- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-27
- Bylos Nr.
- e2A-559-425/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00613-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas, Rita Dambrauskaitė
- Ieškovas
- A. B., G. B.
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-52-1098/2024 pagal ieškovų A. B. ir G. B. patikslintą ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) – ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrja) dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – V. J., R. Č. ir V. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. B. ir G. B. pirmosios instancijos teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės solidariai ieškovams 27 167,04 Eur žalos atlyginimą
2. Nurodė, kad iki 2012 m. pabaigos bei nuo 2017 m. gegužės 25 d. iki dabar yra (duomenys neskelbtini) – osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „M(duomenys neskelbtini)“ nariai, kadangi jiems nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos – neįrengta pastogė, esančios (duomenys neskelbtini). Neįrengtos pastogės patalpos ieškovams nuosavybės teise įregistruotos 2003-2012 m.
3. 2012 metų pabaigoje ieškovai pasitraukė iš Bendrijos narių, nes tuometinė Bendrijos vadovė R. Č. nevykdė 2012 m. balandžio 19 d. įgaliotinių susirinkimo pavedimo kreiptis į juristus, kad būtų įvertinti esami dokumentai ir teikti ieškinį rangos darbus atlikusioms įmonėms, reikalaujant skirti nepriklausomą ekspertizę bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenims ar įmonėms, dėl kurių kaltės stogo dengimo darbai buvo atlikti nekokybiškai, siekiant kompensuoti visus susidariusius nuostolius.
4. Ieškovai pabrėžė, kad neįrengtos pastogės patalpas iš jų savininkų pirko tikslu įrengti ir išnuomoti neįrengtą pastogę kaip vientisą nekilnojamojo turto objektą ir uždirbti pajamas gaunant nuomos mokestį. Bendrijos 2004 m. visuotiniame susirinkime buvo nuspręsta atlikti gyvenamojo namo šlaitinio stogo rekonstravimo darbus. Šio susirinkimo metu jo dalyviams buvo nurodyta, kad prieš paskirstant nuosavybės teise neįrengtos pastogės dalis, būtina atlikti stogo remonto darbus, o atlikto stogo remonto kaina buvo susieta su neįrengtos pastogės kaip turto įvertinimu (1600,00 Lt (463,39 Eur)/kv. m. (neįrengtos pastogės dalis, kuriai priklauso liftai) ir 1450,00 Lt (419,95 Eur)/kv. m. (neįrengtos pastogės dalis, kuriai nepriklauso liftai)). Gyvenamojo namo šlaitinio stogo rekonstravimo darbai 2004 m. buvo atlikti pagal 2004 m. kovo 26 d. Rangos darbų sutartį, už atliktus darbus atsiskaityta pastato visų butų ir kitų patalpų savininkų lėšomis.
5. Ieškovų vertinimu, atlikus stogo remonto darbus, neįrengtose pastogės patalpose pradėjo veistis pelėsis, kuris pasimatė tik 2011 metais. Taigi stogo remonto darbai buvo atlikti netinkamai, neįrengus vėdinimo, todėl stogo konstrukcija, šiltinamasis sluoksnis ir neįrengtos pastogės apimtos pelėsio, kuris nuolat plinta. Dėl nekokybiškai atlikto stogo remonto ir atsiradusio pelėsio pastogės patalpų nėra galimybės įrengti ir išnuomoti. Susiklosčiusioje situacijoje, pasak ieškovų, jie patyrė ir vis dar patiria nuostolius dėl negaunamo nuomos mokesčio.
Šalies argumentai
6. Ieškovų teigimu, 2011 m. kovo mėn. namo techniniame pase-žurnale, tuometinis bendrijos pirmininkas V. B. padarė įrašą, kad stogas galimai įrengtas nesilaikant statybos techninio reglamento ir statybos taisyklių, rekomenduojama atlikti stogo ekspertizę. Apie šį įrašą pastato ir neįrengtų pastogių savininkai nebuvo informuoti bei sužinojo tik 2017 m. spalio 24 d., kai namo techninis pasas-žurnalas buvo išreikalautas iš bendrijos civilinėje byloje Nr. e2-22920-728/2017. Kaip teigia ieškovai, 2011 m. birželio mėn. bendrijos vadovė R. Č. užsakė Pastato stogo įvertinimą, siekiant nustatyti stogo defektus, jų priežastis bei galimus sprendimų būdus. Ekspertas J. M., apžiūrėjęs neeksploatuojamus stogus iš pastogės pusės ir bendrijos pateiktą projektinę dokumentaciją, nustatė, kad natūroje panaudota garus sugerianti plėvelė ir oro tarpas esantis po ja nėra vėdinamas; kondensato perteklius krenta ant vatos ir filtruojasi per ją iki polietileno plėvelės, kur vanduo kaupiasi ir drėkina kontaktinį akmens vatos sluoksnį, dėl to veisiasi pelėsinis grybas. UAB „Elvora“ stogo įvertinimo akte buvo siūloma rekonstruoti kraiginį mazgą užtikrinant 5 cm. aukščio oro tarpą tarp stogo kraigo ir dangos, garus sugeriančia plėvelę stogo kraigo mazge perpjauti ir įrengti 10 cm. pločio tarpą tarp plėvelės. Ieškovų vertinimu, UAB „Elvora“ eksperto išvados siejamos su stogo remonto darbais.
