 55.1.3. (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 16 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės ir Dalytės Zlatkuvienės,

sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,

dalyvaujant pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atstovei prokurorei Lidijai Burbienei,

atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus, ir trečiojo suinteresuoto asmens - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei L. K.,

trečiojo suinteresuoto asmens R. V. atstovui advokatui Kęstučiui Kvainauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. V., Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybės įmonei Valstybės žemės fondui dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, (toliau- ir prokuroras, ir pareiškėjas) teismui paduotu pareiškimu prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 29 d. įsakymą Nr. 40FPĮ-76-(14.40.124) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 26 d. įsakymą Nr. 40FPĮ-129-(14.40.124) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus vedėjo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. 40SK-1287-(14.40.110) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Molėtų rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“; 4) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus vedėją įregistruoti Nekilnojamojo turto registre esančius žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, įrašant specialiąją žemės naudojimo sąlygą pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXX. Pelkės ir šaltinynai, plotas 4,6020.

Pareiškėjas pareiškime (b.l.2-8, t.1) nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad 2016 m. rugpjūčio 3 d. Panevėžio apygardos prokuratūroje gautas tuometinio Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau- ir Utenos RAAD) prašymas ginti viešąjį interesą dėl 7,3367 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau- ir Žemės sklypas) pertvarkymo projekto, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau- ir NŽT) Molėtų skyriaus priimtų administracinių aktų, kuriais nustatyti minėto žemės sklypo kadastriniai duomenys bei panaikintos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, panaikinimo. Utenos apskrities viršininkas 2006 m. gruodžio 22 įsakymu Nr.16-944 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Molėtų rajone“ patvirtino Žalvarių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą (toliau- ir Žemėtvarkos projektas), kuriame suprojektuotos Žemės sklypo (projektinis Nr.505) ribos, ir Piliečių, kuriems rengiant Žemėtvarkos projektą suprojektuoti žemės, miško ir vandens telkiniai, sąrašą. Sąrašo 104 eilutėje buvo nurodyta, kad pilietei R. V. suprojektuotas 6,81 ha ploto žemės ūkio paskirties Žemės sklypas (projektinis Nr.505), kuriam nustatytos vandens telkinių (XXVIII), pelkių ir šaltinynų (XXX) bei dirvožemio apsaugos (LII) specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (toliau- specialiosios sąlygos). Valstybės įmonės Valstybinio žemėtvarkos instituto Utenos žemėtvarkos skyriaus matininkės M.G. 2009-02-09 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte bei 2009-02-14 parengtame Žemės sklypo plane įrašytuose duomenyse apie žemės sklypui (projektinis Nr.505) taikomas specialiąsias sąlygas nurodyta, kad Žemės sklypui nustatytos kelių apsaugos zonos (II), elektros linijų apsaugos zonos (VI), pelkių ir šaltinynų (XXX) specialiosios sąlygos. R. V. minėtus dokumentus pasirašė. Žemės sklypo kadastro duomenų žiniaraštyje V skirsnyje nurodyta, kad Žemės sklypo naudmenos yra: 0,86 ha pievos ir ganyklos, , kitos žemės- 6,44 ha, iš jų- 0,35 ha medžių ir krūmų želdiniai, 5,79 ha pelkės ir 0,3 ha nenaudojamos žemės; VI skirsnyje nurodyta, kad 5,79 ha žemės plotui taikomas pelkių ir šaltinynų (XXX) naudojimo apribojimas. Pelkės plotas (5,79 ha) bei jam taikomi apribojimai nurodyti ir Žemės sklypo kontūrų ploto skaičiavimo žiniaraštyje.

Utenos apskrities viršininko 2009-12-23 sprendimu Nr.13-29485 R. V. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį, perduodant neatlygintinai 7,30 ha ploto žemės sklypą Nr.505, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtame sprendime nurodyta, kad Žemės sklypui taikytinos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr.343 II, VI, XXX, LII skirsniuose numatytos specialiosios naudojimo sąlygos.

Šalies argumentai

R. V. prašymu nuo 2012-04-05 buvo pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenys (toliau- ir 2012 m. Kadastro duomenys): žemės sklypo naudmenos sudaro 2,216 ha (vietoje 0,86), želdiniai- 0,5131ha (vietoje 0,35), pelkės- 4,6020ha (vietoje 5,79). 4,6020 ha plotui taikytinos pelkių ir šaltinynų (XXX) specialiosios sąlygos (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla, l.9-11).

R. V. 2015-07-22 kreipėsi į NŽT Molėtų skyrių su prašymu leisti rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau- ir Projektas), kurio tikslas- panaikinti Žemės sklypui taikomas specialiąsias sąlygas. NŽT Molėtų skyriaus vedėjo 2015-07-29 įsakymu Nr.40FPĮ-76-(14.40.124) buvo nuspręsta rengti Projektą, kurį parengė I. K. individualios įmonės projektuotoja I. K. (b.l.15, t.1). NŽT Molėtų skyriaus 2015-10-26 įsakymu Nr.40FPĮ-129-(14.40.124) Projektas buvo patvirtintas (b.l.17, t.1). Projekte nustatytos Žemės sklypo specialiosios sąlygos: II. Kelių apsaugos zonos; VI. Elektros linijų apsaugos zonos; XXVI. Miško naudojimo apribojimai; XXVIII. Vandens telkiniai; LII. Dirvožemio apsauga. Matininkė parengė Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, kurioje nurodytos Žemės sklypo naudmenos: pievos- 2,0475 ha, miškai- 0,0980 ha, vandenys- 4,6020 ha, želdiniai- 0,5892 ha. (b.l.20-26, t.1). I. K. įmonė parengė Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą pagal patvirtintą Projektą (Žemės sklypo kadastrinių matavimų byla). NŽT Molėtų skyrius 2015-11-17 sprendimu Nr.40SK-1287-(14.40110) patvirtino Žemės sklypo kadastro duomenis pagal I.K. įmonės 2015-10-28 parengtą Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą (b.l.19, t.1). Žemės sklypo kadastro duomenys pakeisti ir Žemės sklypui taikyta specialioji sąlyga „pelkės ir šaltinynai‘ (XXX) Nekilnojamojo turto registre išregistruota 2015-11-18 (b.l.27-30, t.1). Pareiškėjas teigė, kad Žemės sklypo kadastro duomenys pakeisti ir specialioji sąlyga „pelkės ir šaltinynai“ (XXX) išregistruota nepagrįstai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr.343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau- ir Nutarimas Nr.343) XXX skyriaus „Pelkės ir šaltinynai“ 128 punkte nustatyta, kad pagal specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas pelkėse ir šaltinynuose draudžiama sausinti ir transformuoti į žemės ūkio naudmenas ir vandenis aukštapelkes, tarpinio tipo pelkes ir jų apypelkius bei žemapelkes, kurių plotas didesnis kaip 0,5 ha, o durpių gylis didesnis kaip 1 metras ir jų apypelkius.

