Kauno apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės BUAB „Airema“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, įgaliotai atstovei V. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Airema“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, ieškinį atsakovams E. Z., T. Ž. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė BUAB „Airema“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, patikslintame ieškinyje teismo prašo: 1) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2013-06-12 E. Z. ir T. Ž. sudarytą akcijų pirkimo–pardavimo sandorį; 2) priteisti iš atsakovės E. Z. BUAB „Airema“ naudai 159 460 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškinyje nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2014-11-13 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Airema“. Pagal Juridinių asmenų registro išrašo duomenis UAB „Airema“ vieninteliu akcininku ir vadovu nuo 2013-07-09 buvo T. Ž.. Vykdydamas įmonės bankroto procedūrą, administratorius įpareigojo T. Ž. perduoti administratoriui visą įmonės turtą pagal balansą, sudarytą 2014-11-25 duomenimis, ir visus įmonės dokumentus, tačiau susisiekti su T. Ž. administratoriui nepavyko, turtas ir dokumentai administratoriui nebuvo perduoti. Siekdamas nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų struktūrą bei įmonės dokumentų buvimo vietą, administratorius 2015-01-21 raštu kreipėsi į buvusią įmonės vienintelę akcininkę ir vadovę E. Z. su prašymu pateikti įmonės finansines ataskaitas, buhalterinių ir kitų dokumentų perdavimo–perėmimo aktus, įmonės akcijų perleidimo dokumentus. Atsakovė E. Z. į administratoriaus prašymą neatsiliepė, su administratoriumi nesusisiekė. Pagal įmonės 2013-07-09 akcininkų sąrašo įrašus E. Z. 2013-06-12 perleido 100 vnt. įmonės akcijų T. Ž.. 2013-07-01 vienintelio akcininko sprendimu T. Ž. atleido E. Z. iš įmonės direktoriaus pareigų nuo 2013-07-09 ir nuo šios datos paskyrė įmonės direktoriumi save. 2013-06-12 sudarytas akcijų perleidimo sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei bei yra tariamasis, todėl pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Akcijų perleidimo sandoris buvo sudarytas tuo metu, kai įmonė jau faktiškai nevykdė veiklos. Paskutinė Juridinių asmenų registre viešai paskelbta įmonės finansinė atskaitomybė yra už 2011 metus. Įmonė 2012 metų finansinės atskaitomybės jau nesudarė, taip pat nesudaryta finansinė atskaitomybė nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Įmonės turėtų banko sąskaitų išrašai rodo, kad 2013 m. birželio-liepos mėn. įmonė vykdė tik atsiskaitymus su vienu kreditoriumi (UAB „CL Logistics“) ir iš dalies atsiskaitė su įmonės darbuotojais, taip pat mokesčių administratoriais. Nuo 2013 m. liepos mėn. įmonės ūkinė komercinė veikla buvo nutraukta. Antstolė A. K. 2013-10-17 išieškojimo negalimumo aktu konstatavo, kad T. Ž. yra paaiškinęs, jog E. Z. jam pasiūlė persiregistruoti įmonę savo vardu, jokio turto ir dokumentų neperdavė, ką pasirašė, neskaitęs, kur yra įmonės turtas, nežino. Realiai T. Ž. įmonės akcijų nepirko, o jam buvo sumokėta. Visos šios faktinės aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad akcijų perleidimo sandoriu nebuvo siekiama tokiam sandoriui būdingų tikslų: akcijų įgijėjas T. Ž. nesiekė vystyti verslo, atgaivinti įmonės veiklą, išsaugoti darbo vietas ir pan. Šiuo tariamuoju sandoriu E. Z. siekė perkelti atsakomybę kitam asmeniui, o T. Ž. siekė tik gauti lėšų už šį fiktyvų sandorį. Jau 2012 m. įmonės turtas buvo areštuotas kelis kartus, 2013 m. buvo masiškai atleidinėjami darbuotojai, o T. Ž. perėmus įmonę darbuotojų faktiškai neliko. Akcijos buvo fiktyviai perleistos gyvenamosios vietos ir verslo patirties neturinčiam asmeniui, kuris yra atsakovės brolio žmonos brolis. Kadangi įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai yra tenkinami iš įmonės turto ir turtinių teisių, E. Z. o nei turto, nei dokumentais patvirtintos informacijos apie įmonės turtines teises administratoriui nėra perdavusi, administratorius neturi galimybių tinkamai vykdyti bankroto procedūras ir bent iš dalies patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Pagal įmonės viešai prieinamos 2011 m. finansinės atskaitomybės duomenis administratoriui neperduota tuo metu turėto įmonės turto ir turtinių teisių bendrai 550 584 Lt (159 460 Eur) sumai, šia suma yra grindžiamas įmonės kreditoriams padarytos žalos dydis. E. Z., veikdama nesąžiningai, pažeisdama fiduciarines pareigas įmonei ir jos kreditoriams bei pažeisdama įstatymines nuostatas, nuslėpė įmonės turtą nuo kreditorių. Visa veiksmų seka rodo jos tikslingą veikimą prieš įmonės ir jos kreditorių interesus. Todėl tokie E. Z. veiksmai laikytini neteisėtu veikimu prieš įmonės ir jos kreditorių interesus, lėmusiu žalos įmonės kreditoriams padarymą.