7. Vėliau, 2014 m. stogo remonto darbų būtinybę patvirtino ir kitas ekspertas D. K., kuris nustatė, kad stogo konstrukcija ir šiltinamasis sluoksnis pažeistas drėgmės; ant drėgnų atitvarų veisiasi pelėsiniai grybai; netinkamai įrengtas vėdinamas oro tarpas. Ieškovai, apibendrindami nurodytus duomenis, laikosi pozicijos, kad remiantis 2011 m. kovo mėn. namo techniniame pase – žurnale techninio prižiūrėtojo V. K., tuometinio bendrijos valdybos pirmininko V. B. padarytu įrašu, UAB „Elvora“ stogo vertinimo aktu ir jo 2-ąja išvada, turėjo būti reiškiamos pretenzijos nekokybiškai stogo remonto darbus atlikusiai UAB „Klairesta“ ir kitiems su stogo remonto darbų atlikimu susijusiems asmenims (projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas), tačiau tai nebuvo padaryta iki šiol.
8. Ieškovų vertinimu, bendrijos vadovai daro žalą viso pastato savininkams, žinodami ieškinyje nurodytas aplinkybes ir turėdami visą dokumentaciją dėl nekokybiškai atlikto stogo remonto ir dėl to atsiradusio pelėsio, tačiau tyčia nereiškė jokių pretenzijų nekokybiškai stogo remonto darbus atlikusiai UAB „Klairesta“ ir nereikalauja iš jos nuostolių atlyginimo.
9. Ieškovų nuomone, Bendrijos vadovai klaidina pastato savininkus, įskaitant juos, remiasi nepagrįstomis J. M. stogo įvertinimo akto 1-ąja ir 3-iąja išvadomis, siekiant perkelti neįrengtų pastogės patalpų savininkams stogo remonto darbų naštą.
10. Ieškovai kartu pažymėjo, jog dėl plintančio pelėsio visi gyvenantys, dirbantys name kvėpuoja pelėsiu, kuris patenka nuo stogo per vėdinimo sistemas. Plintančio pelėsio dalelės daro negrįžtamą žalą sveikatai. Ieškovų vertinimu, nagrinėjamu atveju bendrija, veikdama per savo vadovus, atsako be kaltės ir kaltės įrodinėti nereikia. Dėl bendrijos neteisėtų veiksmų ieškovai žalą patiria jau nuo 2013 metų. Ieškovų skaičiavimais, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 9 d. iki 2020 m. sausio 9 d. (iki ieškinio pateikimo dienos) jie negavo 27 167,04 Eur pajamų (grynojo pelno) už patalpų nuomą (1,00 Eur/kv. m./mėn.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį atmetė ir iš ieškovų G. B. bei A. B. atsakovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ priteisė po 1 656,14 Eur bylinėjimosi išlaidų; taip pat iš kiekvieno iš ieškovų priteisė valstybei po 85 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
12. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą, nagrinėjamu atveju bendrijos atsakomybė negalima, nes pastato stogas yra bendroji dalinė namo butų ir kitų patalpų savininkų, o ne bendrijos nuosavybė. Dėl to teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objekto valdymo, naudojimo ir disponavimo priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina (steigia bendriją, sudaro jungtinės veiklos sutartį ar namui skiriamas administratorius). Būtent butų ir kitų patalpų savininkai turi ir atitinkamų pareigų, susijusių su šiuo objektu, pvz., pareigą atlyginti dėl jo trūkumų padarytą žalą. Taigi nagrinėjamu atveju bendrija negali būti atsakomybės, atsirandančios dėl bendrojo naudojimo objekto naudojimo ir priežiūros reikalavimų nevykdymo arba netinkamo vykdymo, subjektas. Todėl nesant nustatytos bendrijos atsakomybės būtinosios sąlygos, jai atsakomybė už ieškovų neįrengtai palėpei padarytą žalą negali būti taikoma ir vien šiuo pagrindu ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.
13. Kartu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovai neįrengtą pastogę įsigijo dalimis laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2012 m. Pastato stogo rekonstravimo darbai buvo atlikti 2004 m. Kaip teigia patys ieškovai bei matyti iš byloje esančių dokumentų, bendrija pelėsį pirmą kartą užfiksavo 2011 m., t. y. praėjus septyneriems metams po stogo rekonstravimo darbų atlikimo. Ieškovai su ieškiniu dėl žalos atlyginimo priteisimo iš bendrijos kreipėsi į teismą 2020 m. sausio mėnesį, t. y. praėjus dar devyneriems metams. Nuo pastato stogo rekonstravimo darbų atlikimo momento iki ieškovų kreipimosi į teismą momento praėjo 16 metų.