Žemesnės instancijos teismas

Molėtų rajono apylinkės teismo 2015-06-04 nutarimu ir Panevėžio apygardos teismo 2015-08-10 nutartimi, priimtais administracinio teisės pažeidimo byloje, buvo konstatuota, kad trečiojo suinteresuoto asmens R. V. sutuoktinis A. V. Žemės sklype neteisėtai atliko darbus, kuriais sunaikinta 8826 kv.m žolinės pelkės augalijos, darbai atlikti plote, kuris yra natūrali žemapelkė. Tai, kad Žemės sklypas patenka į teritoriją, kuriai taikoma specialioji sąlyga, patvirtino ir Valstybės įmonė Valstybės žemės fondas (toliau- ir Valstybės žemės fondas), remdamasis Lietuvos Respublikos teritorijos M1:10 000 dirvožemio erdvinių duomenų rinkinio Dirv _DR10LT(2016), Lietuvos Respublikos teritorijos M1:10 000 žemių melioracinės būklės ir užmirkimo erdvinių duomenų rinkinio Mel_DR10LT(2016), M1:10000 georeferencinių erdvinių duomenų rinkinio GDR10LT(2016), Lietuvos Respublikos Miškų valstybės kadastro ir Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau- ir Geologijos tarnyba). Pareiškėjas pažymėjo, kad R. V. Projekto rengimą inicijavo tuo metu, kai jau buvo konstatuotas A.V. veiksmų neteisėtumas, suardant pelkę. Padarytų teisės pažeidimų padariniai jokiais pagrindais ir jokiomis aplinkybėmis negali būti įteisinti. NŽT Molėtų skyrius neturėjo teisinio pagrindo patvirtinti Žemės sklypo naudmenas, pelkę pakeičiant į vandens telkinį, panaikinti Žemėtvarkos projekte Žemės sklypui nustatytą pelkių ir šaltinynų specialiąją sąlygą.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyrius, atstovaujantis ir trečiąjį suinteresuotą asmenį- Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, su pareiškėjo pareiškimu nesutiko. Atsiliepime teismui (b.l.85-88, t.1), patikslintame atsiliepime teismui (b.l.185-189, t.1) nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad Projektas buvo pateiktas viešam visuomenės svarstymui Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau- ir ŽPDRIS), patvirtintas Projektas paskelbtas ŽPDRIS, galėjo būti skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau apskųstas nebuvo, todėl jo sprendiniai ir NŽT Molėtų skyriaus vedėjo įsakymai yra teisėti ir teisingi. I. K. individualios įmonės matininkė I. K., atlikdama Žemės sklypo kadastrinius matavimus, vadovavosi Projekte nustatytomis specialiosiomis sąlygomis. Sprendimas pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenis priimtas, vadovaujantis teisės aktais ir Projekto sprendiniais. Žemės įstatymo 22 straipsnio 8 dalis nukreipia į Žemės įstatymo 22 straipsnio 6 dalį, kuri nustato, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) taikomos papildomos specialiosios sąlygos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą įrašomos (esamos panaikinamos), jeigu jos nustatomos patvirtinus naują teritorijų planavimo dokumentą, žemės valdos projektą, žemės savininko, valstybės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytiniu sutikimu. Žemės valdų formavimo ir pertvarkymo projektų taisyklėse numatyta galimybė rengiant projektus panaikinti specialiąsias sąlygas (4.6 papunktis) pertvarkant esamus žemės sklypus. Atkreipė dėmesį, kad teisės aktuose nėra įvardinta konkreti institucija, kuri turi teisę pateikti nuomonę dėl pelkių ir šaltinynų buvimo fakto.

Trečiojo suinteresuoto asmens Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Savo atsiliepime teismui (b.l.105-110, t.1) su pareiškėjo pareikimu sutiko. Nurodė, kad tuometinio Utenos RAAD pareigūnai nustatė, jog 2014 m. spalio mėnesį A. V. R. V. priklausančiame Žemės sklype, pelkių ir šaltinynų teritorijoje atliko kasimo darbus su traktoriumi-ekskavatoriumi, taip pat rankiniu būdu, ištraukdamas atskirus plaukiojančius kupstus su žoline augalija, sunaikino 8826 kv.m žolinės pelkės augalijos, tuo padarydamas žalą gamtai. Nurodytų darbų atlikimo metu Žemės sklypui (4,602 ha jo plotui) buvo nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos pelkės ir šaltinynai. Atsakydama į Utenos RAAD kreipimąsi, Geologijos tarnyba 2015-03-03 pateikė informaciją pagal Molėtų ploto 1:50000 mastelio geologinio kartografavimo duomenis ir pateikė detalų pelkės ir jo apypelkio kontūrą 2005 ir 2013 metų ortofoto vaizdų fone, nurodė, kad geologinio kartografavimo metu identifikuota, kad tai natūrali plačiame kalvoto moreninio reljefo duburyje susiformavusi žemapelkė, kurios plotas 4,6 ha; šiame plote durpių sluoksnis viršija 1 m. storį; pelkės pakraščiuose, pavadintuose apypelkiu, pelkė seklesnė, dėl to durpių sluoksnis vietose kaitus ir gali nesiekti 1 m storio. Kad ši pelkė- natūrali buvusi pažeista (nusausinta) atsistatanti pelkė, Geologijos tarnyba dar kartą patvirtino, atsakydama ir R. V. į jos prašymą 2015-04-03 raštu, pateikdama šį faktą patvirtinančias 1960 m. aerofotonuotrauką ir 1995 m. ortofoto nuotrauką. Specialiųjų sąlygų 128.2 punktas draudžia mechaniškai ardyti natūralių pelkių augalinę dangą pelkėse ir šaltinynuose. A.V. už šio punkto pažeidimą, kurio metu sunaikinta 8826 kv.m žolinės pelkės augmenijos, patrauktas administracinėn atsakomybėn. Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. V. skundą, Molėtų rajono apylinkės teismas 2015-06-04 nutarimu, bei apeliacinės instancijos teismas- Panevėžio apygardos teismas 2015-08-10 nutartyje pažymėjo, jog Geologijos tarnyba, dalyvaujant pačiam A. V., 2015-01-08 specialiais prietaisais atliko būtinus matavimus, kurių metu buvo nustatyti ir durpių sluoksniai, nustatė, kad mechaniškai sunaikintas būtent natūralios žemapelkės augmenijos plotas. Specialiosios sąlygos Žemės sklypui buvo nustatytos Žemėtvarkos projektu. Valstybės žemės fondas patvirtino, kad Projekto rengimo metu Žemės sklypas pateko į žemės plotą, kuriam taikoma specialioji sąlyga „pelkės ir šaltinynai“ (duomenys paskelbti Lietuvos erdvinės informacijos portale geoportal.lt), tai patvirtina ir ortofotografiniai žemėlapiai M1:10 000-1984, 195 m. M 1:50000-1996 m. Specialioji sąlyga „pelkės ir šaltinynai“ Projekte turėjo būti pažymėta ir negalėjo būti naikinama. Pažymėjo, kad Utenos RAAD 2016-08-26 atliko neplaninį patikrinimą Žemės sklype ir nustatė, kad vykdomi ir nauji plūduriuojančios velėnos nukasimo darbai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. V. su pareiškėjo pareiškimu nesutiko. Atsiliepime (b.l.121-126, t.1) nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad atkuriant nuosavybės teises R. V. į Žemės sklypą, buvo padaryta klaida- klaidingai įrašyta pelkių ir šaltinynų (XXX) specialioji sąlyga. Pradėjus nuodugniau domėtis Žemės sklype esančio vandens telkinio sandara bei savybėmis, paaiškėjo, kad tai nėra nei natūrali pelkė, nei pelkė apskritai. Siekiant ištaisyti šią klaidą, buvo parengtas Projektas ir pakeisti Žemės sklypo kadastriniai duomenys. Tiek prokuroras, tiek savo išvadas teikusi Geologijos tarnyba vadovavosi senomis aeronuotraukomis, net neatvykę į vietą. Geologijos tarnybos specialistai buvo atvykę į vietą ir atliko matavimus, kurie paneigė ankstesnes išvadas. Išsamiai išanalizuoti archyviniai dokumentai rodo, kad 1939 metais toje vietoje jokios pelkės nebuvo. Jeigu kažkada durpių sluoksnis ir buvo susiformavęs, tai tas plotas numelioruotas dar tarybiniais laikais, kas matyti iš numelioruotų žemių plano. Šalia Žemės sklypo tiesiant kelią, buvo sukastas žemės pylimas ir aukštai įrengta vandens pralaida, vandens lygis pakilo. Vandens telkinys Žemės sklype yra nuo praėjusio amžiaus 7 dešimtmečio, sunku įsivaizduoti, kad per tokį laiką galėjo susiformuoti pelkė. GJ Magmos paskutinėje ataskaitoje išsamiai ištirta ir išgręžta daug gręžinių, durpių sluoksnis yra tik vandens telkinio dugne. Žemės sklype virš vandens nėra jokio durpių sluoksnio, vadinasi nėra ir pelkėjimo proceso, todėl Žemės sklype esantis vandens telkinys negali būti laikomas pelke. Pažymėjo, kad A. V. vandens telkinį valė su Molėtų rajono savivaldybės leidimu. Ankstesniais teismų sprendimais pasisakyta, kad toje vietoje pelkė galėjo būti, bet galėjo jos ir nebūti, buvo akcentuojama tik tai, kad Žemės sklypui buvo nustatyta specialioji sąlyga, ir A.V. ją pažeidė. Be to, prokuroras šioje nagrinėjamojoje byloje nepagrindė, kad egzistuoja viešasis interesas, praleido senaties terminą kreiptis į teismą. Mano, kad jo atstovaujamosios atžvilgiu valstybinės institucijos vykdomas persekiojimas už tai, kad žmonės siekia susitvarkyti savo žemės sklypą. Šiuo metu ginčo vietoje įregistruotas vandens telkinys, kuris susidarė įrengus hidroįrenginį, reguliuojantį vandens lygį.