Atsakovė E. Z. atsiliepime į ieškovės ieškinį prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodo, jog nuo 2011-12-31 iki 2013-07-11 ji buvo vienintelė UAB „Airema“ akcininkė ir direktorė. Kadangi šis verslas jai nelabai patiko, todėl nusprendė jį parduoti. Pas ją kreipėsi atsakovas T. Ž., kuris buvo pristatytas kaip verslo patirtį turintis asmuo, ketinantis toliau plėtoti pradėtą statybų verslą. 2013-06-12 buvo sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ji visas savo turėtas UAB „Airema“ akcijas pardavė atsakovui T. Ž.. Įmonės sunkesnė padėtis susidarė ne jos vadovavimo laikotarpiu, o žymiai vėliau, įmonei vadovaujant atsakovui T. Ž.. Įmonės pardavimo dieną UAB „Airema“ praktiškai neturėjo jokių didesnių kreditorinių įsiskolinimų, išskyrus įprastinius einamuosius mokėjimus. Įmonės padėtis sunkesnė tapo tada, kai su UAB „Airema“ neatsiskaitė UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“, tačiau net ir po to įmonė vykdė veiklą, statybos darbus įvairiuose objektuose, dalyvavo viešuosiuose pirkimuose ir pan. Atsakovei išėjus iš darbo, dar buvo neužbaigti darbai pagal statybos rangos sutartį Alytaus miesto Likiškėlių mokykloje, Valavičių kaimo bendruomenėje bei kiti smulkūs darbai, kuriuos perėmė ir toliau vykdė naujasis įmonės direktorius ir savininkas T. Ž.. Atsakovas T. Ž. buvo pristatytas, kaip pasiturintis verslininkas, daug važinėjantis į užsienį, norintis plėtoti verslą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Jis užtikrino, kad darbuotojų neatleis iš darbo, sieks išsaugoti esamus darbuotojus, kurių patirtis jam yra reikalinga, ir tai padės vykdyti darbus. Kitokių duomenų apie T. Ž. neturėjo ir jis nesukėlė jokių įtarimų, todėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo metu jam buvo perduoti visi dokumentai, susiję su UAB „Airema“ buhalterine apskaita, įmonės spaudas, įstatai, įmonės registravimo pažymėjimas, įmonės atestatas, įmonės turtas ir kt., o atsakovas už akcijas sumokėjo 1 000 Lt (289,62 Eur). Taigi sandorio tikslas buvo užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą. Tai patvirtina aplinkybės, jog buvo gauta sutarta pinigų suma, įmonės dokumentai ir turtas buvo perduoti naujajam akcininkui T. Ž., paskirtam BUAB „Airema“ vadovu, faktas apie šio tapimą direktoriumi buvo įregistruotas Juridinių asmenų registre, todėl sandoris negali būti laikomas tariamuoju, o ši sutartis po jos sudarymo buvo realiai vykdoma. Atsakovė, nevykdydama jokios veiklos nuo 2013-06-12, įmonei žalos nepadarė, todėl nėra nei jos neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio. Be to, iš 2013 m. finansinės atskaitomybės, kurią pasirašė tuometinis įmonės direktorius T. Ž., matyti, kad per 2013 m. įmonė dar veikė pelningai ir 2014-01-01 turėjo ilgalaikio turto už 28 202 Lt, o 2013-12-31 už 32 690 Lt, kitas balanse nurodytas įmonės turtas buvo trumpalaikis turtas. Kodėl šis 2013 m. balansas UAB „Airema“ nebuvo pateiktas VĮ Registrų centras, atsakovė nežino, kadangi tuo metu nebuvo nei įmonės akcininkė, nei direktorė.

Ieškovė BUAB „Airema“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, dubliku nesutinka su atsakovės E. Z. atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais ir papildomai nurodo, jog akcijų perleidimo sandorio sudarymo metu įmonė nevykdė savo finansinių įsipareigojimų. Tai patvirtina Turto arešto aktų registro išrašas, antstolės A. K. 2014-12-05 prašymas dėl kreditorinio reikalavimo, kuriame nurodyta, kad iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomas išieškojimas iš UAB „Airema“ pagal 10 vykdomųjų bylų, taip pat kreditorių UAB „Buitmena“, Compagnie Francais D‘Assurance Pour Le Comerce Exterieur Lietuvos filialo, UAB „Senukų prekybos centras“, UAB „Sergel“, UAB „Stamita“, UAB „Conresta“ prašymai įtraukti į įmonės kreditorių sąrašą, iš kurių matyti, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai atsirado 2011–2012 metais ir iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo įvykdyti. Sudarius akcijų perleidimo sandorį, įmonės finansinė padėtis iš esmės nepasikeitė, nes įmonė ir toliau nevykdė savo piniginių prievolių. Akcijų perleidimo sandoriu buvo perleistos jau faktiškai nemokios, nevykdančios įsipareigojimų ir veiklos neplėtojančios įmonės akcijos. Todėl kritiškai vertintinas atsakovės teiginys, kad įmonės veikla iš esmės pablogėjo tik atsakovui T. Ž. perėmus įmonės kontrolę ir valdymą. Atsakovas T. Ž. buvo fiktyvus įmonės savininkas ir vadovas. Jo gyvenamoji vieta deklaruota Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. galima daryti pagrįstą išvadą, kad šis asmuo neturi pastovios gyvenamosios vietos. Antstolė A. K. 2013-10-17 išieškojimo negalimumo akte nurodė, kad T. Ž. paaiškino, jog realiai įmonės kontrolės neperėmė, įmonės dokumentai ir reikalai jam nebuvo perduoti, o jis tik pasirašęs ant sutarties. Todėl atsakovės pozicija, neva ji akcijas perleido verslininkui, pasiryžusiam vystyti buvusį jos verslą, yra vertintina kaip nepagrįsta ir deklaratyvi. Fiktyvus įmonės perleidimas T. Ž. neįformintas jokiais tokiu atveju būtinais dokumentais, t. y. įmonės perdavimo naujam savininkui dieną nebuvo sudaryta finansinė įmonės atskaitomybė, nesudaryti ir nepasirašyti materialinių vertybių, grynųjų pinigų, dokumentų inventorizacijos, perdavimo–priėmimo aktai. Įmonė atsakovės vadovavimo laikotarpiu neparengė ir juridinių asmenų registrui nepateikė 2012 m. finansinės atskaitomybės. Atsakovės su atsiliepimu pateikti dokumentai neįrodo, kad po akcijų perleidimo sandorio sudarymo įmonės vadovas T. Ž. vykdė įmonės pagrindinę veiklą (statybos darbus). Objekte Likiškėlių pagrindinėje mokykloje statybos darbai buvo baigti vėliausiai 2013 m. balandžio mėn. 2013-04-22 ir 2013-04-24 buvo tikrinamas darbų rezultatas ir nustatyti trūkumai, tačiau įmonė darbų pagal suderintą defektų šalinimo grafiką niekada neatliko. Atsakovė įrodymų dėl kitos įmonės tuo laikotarpiu vykdytos veiklos nepateikė. Kartu su ieškiniu pateikti įrodymai liudija, kad atsakovė įmonės vardu veikė ir po darbo santykių nutraukimo. Atsakovė įmonėje dirbo iki 2013-07-22, tačiau įmonės sąskaitos, esančios AB Šiaulių banke, išrašai už laikotarpius nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 ir nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 rodo, kad atsakovė, veikdama įmonės vardu, atliko bankines operacijas laikotarpiu nuo 2013-07-23 iki 2014-02-21. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad 2013-06-12 akcijų perleidimo sandorio sudarymo metu įmonė buvo nemoki ir nevykdė įsipareigojimų, ūkinės komercinės veiklos, T. Ž. neperėmė atitinkama tvarka įmonės dokumentų, turto ir reikalų, įmonės veiklos neatkūrė. Todėl sandoris laikytinas tariamuoju, prieštaraujančiu viešajai tvarkai ir gerai moralei ir pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Ieškovė žalos dydį grindžia paskutiniais žinomais įmonės balanso duomenimis. Pagal įmonės 2011 metų finansinės atskaitomybės duomenis turtas, kuris po bankroto bylos iškėlimo nebuvo perduotas administratoriui, sudarė 550 584 Lt (159 460 Eur). Nuo 2011-12-31, kai paskutinį kartą viešai pateikta finansine atskaitomybe buvo fiksuotas įmonės turtas, iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos įmonės turto apimtis sumažėjo 159 460 Eur. Šis turto sumažėjimas nėra pagrįstas jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais, sandoriais. Iš administratoriui prieinamų banko išrašų matyti, kad laikotarpiu, kai įmonei neva vadovavo T. Ž., joks įmonės turtas nebuvo perleistas. Dėl šios priežasties laikytina, kad įmonės turtas nuo 2011-12-31 iki bankroto administratoriui perimant įmonės administravimą, sumažėjo atsakovės vadovavimo įmonei laikotarpiu.