Atsiliepimas
14. Teismas pažymėjo, jog, remiantis bendrijos su atsiliepimu pateiktais duomenimis, nustatyta, kad statant namą jame buvo suprojektuota ir įrengta butų vėdinimo sistema: iš butų vėdinimo kanalai buvo vertikaliai išvesti į neįrengtą pastogę, kur jie sujungiami su horizontaliu kanalu, pro kurį šalinamas oras patenka vėl į vertikalų kanalą, išvestą virš stogo. Atsakovės tvirtinimu, ieškovai dėl jai nežinomų priežasčių nuardė vėdinimo sistemos horizontalius kanalus, dėl ko iš butų šalinamas šiltas ir drėgnas oras, sudarantis palankias sąlygas atsirasti ir daugintis pelėsiui, patekdavo ne į lauką, o būtent į neįrengtą pastogę. Šias atsakovės dėstomas aplinkybes patvirtina byloje esantis bendrijos 2005 m. rugsėjo 26 d. įgaliotinių protokolas (bendrijos atsiliepimo priedas), iš kurio matyti, kad susirinkimo metu buvo keliamas klausimas dėl namo 20 buto gyventojo G. B. neteisėtų veiksmų, ketvirtos laiptinės pastogėje išardant ventiliacinius kanalus bei nutarta įpareigoti ieškovą atstatyti išardytą ventiliacijos sistemos dalį. Byloje nėra duomenų, kad bendrijos įgaliotinių 2005 m. rugsėjo 26 d. susirinkimo metu priimti sprendimai būtų nuginčyti (CPK 178 straipsnis). Ventiliacinės sistemos neįrengtoje pastogėje išardymo faktas yra užfiksuotas ir ieškovų pateiktame Namo techniniame pase-žurnale (pradinio ieškinio priedas), kuriame užfiksuota, jog „Pastato pastogėje esanti ventiliacijos sistema yra išardyta“; 2012 m. liepos mėnesį atliktas įrašas, jog vėdinimo sistema tik dalinai atstatyta. Aplinkybė, kad būtina atstatyti vėdinimo sistemą, užfiksuota ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus 2011 m. rugpjūčio 24 d. rašte (bendrijos atsiliepimo priedas). UAB „Elvora“ J. M. stogo įvertinimo akte padarytose išvadose taip pat nurodyta, kad vėdinimo kaminai nėra išvesti į stogą, t. y. baigiasi pastogėje, ir tai didina pastogės temperatūrą ir drėgmę, sudaro itin geras sąlygas veistis pelėsiui. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad kituose palėpėje esančiuose įrengtuose butuose, kurių stogo konstrukcija yra tokia pati, taip pat veisiasi pelėsis (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad pelėsio atsiradimą ieškovų neįrengtoje pastogėje galėjo nulemti ir ventiliacijos kanalų išardymas, kaip viena iš priežasčių. Juo labiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pelėsis atsirado praėjus septyneriems metams po stogo rekonstravimo darbų atlikimo.
Žemesnės instancijos teismas
15. Skundžiamame sprendime pažymėta ir tai, kad susidariusioje situacijoje ieškovai siekdami, kad būtų kuo greičiau išspręsta neįrengtos pastogės pelėsio problema, patys taip pat turėjo elgtis pakankamai aktyviai, o ne apsiriboti pretenzijų pateikimu bendrijai ir reikalavimais bendrijos vardu kreiptis į rangovą ar teismą. Juo labiau atsižvelgiant į tai, kad pats ieškovas G. B. yra patyręs kvalifikuotas teisininkas, turintis ilgametę patirtį, todėl net ir be kitų asmenų pagalbos ieškovas turėjo galimybes operatyviai imtis priemonių neįrengtos pastogės trūkumams šalinti, rangovo ar kitų atsakingų asmenų atsakomybei spręsti.
16. Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovai kaltindami pirmininkę nevykdant nutarimo kreiptis į juristus, susirinkimo metu priimtą vieną iš nutarimų aiškina atskirai nuo kitų priimtų nutarimų, kurie yra svarbūs jų keliamam ieškinio reikalavimui. Kaip minėta, šiame susirinkime dalyvavo ir pats ieškovas, kas patvirtina, jog jau 2012 m. jam buvo žinoma apie palėpės ventiliacijos sistemos trūkumus, kurie galėjo turėti įtakos pelėsio atsiradimui. Kartu su ieškiniu nėra pateikta duomenų, kad ieškovai savo lėšomis, kaip buvo nuspręsta susirinkimo metu, buvo atstatę horizontalią ventiliacijos sistemą. Esant tokiai situacijai nėra pagrindo išvadai, jog būtent pirmininkės nesikreipimas į juristus turėjo įtakos žalos atsiradimui, nes patys ieškovai neįvykdė jų atžvilgiu priimto sprendimo dėl horizontalios ventiliacijos sistemos atstatymo.
Šalies argumentai
17. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas taip pat vertino, jog nagrinėjamu atveju ieškovai tinkamai neįrodė prašomos atlyginti žalos dydžio. Nors ieškovai patikslintame ieškinyje nurodė, kad jie ketino įrengti neįrengtą pastogę kaip vientisą objektą, ją išnuomoti bei gauti nuomos pajamas, tačiau jų negavo, tačiau nagrinėjamu atveju neįrengta pastogė, kurią sudaro du atskiri turtiniai vienetai, yra išsidėsčiusi skirtingose namo laiptinėse, tad negali sudaryti vientiso objekto. Todėl ieškovų teiginiai, kad visą neįrengtą pastogę jie ketino nuomoti būtent nuo 2013 m., nes 2012 m. baigė supirkti visą neįrengtą pastogę, neatitinka tikrovės. Nors ieškovų skaičiavimais, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 9 d. iki 2020 m. sausio 9 d. (ieškinio pateikimo dienos) jie negavo 27 167,04 Eur pajamų (grynojo pelno) už patalpų nuomą, tačiau tokie ieškovų pateikiami skaičiai yra visiškai nepagrįsti, kadangi nepateikti jokie skaičiavimai, kokiu būdu gaunamas 1 Eur grynasis pelnas. Pažymėtina, kad iš ieškovų pajamų turėtų būti atimamos ne tik mokėtinų mokesčių sumos, bet ir visos kitos ieškovų sąnaudos, patiriamos pajamoms uždirbti (turto įsigijimo kaštai, remonto kaštai, įrengimo kaštai, amortizacija ir t.t.). Nesant išsamių duomenų kaip apskaičiuojamas grynasis pelnas, ieškovų deklaruojamas 20 procentų pelningumas laikytinas pernelyg didelis, kad teismas galėtų juo vadovautis be jokių papildomų įrodymų ir skaičiavimų.