Trečiojo suinteresuoto asmens Geologijos tarnybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Savo atsiliepime teismui (b.l.139-141, t.1) su pareiškėjo pareiškimu sutiko, nurodė, kad pagal archyvinę kartografinę medžiagą: įvairių metų topografinius žemėlapius, 1960 metų ir vėlesnių metų aeorofoto nuotraukas nustatyta, kad Žemės sklype esanti pelkė iki 1960 metų buvo melioruota ir pavesta pieva. Vėliau apie 1973 metus pelkė pradėjo atsistatyti, pakilus gruntinio vandens lygiui pelkės pažemėjime. Pagal 1991-1995 m. Molėtų ploto geologinio kartografavimo M 1:50 000 grafinius duomenis (kvartero geologinį ir geomorfinį žemėlapius) Žemės sklype kartografuota 4,6 ha žemapelkė, kurios plotas buvo apskaičiuotas pagal ortofoto vaizduose nubrėžtą kontūrą. Šios pelkės durpės nebuvo tirtos kaip naudingoji iškasena, sklype nėra durpių telkinių, įrašytų į Žemės gelmių registrą. Geologijos tarnybos 1:200 000 mastelio Lietuvos pelkių ir durpynų žemėlapyje ši žemapelkė nepažymėta dėl nedidelio jos ploto. 2016-09-21 Geologijos tarnyba patikrino Žemės sklypo geologinę sandarą ir išgręžė gręžinį. Nustatyta, kad po vandeniu slūgsančio durpių sluoksnio storis- 1,5 m. Durpės juodai rudos su juodo sapropelio tarpsluoksniais, vandens paviršiuje plūduriuojantis makrofitų (augalų liekanų) storis- 0,8 m, augalų liekanos tankiai peraugusios viršuje augančių augalų šaknimis. Tarp nesutrūnijusių augalų liekanų yra įvairaus dydžio ir formos durpių lęšių ir tarpsluoksnių. Šioms durpėms išskydus vandenyje ir nugrimzdus į dugną, susidarė po vandeniu pergręžtas 20 cm dumblo sluoksnelis. Neardant šio makrofitų sluoksnio, jis, laikui bėgant, užimtų visą pasitvenkusio vandens sluoksnį-todėl daroma išvada, kad vietovėje vyksta žemapelkinio tipo pelkėjimo procesas. Lietuvos Respublikos kadastro įstatymo (toliau- ir Kadastro įstatymas) 9 straipsnio 2 dalyje nustatyti atvejai, kada Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti kadastro duomenys turi būti keičiami: kai atlikti veiksmai, pakeitę kadastro duomenis bei įstatymų nustatyta tvarka nustačius, kad dėl gamtinių sąlygų pakito naudmenų sudėtis. Ginčo atveju minėtoje teisės normoje nustatytų sąlygų nebuvo. Nenustatyta faktinių aplinkybių, patvirtinančių, jos Žemės sklype neliko pelkės. A. V. neteisėta veika atliko darbus Žemės sklype, kuriame yra natūrali žemapelkė. Keisti Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų žemės sklypo kadastro duomenų, pakeičiant Žemės sklypo naudmenas- 4,6 ha iš pelkės į vandenį nebuvo pagrindo. Žemės sklypo kadastro duomenys pakeisti bei specialioji sąlyga „pelkės ir šaltinynai“ panaikinta nepagrįstai.

Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Savo atsiliepime teismui (b.l.166-171, t.1) su pareiškėjo pareiškimu sutiko, nurodė, kad buvusio valstybės įmonės Valstybinio žemėtvarkos instituto (dabar- Valstybės žemės fondas) buvusi darbuotoja M. G., pagal Žemėtvarkos projektą 2009-02-14 parengė Žemės sklypo planą, kuriam buvo nustatytos žemės ir miško naudojimo specialiosios sąlygos, tarp jų-specialioji sąlyga „pelkės ir šaltinynai“. Žemės sklypo kadastro duomenys bei Žemės sklypui taikytina specialioji sąlyga „pelkės ir šaltinynai“ buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. 2012 m. Žemės sklypo kadastro duomenys buvo patikslinti, juose taip pat buvo įrašyta specialioji sąlyga „pelkės ir šaltinynai“. R. V. nei 2009 m., nei 2012 m. nustatytų kadastro duomenų neginčijo. Pagal Žemės įstatymo 32 straipsnio 5 dalies 2 punktą, Valstybės žemės fondas tvarko žemės informacinę sistemą (toliau- ir ŽIS) Pagal Žemės informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų NŽT direktoriaus 2011-11-22 įsakymu Nr.1P-(1.3.)-267 (toliau- ir ŽIS nuostatai), 11 punktą, ŽIS tvarkytojas yra Valstybės žemės fondas. Pagal ŽIS nuostatų 12.3 papunktį, ŽIS tvarkytojas tvarko ŽIS duomenis, t.y. juos kaupia, tikslina, atnaujina, užtikrina, kad nebūtų įrašyti klaidingi, neišsamūs duomenys ir užtikrina sąveiką su Lietuvos erdvinės informacijos portalu, valstybės registrais, kadastrais ir informacinėmis sistemomis. Atkreipė dėmesį, kad 2016-04-14 raštu į Valstybės žemės fondą kaip ŽIS tvarkytoją kreipėsi NŽT, prašė pateikti informaciją, ar Projekto ir Žemėtvarkos projekto rengimo metu buvo taikoma specialioji sąlyga „pelkės ir šaltinynai“. Valstybės žemės fondas, atsakydamas į š NŽT raštą, 2016-05-04 rašte nurodė, kad Projekto rengimo metu Žemės sklypas pateko į žemės plotą, kuriam yra taikoma specialioji sąlyga „pelkės ir šaltinynai“; taip pat nurodė, kad duomenys apie specialiąją sąlygą „pelkės ir šaltinynai“ buvo skelbiami Lietuvos erdvinės informacijos portale (www.geoportal.lt). Minėtame rašte papildomai nurodė, kad neturi duomenų, ar Žemėtvarkos projekto rengimo metu (2006 m.) Žemės sklypas pateko į žemės plotą, kuriam taikoma specialioji sąlyga „pelkės ir šaltinynai“, nes Valstybės žemės fondas ŽIS tvarkytojas yra tik nuo 2011 metų, tačiau pažymėjo, jog išanalizavus ankstesnius ortografinius žemėlapius (M1:10000-1996 m., 2005 m., 2013 m.) ir senus topografinius planus (M1:10000-1984 m., 1995m., M1:50000-1996 m.), matyti, kad Žemės sklype buvo išskirta pelkių naudmena. Valstybės žemės fondas 2016-05-31 gavo ir R. V. prašymą, kuriuo ji prašė užtikrinti, jog jai priklausančio Žemės sklypo teritorijoje Erdvinės informacijos portale esantys galimai neteisingi duomenys apie specialiąją sąlygą „pelkės ir šaltinynai“ būtų nedelsiant ištaisyti. Valstybės žemės fondas, atsakydamas į šį R.V. prašymą, 2016-06-28 raštu nurodė, kad Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro žemėlapis neprieštarauja nustatytai specialiajai sąlygai „pelkės ir šaltinynai“, į kurią patenka Žemės sklypas; Valstybės žemės fondas neturi teisinio pagrindo Erdvinės informacijos portale taisyti informaciją. Pažymėjo, kad NŽT generalinis direktorius 2005-02-14 įsakymu Nr.1P-42 patvirtino Valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių ir georeferencinio pagrindo žemėlapių sąrašą. Paminėtame sąraše nurodyti valstybiniai georeferenciniai erdvinių duomenų rinkiniai ir georeferencinio pagrindo žemėlapiai, kurie naudojami kuriant valstybės kadastrus, registrus, duomenų bazes, vykdant žemės reformą ir teritorijų planavimo darbus bei sprendžiant kitus uždavinius. Nustatant specialiąją sąlygą „pelkės ir šaltinynai“, yra vadovaujamasi valstybiniais teminiais erdvinių duomenų rinkiniais. Specialioji sąlyga „pelkės ir šaltinynai“ yra Lietuvos Respublikos teritorijos M1:10 000 specialiųjų žemės naudojimo sąlygų erdvinio duomenų rinkinio SŽNS_DR10LT sluoksnio „Pelkių teritorijos“ erdvinis objektas; duomenų rinkinyje SŽNS_DR10LT sluoksnio „Pelkių teritorijos“ erdviniai objektai atitinka Nutarimo Nr.343 XXX skyriaus specialiosios sąlygos apribojimus. Duomenų rinkinyje SŽNS_DR10LT sluoksnio „Pelkių teritorijos“ erdviniai duomenys bei informacija atnaujinama pagal Georeferencinio pagrindo kadastro, Lietuvos Respublikos teritorijos M1:10 000 dirvožemio erdvinių duomenų rinkinio Dirv_DR10LT, Lietuvos Respublikos teritorijos M1:10 000 žemių melioracinės būklės ir užmirkimo erdvinių duomenų rinkinio Mel_DR10LT duomenis, patikrų rezultatus vietovėje ir kitą su NŽT suderintą kartografinę bei informacinę medžiagą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Utenos apskrities viršininkas 2006 m. gruodžio 22 įsakymu Nr.16-944 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Molėtų rajone“ patvirtino Žalvarių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, kuriame suprojektuotos Žemės sklypo ribos, ir Piliečių, kuriems rengiant Žalvarių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą suprojektuoti žemės, miško ir vandens telkiniai, sąrašą (b.l.67-70, t.1). Sąrašo 104 eilutėje buvo nurodyta, kad pilietei R. V. suprojektuotas 6,81 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (projektinis Nr.505), kuriam nustatytos vandens telkinių (XXVIII), pelkių ir šaltinynų (XXX) bei dirvožemio apsaugos (LII) specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (b.l.68, t.1). Valstybės įmonės Valstybinio žemėtvarkos instituto Utenos žemėtvarkos skyriaus matininkė M. G. parengė 2009-02-09 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą bei 2009-02-14 parengė žemės sklypo planą (b.l.70-71). Minėtuose dokumentuose įrašyti duomenys apie Žemės sklypui taikomas specialiąsias sąlygas - Žemės sklypui nustatytos kelių apsaugos zonos (II), elektros linijų apsaugos zonos (VI), pelkių ir šaltinynų (XXX) specialiosios sąlygos. R. V. minėtus dokumentus pasirašė. Žemės sklypo kadastro duomenų žiniaraštyje V skirsnyje (toliau- ir 2009 m. kadastro duomenys) nurodyta, kad Žemės sklypo (bendras plotas- 7,30 ha) naudmenos yra: 0,86 ha žemės ūkio naudmenos (pievos ir ganyklos), kita žemė- 6,44 ha, iš jų- 0,35 ha medžių ir krūmų želdiniai, 5,79 ha pelkės ir 0,3 ha nenaudojamos žemės; VI skirsnyje nurodyta, kad 5,79 ha žemės plotui taikomas pelkių ir šaltinynų (XXX) naudojimo apribojimas (b.l.72-73, t.1). Pelkės plotas (5,79 ha) bei jam taikomi apribojimai nurodyti ir Žemės naudojimo plotų eksplikacijoje bei Žemės sklypo kontūrų ploto skaičiavimo žiniaraštyje (b.l.76, 81, t.1).

R. V. prašymu nuo 2012-04-05 buvo pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenys taip: žemės sklypo naudmenos sudaro 2,216 ha (vietoje 0,86), želdiniai- 0,5131ha (vietoje 0,35), pelkės- 4,6020ha (vietoje 5,79). 4,6020 ha plotui taikytinos pelkių ir šaltinynų (XXX) specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos.

R. V. 2015-07-22 kreipėsi į NŽT Molėtų skyrių su prašymu leisti rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas- panaikinti Žemės sklypui taikomas žemės ir miško naudojimo sąlygas. NŽT Molėtų skyriaus vedėjo 2015-07-29 įsakymu Nr.40FPĮ-76-(14.40.124) buvo nuspręsta rengti Projektą, kurį parengė I. K. individualios įmonės projektuotoja I. K. NŽT Molėtų skyriaus 2015-10-26 įsakymu Nr.40FPĮ-129-(14.40.124) Projektas buvo patvirtintas. Projekte nustatytos Žemės sklypo specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: II. Kelių apsaugos zonos; VI.Elektros linijų apsaugos zonos; XXVI. Miško naudojimo apribojimai; XXVIII. Vandens telkiniai; LII. Dirvožemio apsauga. Matininkė parengė Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, kurioje nurodytos Žemės sklypo naudmenos: pievos- 2,0475 ha, miškai- 0,0980 ha, vandenys- 4,6020 ha, želdiniai- 0,5892 ha. NŽT Molėtų skyrius 2015-11-17 sprendimu Nr.40SK-1287-(14.40110) patvirtino tokius Žemės sklypo kadastro duomenis. Žemės sklypui taikyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „pelkės ir šaltinynai“ (XXX) Nekilnojamojo turto registre išregistruota 2015-11-18.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 3 dalies 3 punktą, teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo. Lietuvos įstatymų leidėjas nepateikia viešojo intereso apibrėžimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne, tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Taikant ABTĮ, viešasis interesas suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1542-13). Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl gamtinių objektų apsaugos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau- ir Konstitucinis Teismas) savo aktuose ne kartą yra pabrėžęs, kad pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2007 m. birželio 27 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2008-07-04 nutarimai).

Konstitucinis Teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarime taip pat pažymėjo, kad valstybė, turėdama konstitucinę priedermę veikti taip, kad būtų garantuota natūralios gamtinės aplinkos, atskirų jos objektų apsauga, gamtos išteklių racionalus naudojimas, atkūrimas bei jų gausinimas, gali įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų ribojamas atskirų gamtinės aplinkos objektų (gamtos išteklių) naudojimas. Todėl pareiškėjo pareiškimu keliamas ginčas yra neabejotinai susijęs su visuomenės, t. y. viešuoju interesu, kurį nagrinėjamojoje byloje ir gina prokuroras.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. V. teigė, kad prokuroras į teismą kreipėsi, praleidęs terminą kreiptis į teismą (įvardija jį senaties terminus). Tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, jei į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2013; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-404-415/2018, 108 punktas). Nagrinėjimu atveju Utenos RAAD 2016-07-29 raštas Nr.(4.2)-s-1393, kuriuo prašoma ginti viešąjį interesą, Panevėžio apygardos prokuratūroje registruotas 2016-08-03 (b.l.9, t.1). Prokuroras pareiškimu į Panevėžio apygardos administracinį teismą kreipėsi 2016-09-05 (pirmą darbo dieną, einančią po nedarbo dienos 2016-09-03). Todėl laikytina, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi laiku, nepraleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pareiškimui paduoti.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl NŽT Molėtų skyriaus priimtų administracinių aktų, kuriais buvo pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenys ir panaikinta specialioji sąlyga „pelkės ir šaltinynai“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Kaip minėta, iki ginčijamų aktų priėmimo buvo nustatyti tokie Žemės sklypo kadastro duomenys (2012 m. Kadastro duomenys): žemės sklypo naudmenos sudaro: žemės ūkio naudmenos- 2,216 ha , želdiniai- 0,5131ha, pelkės- 4,6020 ha. 4,6020 ha plotui taikytos pelkių ir šaltinynų (XXX) specialiosios žemės ir miško sąlygos.