Atsakovė E. Z. tripliku prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir nurodo, kad ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p. numato administratoriaus pareigą patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, o ne sandorius, sudarytus tarp dviejų privačių fizinių asmenų. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis nėra įmonės sandoris, o tai yra fizinių asmenų sandoris, todėl ieškovė neturi teisės ginčyti tokio sandorio. Iš ieškovės pateiktų įmonės banko sąskaitų išrašų matyti, kad 2013–2014 metais įmonės banko sąskaitose vyko piniginių lėšų judėjimas, t. y. buvo gaunamos įplaukos iš debitorių ir buvo daromi mokėjimai įmonės kreditoriams. Taigi įmonės sunkesnė padėtis susidarė ne atsakovės vadovavimo laikotarpiu, o žymiai vėliau, įmonei vadovaujant atsakovui T. Ž.. Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo metu atsakovui T. Ž. buvo perduoti visi dokumentai, susiję su UAB „Airema“ buhalterine apskaita, t. y. įmonės spaudas, įstatai, įmonės registravimo pažymėjimas ir kt. bei buvo sudarytas dokumentų perdavimo aktas. Akcijų pirkėjas T. Ž. buvo UAB „Airema“ ilgametės darbuotojos S. R. brolis. Todėl jis turėjo galimybę gauti visą informaciją apie įmonės padėtį ir jos veiklą ir šią informaciją turėjo. Be to, pardavus įmonės akcijas, S. R. ir toliau liko dirbti su savo broliu T. Ž., o taip pat su juo šioje įmonėje toliau dirbo ir S. R. vyras M. R.. Todėl neatsitiktinai 2013-06-12 tarp atsakovės ir T. Ž. buvo sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis. Atsakovei išėjus iš darbo, Alytaus miesto Likiškėlių mokykloje liko neužbaigti pagal statybos rangos sutartį darbai. Kad šios sutarties ir šių darbų tolimesnį vykdymą perėmė įmonės direktorius ir savininkas T. Ž., patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, gauti iš Alytaus miesto savivaldybės, kurie patvirtina, kad jam vadovaujant buvo derinami darbų grafikai, buvo nustatomi terminai statybos darbų trūkumų šalinimui ir šie darbai buvo atliekami. Visus šiuos dokumentus pasirašinėjo įmonės vadovas T. Ž.. Todėl ieškovės teiginiai, kad įmonė veiklos nevykdė ir jokių darbų neatliko, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais įrodymais. Taipogi įmonė tuo laikotarpiu veiklą vykdė ir Valavičių kaimo bendruomenėje, kur taip pat atlikinėjo statybos darbus pagal sutartį. Tuo metu, kai atsakovė dar vadovavo UAB „Airema“, įmonė buvo paėmusi kreditą iš AB „Šiaulių bankas“, už kurį ji buvo laidavusi kaip fizinis asmuo. Po akcijų perleidimo sandorio sudarymo atsakovas T. Ž., kaip įmonė direktorius, įsipareigojo šią paskolą padengti, tačiau savo įsipareigojimų nesilaikė, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovė buvo laiduotoja, ji šios paskolos likutį padengė asmeniškai.

Ieškovės atstovė V. M. prašo ieškinį patenkinti ir aplinkybes paaiškino analogiškai nurodytoms ieškovės procesiniuose dokumentuose. Papildomai paaiškino, kad liudytoja S. R. nurodė, kad T. Ž. turėjo tik vidurinį išsilavinimą, vadinasi, negalėjo turėti verslo patirties, o ypač tvarkant buhalterinę apskaitą, sudarant balansą. Liudytojas M. R. nurodė, kad vadovaujant T. Ž. kažkokia veikla buvo vykdoma, bet negalėjo jos konkrečiai nurodyti. Valavičių bendruomenėje ir Likiškėlių mokykloje darbai buvo baigti iki akcijų perleidimo, buvo atliktas tik vienas bankinis mokėjimas, visa kita veikla – tai tik tam tikras susirašinėjimas. Jau iki akcijų perleidimo veikla realiai nebebuvo vykdoma, o darbuotojai atleidžiami iš darbo. Kadangi atsakovė nuslėpė įmonės realią turtinę padėtį, todėl ji atsakinga pagal 2011 m. balansą. Akcijų perleidimo sutartimi atsakovė siekė išvengti atsakomybės prieš kreditorius, kurių didžioji dalis buvo jau 2012 m. Atsakovė turėtų įrodyti, kad akcijų perleidimo metu turto vertė buvo ženkliai mažesnė, o tai galėtų įrodyti turto perdavimo aktu, tačiau administratorius tokių duomenų neturi. Nurodo, kad negalima remtis 2013 m. balansu, nes jo nebuvo, jį pateikė pati atsakovė ir neaišku, kaip jį gavo, be to, nėra jokių pirminių dokumentų, kurie pagrįstų šio balanso duomenis.