Žemesnės instancijos teismas
18. Be to, ieškovai savo skaičiavimuose naudoja per didelį plotą. Skaičiuodami negautas pajamas ieškovai ima domėn visą neįrengtos pastogės plotą, tačiau akivaizdu, jog įrengus neįrengtą pastogę jos realus plotas sumažėtų (pavyzdžiui, dėl patalpose įrengiamų pertvarų tarp kambarių, tualetų ir pan.). Akivaizdu, kad ieškovai negalėtų išnuomoti neįrengtos pastogės jos neįrengę, todėl šiuo metu Nekilnojamojo turto registre nurodytas neįrengtos pastogės plotas negali būti naudojamas skaičiuojant ieškovų negautas pajamas. Ieškovams nepateikus neįrengtos pastogės įrengimo projekto, nėra aišku, kokiai veiklai būtų naudojama neįrengta palėpė. Akivaizdu, kad naudojant patalpas skirtingai veiklai skiriasi ir gaunamų pajamų dydis. Šiuo atveju taip pat yra aktualus įrengimo projekto suderinimas su Kultūros paveldo departamentu, kadangi nuo to priklauso, kokia veikla būtų galima neįrengtoje pastogėje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
19. Ieškovė A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismu iš naujo.
19.1. Nurodo, kad ginčo atveju atsakovė savo procesiniuose dokumentuose niekada neteigė, kad ji yra netinkama atsakovė šioje byloje, taigi skundžiamu sprendimu teismas, neatsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju neegzistuoja viešasis interesas, nepagrįstai ir neteisėtai (išeinant už bylos nagrinėjimo ribų) nusprendė, jog bendrija yra netinkama atsakovė. Be to, pirmosios instancijos teismas nepasiūlė ieškovams pakeisti netinkamo atsakovo tinkamu ir nepaaiškino to pasekmių. Pirmosios instancijos teismui nepasiūlius ieškovui pakeisti netinkamo atsakovo tinkamu ir nepaaiškinus pasekmių, sprendžiama, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, nulėmęs neteisingą bylos išnagrinėjimą iš esmės ir suponuojantis pagrindą panaikinti skundžiamą teismo procesinį sprendimą bei bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, juo labiau kad ieškovai trečiaisiais asmenimis buvo įtraukę ir atitinkamus bendrijos pirmininkus.
19.2. Pasisakydama dėl atsakovės ar jų buvusių vadovų civilinės atsakomybės apeliantė nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog V. B. buvo Bendrijos (valdybos) pirmininkas nuo 2010-05-31 iki 2011-05-09, R. Č. buvo Bendrijos pirmininke nuo 2011-05-09 iki 2019-07-01, V. J., buvo Bendrijos pirmininkas nuo 2019-07-01 iki 2021-05-11 ir E. K. buvo Bendrijos pirmininkas nuo 2021-05-11 iki dabar.
19.3. Bendrijos pirmininko V. B. kaltė ir neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, jog, remiantis techninio prižiūrėtojo išvada ir galiojančiu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, turėjo būti reiškiamos pretenzijos ir ieškinys nekokybiškai namo stogo remonto darbus atlikusiai UAB „Klairesta“ ir kitiems su stogo remonto darbų atlikimu susijusiems asmenims (projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas), tačiau tai V. B. vadovavimo atsakovei laikotarpiu nebuvo padaryta.
19.4. Apeliantė pabrėžia, kad buvusios Bendrijos pirmininkės R. Č. pirmininkavimo laikotarpiu (nuo 2011-05-09 iki 2019-07-01) jokios pretenzijos netinkamai namo stogo darbus atlikusiai UAB „Klairesta“ ir kitiems su stogo remonto darbų atlikimu susijusiems asmenims (projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas) vėl nebuvo teikiamos, informacija apie netinkamai atliktus namo stogo remonto darbus buvo slepiama nuo namo savininkų. Buvusi atsakovės vadovė R. Č., iš techninio prižiūrėtojo V. K. ir eksperto J. M. išvadų žinodama, kad namo stogui reikia remonto, vengdama teikti ieškinį nekokybiškai namo stogo remonto darbus atlikusiems asmenims, toliau klaidino namo savininkus ir nuteikinėjo juos prieš ieškovus, neva pelėsio neįrengtose pastogėse priežastis yra išardyta ventiliacijos sistema, nors tokios aplinkybės nėra pagrįstos. Šiuo atveju buvusi Bendrijos pirmininkė R. Č. ne tik toliau slėpė nuo namo savininkų, įskaitant ieškovus, informaciją apie netinkamai atliktus namo stogo remonto darbus, tačiau dar ir klaidino, neva dėl atsiradusio pelėsio atsakingi ir jo šalinimo darbus turi atlikti namo pastogių savininkai. Negana to, Įgaliotinių susirinkimo pavedimas Bendrijai, kaip ir 2011 m. kovo mėn. namo techniniame pase – žurnale techninio prižiūrėtojo, tuometinio bendrijos valdybos pirmininko V. B. padarytas įrašas Atsakovei (jos buvusiai vadovei R. Č.) buvo privalomi vykdyti (atsakovės įstatų (2003 m. gegužės mėn. 30 d. redakcija) 57.1 p.), tačiau nebuvo vykdomi.
