Tauragės apylinkės teismo nutartis

2018-01-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-15-377/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-15-377/2018Nutartis · 2018-01-19Tauragės apylinkės teismas
  2. AN2-90-606/2018Nutartis · 2018-03-29Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-19
Bylos Nr.
II-15-377/2018
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00486-2017-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gražina Gudžiūnienė
Pažeidėjas
R. G.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-15-377/2018Teisminio proceso Nr.4-46-3-00486-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. sausio 19 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Gražina Gudžiūnienė,sekretoriaujant M. B.,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. G.,nukentėjusiam asmeniui J. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. G., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenančios(duomenys neskelbtini), skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85ANN-129144628-17, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas R. Š. 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85ANN-129144628-17, R. G. pripažino kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ank ) 488 straipsnio 1 dalyje ir skyrė jai 20 Eur dydžio baudą.

R. G. nuobauda buvo paskirta už tai, kad 2017 m. lapkričio 9 d., nuo 22.00 val. iš jos buto adresu(duomenys neskelbtini), nakties metu sklido triukšmas, tai yra, girdisi šuns lojimas, vaiko šauksmai, vaikas bėgioja, taip trikdydamas aplinkinių kaimynų ramybę ir poilsį. R. G. neužtikrina, kad jos sūnus H. V., gimęs 2015 m. sausio 13 d., netrikdytų kaimynų poilsio.

Nesutikdama su jai paskirta nuobauda, R. G. parašo panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimą ir prašo bylą jos atžvilgiu nutraukti, nesant jos veiksmuose administarcinio nusižengimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties.

Šalies argumentai

Skunde R. G. nurodė, kad nubausta nepagrįstai. Nutarime nurodė, kad policijos pareigūnai, tirdami įvykį, triukšmo, sklindančios iš jos buto, neužfiksavo. Policijos pareigūnai bendravo su namo kaimynais, viena iš kurių V. V. patvirtino, kad jokio triukšmo iš jų buto negirdinti, kito buto gyventoja R. N. paaiškino, kad iš buto Nr. 5 kiekvieną savaitgalį girdinti vaiko verksmą, loja šuo, švenčiama. Nurodė, kad toks liudytojos R. N. liudijimas turi būti pripažintas niekiniu, nes minėta liudytoja nepilnametė, apklausiant ją turėjo dalyvauti nepilnametės tėvai. Pasikalbėjus su nepilnametės tėvais, jie jokių pretenzijų dėl triukšmo bute nekėlė. Taip pat nesutinka su tarnybiniame pranešime nurodyta aplinkybe, kad jų vaikas po butą bėgioja iki 23.00 val. - 24.00 val., šokinėja nuo lovos, loja šuo, girdisi vaiko triukšmas. Minėtos aplinkybės dėl šuns lojimo nebuvo nurodytos nei J. P. pareiškime policijai. Pareigūnė, surašydama protokolą, minėtų aplinkybių nesiaiškino ir netikslino. Gavusi nuobaudą dėl vaiko keliamo triukšmo, ji kalbėjosi su namo kaimynais, nei vienas nesiskundė dėl triukšmo iš jos buto. Mano, kad tokie veiksmai, kaip judėjimas po butą, nelaikytini keliantys triukšmą, tai yra kiekvieno gyventojo teisė. Dėl visų šių motyvų prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti (b. l. 3-4).

Atsiliepimas

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, todėl mano, kad paskirta nuobauda yra pagrįsta ir teisėta. Prašo skundo netenkinti (b.l. 15).

R. G. posėdžio metu skundą palaikė. Papildomai parodė, kad 2017 m. lapkričio 9 d. jos namuose niekas nevyko, vaikas nekėlė tokio triukšmo, kad trikdytų kaimynų ramų gyvenimą. Vaikas tik trejų metų, sveria 14 kg., jis negriauna sienų, nei trankosi žaislais, auga ir gyvena normalų vaikišką gyvenimą, jie nekelia balių, kokių nors vakarėlių, garsiai nesiklauso muzikos. Stengiasi vaiką guldyti apie 22 val., tik savaitgaliais poilsio laiko neriboja, leidžia nueiti miegoti vėliau, nori su vaiku ilgiau pabendraut, pažaisti. Turi šuniuką, tačiau jis ištisai neloja. Kaimynė buvo atėjusi keletą kartų dėl neva keliamo triukšmo. Jie gyvena žemesniame aukšte, kalbėjosi dėl triukšmo. Pripažįsta, kad jos vaikas yra aktyvus, nėra ramaus būdo, būna, kad eina miegoti ir po 22.00 val., ir po 24.00 val., tačiau triukšmo nekelia. Su kaimyne sutarė, kad savaitgaliais galės su vaiku ilgiau pabendrauti ir iki 22.30 val. Prašo skundą tenkinti.