Atsakovė E. Z. prašo ieškinį atmesti, palaiko procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus. Paaiškino, kad po akcijų perleidimo buvo teikiama informacija VMI, VSDFV, buvo bendraujama su banku, buvo išrašomos sąskaitos faktūros, atliekami mokėjimai, mokamas darbo užmokestis. Iš 2013 m. balanso matyti ir 2012 m. duomenys, vadinasi, T. Ž. turėjo 2012 m. balansą. Dokumentų negalėjo pateikti, nes jų neturi, o kokie darbai buvo vykdomi vėliau, ji nežino. Iki 2012 m. liepos 22 d. kaip ir dirbo, bet tuo metu atostogavo. Verslą perleido, kadangi statybų veikla jai buvo per sunki, be to, 2012 m. darbe įvyko nelaimingas atsitikimas. T. Ž. prieš įgydamas akcijas atėjo susipažinti su dokumentais, kurie buvo ofise, pasirašė sutartį, ją užregistravo Registrų centre. Apie akcijų pardavimą nebuvo skelbta, bet pirkti buvo pasiūlytas S. R. brolis. Prie sutarties buvo buhalterinė pažyma, aktas, balansai, tačiau sau šių dokumentų nepasiliko, nes buvo perleista pažįstamam asmeniui, iš materialaus turto buvo įrankiai, kompiuteris, atsargos (neužaktuoti darbai). 2013 m. balansą gavo iš S. R. kompiuterio. Žinojo apie sąskaitų areštą, todėl apyvartos vyko per kasą grynaisiais pinigais. Perleidus akcijas buvo tik einamosios skolos, o balansai visada buvo teigiami.

Atsakovės atstovas advokatas V. K. prašo ieškinį atmesti. Mano, kad administratorius remiantis ĮBĮ neturi teisės ginčyti akcijų perleidimo sutarties. Taip pat nurodo, kad byloje yra pateikti įrodymai, jog po šio sandorio buvo tęsiama ūkinė veikla ir buvo vykdomos ne tik pradėtos, bet ir kitos sutartys. T. Ž. pateikė prašymą elektroniniam parašui gauti ir buvo pagaminta sertifikuota laikmena, atsidarė sąskaitą, teikė duomenis VMI ir VSDFV, buvo priimta net 18 darbuotojų, darbuotojai taip pat buvo atleidžiami, buvo teikiamos deklaracijos. Liudytojai taip pat patvirtino, kad įmonė veikė. Mano, kad neįrodytos civilinės atsakomybės sąlygos, nes nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, neįrodyta žala, o remtis 2011 m. balansu negalima. Be to, balansinis turtas tai ir gautinos lėšos, o remiantis 2013 m. balansu turtas ženkliai sumažėjęs.

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis (t. 1, b. l. 12–15) nustatyta, kad UAB „Airema“ (ieškovės) vadovu nuo 2013-07-09, o akcininku nuo 2013-07-11 buvo įregistruotas atsakovas T. Ž., atsakovė E. Z. šios įmonės vadove buvo nuo 2011-05-09 iki 2013-07-08, o akcininke nuo 2007-02-13 iki 2013-07-11. Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties ir priėmimo–perdavimo akto nuorašai (t.2, b. l. 158–159) patvirtina, kad atsakovai T. Ž. ir E. Z. 2013 m. birželio 12 d. pasirašė sutartį, kuria E. Z. (pardavėja) perleido T. Ž. (pirkėjui) 100 vnt. nematerialiųjų UAB „Airema“ akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 100 Lt, už 1 000 Lt kainą. 2013-07-09 akcininkų sąraše buvo nurodytas akcininkų pasikeitimas (t. 1, b. l. 38). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad 2014 m. lapkričio 13 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Airema“ buvo iškelta bankroto byla (t. 1, b. l. 69–70), administratoriumi paskirta UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, nutartis įsiteisėjusi (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ieškovė prašo pripažinti akcijų pirkimo–­pardavimo sutartį negaliojančia, kaip prieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei ir kaip tariamąjį sandorį bei priteisti žalos atlyginimą iš atsakovės E. Z., kaip buvusios šios įmonės vadovės.

Dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia dėl tariamo jos pobūdžio ir prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei

Vienas atsakovės E. Z. atsikirtimo ieškiniui argumentų yra tai, kad atsakovė mano, jog ieškovė, kaip bankrutavusios įmonės administratorė, neturi teisės reikšti ieškinio dėl akcijų perleidimo sandorio nuginčijimo ir tai grindžia Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto reikalavimais, kuriais numatyta, kad administratorius pareiškia ieškinius teisme dėl įmonės sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, o ginčo atveju tai ne įmonės sudarytas sandoris, bet sandoris tarp fizinių asmenų. Tokie argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte numatyta, kad administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Būtent vykdydama šias pareigas ir gindama kreditorių interesus, administratorė pareikštu ieškiniu siekia, kad būtų atlyginta vadovės ir akcininkės neteisėtais veiksmais kreditoriams padaryta žala, o akcijų perleidimo sandoris ginčijamas siekiant pagrįsti civilinės atsakomybės sąlygas. Be to, įstatymų leidėjas numatydamas administratoriaus teisę ginčyti įmonės sandorius nėra apribojęs jo teisės ginčyti kitus su įmonės veikla susijusius sandorius ir ypač, kai jie būdami neteisėti, turi tiesioginės įtakos kreditorių teisėms ir interesams.

CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad toks sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. R. J. P., Klaipėdos rajono savivaldybės valdyba, bylos Nr. 3K-3-341/2005; 2003 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. D., J. D. v. E. A., bylos Nr. 3K-3-667/2003; kt.). Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Amplitudė“ v. UAB „Radijo elektroninės sistemos“, bylos Nr. 3K-3-47/2006).

Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamais, siekiant patvirtinti ar paneigti sandorio fiktyvumą, nustatinėjamos dvi pagrindinės faktinių aplinkybių grupės: pirma, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. K. ir kt. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-339/2012; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. D. G., bylos Nr. 3K-3-337/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Stateta“ v. R. A., bylos Nr. 3K-3-418/2008; kt.). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorį, nereikia apsiriboti tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Star1 Airlines“ v. BUAB „Star Team Group“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-250/2014). Taigi, esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų.