Pagal Kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 9 punktą žemės naudojimo specialiosios sąlygos ir saugomų teritorijų apsaugos reglamentai priskiriami Nekilnojamojo turto kadastro duomenims. Kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta žemės savininko pareiga laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr.343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXX skyriaus „Pelkės ir šaltinynai“ 128 punkte nustatyta, kad pagal specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas pelkėse ir šaltinynuose draudžiama sausinti ir transformuoti į žemės ūkio naudmenas ir vandenis aukštapelkes, tarpinio tipo pelkes ir jų apypelkius bei žemapelkes, kurių plotas didesnis kaip 0,5 ha, o durpių gylis didesnis kaip 1 metras ir jų apypelkius (128.1), mechaniškai ardyti natūralių pelkių augalinę dangą (128.2).

NŽT Molėtų skyrius 2015-11-17 sprendimu Nr.40SK-1287-(14.40110) patvirtinti Žemės sklypo kadastro duomenys pakeitė 2012 m. Kadastro duomenis: žemės sklypo naudmena pelkės- 4,6020 ha buvo pakeista į naudmeną- vandenys- 4,6020 ha, panaikintos 4,6020 ha plotui taikytos pelkių ir šaltinynų (XXX) specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos.

Kadastro įstatymo 9 straipsnio 2 dalis numato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti žemės sklypų kadastro duomenys turi būti keičiami, jei žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitaliai remontuoti statiniai ar atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai, nutiesti keliai, iškasti tvenkiniai, įrengti valymo ar melioracijos ir kiti žemės sklypo įrenginiai, taip pat atlikti kiti veiksmai, pakeitę kadastro duomenis, bei įstatymų nustatyta tvarka nustačius, kad dėl gamtinių procesų pakito žemės naudmenų sudėtis.

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, kad dar iki 2015 m. kadastro duomenų pakeitimui taikytų procedūrų pradžios, Žemės sklypo savininkės R. V. sutuoktinis A. V., 2014 m. spalio-lapkričio mėnesiais Žemės sklype vykdydamas teritorijos tvarkymo darbus su traktoriumi-ekskavatoriumi, taip pat rankiniu būdu ištraukdamas atskirus plaukiojančius kupstus su žoline augmenija, sunaikino 8826 kv. m žolinės pelkės augalijos, taip pažeidė Nutarimo Nr.343 XXX skyriaus 128.2 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, už ką buvo nubaustas 2015-03-25 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje (b.l.47-48, t.1). Minėta aplinkybė patvirtinta Molėtų rajono apylinkės teismo 2015-06-04 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.II-5-335/2015 (b.l.49-51, t.1) bei Panevėžio apygardos teismo 2015-08-10 nutartimi (b.l.52-54, t.1) (toliau- ir ATP byla).

Žemesnės instancijos teismas

A.V. Žemės sklype atlikus neteisėtus veiksmus, kuriais buvo pažeistos Žemės sklypui nustatytos specialiosios sąlygos, t.y. sunaikinus dalį pelkės augalijos, kas neginčijamai nustatyta aukščiau paminėtais teismų procesiniais dokumentais, R.V. pradėjo Žemės sklypo kadastro duomenų keitimo bei specialiųjų sąlygų, nustatytų Specialiųjų sąlygų XXX skyriuje panaikinimo procedūrą, 2015-07-22 raštu kreipdamasi į NŽT Molėtų skyrių su prašymu leisti rengti Projektą. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad minėta procedūra buvo pradėta, kai neteisėtu būdu buvo pažeistos Žemės sklype esančios naudmenos ir tokiu būdu iš dalies pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenys, sudaro pagrindą panaikinti ginčijamus aktus, nes priešingu atveju būtų pažeistas bendrasis teisės principas ex iniuria non oritur ius (iš teisės pažeidimo teisė neatsiranda).

Kaip minėta NŽT Molėtų skyrius 2015-11-17 sprendimu Nr.40SK-1287-(14.40110) patvirtinti Žemės sklypo kadastro duomenys pakeitė 2012 m. kadastro duomenis: žemės sklypo naudmena pelkės- 4,6020 ha. buvo pakeista į naudmeną- vandenys- 4,6020 ha, panaikintos 4,6020 ha plotui taikytos specialioji sąlyga „pelkės ir šaltinynai“. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. V. bei jos atstovas teigė, kad ši procedūra buvo pradėta, siekiant ištaisyti klaidą, jų nuomone, padarytą, nustatant tiek 2009 m. kadastro duomenis, tiek 2012 m. kadastro duomenis, nes jokios pelkės Žemės sklype nebuvo ir nėra. Todėl nagrinėjamojoje byloje svarbu nustatyti, ar iki A. V. ATP byloje nustatytų neteisėtų veiksmų atlikimo bei ginčijamų aktų priėmimo metu Žemės sklype buvo Nutarime Nr.343 128.1 punkte nustatytus parametrus atitinkanti pelkė.

Pažymėtina tai, kad įsiteisėjus 2015-03-25 nutarimui ATP byloje, tuometinis Utenos RAAD A. V. 2015-09-04 pateikė pretenziją gera valia atlyginti gamtai padarytą žalą-71240,91 eurų (b.l.65, t.1), o šiam gera valia žalos neatlyginus, kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su ieškiniu iš A. V. priteisti 41240,91 eurų gamtai padarytos žalos. Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr.e2-298-755/2016 (toliau- ir Civilinė byla) priimtu 2016-12-21 sprendimu Utenos RAAD ieškinį patenkino dalinai, priteisė valstybei iš A. V. 10000 eurų žalos gamtai atlyginimą (b.l.129-134, t.2). Lietuvos apeliacinis teismas 2018-02-07 sprendimu Panevėžio apygardos teismo 2016-12-21 sprendimą panaikino (b.l.39-51, t.2), o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-10-24 nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2018-02-07 sprendimą ir paliko galioti Panevėžio apygardos teismo 2016-12-21 sprendimą (b.l.117-128, t.2).

Tiek A.V. ATP byloje ir Civilinėje byloje, tiek Trečiasis suinteresuotas asmuo R. V. bei jos atstovas (atstovavęs ir A. V. ankstesnėse bylose) šioje nagrinėjamojoje administracinėje byloje savo pozicijas grindė argumentu, kad Žemės sklype natūralios pelkės nebuvo nei 2009 metais, atkuriant nuosavybės teises, nei 2014 m. neteisėtų veiksmų atlikimo metu, o šioje nagrinėjamojoje byloje papildomai teigė, kad pelkės nebuvo ir 2015 m. kadastrinių duomenų nustatymo metu. ABTĮ 58 straipsnio 2 dalis nustato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, į ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi reglamentuojamus teisinius santykius patenka ir faktai, nustatyti įsiteisėjusiu nutarimu administracinių teisės pažeidimų bylose; pirmesnėje administracinių teisės pažeidimų byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais faktais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent dalis; svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-99/2011, 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-229/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, suformuluodamas teismo sprendimo prejudicinę galią patvirtinančias nuostatas, yra pažymėjęs, jog įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytos aplinkybės kitose bylose prejudicinę galią sukuria ir abiejose bylose tais pačiais asmenimis nedalyvaujantiems asmenims, kai jiems teismo sprendimas sukuria teisines pasekmes; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-97/2009, 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-155/2010; 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-306/2010 ir kt).