Nukentėjusioji J. P. teisme parodė, kad dėl kaimynų keliamo triukšmo policijos nekvietė, tik rašė prašymą policijai. Prieš tai tris kartus ėjo pas kaimynę, du kartus ėjo 23.30 val., o vieną kartą 00.30 val. Kai eilinį kartą nuėjo pas kaimynus, jie paaiškino, kad jų vaikas judrus, nori palakstyti, nors buvo 23.30 val., pasakė ,,kad vaiko prie lovos neprirakins, kvieskite policiją‘‘. Ji tą vakarą, tai yra lapkričio 9 d., policijos nekvietė, dar laukė kelis vakarus, tik ketvirtadienį, tai yra, lapkričio 13 d., parašė pareiškimą policijai. P. K. pas kaimynus buvo dar du vaikai, dar 23.00 val. vaikai nemiegojo, girdėjosi gaudynės po visą butą, vyras ėjo prašyti ramybės. Ji nori su kaimynais sugyventi, pati eina pas kaimynus prašyti ramybės. Šiuo metu su kaimyne sutarė, kad nuo 22.30 val. būtų ramybė. Ji nori, kad po 22.00 val. galėtų ramiai ilsėti, nes šeima yra dirbanti, be to, turi mokyklinio amžiaus vaiką. R. G. pati iš dalies pripažįsta dėl vaiko keliamo triukšmo, ji mano, kad jos vaikas aktyvus ir gali lakstyti po butą ir po 22.00 val. Prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, patvirtinto 2016-06-25 įsakymu Nr. XII-1869, įsigaliojusiam nuo 2017-01-01, (toliau ANK) 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai teismo įvertinami pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

(duomenys neskelbtini) straipsnis numato atsakomybę už viešosios rimties trikdymą. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo 20 iki 80 eurų.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis. Tačiau viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas, remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N438-3973/2011, N575-406/2012). Asmens veiką kvalifikuojant pagal (duomenys neskelbtini) str. pakanka įrodyti, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis.

Administracinėn atsakomybėn patraukta R. G. iš esmės ginčija pažeidimo faktą bei institucijos atliktą įrodymų vertinimą. Ji nurodo, kad pažeidimo nepadarė, o tai patvirtina ir byloje pateiktas 2017 m. lapkričio 14 d. Tauragės AVPK tyrėjos A. S. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad pareigūnės apklausta gyventoja iš 6 buto V. V. nepatvirtino fakto, kad 5 bute triukšmaujama, o apklausta 7 buto gyventoja R. N. yra nepilnametė, ją apklausiant buvo pažeistas įstatymas, nedalyvavo jos tėvai, todėl jos parodymai yra niekiniai.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2017 m. lapkričio 13 d. Tauragės AVPK gautas J. P. prašymas padėti paaiškinti kaimynams, gyvenantiems virš jos buto, adresu (duomenys neskelbtini) gyvenimo daugiabutyje taisykles, trūkumus ir privalumus, nes po 23.00 val. – 24.00 val. bėgioja vaikas, šokinėja nuo lovos, kai nakties metu visame name tylu, garsas iš kaimynų jų buto darosi nepakeliamas ( b.l. 8).

Pažeidėja R. G. rašydama paaiškinimą nurodė, kad ji augina sūnų H. V., gim. 2015 m. sausio 13 d., kuris migdomas apie 22.00 val. Būna, kad sūnus migdomas savaitgaliais ir vėliau, nes jam neina užmigti labai anksti. Ji ne kartą kalbėjosi su kaimyne iš buto Nr. 3, tačiau ji nesuprantanti kaip kaimynai nesupranta, jog jos sūnus mažametis, ir kad jam galima bėgioti ir žaisti, nes vaikas yra aktyvus ( b.l. 10).

Nors teismo posėdžio metu ir skunde R. G. savo kaltės nepripažino, teigė, kad ji pažeidimo nepadarė, niekieno rimties netrikdė, kad kiti kaimynai dėl jos vaiko jokių nusiskundimų neturi, prisipažino, kad savaitgaliais leidžia vaikui pažaisti ir ilgiau, tai yra po 22.00 val., neriboja jo laiko, kartais pabėgioja po kambarį, šokinėja iš džiaugsmo, tai yra normalu ( b.l. 22-24).