Nurodytas sandorio negaliojimo pagrindas, įvertinus juo siekiamą tikslą, gali būti susijęs ir CK 1.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu kitu sandorio negaliojimo pagrindu, o būtent, kai sandoris pripažįstamas niekiniu dėl jo prieštaravimo viešajai tvarkai ar gerai moralei. Kaip pažymima teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006), įstatymas neatskleidžia viešosios tvarkos ar geros moralės turinio, jis (turinys) yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad „viešoji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sąvoka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros moralės taikymo klausimui, teismui privalu taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus vadovaujantis objektyviuoju protingumo kriterijumi. Pažymėtina, kad visuomenės pagrindą sudaro teisingumas. Juo turi būti grindžiami ir civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai, taigi ir sudaromi sandoriai. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. UAB „Vlantana“, bylos Nr. 3K-3-26/2014).

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad atsakovės E. Z. vadovavimo laikotarpiu paskutinį kartą įstatymų nustatyta tvarka buvo parengtas ir pateiktas Juridinių asmenų registrui tik 2011 m. balansas (t. 1, b l. 29–36), kurio duomenys dar nepatvirtino įmonės nemokumo būklės, nes tuo metu turto buvo apskaityta 550 585 Lt sumai, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 228 536 Lt. Tačiau pažymėtina, kad atsakovė E. Z., dirbdama bendrovės vadove iki 2013-07-08 d., būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą ir registrų išsaugojimą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnis), neabejotinai turėjo pareigą nustatyta tvarka parengti ir pateikti įmonės finansinę atskaitomybę už 2012 m. (Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 28 straipsnis). Nors atsakovė teigia, kad ją buvo parengusi, tačiau tokia finansinė atskaitomybė nustatyta tvarka nebuvo pateikta Juridinių asmenų registrui, pastarojo duomenys patvirtina, kad paskutinė finansinė atskaitomybė buvo pateikta už 2011 m. Vėliau bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė į bylą preliminaraus 2013 m. balanso nuorašą (t. 2, b. l. 113–114), kuriame fiksuoti ir 2012 m. duomenys ir kurį neva pasirašęs atsakovas T. Ž.. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ir šis balansas, kaip ir 2012 m. balansas, nebuvo pateiktas Juridinių asmenų registrui, jo nuorašas gautas tik bylos nagrinėjimo metu, o atsakovė E. Z. paaiškino, kad šio balanso duomenys buvo rasti S. R. kompiuteryje, tačiau neaišku, dėl kokių priežasčių jis ten buvo laikomas ir išsaugotas, laiko, kad šis įrodymas negali atspindėti įmonės finansinės padėties nei 2012 m., nei 2013 m., ir toks įrodymas kelia abejones dėl jo patikimumo ir tinkamumo, nes tai iš esmės yra tik dokumento nuorašas nuo nuorašo saugoto kompiuteryje. Pažymėtina ir tai, kad ir Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi iškeldamas bankroto bylą neturėjo jokių oficialių finansinės atskaitomybės duomenų, o bankroto byla buvo iškelta pagal tam tikras paties teismo nustatytas aplinkybes, kurios patvirtino įmonės įsiskolinimą VSDFV, bei nustačius, kad įmonė jokio registruoto turto neturi, o vadovas nevykdė teismo įsipareigojimo ir nepateikė teismui duomenų apie įmonės finansinę būklę ir turimą turtą. Tokios aplinkybės, kai atsakovė E. Z. nevykdė pareigos parengti 2012 m. balansą, o perduodama įmonės turtą ir dokumentus naujajam akcininkui ir vadovui T. Ž., preliminarios finansinės atskaitomybės taip pat nesudarė, turto neinventorizavo (priešingai neįrodyta), turto pagal aktą neperdavė, patvirtina vengimą atskleisti tikrąją įmonės finansinę padėtį.

Atsakovė E. Z. teigdama, kad perleisdama akcijas T. Ž. kartu perleido stabiliai veikiančią įmonę be didesnių įsiskolinimų, išskyrus einamuosius mokėjimus, šios aplinkybės taip pat neįrodė (CPK 178 straipsnis). Atvirkščiai, ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovės E. Z. vadovavimo laikotarpiu buvo daug neįvykdytų ir pradelstų įsipareigojimų, kuriuos patvirtina kreditorių (UAB „Buitmena“, Coface Lithuania, UAB „Conresta“, UAB „Sergel“, UAB „Stamita“, UAB „Senukai“) iškėlus bankroto bylą pateikti reikalavimai, iš kurių matyti, kad šie reikalavimai susiformavo būtent atsakovės E. Z. vadovavimo laikotarpiu (t. 2, b. l. 24–67), bankroto byloje buvo patvirtinti kreditorių reikalavimai bendrai 299 400,22 Eur sumai (t. 2, b. l. 69). Be to, tuo metu antstolei A. K. buvo pateikta vykdyti 10 vykdomųjų raštų (t. 2, b. l. 12–23), kurie patvirtina, kad šios skolos buvo susiformavę būtent atsakovės E. Z. vadovavimo laikotarpiu. Duomenys apie įmonei taikytus turto areštus taip pat patvirtina, kad areštas buvo taikytas jau 2012–2013 m. (t. 1, b. l. 16–25), kas taip pat paneigia atsakovės E. Z. atsikirtimus, jog akcijų perleidimo metu įmonė veikė stabiliai ir neturėjo didelių įsiskolinimų. Pažymėtina, kad laikotarpiu nuo 2013-01-04 iki atsakovės E. Z. vadovavimo pabaigos buvo atleisti iš darbo 43 darbuotojai (t. 1, b. l. 58–59), kurie ir vėliau buvo atleidinėjami iš darbo, kas rodo tendencijas pradžioje mažinti veiklos apimtis, o vėliau veiklą ir pabaigti.

Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad UAB „Airema“ akcijų perleidimo metu įmonėje jau buvo sunki finansinė padėtis, beje, ir akcijos pagal akcijų perleidimo sutartį perleistos vos už 1 000 Lt. Nustačius tokias aplinkybes, vertinant, ar ginčo akcijų pirkimo–pardavimo sutartis nėra tariamasis sandoris, svarbią reikšmę įgyja ir tai, kam šios akcijos buvo perleistos ir kokių tikslų šiuo perleidimu buvo siekiama. Akcijas įgijęs T. Ž. akcijų perleidimo metu buvo 22 metų amžiaus, iki tol neturėjęs jokios verslo ir įmonės valdymo patirties, jis taip pat neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, nes jo paskutinė gyvenamoji vieta nurodyta Alytaus m. savivaldybėje (t. 1, b. l. 155). Būtent dėl šios priežasties procesiniai dokumentai atsakovui T. Ž. bylos nagrinėjimo metu buvo įteikiami viešo paskelbimo būdu. Be to, atsakovė E. Z. neneigia, o liudytojai S. R., M. R. ir A. R. patvirtino, kad T. Ž. yra atsakovės E. Z. brolio M. R. žmonos S. R. brolis, t. y. yra susijęs nors ir ne tiesioginiais giminystės, tačiau svainystės ryšiais. Atsakovė E. Z. taip pat pripažino, kad apie akcijų pardavimą viešai nebuvo skelbiama. Pažymėtina, kad E. Z., būdama įmonės akcininkė ir įmonės vadovė, privalėjo veikti apdairiai ir atsakingai, todėl sudarydama tokią sutartį įsitikinti, kad ne tik įmonės akcijos, bet ir įmonei priklausęs turtas bus perduotas tinkamai ir nebus pažeisti kreditorių interesai.

Nors atsakovė teigia, kad atsakovas T. Ž. įsigydamas akcijas siekė vystyti UAB „Airema“ verslą, t. y. tęsti pradėtą ir toliau plėtoti statybinę veiklą, tačiau byloje nėra surinkta pakankamai duomenų (įrodymų), kad po akcijų perleidimo tai ir buvo daroma. T. Ž. po akcijų perleidimo atlikti tam tikri veiksmai nepatvirtina šio tikslo siekimo. Iš tikrųjų perleidus akcijas T. Ž. padarė akcininkų sąrašo pakeitimus (t. 1, b. l. 38), 2013-07-01 priėmė vienintelio akcininko sprendimą, kuriuo nuo 2013-07-08 iš direktorės pareigų atleido E. Z. ir nuo 2013-07-09 save paskyrė direktoriumi (t. 1, b. l. 37), kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl sertifkato sudarymo ir išdavimo, ir tai buvo atlikta (t. 1, b. l. 148–149), 2013-10-22 buvo atidaryta atsiskaitomoji sąskaita AB Finasta banko Kauno filiale (t. 3, b. l. 21–22), buvo teikiami pranešimai VSDFV apie socialinio draudimo pabaigą (t. 2, b. l. 175–195). Tačiau tokie formalūs akcijų perleidimą įtvirtinantys veiksmai neatskleidžia ir nepatvirtina akcijas įgijusio asmens siekio toliau vykdyti įmonės ūkinę veiklą, vykdyti akcininko ir įmonės vadovo teises ir pareigas, o tik formaliai patvirtina tolesnį įmonės funkcionavimą, tokiam funkcionavimui suteikiant tik išorinius, t. y. formalius požymius.

Atsakovės E. Z. teigimu, T. Ž. siekį toliau vystyti ūkinę veiklą ir jos vykdymą patvirtina byloje pateikti įrodymai, o būtent duomenys apie toliau vykdytas įmonės sudarytas sutartis, t. y. vykdant Alytaus Likiškėlių vidurinės mokyklos rekonstrukciją ir atliekant Valavičių kaimo bendruomenės pastato remonto darbus. Byloje pateikta 2012 m. rugpjūčio 7 d. sudaryta statybos rangos sutartis patvirtina, kad Alytaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Airema“ buvo susitarę dėl darbų atlikimo Likiškėlių vidurinėje mokykloje ir darbai turėjo būti atlikti per 3 mėnesius (t. 1, b. l. 92–105). Statybos rangos sutarties šalių susirašinėjimas, vykęs sutarties vykdymo metu nuo 2013-05-08 iki 2013-10-15 (t. 1, b. l. 106–147), patvirtina, kad sutartis faktiškai buvo vykdyta atsakovės E. Z. vadovavimo laikotarpiu, o šis susirašinėjimas vyko tik užsakovui 2013-06-06 pareiškus pretenzijas dėl statybos žurnalo pildymo (t. 1, b. l. 106–111), taip pat UAB „Airema“ nuo 2013-06-17 siekiant perduoti užsakovui atliktus darbus (t. 1, b. l. 117–125), ir tai vyko dar vadovaujant atsakovei E. Z.. Vėlesnis susirašinėjimas, nors ir vyko jau raštus pasirašant T. Ž., tačiau tai buvo tik raštai dėl defektų šalinimo ir dėl defektų šalinimo grafikų (t. 1, b. l. 113–115, 127–128, 132, 135–137, 139–140, 142–143, 145, 147). Jokių duomenų apie tai, kad defektai T. Ž. vadovavimo laikotarpiu buvo šalinami, byloje nėra pateikta, o Alytaus miesto savivaldybės 2013-10-15 raštas (t. 1, b. l. 116) patvirtina, kad tie defektai pagal pateiktą defektų šalinimo grafiką ir nebuvo pašalinti. Taigi, nurodytų įrodymų analizė ir vertinimas leidžia spręsti, kad šiame objekte vadovaujant T. Ž. nebuvo atliekami jokie statybos rangos darbai ir net nebuvo šalinami trūkumai, o tai paneigia jo siekį vystyti veiklą, t. y. tinkamai užbaigti pradėtus darbus.

Analogiškai vertintini ir pateikti įrodymai apie UAB „Airema“ darbus Valavičių kaimo bendruomenėje. Sutartis su Valavičių kaimo bendruomene buvo pasirašyta 2012-07-26, numatant ją įvykdyti per 12 mėn. (t. 2, b. l. 86–93), atliktų darbų aktai pasirašyti nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. gegužės mėn. (t. 1, b. l. 94–101) ir tik vienas atliktų darbų aktas yra už 2013 m. rugsėjo mėn. (t. 2, b. l. 102–103), sąskaitos faktūros išrašytos ir mokėjimai atlikti taip pat E. Z. vadovavimo laikotarpiu (t. 2, b. l. 104–107, 109–112), išskyrus tik vieną PVM sąskaitą faktūrą, išrašytą 2013 m. spalio 22 d., 9 268,60 Lt sumai (t. 2, b. l. 108) ir šiai sumai atliktą apmokėjimą (t. 2, b. l. 112). Daugiau įrodymų apie kokią nors kitą plėtotą veiklą ir gautas pajamas bei vykdytus atsiskaitymus byloje nebuvo pateikta. Šių aplinkybių neįrodė ir liudytojų S. R. ir M. R. parodymai, kadangi jie tik abstrakčiai tvirtino apie T. Ž. vykdytą veiklą, nenurodydami kokių nors konkrečių atliktų darbų aplinkybių.