19.5. Apeliantė nesutinka ir su skundžiamo sprendimo argumentais, jog buvęs Bendrijos pirmininkas V. J. neatliko neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovams atsirado nuostoliai. Pabrėžia, kad 2019-09-14 atsakovės pirmininkui V. J. buvo pateikta ieškovų pretenzija dėl namo stogo remonto. Pirmininkas V. J. atsakydamas į šią pretenziją, nurodė, kad paskelbs pretenziją per visuotinį susirinkimą, tačiau realus svarstymas nebuvo atliekamas. Apeliantės vertinimu, šiuo atveju turėjo būti reiškiamos pretenzijos ir ieškinys nekokybiškai namo stogo remonto darbus atlikusiai UAB „Klairesta“ ir kitiems su stogo remonto darbų atlikimu susijusiems asmenims (projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas), tačiau tai nebuvo padaryta.
19.6. Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių, susijusių su pačių ieškovų netinkamais veiksmais nuardant ventiliacijos sistemos dalis, apeliantė pabrėžia, kad 2005 m. atliekant Neįrengtos pastogės valymo, tvarkymo darbus, vienoje iš 7 Neįrengtos pastogės patalpų dalių 2005 metais buvo atidengtas ir išvalytas vienas horizontalus ventiliacijos kanalas ketvirtojoje laiptinėje, tačiau tais pačiais metais, dar iki 2005 m. rugsėjo 26 d. Bendrijos įgaliotinių susirinkimo vienoje iš 7 Neįrengtos pastogės patalpų dalių atidengtas ir išvalytas vienas horizontalus ventiliacijos kanalas buvo atstatytas. Be to, kad pelėsio neįrengtoje pastogėje atsiradimo priežastys yra netinkamai atlikti namo stogo remonto darbai, patvirtina: 1) Eksperto J. M. 2011 m. Vertinimo akte Nr. 1 nurodytos aplinkybės, kad pelėsio priežastis yra netinkamai atlikti namo stogo darbai, todėl kad pašalinti pelėsį, stogui yra reikalingas remontas; 2) Namo stogo remonto darbų būtinybę 2014 m. taip pat patvirtino ekspertas D. K. Vertinimo aktu Nr. 2. Vertinimo akte Nr. 2 esančios fotonuotraukos ir 2020 m. rugpjūčio mėn. 20 d. antstolės D. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas; 3) 2020 m. birželio mėn. Bendrijos užsakytame J. M. stogo dangos įrengimo įvertinimo akte vėl buvo nustatyta, kad stogo remonto darbai atlikti nekokybiškai, stogo dangos konstrukcija yra pasenusi, susidėvėjusi ir yra netinkama eksploatacijai. Apeliantė pabrėžia, jog jokiame iš byloje esančių ekspertų išvadų nėra matyti, kad dėl pelėsio susidarymo yra konstatuota ieškovų atsakomybė ar atliktų veiksmų priežastinis ryšys.
19.7. Papildomai apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2023-11-07 vykusio teismo posėdžio metu ieškovas prašė apklausti liudytojais išvadas surašiusius ekspertus D. K. ir J. M., tačiau teismas atsisakė tai padaryti. Ekspertai būtų patvirtinę, kad pelėsis atsirado dėl netinkamai atlikto stogo remonto ir kad ventiliacijos sistema nėra išardyta, kas vėl patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neleido ieškovams įrodinėti jų procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, o tai papildomai pagrindžia skundžiamo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą.
19.8. Apeliantė pastebi, kad net jeigu ieškovai turėtų teisę reikšti pretenzijas UAB „Klairesta”, tai tokia ieškovų pretenzija ne tik kad galimai būtų atmesta, nes užsakovas – Bendrija – nereiškė jokių pretenzijų dėl nekokybiškai atliktų darbų, tačiau ieškovų pretenziją galimai paneigtų ir namo stogo remonto darbus užsakiusi Bendrija, ką patvirtino ir Bendrijos atsisakymas nuo ieškinio nekokybiškai Namo stogo remonto darbus atlikusiems asmenims.
19.9. Dėl skaičiuotų nuostolių dydžio apeliantė pažymi, jog ieškovai, reikšdami ieškinį, žalos dydį skaičiuoja kaip negautą nuomą 1 Eur/kv. m. – tai simbolinis, minimalus nuostolių atlyginimo dydis. Tokios negautos pajamos yra realios, nes 1 Eur/kv. m. - tai minimali, simbolinė kaina, mažiau patraukliose Vilniaus miesto vietose patalpos nuomojamos ne mažiau, kaip už 5 Eur/kv. m. Jei pirmosios instancijos teismas padarė niekuo nepagrįstą išvadą, neva toks nuostolių dydis yra per didelis, galėjo jį sumažinti nors ir iki 0,10 Euro centų/kv. m. nuomos kainos. Tačiau tam taip pat nėra pagrindo, kadangi neįrengtos pastogės patalpos sudaro 2 atskirus turto vienetus, kas reiškia, kad nuomos pajamos dar didesnės, nes atskyrus turtinius vienetus galima išnuomoti keliems asmenims, keliems tikslams ir pan. Teikiant ieškinį neįrengtos pastogės patalpas sudarė 4 vienetai, kas tik didina nuomos, o kartu ir prašomų priteisti nuostolių dydį.