Kaip jau minėta, dėl J. P. prašymo Tauragės AVPK buvo pradėta administracinė teisena, apklausti keli namo kaimynai. Tai patvirtina 2017 m. lapkričio 14 d. Tauragės AVPK tyrėjos A. S. tarnybinis pranešimas ( b.l. 9). Tačiau minėtu tarnybiniu pranešimu teismas šioje byloje nesiremia, nes pareigūnai patys betarpiškai triukšmo negirdėjo, o tarnybiniame pranešime nurodyta gyventoja iš 6 buto V. V. nepatvirtino fakto, kad 5 bute triukšmaujama, kai tuo tarpu apklausta 7 buto gyventoja R. N., kuri, kaip patvirtino R. G., yra nepilnametė, nurodė, kad minėtame bute, ypatingai savaitgaliais, kaimynai triukšmauja. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad ir nepilnametis, galintis pagal savo fizinę ir psichologinę brandą formuoti nuomonę, turi teisę išsakyti jam žinomus faktus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. G. tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nuo pat pradžių buvo nuoširdžiai įsitikinusi, kad jos vaiko keliamas triukšmas nėra viešosios rimties trikdymas. Jos paaiškinimai, kad vaikui tik trys metai, jis sveria apie 14 kg, dėl jos vaiko jokių nusiskundimų neturi ir (duomenys neskelbtini) kolektyvas, ir tokio svorio ir tokio amžiaus vaikas negali trikdyti kaimynų poilsio, laikytini nepagrįstais, ypač atsižvelgiant į tai, kad pati pripažįsta, kad vakaro ( nuo 18 val. iki 22 val.), ir nakties (nuo 22 val. iki 6 val.) metu gyvenamosiose patalpose triukšmauti negalima. Iš byloje esančių duomenų - R. G. rašytinio paaiškinimo, pažeidėjos bei nukentėjusiosios paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad R. G. neneigė, kad jos vaikas yra aktyvus, kartais palaksto, pašokinėja, kad kaimynai tris kartus dėl keliamo triukšmo kreipėsi į juos jau po 22.00 val., ir kad pati R. G. nurodžiusi, kad vaiko ,,ji neprirakins prie lovos‘‘, dėl triukšmo kaimynai gali kviesti policiją. Vadinasi, ir vieną kartą kaimynų paprašyta netriukšmauti po 22.00 val., R. G. nereagavo, piktybiškai siūlė kaimynams kviesti policiją, kas teismo vertinama kaip R. G. veiksmuose esant tyčia daryti pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 1 d. Ji posėdžio metu neneigė, kad su kaimynais šiuo metu sutarė, kad triukšmo nebus nuo 22.30 val. Nukentėjusioji J. P. patvirtino, kad šiuo metu pakankamai ramu, kad ji su kaimynais nenorinti konfliktuoti. Vadinasi, tik J. P. parašius pareiškimą policijoje, R. G. pripažinus trikdžiusią aplinkinių kaimynų ramybę, triukšmas liovėsi.

Skunde bei teisme R. G. taip pat nurodė, jog atvykę pareigūnai neapklausė dar kartą J. P., kitų kaimynų, o apklausta kaimynė V. V. parodė, kad jokio triukšmo iš 5 buto negirdinti, o R. N. tėvai jiems taip pat jokių priekaištų dėl triukšmo neturintys. Tačiau teismas pažymi, kad pareigūnai dėl tokio pažeidimo neturi pareigos apklausti kitus kaimynus (nors tai padaryta buvo), kadangi šiuo atveju pareigūnams pakako J. P. pareiškimo. Todėl R. G. teiginiai, kad kiti namo gyventojai niekada nesiskundžia dėl jos vaiko keliamų garsų ir jokio triukšmo negirdintys, įvertinus juos administracinių teisės pažeidimų protokole suformuluotų kaltinimų aspektu, nelaikytini paneigiančiu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu priimto nutarimo pagrįstumą. Šiuo atveju teisės pažeidimui konstatuoti užtenka nustatyti, kad triukšmas po 22.00 val. trikdė viešąją rimtį bent vieno asmens atžvilgiu (Panevėžio apygardos teismo nutartis, Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-133-185/2017). Taip pat pažymėtina, kad asmuo, kuris nesijaustų kaltas padaręs tam tikrą nusižengimą, neturėtų jokio pagrindo tartis su kaimyne dėl triukšmo iš buto ir po 22.00 val.(nors pagal (duomenys neskelbtini) str., - kiti triukšmą keliantys veiksmai vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu gyvenamosiose patalpose, jau negalimi. Šis R. G. poelgis vertinamas kartu su jos duotu paaiškinimu, kad jos vaikas yra mažametis, kad jis bėgioja ir žaidžia, nes yra labai aktyvus, galvodama, jog tą galima daryti ir po 22.00 val., kas įrodo, jog tokiais garsais po jos butu gyvenantiems kaimynams buvo trikdoma ramybė ir neleidžiama ilsėtis. Nukentėjusioji, jos sutuoktinis yra dirbantys asmenys, augina mokyklinio amžiaus sūnų, todėl natūralu, kad prieš darbo dieną jie turi teisę į poilsį ir sveikatos apsaugos užtikrinimą. Virš jų buto sklindantys bildesiai bei garsai, ypatingai kai jie padaromi po 22.00 val., trikdo viešąją rimtį. Tuo labiau, kad kaimynė geranoriškai kelis kartus perspėjo bei tarėsi nusiraminti ir netriukšmauti po 22.00 val.