Anksčiau išnagrinėtose bylose buvo ginčijamas ir įrodinėjamas pelkės buvimo Žemės sklype faktas, kuris yra reikšmingas ir nagrinėjamojoje administracinėje byloje, todėl teisėjų kolegija kaip prejudiciniais remiasi ATP byloje bei Civilinėje byloje priimtais įsiteisėjusiais teismų procesiniais dokumentais nustatytais faktais bei aplinkybėmis.

Molėtų rajono apylinkės teismo 2015-06-04 nutarimu bei Panevėžio apygardos teismo 2015-08-10 nutartimi ATP byloje buvo konstatuota, kad A. V. 2014 metais neteisėtai melioravimo darbus atliko būtent plote, kuris yra natūrali žemapelkė. Panevėžio apygardos teismo 2016-12-21 sprendimu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-24 nutartimi Civilinėje byloje buvo konstatuota, kad A. V. atliko neteisėtus darbus natūralioje buvusioje pažeistoje žemapelkėje.

Pelkės, atitinkančios Specialiųjų sąlygų 128.1 punkte nustatytus parametrus, buvimo Žemės sklype faktą, be aukščiau paminėtų prejudicinę reikšmę turinčių faktų, patvirtina ir kiti nagrinėjamojoje byloje surinkti įrodymai.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001-11-07 įsakymu Nr.540 patvirtinto Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo 4 punkte pateiktą sąvoką- pelkė- tai įmirkęs žemės plotas su charakteringa pelkių augalija, kuriame vyksta pelkėjimo procesas ir dažniausiai yra susidaręs durpių sluoksnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr.534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau- ir Kadastro nuostatai) 139 punkte įtvirtinta, kad Nekilnojamojo turto kadastras sudaromas ir funkcionuoja naudojantis valstybės registrų, kadastrų, informacinių sistemų ir kitų duomenų bazių informacija, tarp jų- ir georeferencinių duomenų bazių, Žemės gelmių registro, Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos informacija.

Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo 2 straipsnio 15 dalis georeferencinio pagrindo kadastrą apibrėžia kaip valstybės kadastrą, kuriame registruojami stabilūs žemės paviršiaus gamtiniai ir antropogeniniai objektai, 16 dalis nurodo, kad georeferencinio pagrindo žemėlapis – tai žemėlapis, kuriame ortofotografinio ar kosminio žemėlapio fone vaizduojami mažiausiai kintantys Žemės paviršiaus gamtiniai ir antropogeniniai objektai. Pagal šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros erdvinių duomenų rinkinius sudaro visų valstybės kadastrų, registrų, valstybės informacinių sistemų ir valstybės bei savivaldybių institucijų kaupiami erdvinių duomenų rinkiniai. Žemės įstatymo 32 straipsnio 5 dalies 23 punktas nustato, kad Valstybės žemės fondas tvarko žemės informacinę sistemą (toliau- ir ŽIS). Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2011-11-22 įsakymu Nr.Nr.1P-(1.3.)-267 patvirtintų Žemės informacinės sistemos nuostatų (toliau- ir ŽIS nuostatai) 12.3 punktu ŽIS tvarkytojui Valstybės žemės fondui pavesta tvarkyti ŽIS duomenis, t. y. juos kaupti, tikslinti, atnaujinti, užtikrinti, kad nebūtų įrašyti klaidingi, neišsamūs duomenys. Pagal ŽIS nuostatų 17 punktą ŽIS duomenis sudaro:

erdvinių duomenų apie žemę rinkiniai: valstybinių teminių erdvinių duomenų rinkinių, nurodytų šių Nuostatų 20 punkte, objektų grafiniai (vektoriniai) duomenys, šių objektų identifikavimo kodai ir aprašomoji informacija (kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai). Valstybinių erdvinių duomenų rinkinių turinys, jų objektų identifikavimo kodai ir aprašomoji informacija detaliai aprašomi specifikacijose, kurias tvirtina ŽIS valdytojas; teminių erdvinių duomenų rinkinių, kuriuose kaupiama informacija apie žemės naudojimui turinčias įtakos charakteristikas, objektų grafiniai (vektoriniai) duomenys, šių objektų identifikavimo kodai ir aprašomoji informacija. Teminių erdvinių duomenų rinkinių turinys, jų objektų identifikavimo kodai ir aprašomoji informacija detaliai aprašomi specifikacijose, kurias tvirtina ŽIS valdytojas;

erdvinių duomenų apie žemę rinkinių, nurodytų Nuostatų 17.1 punkte, apdorojimo procesų rezultatai, t. y. teminiai žemėlapiai, ataskaitos, suvestinės, statistinė ir kita vieša informacija apie Lietuvos Respublikos žemės fondą, žemės naudmenų sudėtį, žemės kiekybines ir kokybines savybes, žemės naudojimo sąlygas, kitas žemės naudojimui turinčias įtakos charakteristikas.

Pagal ŽIS nuostatų 19 punktą erdvinių duomenų apie žemę rinkinių kartografinis pagrindas yra: naujausias Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 skaitmeninis rastrinis ortofotografinis žemėlapis ORT10LT; Georeferencinio pagrindo kadastro duomenys.

Pagal ŽIS nuostatų 20 punktą Valstybiniai teminiai erdvinių duomenų rinkiniai yra:

Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 dirvožemio duomenų rinkinys Dirv_DB10LT, kurį sudaro pagal Lietuvos dirvožemių klasifikaciją LTDK-99 ir Lietuvos dirvožemio tipologinių vienetų bendrąjį sistematinį sąrašą LTDTV96 susisteminti ir koduoti duomenys apie Lietuvos dirvožemių išsidėstymą, jų fizines ir agrochemines savybes ir kitas charakteristikas;

M 1:10 000 Lietuvos žemių melioracinės būklės ir užmirkimo duomenų rinkinys Mel_DB10LT, kuriame saugoma informacija apie nusausintų (geros ir blogos melioracinės būklės) žemių plotus, nurašytos melioruotos žemės plotus ir nesausintų žemių plotus;

Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 specialiųjų žemės naudojimo sąlygų duomenų rinkinys SŽNSDB10LT, kuriame saugoma informacija apie objektus, kuriems Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652) nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos

ir kt.

ŽIS nuostatų 21 punktas nustato, kad ŽIS duomenys tvarkomi naudojant Georeferencinio pagrindo kadastro duomenis, Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenis, Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenis, Žemės gelmių registro duomenis, žemės ūkio naudmenų, pasėlių ir kitų laukų ribas ir aprašomąją informaciją, Agrocheminių dirvožemių savybių duomenų rinkinį DirvAgroch_DB10LT ir kt.

Nagrinėjamojoje byloje Valstybės žemės fondas kaip ŽIS tvarkytojas paaiškino, kad nustatant pelkių teritorijas buvo naudojami Lietuvos Respublikos teritorijos M1:10000 dirvožemio erdvinių duomenų rinkinio Dirv_DR10LT (2016 m.), Lietuvos Respublikos teritorijos M1:10000 žemių melioracinės būklės ir užmirkimo erdvinių duomenų rinkinio Mel_DR10Lt (2016 m.), M1:10000 georeferencinių erdvinių duomenų rinkinio GDR10LT (2016 m.), Lietuvos Respublikos Miškų valstybės kadastro ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos ministerijos duomenys, kurių pagrindu nustatytos teritorijos, kurioms taikoma specialioji sąlyga „pelkės ir šaltinynai“. Valstybės žemės fondas pateikė duomenis, jog Projekto rengimo metu Žemės sklypas pateko į žemės plotą, kuriam yra taikoma specialioji sąlyga „pelkės ir šaltinynai“, kurioje yra nemelioruotos žemės dalis, nustatytas dirvožemio tipas Pdz2/d/d, t.y. pelkinių dirvožemių tipas, turintis 100 cm ar gilesnį durpžemio sluoksnį, taip pat pateikė duomenis, kad pagal ankstesnius (iki 2011 m.) ortografinius žemėlapius (M1:10000-1966 m., 2005 m., 2013 m.) ir senus topografinius planus (M1:10000-1994 m., 1995 m.., M1:50000-1996 m.) Žemės sklype buvo išskirta pelkių naudmena (b.l.174-180).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-06-14 įsakymu Nr.316 patvirtintų Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatų 9 punktas nustato, kad Geologijos tarnyba, be kitų funkcijų, kaupia, saugo ir tvarko duomenis apie žemės gelmes, kaupia ir analizuoja visų šalies žemės gelmių išteklių apskaitos duomenis, teisės aktų nustatyta tvarka teikia valstybės institucijoms bei įstaigoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims duomenis apie žemės gelmes, ekspertines išvadas žemės gelmių naudojimo ir apsaugos klausimais, pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintas programas valstybės lėšomis atlieka geologinį kartografavimą, valstybinį žemės gelmių monitoringą, žemės gelmių išteklių prognozavimą ir kitus žemės gelmių tyrimus, teikiančius duomenis apie žemės gelmes, kurie būtini aplinkos apsaugai, ūkinei veiklai bei kitoms visuomenės reikmėms.