Virš nurodyti ištirti įrodymai leidžia daryti pakankamai pagrįstą išvadą, kad įmonė po akcijų perleidimo jokio realios ūkinės veiklos nevykdė, o tik vedė susirašinėjimą dėl anksčiau atliktų darbų ir jų trūkumų. Perleidus akcijas, siekiant išlaikyti įvykusio sandorio išorinį vaizdą, toks susirašinėjimas neabejotinai turėjo būti tęsiamas, tačiau tai jokiu būdu nepatvirtina, kad naujas akcijų turėtojas ir vadovas T. Ž. siekė įmonės veiklos tęstinumo ir vykdė akcininko bei vadovo pareigas.

BUAB „Airema“ 2013 m. bankų sąskaitų išrašai (t. 1, b. l. 13–65) taip pat patvirtina, kad visos ūkinę veiklą pagrindžiančios operacijos sąskaitose faktiškai buvo atliekamos tik atsakovės E. Z. vadovavimo laikotarpiu.

Vertinant ginčo sandorio pobūdį, kaip tariamąjį sandorį, ypatingą reikšmę turi byloje surinkti įrodymai, kuriuose yra fiksuoti atsakovo T. Ž. paaiškinimai dėl šio sandorio sudarymo aplinkybių. Iš antstolės A. K. 2013-10-17 d. išieškojimo negalimumo akto, vykdant išieškojimą iš UAB „Airema“ kreditorei UAB „Buitmena (t. 1, b. l. 42), ir antstolės gauto T. Ž. paaiškinimo raštu (t. 3, b. l. 9–10) matyti, jog T. Ž. antstolei paaiškino, kad jam buvo pasiūlyta perregistruoti įmonę – UAB „Airema“, tačiau jis turto ir dokumentų neperėmė, ką pasirašė, neskaitė, įmonės akcijų realiai nepirko ir jam už tai buvo sumokėta. Šias aplinkybes patvirtina ir ikiteisminiame tyrime atliktos liudytojo T. Ž. apklausos duomenys (t. 3, b. l. 24–29), kuriuose T. Ž. papildomai nurodė, kad: direktorė E. Z. jam sumokėjo 1 000 Lt grynais už įmonės akcijų pardavimą; įmonės dokumentai perduoti nebuvo, tik surašytas perdavimo priėmimo aktas; grynieji pinigai nebuvo taip pat perduoti; savo parašu pasirašydavo tuos dokumentus, kuriuos pateikdavo M. R. ir E. Z., matė ir ne jo pasirašytų dokumentų; visą realią padėtį valdė E. Z. ir M. R.; Alytaus Likiškėlių mokykloje niekada nėra buvęs; buvo patikintas, kad UAB „Airema“ greitu laiku bankrutuos, su užsakovais nereikės atsiskaityti; jokio turto neperėmė. Tokie T. Ž. duoti paaiškinimai tiek antstolei, tiek ikiteisminio tyrimo metu faktiškai atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios patvirtina, kad naujasis vadovas T. Ž. nevykdė vadovo pareigų ta apimtimi, kokia turėtų būti vykdoma siekiant užtikrinti ūkinę komercinę veiklą, nes tokia veikla iš esmės nebuvo vykdoma, o akcijų perleidimas buvo atliktas tik atsakovei E. Z. siekiant paslėpti duomenis apie įmonės tikrąją finansinę padėtį ir išvengti atsakomybės prieš kreditorius.

Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo tariamasis sandoris ir iš esmės juo buvo siekiama neteisėtų veiksmų. Taigi nustačius, jog šalys tik siekė sudaryti vaizdą, kad yra sudaryta akcijų perleidimo sutartis, tačiau tik tam, kad būtų sukurtas fiktyvus pagrindas nuslėpti įmonės tikrąją finansinę padėtį ir išvengti įmonės savininko bei direktoriaus pareigų, įtvirtintų teisės aktuose, ir atsakomybės prieš kreditorius, yra pagrindas konstatuoti, kad akcijų įgijėjas T. Ž. realiai nesiekė ir faktiškai neįgijo įmonės savininko teisių ir pareigų pagal ginčijamą sutartį, o akcijų perleidimas nebuvo įvykęs. Nesąžiningi atsakovų E. Z. ir T. Ž. veiksmai neabejotinai prieštarauja gerai moralei ir viešajai tvarkai, todėl ginčo sandoris pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.81 straipsnio 1 dalis).

CK 1.81 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris negalioja dėl šio straipsnio 1 dalyje numatytų priežasčių, šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos taisyklės netaikomos, kai abi šalys žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje terminas „restitucija“ vartojamas numatant, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką ji yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo padarinių.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl tariamojo sandorio negaliojimo tinkamam teisinių santykių kvalifikavimui turi būti įvertintas tariamojo sandorio tikslas, nes nuo to gali priklausyti, ar konkrečiu atveju taikomi bendrieji negaliojančių sandorių padariniai – restitucija, ar kiti. Jeigu pagal faktines bylos aplinkybes tariamasis sandoris pripažįstamas prieštaraujančiu viešajai tvarkai ar gerai moralei, jo padariniams taikomos specialiosios teisės normos, įtvirtintos CK 1.81 straipsnyje: kai abi sandorio šalys žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, restitucija netaikoma (CK 1.81 straipsnio 2 dalis), vienašalė ar dvišalė restitucija galima, jeigu jos taikymas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar gerai moralei, t. y. kai nebuvo pasiektas viešajai tvarkai ar geros moralė normoms prieštaraujančio sandorio tikslas, o viešosios teisės normos nenustato tokio sandorio šalims turtinių sankcijų (CK 1.81 straipsnio 3 dalis). Taigi, įstatymo leidėjo nustatyta, kad asmenų, sandorio sudarymu ar jo imitavimu siekusių viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančių tikslų, teisės gali būti neginamos ar ginamos iš dalies, toks teisinis reglamentavimas grindžiamas įstatyme įtvirtintais reikalavimais įgyvendinant civilines teises laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, protingai ir teisingai bei draudimu piktnaudžiauti civilinėmis teisėmis (CK 1.137 straipsnio 2, 3 dalys). Atsisakymas taikyti restituciją šiuo atveju reikštų atsisakymą ginti teises asmens, kuris jomis piktnaudžiavo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 20131m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. R. M., Š. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-660/2013).