Visos išdėstytos aplinkybės teismui pagrįstai leido pripažinti R. G. kalta padarius šį administracinį nusižengimą. Byloje pateikta charakteristika ( b.l. 18) iš (duomenys neskelbtini) apie mažamečio H. V. elgesį darželyje bei pažyma ( b.l. 17) iš Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus apie tai, jog R. G. ir O. V. šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b.l. 17-18), nėra pagrindas netaikyti R. G. administracinės atsakomybės. Būtent R. G. kaip asmenį charakterizuojantys duomenys įvertinti skiriant jai administracinę nuobaudą, kuri paskirta ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali nuobauda.

R. G. skunde nurodo, kad leistiną triukšmo lygį daugiabučiuose namuose reglamentuojančios Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ nenumato reikalavimo užtikrinti absoliučią tylą: gyvenamųjų pastatų (namų) gyvenamosiose patalpose nuo 18-22 val. (vakaro metu) leidžia didesnį triukšmo lygį nei nakties metu iki 40 decibelų (ekvivalentinis) ir 50 decibelų (maksimalus). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ši higienos norma netaikoma paties fizinio, juridinio asmens ar filialo keliamo ir jį veikiančio triukšmo, žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo, triukšmo darbo vietose ir transporto priemonių viduje esančio triukšmo, buitinių įrenginių (prietaisų) keliamo triukšmo vertinimo atvejais. Teismas konstatuoja, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis Daugiabučio namo gyventojų vidaus tvarkos taisyklėse numatytų reikalavimų. Visų gyventojų veikla bei elgesys kieme, laiptinėje, lifte, rūsyje ir bute neturi trikdyti kitų gyventojų viešosios rimties ar kitaip pažeisti jų teisių.

Administracinio nusižengimo protokole bei nutarime, kaltinime nurodyta, kad R. G. padarė administracinės teisės nusižengimą, numatytą ANK 48 str., tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ji padarė nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 1 d., todėl ši aplinkybė tikslintina ( ANK 635 str. 3 d.). Be to, kaltinime taip pat nurodyta, kad iš R. G. buto ,,girdisi šuns lojimas‘‘. Tačiau nei bylos medžiaga, nei nagrinėjant skundą teisme nebuvo nustatyta, kad ,,šuns lojimas‘‘ trikdytų viešąją tvarką. R. G. pati nurodė, kad turi šuniuką, kuris retkarčiais suloja, tačiau triukšmo nekelia. Nukentėjusioji J. P. dėl šuns lojimo taip pat jokių pretenzijų nepareiškė. Todėl minėta aplinkybė iš kaltinimo šalintina ( ANK 635 str. 3 d.).

Už padarytą nusižengimą R. G. paskirta minimali nuobauda, numatyta (duomenys neskelbtini) str. 1 d. sankcijoje. Skirta administracinė nuobauda nėra aiškiai per griežta, ji atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsižvelgus į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Administracinės nuobaudos skyrimo tvarka ir terminai nepažeisti, padaryta veika teisingai kvalifikuota, administracinė nuobauda paskirta pagrįstai, todėl R. G. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. G. skundą atmesti.

Palikti nepakeistą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85ANN-129144628-17.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Gražina Gudžiūnienė