Valstybės žemės fondas tiek proceso dalyviams, tiek teismui pateikė duomenis, kad Žemės sklypas patenka į teritoriją, kuriai taikoma specialioji sąlyga „pelkės ir šaltinynai“, joje yra nemelioruota žemės dalis, nustatytas dirvožemio tipas PDz2/d/d, t.y. pelkinių dirvožemių tipas, turintis 100 cm ar gilesnį durpžemio sluoksnį, Žemės sklype 2006 metais ir anksčiau buvo išskirta pelkių naudmena, taip pat šiuos duomenis pagrindžiančius Lietuvos topografinių planų iškarpas, ortofotografinių žemėlapių iškarpas, Lietuvos teritorijos dirvožemio erdvinių duomenų rinkinio ištraukas, (b.l.174-180, t.1, 182-183, t.1).

VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras „Gis-Centras“, kaip Georeferencinio pagrindo kadastro tvarkytojas, pateikė duomenis, kad Žemės sklype pagal 1995-1998 metų Lietuvos Respublikos teritorijos M1:10000 skaitmeninį rastrinį ortofotografinį žemėlapį (toliau- ir ORT10LT) pelkėtos teritorijos plotas apie 50000kv.m, pagal 2005-2006 metų ORT10Lt pelkėtos teritorijos plotas apie 47000 kv.m, pagal 2009-2010 metų ORT10LT pelkėtos teritorijos plotas apie 48100 kv.m, pagal 2013 m. ORT10LT pelkėtos teritorijos plotas apie 42800 kv.; pateikė šiuos duomenis pagrindžiančius atitinkamus ORT10LT fragmentus (b.l.4-8, t.2).

Geologijos tarnyba pateikė duomenis, kad stambaus mastelio geologinio kartografavimo metu identifikuota, jog Žemės sklype esanti pelkė – tai natūrali plačiame kalvoto moreninio reljefo duburyje susiformavusi žemapelkė, kurios plotas- 4,6 ha; šiame plote durpių storis viršija 1 metrą; pelkės pakraščiuose (apypelkyje) pelkė seklesnė, t.y. durpių sluoksnis šiose vietose kaitus ir gali nesiekti 1 metro, pateikė detalų pelkės ir jos apypelkio kontūrą 2013 ir 2005 metų ortofoto vaizdų fone (b.l.31, 143-144, t.1). Ši pelkė- tai natūrali buvusi pažeista (nusausinta apie 1960 metus) atsistatanti (maždaug nuo 1973 metų) žemapelkė (b.l.32, 148-150 t.1). 2016-09-21 buvo patikrinta Žemės sklypo geologinė sandara, išgręžiant rankiniu grąžtu gręžinį; gręžiniu 1,8 m. gylyje pergręžtas rudų arba juodai rudų durpių sluoksnis su juodo sapropelio tarpsluoksniais; būtent šios žemės paviršių vietovėje sudarančios durpės buvo 1995 metais Molėtų plote atlikto 1:50000 mastelio geologinio kartografavimo objektas ir kvartero geologiniame žemėlapyje parodytos kaip žemapelkių tipo durpės; neardant vandens paviršiuje plūduriuojančio makrofitų (augalų liekanų, tankiai peraugusių viršuje augančių augalų šaknimis, tarp kurių yra įvairaus dydžio ir formos durpių lęšių ir tarpsluoksnių) sluoksnio, kuris gręžinio vietoje siekė 0,8 m., jis laikui bėgant užimtų visą pasitvenkusio vandens sluoksnį, todėl darė išvadą, kad vietovėje vyksta natūralus pelkėjimo procesas (b.l.127, 156, 164-165, t.1).

Aukščiau išvardinti nurodytų kompetentingų institucijų pateikti duomenys, paremti jų tvarkomais erdvinių duomenų rinkiniais, neginčijamai patvirtina, kad Žemės sklype tiek nuosavybės teisių atkūrimo metu (2009 metais), tiek Projekto rengimo metu buvo natūrali atsistatanti žemapelkė, kurios plotas daugiau kaip 0,5 ha ir o durpių gylis didesnis kaip 1 metras. Teismas jais abejoti neturi jokio pagrindo. Pažymėtina, kad Žemės sklypo naudmena- pelkės bei specialiosios sąlygos „pelkės ir šaltinynai“ Žemės sklypui buvo nustatytos tiek 2009 m. kadastrinių matavimų metu (atkuriant R. V. nuosavybės teises), tiek 2012 m. kadastrinių matavimų metu, R. V. su šiais duomenimis sutiko ir jų neginčijo, ką patvirtina jos parašai kadastrinių matavimų dokumentuose ( Nekilnojamojo turto ir registro dokumentų byla Nr.1, l.9-15). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamais aktais Žemės sklypo kadastro duomenys pakeisti (vietoje žemės naudmenos –pelkės 4,6020 ha įrašant žemės naudmeną- vandenys- 4,6020 ha) ir specialioji sąlyga „pelkės ir šaltinynai“ panaikinta, pažeidžiant Nutarimo Nr.343 XXX skyriaus 128.1 punktą.