Atsiliepimas
20. Atsiliepimu atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
20.1. Nurodo, kad pirmiausia apeliacinis skundas neturi būti nagrinėjamas, kadangi buvo pateiktas praleidus šio skundo padavimo terminą (terminas suėjo 2024-06-10, o skundas buvo pateiktas 2024-06-13). Be to, apeliacinio skundo papildymai bei detalizavimas po apeliacinio skundo termino pateikimo termino suėjimo nėra galimi, todėl 2024-06-28 pateiktas apeliacinis skundas negali būti nagrinėjamas, juo labiau kad jis pateiktas praėjus net 45 dienoms nuo teismo sprendimo priėmimo. Tokios praktikos yra laikomasi ir Vilniaus apygardos teisme.
20.2. Atsakovė pažymi nesutinkanti su apeliacinio skundo argumentais, dėl Bendrijos kaltės dėl pelėsio atsiradimo, dėl ieškovės (ieškovų) deklaruojamų pelėsio atsiradimo priežasčių ieškovams nuosavybės teise priklausančioje neįrengtoje pastogėje, o taip pat ir dėl ieškovų deklaruojamo nuostolio negautų pajamų už neišnuomotas neįrengtos palėpės patalpas forma. Pažymi, kad bylos medžiaga tvirtina, jog Bendrija pelėsį pirmą kartą užfiksavo praėjus net septyneriems metams po stogo rekonstrukcijos darbų atlikimo. Toks ilgas laiko tarpas vis dėlto leidžia abejoti, ar pelėsio atsiradimą nulėmė rangovo darbų rezultatas. Negana to, ventiliacinės sistemos ieškovų neįrengtoje pastogėje išardymo faktas yra užfiksuotas ir ieškovo pateiktame namo techniniame pase-žurnale (pradinio ieškinio priedas Nr. 2), kuriame užfiksuota, jog „Pastato pastogėje esanti ventiliacijos sistema yra išardyta“. 2012 m. liepos mėnesį atliktas įrašas, jog vėdinimo sistema tik dalinai atstatyta. Aplinkybę, jog būtina atstatyti vėdinimo sistemą, užfiksavo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyrius (priedas Nr. 7). Galiausiai ir UAB „Elvora“ surašytame Stogo įvertinimo akte, kurį pasirašė J. M. (pradinio ieškinio priedas Nr. 4), nurodyta, jog vėdinimo kaminai nėra išvesti į stogą, t. y. baigiasi pastogėje, ir tai didina pastogės temperatūrą ir drėgmę, sudaro itin geras sąlygas veistis pelėsiui.
20.3. Nors ieškovai bando ginčyti UAB „Elvora“ Stogo įvertinimo aktą, dėstydami įvairias sąsajas tarp J. M. ir darbus atlikusios UAB „Balkonų renovacija“, tačiau Stogo rekonstrukcijos darbus pagal Rangos sutartį atliko Rangovas, o ne UAB „Balkonų renovacija“. Pastebėtina, jog viso bylos nagrinėjimo metu ieškovai teismui teigė, kad paminėta vėdinimo sistemos problema nėra paminėta D. K. vertinimo akte, tačiau Bendrija nori atkreipti teismo dėmesį, jog D. K. išvadų užsakovai buvo patys ieškovai.
20.4. Bendrijos vertinimu, byloje surinkti įrodymai tvirtina, jog pelėsio atsiradimą neįrengtoje pastogėje nulėmė būtent ventiliacijos kanalų išardymas, o šią išvadą sustiprina ir ta aplinkybė, jog kituose palėpėje esančiuose įrengtuose butuose, kurių stogo konstrukcija yra tokia pati, tačiau kurie yra tinkamai vėdinami ir prižiūrimi, pelėsio nėra (bent jau Bendrija niekada nėra gavusi pretenzijų ir nusiskundimų iš atitinkamų gyventojų). Kitų gyventojų valdomas palėpės plotas sudaro beveik 600 kv. m., t. y. pakankamai reikšmingą plotą. Neįrengtoje pastogėje drėgmė ir šiluma, sudaranti sąlygas pelėsiui atsirasti ir daugintis, turėjo turėti atitinkamą šaltinį, kurio įprastomis sąlygomis (tinkamai veikiant visoms Pastato sistemoms) neturėjo būti. Taigi darytina išvada, jog pelėsio atsiradimo priežastis buvo ieškovų atliktas vėdinimo kanalo išardymas.
20.5. Atsiliepime pabrėžiama ir tai, kad ieškovai, kaip neįrengtos palėpės savininkai bei namo stogo bendraturčiai, galėjo ir turėjo kreiptis tiesiogiai į rangovą, tačiau to nedarė eilę metų. Pažymėtina, jog patys ieškovai įrodinėja, jog Bendrija namo atžvilgiu veikia tik kaip namo administratorius, o ne kaip bendrojo naudojimo objektų savininkas, todėl ieškovai galėjo ir turėjo ginti savo interesus patys kaip neįrengtos pastogės savininkai.
