- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-07
- Bylos Nr.
- 2-1120-241/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00928-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Suinteresuotas asmuo
- E. Z.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Stamita“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Airema“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens E. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-279-480/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stamita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Airema“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi UAB „Airema“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, nustatytas ne ilgesnis kaip 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminas UAB „Airemas“ vadovui perduoti administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus; nutartis įsiteisėjo 2014 m. lapkričio 24 d.Pareiškėjas BUAB „Airema“ bankroto administratorės UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ įgalioto asmuo A. V. kreipėsi į teismą prašydamas apriboti buvusiai BUAB „Airema“ vadovei E. Z. 5 metų laikotarpiui teisę eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas. Nurodė, kad vykdydama bankroto procedūrą, bankroto administratorė nustatė, jog įmonės vieninteliu akcininku ir vadovu nuo 2013 m. liepos 9 d. buvo T. Ž., jį administratorė įpareigojo perduoti administratorei visą įmonės turtą pagal balansą, sudarytą 2014 m. lapkričio 25 d., ir visus įmonės dokumentus. Su T. Ž. susisiekti nepavyko, turtas ir dokumentai administratorei nebuvo perduoti, nors teismo nutartis buvo perduota priverstinai vykdyti antstoliui. Siekdama nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų struktūrą bei įmonės dokumentų buvimo vietą, administratorė 2015 m. sausio 21 d. raštu kreipėsi į buvusią įmonės vienintelę akcininkę ir vadovę E. Z. su prašymu pateikti įmonės finansines ataskaitas, buhalterinių ir kitų dokumentų perdavimo–perėmimo aktus, įmonės akcijų perleidimo dokumentus. Suinteresuotas asmuo E. Z. į administratorės prašymą neatsiliepė, su administratore nesusisiekė. Pagal įmonės 2013 m. liepos 9 d. akcininkų sąrašo įrašus E. Z. 2013 m. birželio 12 d. perleido 100 vnt. įmonės akcijų T. Ž.. 2013 m. liepos 1 d. vienintelio akcininko sprendimu T. Ž. atleido E. Z. iš įmonės direktorės pareigų nuo 2013 m. liepos 9 d. ir nuo šios datos save paskyrė įmonės direktoriumi. Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-823-230/2016 iš dalies tenkino bankroto administratorės ieškinį ir pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2013 m. birželio 12 d. E. Z. ir T. Ž. sudarytą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, priteisė iš E. Z. ieškovei BUAB „Airema“ 66 263,61 Eur žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Dėl šių aplinkybių, administratorės nuomone, yra pagrindas E. Z. taikyti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 14 dalyje numatytus apribojimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino – 5 metų laikotarpiui apribojo buvusios BUAB „Airema“ vadovės E. Z. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.Teismas nustatė, kad UAB „Airema“ vadove nuo 2011 m. gegužės 9 d. iki 2013 m. liepos 8 d., taip pat akcininke nuo 2007 m. vasario 13 d. iki 2013 m. liepos 11 d. buvo E. Z.. Įmonės vadovu nuo 2013 m. liepos 9 d. ir akcininku nuo 2013 m. liepos 11 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo T. Ž.. T. Ž. ir E. Z. 2013 m. birželio 12 d. pasirašė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria E. Z. perleido T. Ž. 100 vnt. nematerialiųjų UAB „Airema“ akcijų. Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-823-230/2016 iš dalies tenkino bankroto administratoriaus ieškinį ir pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2013 m. birželio 12 d. E. Z. ir T. Ž. sudarytą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, priteisė iš atsakovės E. Z. ieškovei BUAB „Airema“ 66.263,61 Eur žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Minėtas Kauno apygardos teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Teismas sprendime konstatavo, kad akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo tariamasis sandoris ir iš esmės juo buvo siekiama neteisėtų veiksmų; šalys tik siekė sudaryti vaizdą, kad yra sudaryta akcijų perleidimo sutartis, tačiau tik tam, kad būtų sukurtas fiktyvus pagrindas nuslėpti įmonės tikrąją finansinę padėtį ir išvengti įmonės savininko bei direktoriaus pareigų, įtvirtintų teisės aktuose, ir atsakomybės prieš kreditorius; akcijų įgijėjas T. Ž. realiai nesiekė ir faktiškai neįgijo įmonės savininko teisių ir pareigų pagal ginčijamą sutartį, o akcijų perleidimas nebuvo įvykęs. Nesąžiningi atsakovų E. Z. ir T. Ž. veiksmai neabejotinai prieštarauja gerai moralei ir viešajai tvarkai. Taip pat teismas konstatavo, kad būtent dėl įmonės vadovės E. Z. atsakomybės neišsaugoti įmonės turtas ir dokumentai, išskyrus tuos, kurie administratorei buvo prieinami iš išorinių šaltinių, t. y. 2011 metų įmonės balansas bei patvirtinti kreditorių reikalavimai. Teismas konstatavo, jog nustačius atsakovės E. Z. neteisėtus veiksmus, jos kaltė preziumuojama. Šios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjamos.Teismas, atsižvelgdamas į administratorės įgalioto asmens prašymą, sprendė, kad BUAB „Airema“ vadovė iki šiol neperdavė administratorei įmonės finansinės atskaitomybės bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai, dokumentų ir turto, todėl administratorė negali atlikti ĮBĮ jai nustatytų pareigų. ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatyta teismo teisė taikyti šias įstatymo numatytas sankcijas tiesiogiai siejama su bankroto proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais, nes greitas turto perdavimas bankrutuojančios įmonės administratoriaus žinion užtikrina efektyvią kreditorių interesų apsaugą. Suinteresuotas asmuo E. Z. neperdavė administratorei bendrovės turto bei dokumentų, tokiais tyčiniais jos veiksmais, kai po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo ji neperdavė bankroto administratoriui turto ir dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją, buvo ir yra trukdoma administratoriui vykdyti bankroto procedūrą, tokie vadovės veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Suinteresuotam asmeniui nepateikus įrodymų, pagrindžiančių objektyvias negalėjimo perduoti administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus, priežastis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis), teismas sprendė, kad bankroto administratorės įgalioto asmens prašymas tenkintinas – buvusiai BUAB „Airema“ vadovei E. Z. apribotina teisė 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
III. Atskirojo skundo argumentai
Suinteresuotas asmuo E. Z. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Suinteresuotas asmuo niekada nėra gavęs jokio prašymo dėl BUAB „Airema“ dokumentų perdavimo bankroto administratorei. Tokių dokumentų ar įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad bankroto administratorius įteikė tokį prašymą E. Z. nėra nei po bankroto bylos UAB ‚Airema“ iškėlimo, nei po sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2S-2302-260/2016, kuria akcijų pirkimo-pardavimo sutartis pripažinta niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad suinteresuoto asmens veiksmai, kuriais jis neperdavė reikalaujamų dokumentų, yra tyčiniai.Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, bankroto administratorė 2014 m. sausio 21 d. E. Z. siuntė pranešimą „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo“ adresu: Lauko g. 7-54, Alytus, tačiau Lietuvos pašto žyma patvirtina, kad šis laiškas buvo grąžintas, jo neįteikus gavėjui. Tuo tarpu procesiniai dokumentai patvirtina, kad suinteresuotas asmuo gyvena adresu: Vilties g. 38-27, Alytus. Todėl E. Z. veiksmų negalima laikyti ir pripažinti trukdančiais vykdyti bankroto procesą.Kadangi E. Z. aplaidumas yra nedidelio laipsnio, teismo pritaikyta maksimali sankcija, t. y. apribojimas 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, yra neproporcinga suinteresuoto asmens aplaidumo laipsniui.Taikytas apribojimas suinteresuotam asmeniui daro tiesioginę įtaką jo tiek profesiniam, tiek asmeniniam gyvenimui. Teismas taikydamas maksimalią 5 metų sankciją privalėjo ne formaliai, bet nuosekliai nustatyti ir įvertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su įmonės vadovės neveikimu ir tokio elgesio priežastimis. Tik įvertinus visą vadovės elgesį ir aplinkybes, nustačius, kad suinteresuoto asmens aplaidumas, nesąžiningumas ir kompetencijos nebuvimas yra didelio laipsnio, tik tokiu atveju teismas galėjo taikyti griežčiausią sankciją 5 metų laikotarpiui. E. Z. asmeniškai niekada nėra gavusi jokio prašymo dėl dokumentų pateikimo bankroto administratorei. Todėl tokio suinteresuoto asmens neveikimo negalima laikyti tyčiniu trukdymu atlikti bankroto procedūras, o paskirtas apribojimas 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu turėtų būti sutrumpintas iki minimalaus 3 metų apribojimo termino.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria buvusiai BUAB „Airema“ vadovei apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalimi, teismas savo iniciatyva, administratoriaus arba įmonės kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, nustatęs bent vieną iš neteisėto neveikimo ar neteisėtų veiksmų atvejų: 1) buvęs vadovas, privalėdamas pagal įstatymą, nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo arba pavėlavo jį pateikti per šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, 2) po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, 3) vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją, 4) kitaip trukdė vykdyti bankroto procedūras. Nurodytoje teisės normoje numatyta galimybė taikyti griežtesnę sankciją – teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimą už analogišką pažeidimą, kaip ir numatytą ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje, t. y. po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo turto ir (ar) dokumentų neperdavimą.ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta teisės norma yra prevencinio pobūdžio, ja siekiama dvejopo tikslo: pirma, įspėti įmonės vadovą, kad jis tinkamai vykdytų ĮBĮ jam nustatytas pareigas dėl bankroto bylos iškėlimo laiku ir bankroto proceso metu; antra, pašalinti iš verslo rinkos asmenis, kurie, vadovaudami verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo taisyklių ir dėl to viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų, t. y. šia norma siekiama apsaugoti viešuosius ir privačius asmenis nuo nesąžiningų vadovų, nevykdančių imperatyviųjų įstatymo reikalavimų.ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatytos sankcijos bankrutuojančios įmonės vadovui taikymas galimas tik tuomet, jeigu nustatomas akivaizdus įmonės vadovo aplaidumas (nerūpestingumas) einant savo pareigas ar sąmoningas jų netinkamas vykdymas, materializavęsis įmonės veikimu ne pagal įstatymus arba bona fide (liet. nuoširdžiai, sąžiningai) bei rūpestingumo reikalavimų nesilaikymu įmonės kreditorių atžvilgiu, ar (ir) vadovo nebendradarbiavimas su bankroto administratoriumi, kuris pasireiškia tiek tyčiniu įmonės turto ar (ir) dokumentų neperdavimu, tiek nurodytų veiksmų neatlikimu dėl to, kad jie buvo prarasti ar nesudaryti dėl netinkamo įmonės valdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-974/2014; 2015 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-514-180/2015). Sprendžiant ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatytos sankcijos taikymo klausimus privalu išlaikyti pusiausvyrą tarp poreikio užtikrinti atsakingo valdymo standartų laikymąsi ir verslo (ūkinės-komercinės veiklos) laisvės ribojimo, t. y. nepažeisti proporcingumo principo imperatyvų.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, skundžiama nutartimi konstatavo, kad suinteresuotas asmuo E. Z. neperdavė administratorei įmonės turto bei dokumentų, tokiais tyčiniais jos veiksmais, kai po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo ji neperdavė bankroto administratorei turto ir dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją, buvo ir yra trukdoma administratorei vykdyti bankroto procedūrą, tokie vadovės veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams.Apeliantė savo nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia iš esmės tik teigdama, kad teismas netinkamai vertino suinteresuoto asmens veiksmus, nes ji niekada nėra gavusi jokio prašymo dėl BUAB „Airema“ dokumentų perdavimo bankroto administratorei. Tai, apeliantės vertinimu, patvirtina 2014 m. sausio 21 d. siųstas pranešimas „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo“ ne jos dabartiniu gyvenamosios vietos adresu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliantės argumentu.Nors apeliantei nebuvo įteiktas bankroto administratorės 2014 m. sausio 21 d. siųstas pranešimas, tačiau jai pareigą pateikti reikalingus įmonės dokumentus numato ĮBĮ 7 straipsnio 1 punktas, kuriame, be kita ko, yra nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Be to, Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-823-230/2016, kuriuo buvo pripažinta niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2013 m. birželio 12 d. E. tarp Z. ir T. Ž. sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, šią įmonės vadovo pareigą taip pat buvo pabrėžęs. Apeliantė neneigia, kad jai buvo žinoma apie šį sprendimą, tačiau net ir po šio sprendimo įsiteisėjimo ji minėtos pareigos neįvykdė iki bankroto administratorės įgalioto asmens prašymo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, taip pat ir apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta jokių duomenų apie jos ketinimą perduoti bankroto administratorei visus reikalingus dokumentus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl apeliantės vengimo vykdyti Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartyje, kuria buvo iškelta UAB „Airema“ bankroto byla, nurodytą įstatyme numatytą pareigą perduoti administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus įmonės dokumentus. Byloje teismo atlikto apeliantės neteisėtumų veiksmų vertinimo ir teismo nustatyto teisių apribojimo termino nepaneigia atskirojo skundo argumentai ir nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo spręsti apie tokio termino sutrumpinimą. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam klausimo dėl teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, jog buvusi BUAB „Airema“ akcininkė ir vadovė E. Z. neperdavė bankroto administratorei įmonės turto bei dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją, tokiais tyčiniais veiksmais buvo ir yra trukdoma administratorei vykdyti bankroto procedūras. Nekonstatavus materialiosios teisės ir proceso teisės normų taikymo pažeidimo, pirmosios instancijos teismo nutartis pripažintina pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnis). Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį nepakeistą.