Kaip matyti iš Projekto aiškinamojo rašto, projekto autorė išvadą, jog žemės sklypui netaikytina specialioji sąlyga „pelkės ir šaltinynai“ grindė Utenos RAAD 2015-01-08 matavimų atlikimo aktu (b.l.25, t.1) bei Geologijos tarnybos 2005 metais sudarytu Lietuvos pelkių ir durpynų skaitmeniniu žemėlapiu M1:200000 (b.l.22, t.1). Utenos RAAD 2015-01-08 matavimų atlikimo akte nurodyta, kad durpių sluoksnio matavimai buvo atlikti neteisėtais A.V. veiksmais pažeistos (išvalytos) pelkės ribose, juos atliekant naudotos matavimo priemonės: GPS prietaisas OREGON 450, optinis nivelyras ir geodezinė liniuotė, kas pagal geologijos tarnybos paaiškinimus patvirtina tik tyrimo vietų tikslią padėtį vietovėje, suteikia informaciją tik apie vakarinio pelkės pakraščio, bet ne visos pelkės durpių sluoksnį. Be to, prie šio matavimų atlikimo akto nėra pridėti jokių įrodymai, patvirtinantys, jo matavimus atlikę asmenys turėjo leidimą tirti žemės gelmes ar patvirtinančią jų kvalifikaciją tokiems matavimams atlikti. Kaip paaiškino Geologijos tarnyba, Geologijos tarnybos 2005 metais sudarytame Lietuvos pelkių ir durpynų skaitmeniniu žemėlapyje M1:200000 Žemės sklype esanti pelkė nėra pažymėta dėl mažo jos ploto (atsižvelgiant į žemėlapio mastelį). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Projekto autorė klaidingą išvadą dėl pelkės Žemės sklype nebuvimo padarė remdamasi vien tik nepatikimais duomenimis. Utenos RAAD 2015-01-08 matavimų atlikimo akte užfiksuotus duomenis paneigia Geologijos tarnybos 2016-09-21 atliktos Žemės sklypo geologinės sandaros patikrinimo, kurio metu buvo išgręžtas gręžinys, duomenys (b.l.164-165, t.1), kuriuose užfiksuota, jog gręžinio vietoje gylyje nuo 1,8 metro iki 3,1 metro yra durpių sluoksnis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aukščiau paminėtuose Geologijos tarnybos duomenyse durpių sluoksnio klodas nustatytas po plūduriuojančio augalijos kilimo, vandens bei dumblo sluoksnių (b.l.165, t.1), kai tuo tarpu Utenos RAAD 2015-01-08 matavimų atlikimo akte nurodyta, kad pažymėtuose matavimo taškuose vandens bei dumblo sluoksniai yra po durpe, kas leidžia daryti prielaidą, kad 2015-01-08 atliktų matavimų metu galimai buvo išmatuotas ne durpių, o makrofitų sluoksnis. Utenos RAAD 2015-01-08 matavimų atlikimo akte užfiksuotus duomenis paneigia ir pačio trečiojo suinteresuoto asmens R. V. pateiktoje A. V. užsakymu uždarosios akcinės bendrovės „GJ Magma“ sudarytoje Žemės sklype slūgsančių organogeninių nuogulų kartografavimo ataskaitoje užfiksuoti duomenys, pagal kuriuos, Žemės sklype išgręžus 28 gręžinius, nustatyta, jog durpių klodo storis sklype yra nuo 0,5 iki 4,5 metro, vidutinis durpių klodo storis 4,44 ha plote yra 1,45 metro (b.l.180-187, t.2).

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. V. savo poziciją grindžia Civilinėje byloje teismo eksperto V. Š. atliktos teismo ekspertizės duomenimis ( 2017-12-04 teismo ekspertizės aktas Nr.109 (toliau- ir Ekspertizės aktas), b.l.52-65, t.2). Ekspertizės aktu buvo konstatuota, kad Žemės sklype pelkės nėra. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis Ekspertizės aktas yra įvertintas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-24 nutartyje, priimtoje Civilinėje byloje (b.l.117-128, t.2), kurioje konstatuota, jog pačiame Ekspertizės akte pateikta prieštaravimų, kad Žemės sklype buvo pelkutė, kuri 1951 metais buvo nusausinta ir pan., t.y. vien iš ekspertizės akto negalima vienareikšmiškai spręsti apie pelkės buvimo ar nebuvimo faktą ir dėl to būtina vertinti ne tik ekspertizės aktą, bet ir kitus įrodymus; apeliacinės instancijos teismas (kurio sprendimą Aukščiausiasis Teismas panaikino šia nutartimi) neatsižvelgė į kitus byloje surinktus įrodymus, netinkamai įvertino ekspertizės išvadas, nepagrįstai nenustatė pelkės buvimo Žemės sklype fakto; pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktų įrodymų visetu, pagrįstai pripažino įrodytais argumentus, jog A. V. suardė natūralios pelkės augalinį sluoksnį.

Teismas neturi pagrindo remtis trečiojo suinteresuoto asmens R. V. pateiktoje A.V. užsakymu uždarosios akcinės bendrovės „GJ Magma“ sudarytoje Žemės sklype slūgsančių organogeninių nuogulų kartografavimo ataskaitoje padarytomis išvadomis dėl pelkės buvimo fakto Žemės sklype. Visų pirma, dėl to, kad šios bendrovės geologinio tyrimo darbai buvo atlikti tik 2019 metais, kai A. V. neteisėtais 2014 metais atliktais veiksmais buvo suardyta ženkli dalis pelkinės augmenijos, be to, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, naujai pelkėje plūduriuojančios velėnos nukasimo darbus vykdžius ir 2016 metų vasarą, kas užfiksuota tuometinės Utenos RAAD Molėtų rajono agentūros 2016-08-26 patikrinimo akte Nr.(10-KD)-118 (b.l.118-120, t.1). Antra, pačioje paminėtoje ataskaitoje yra nurodyta, kad bendrovės atliekamų tiesioginių darbų tikslas buvo vandeniu apsemtoje Žemės sklypo dalyje nustatyti vandens gylį ir tvenkinio dugne slūgsančių durpių bei sapropelio sluoksnius (b.l.167, t.2).

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. V., grįsdama savo poziciją dėl pelkės Žemės sklype nebuvimo, teikė paaiškinimus, kad pelkė apie 1960 metus ar anksčiau buvo nusausinta, tokie duomenys užfiksuoti ir Ekspertizės akte. Tokius duomenis iš esmės patvirtina ir Geologijos tarnybos pateikta informacija. Minėtos aplinkybės tik patvirtina natūralios atsistatančios žemapelkės Žemės sklype buvimo faktą.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pagal Žemės įstatymo 22 straipsnio 6 dalį, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) taikomos papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą įrašomos (esamos panaikinamos), jeigu jos nustatomos patvirtinus naują teritorijų planavimo dokumentą, žemės valdos projektą, žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytiniu sutikimu.

Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atvejai, kai rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai. Analogiški Projektų rengimo atvejai nustatyti ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr.3D-542/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau- ir Taisyklės) 2 punkte. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų panaikinimo tikslu žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimas minėtose teisės normose nėra numatytas. Pagal nurodytąjį teisinį reglamentavimą, siūlymas panaikinti specialiąsias sąlygų gali būti teikiamas (Taisyklių 4.6 –punktas) rengiant Projektą, kai tokiam Projektui rengti yra Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje bei Taisyklių 2 punkte nustatyti pagrindai. Ginčo atveju teismas sprendžia, kad Projektui rengti nebuvo aukščiau minėtose teisės normose nustatyto pagrindo, todėl NŽT Molėtų skyriaus 2015-07-29 įsakymu Nr.40FPĮ-76-(14.40.124) Projektą nuspręsta rengti be teisinio pagrindo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijami NŽT Molėtų skyriaus vedėjo įsakymai, kuriais buvo pradėtas rengti Projektas, patvirtintas Projektas, patvirtinti Žemės sklypo kadastro duomenys bei panaikinta specialioji sąlyga „pelkės ir šaltinynai“ , yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini.

Pareiškėja taip pat prašo įpareigoti NŽT Molėtų skyriaus vedėją įregistruoti Nekilnojamojo turto registre esančius žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, įrašant specialiąją žemės naudojimo sąlygą pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXX. Pelkės ir šaltinynai, plotas 4,6020. Pagal ABTĮ 94 straipsnio, nustatančio teisės akto panaikinimo teisines pasekmes, nuostatas skundžiamo akto panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto teisės akto galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama. Ginčo atveju turi būti atkuriama iki panaikintų įsakymų priėmimo buvusi padėtis, todėl NŽT Molėtų skyrius įpareigojamas iš naujo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti Žemės sklypo kadastro duomenis pagal uždarosios akcinės bendrovės „Geo Planum“ parengtą 2011-09-10 Žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2, 4 punktais, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjo pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 29 d. įsakymą Nr. 40FPĮ-76-(14.40.124) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 26 d. įsakymą Nr. 40FPĮ-129-(14.40.124) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus vedėjo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. 40SK-1287-(14.40.110) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“.

Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus vedėją, sprendimui įsiteisėjus, Nekilnojamojo turto registre iš naujo įregistruoti 7,3367 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis pagal uždarosios akcinės bendrovės „Geo Planum“ parengtą 2011-09-10 šio sklypo kadastro duomenų bylą bei specialiąją žemės ir miško naudojimo sąlygą- XXX. Pelkės ir šaltinynai, taikomą šio žemės sklypo 4,602 ha plotui.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjos: Dalia PranckienėIrena VaržinskienėDalytė Zlatkuvienė