20.6. Kartu pažymima, jog ieškovai neįrodė žalos dydžio. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl jo dydį privaloma įrodyti. Tačiau ieškovai žalos dydį įrodinėja deklaratyviais argumentais, o ieškovų pateikiami įrodymai nepagrindžia žalos dydžio. Ieškovai ieškinyje teigia, jog jie ketino įrengti neįrengtą pastogę kaip vientisą objektą, ją išnuomoti bei gauti nuomos pajamas, tačiau jų negavo. Vis dėlto ieškovų pateikti įrodymai neleidžia daryti išvados apie tokių ketinimų egzistavimą, o ieškovų deklaruojamas žalos dydis yra neįrodytas. Ieškovai neįrodė, jog jie turi leidimą atlikti neįrengtos pastogės įrengimo darbus. Ginčo namas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą (unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini)). Tai reiškia, jog neįrengtos pastogės įrengimo darbai pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą laikomi tvarkomaisiais statybos darbais ar net tvarkomaisiais paveldosaugos darbais. Todėl siekiant atlikti bet kokius statybos darbus name būtina parengti atitinkamą projektą bei jį suderinti su Kultūros paveldo departamentu (vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalis apdailos ir remonto darbai priskiriami statybos darbams). Be to, ieškovai neįrodė negauto pelno dydžio, t. y. nepateikė pačių skelbimų, todėl neįmanoma patikrinti, ar ieškovai parinko analogiškus skelbimus, atitinkančius neįrengtą pastogę. Be to, skelbimai www.aruodas.lt yra netinkami įrodymai, kadangi jie atspindi patalpų savininkų nuomos mokesčio lūkestį, o ne realią rinkos kainą. Ieškovams nepateikus neįrengtos pastogės įrengimo projekto, nėra aišku, kokiai veiklai būtų naudojama neįrengta palėpė. Akivaizdu, kad naudojant patalpas skirtingai veiklai skiriasi ir gaunamų pajamų dydis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).
22. Nagrinėjamoje byloje pateiktu apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tvirtina, jog buvo padarytas esminis procesinės teisės pažeidimas, dėl ko egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Kartu apeliantė itin išsamiai ir detaliai aptaria bylos aplinkybes bei, jos vertinimu, ieškinio tenkinimo pagrindą sudarančius įrodymus. Atsakovė su tokiu vertinimu nesutinka ir papildomai pabrėžia, jog apeliacinis skundas išvis neturi būti nagrinėjamas.
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo
23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsiliepime į apeliacinį skundą dėstomas aplinkybes, pirmiausia pasisako dėl atsakovės argumentų, susijusių su apeliacinio skundo padavimo termino praleidimu bei nepagrįstu skundo apeliacinio skundo keitimu (papildymu) pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, kas, atsakovės vertinimu, sudaro pagrindą atsisakyti nagrinėti apeliacinį skundą.
24. Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teisme 2024 m. birželio 13 d. buvo gautas ieškovės A. B. 2024 m. birželio 10 d. apeliacinis skundas, kuris buvo išsiųstas teismui registruota pašto siunta paskutinę apeliacinio skundo pateikimo dieną (2024-06-10). Tokia situacija, atsižvelgiant į CPK 74 straipsnio 7 dalies nuostatas, įtvirtinančias, jog jeigu skundas, dokumentai ar pinigai įteikti paštui iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, terminas nelaikomas praleistu, nesudaro pagrindo vertinti, jog terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas.
25. Vertinant atsakovės nurodomą CPK 323 straipsnyje įtvirtintą draudimą pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą, pažymėtina, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas 2024 m. birželio 18 d. nutartimi nustatė, jog ieškovės A. B. teismui paduotas apeliacinis skundas yra vos vieno sakinio, faktiškai be turinio, todėl neatitinka apeliaciniams skundams keliamų reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas ieškovei nustatė 7 dienų terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti nuo teismo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, t. y. teismui pateikti procesinį dokumentą, atitinkantį bendruosius ir specialiuosius apeliaciniam skundui keliamus reikalavimus. Teismo nutartis paštu buvo išsiųsta 2024 m. birželio 20 d. Apeliacinis skundas, pašalinus jo trūkumus, pirmosios instancijos teisme gautas 2024 birželio 28 d.
26. CPK 316 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Šiuo atveju apeliacinis skundas buvo pateiktas per 7 dienas nuo teismo nutarties gavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nenagrinėti pateikto apeliacinio skundo.
Dėl procesinės teisės normų pažeidimo
27. Iš pateikto apeliacinio skundo turtinio matyti, jog vienas iš esminių argumentų, yra tas, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, padarė esminį proceso teisės pažeidimą, lėmusį absoliutaus teismo sprendimo pagrindo egzistavimą.
28. Vertinant tokį apeliantės argumentą, pirmiausia pažymėtina tai, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovai atsakove nurodė būtent namo Bendriją, o ne Bendrijos narius. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Bendrijos atsakomybė negalima, nes pastato stogas yra bendroji dalinė namo butų ir kitų patalpų savininkų, o ne bendrijos nuosavybė. Dėl to teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objekto valdymo, naudojimo ir disponavimo priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina (steigia bendriją, sudaro jungtinės veiklos sutartį ar namui skiriamas administratorius). Būtent butų ir kitų patalpų savininkai turi ir atitinkamų pareigų, susijusių su šiuo objektu, pvz., pareigą atlyginti dėl jo trūkumų padarytą žalą. Taigi nagrinėjamu atveju bendrija negali būti atsakomybės, atsirandančios dėl bendrojo naudojimo objekto naudojimo ir priežiūros reikalavimų nevykdymo arba netinkamo vykdymo, subjektas. Todėl nesant nustatytos bendrijos atsakomybės būtinosios sąlygos, jai atsakomybė už ieškovų neįrengtai palėpei padarytą žalą negali būti taikoma ir vien šiuo pagrindu ieškinys buvo atmestas, kaip nepagrįstas.
29. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu visiškai sutinka. Tačiau kartu sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo veiksmai nebuvo procesiškai tinkami CPK 45 straipsnio nuostatų taikymo apimtyje.
30. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo šią civilinę bylą nuo 2020 metų sausio mėnesio, byloje vyko daugiau nei 5 parengiamieji posėdžiai. Ieškovai, kaip matyti iš jų teiktų procesinių dokumentų, atsakove visą laiką nurodė Bendriją, nors ieškinys buvo tikslintas ne vieną kartą, o teismas taip pat buvo nustatęs ir ieškinio trūkumų šalinimo terminą. Tai sudaro pagrindą vertinti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo civilinę bylą net kelerius metus matydamas, jog ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui.
31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo klausimu yra išaiškinęs, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, arba pagal ieškinį turėtų atsakyti ir kitas atsakovas, turi pasiūlyti ieškovui pakeisti pradinį atsakovą tinkamu arba nurodyti antrąjį atsakovą ir paaiškinti netinkamos šalies nepakeitimo tinkama procesines pasekmes. Tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas ar antrojo atsakovo įtraukimas į bylą gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-916/2019; 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-165-1075/2021).
32. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad netgi abstraktus CPK 42 straipsnyje įtvirtintų šalių teisių ir pareigų išaiškinimas yra nepakankamas teismui nustatytos priedermės įgyvendinimas, kada bylą nagrinėjančiam teismui akivaizdu, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. tam asmeniui negali atsirasti pareigos atsakyti pagal ieškovo pareikštą reikalavimą. Kada bylą nagrinėjančiam teismui yra akivaizdu, teismas neturi, apsiribojęs tik abstrakčiu šalių procesinių teisių išaiškinimu, neišsiaiškinęs tikrosios ieškovo valios dėl šalies procesinės padėties nustatymo, tęsti bylos nagrinėjimą pagal reikalavimą, pareikštą netinkamam atsakovui. Tokiu atveju vykdomas beprasmis procesas – gaišinamas teismo ir dalyvaujančių byloje asmenų laikas, eikvojamos lėšos, pažeidžiami proceso koncentracijos, ekonomiškumo bei kooperacijos principai (CPK 7, 8 straipsniai), svarbiausia – nepasiekiami CPK 2 straipsnyje įtvirtinti proceso tikslai. Teismas turi išaiškinti ieškovo teisę pakeisti netinkamą atsakovą ir išaiškinti šalies nepakeitimo procesinius padarinius, ir tiktai ieškovui atsisakius įgyvendinti netinkamos šalies pakeitimo teisę, nagrinėja bylą pagal pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011).
33. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teisme ieškovams nebuvo pasiūlyta netinkamą atsakovę pakeisti tinkamu atsakovu/atsakovais, taip pat nebuvo paaiškintos aplinkybės dėl galimų procesinių padarinių kilimo. Nors atsakovė, kaip matyti iš pateiktų procesinių dokumentų turinio, klausimo dėl netinkamos šalies nereiškė, tačiau tokia aplinkybė nepaneigia pirmosios instancijos teismo pareigos atlikti pirmiau aptartus veiksmus ir informuoti ieškovą/ ieškovus dėl netinkamos proceso šalies pakeitimo tinkama bei išaiškinti galimas tinkamo atsakovo nenurodymo teisines pasekmes. Tokios išvados, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia ir tai, kad ieškovas yra profesionalus teisininkas, kadangi vien bylos šalies išsilavinimas ar profesija, šiam asmeniui byloje dalyvaujant ne kaip atstovui, negali paneigti bylą nagrinėjančio teismo pareigos tinkamai nagrinėti civilinę bylą bei vadovautis CPK nuostatomis dėl netinkamos šalies keitimo tinkama, kurios, kaip minėta pirmiau, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, iš esmės yra imperatyvi teismo pareiga.
34. Papildomai pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į 2020-06-18 pirmosios instancijos teismo parengiamojo posėdžio garso įrašo itin prastą kokybę, taip pat neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pirmojo parengiamojo posėdžio metu būtų atlikęs pirmiau aptartą pareigą dėl informavimo proceso šalies pakeitimo tikslingumą, kadangi iš esmės galima girdėti tik proceso šalių, o ne teismo pasisakymų dalis.
35. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nepasiūlydamas ieškovams netinkamą atsakovę pakeisti tinkamu atsakovu/ atsakovais, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 45 straipsnio reikalavimus, nesilaikė kasacinio teismo suformuotos praktikos ir neįvykdė teismui nustatyto reikalavimo bei pareigų, susijusių su proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir kooperacijos principų laikymosi užtikrinimu. Tokia situacija, nors ir neleidžia pripažinti egzistuojant absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, kadangi skundžiamu sprendimu nebuvo nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, tačiau leidžia pripažinti pirmosios instancijos teismo padarytą procesinės teisės pažeidimą, kurio apeliacinės instancijos teismas pašalinti negali (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
36. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalių ginčo nagrinėjimas nėra įmanomas apeliacinės instancijos teisme, kadangi ieškinio reikalavimų nagrinėjimas, išaiškinant ieškovams teisę bei galimybę dėl netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu, o taip pat jiems nusprendus netinkamą atsakovę pakeisti tinkamais atsakovais, reikštų ieškinio nagrinėjimą visa apimtimi iš naujo apeliacinės instancijos teisme, o tai neatitiktų apeliacijos esmės ir paskirties, be to, šalis, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl pateiktų įrodymų vertinimo (kurių pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino), prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
37. Nutarus pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes šis klausimas turės būti sprendžiamas nagrinėjant bylą iš naujo (CPK 93 straipsnio 5 dalis). (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.