Atsižvelgiant į tai, kadangi abi akcijų perleidimo šalys iš esmės žinojo apie neteisėtus sandorio tikslus, taip pat nenustačius, kad akcijų perleidimo šalys ką nors realiai būtų perleidusios ar įgijusios, restitucija nagrinėjamu atveju netaikytina.

Dėl žalos atlyginimo

Ieškovė, pripažinus akcijų pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia, prašo priteisti žalos atlyginimą iš atsakovės E. Z., kaip neįvykdžiusios pareigos tinkamai vesti buhalterinę apskaitą ir perduoti administratorei įmonės turtą ir dokumentus.

Bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti įmonės turtą ir duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį ir pan. Pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 2 punktas). Tačiau įstatyme nustatytos pareigos tik bylos iškėlimo metu vadovavusiam asmeniui perduoti dokumentus ir turtą bankroto administratoriui įtvirtinimas savaime neatima teisės įmonei reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir ankstesniems bendrovės vadovams, jei jie savo vadovavimo laikotarpiu neteikė privalomosios finansinės atskaitomybės ir (arba) tinkamai neperdavė turto ir dokumentų naujam įmonės vadovui ne dėl įmonės kaltės.

Byloje nustatyta, kad Juridinių asmenų registrui nuo 2012 m. nebuvo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai, taip pat nebuvo parengtas preliminarus įmonės turto balansas akcijų perleidimo momentu, nebuvo sudarytas turto inventorizavimo ir perdavimo naujajam akcininkui ir vadovui aktas, todėl nėra objektyvios galimybės nustatyti bendrovės faktinio turto dydžio perdavimo bankroto administratoriui metu, ir tai lėmė neteisėti veiksmai sudarant fiktyvią sutartį dėl įmonės akcijų pardavimo atsakovui T. Ž., deklaruojant pastarojo fiktyvų vadovavimą įmonei.

Tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas.

Pripažinus akcijų pirkimo–pardavimo sutartį jau yra išanalizuoti neteisėti buvusios įmonės vadovės E. Z. nesąžiningi ir neteisėti veiksmai, todėl sprendžiant žalos atlyginimo klausimą šios aplinkybės iš naujo neanalizuotinos. Atsakovė siekdama nuslėpti įmonės finansinę padėtį, tinkamai nevykdydama pareigos organizuoti ir vykdyti finansinę atskaitomybę, nevykdydama tinkamo turto perdavimo, faktiškai siekė išvengti atsakomybės prieš įmonės kreditorius. Nustačius atsakovės E. Z. neteisėtus veiksmus, jos kaltė preziumuojama, o E. Z. nepateikė tai paneigiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Taigi atsakovės E. Z. žalos atlyginimo prievolė kyla iš turto ir dokumentų neperdavimo įmonės administratoriui – Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 6 punkto pagrindu, taip pat pažeidus CK 2.87 straipsnio nuostatas.

Ieškovė reikalavimą priteisti žalos atlyginimą iš E. Z. grindžia tuo, kad pagal 2011 m. finansinės atskaitomybės duomenis UAB „Airema“ turėjo 550 585 Lt vertės turto, kurio E. Z. administratoriui neperdavė, o akcijų perleidimo sandoriu siekė ne perleisti įmonę, bet išvengti savo įstatyminių pareigų vykdymo, todėl žalos dydį grindžia neperduoto turto pagal 2011 m. balansą verte. Mano, kad šis turtas buvo prarastas dar iki akcijų perleidimo sutarties, kadangi nebuvo parengtos finansinės atskaitomybės, nebuvo tinkamai perduotas T. Ž. turtas.

Nagrinėjamoje byloje būtent dėl įmonės vadovės E. Z. atsakomybės neišsaugoti įmonės turtas ir dokumentai, išskyrus tuos, kurie administratorei buvo prieinami iš išorinių šaltinių, t. y. 2011 metų įmonės balansas bei patvirtinti kreditorių reikalavimai. Todėl atmestini atsakovės argumentai, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio, kadangi pats turto bei jo apskaitos dokumentų neišsaugojimo faktas, atsakovei E. Z. nepateikus įrodymų, jog turtas (jo dalis) kam nors perleistas teisėtai ar jo realiai ir nebuvo, lemia išvadą, kad pareiga juos išsaugoti buvo pažeista, tai leidžia konstatuoti šios atsakovės neteisėtus veiksmus.

Atsakovė turėjo procesinę galimybę pateikti įrodymus, kad visas įmonės balansinis turtas negalėjo būti pripažintas turtu, kurį perduoti ji turėjo pareigą. Nesant byloje įrodymų dėl balansinio turto sandaros ir jo dinamikos per laikotarpį nuo 2011 m. pabaigos iki bankroto bylos iškėlimo, lieka vienintelė galimybė remtis paskutiniojo balanso duomenimis. Be to, teismui, remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatomis, suteikta teisė nustatyti žalos dydį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti.

Iš 2011 m. finansinės atskaitomybės duomenų matyti, kad įmonė tuo metu disponavo 67 910 Lt vertės materialiuoju ir 3 254 Lt vertės nematerialiuoju turtu, be to, įmonėje buvo 88 848 Lt vertės atsargų, ir tai, kaip paaiškino atsakovė E. Z., atlikti, tačiau neužaktuoti darbai, kas neabejotinai užtikrino ieškovės teisę į jų apmokėjimą, taip pat balanse apskaityti 68 783 Lt pinigai. Tokiu būdu E. Z. padarytos žalos dydis nustatytinas bendra šio administratorei neperduoto turto verte, t. y. iš viso 228 795 Lt (66 263,61 Eur). 2011 m. finansinėje atskaitomybėje nurodytos per vienerius metus gautinos sumos – 321 790 Lt nelaikytina realia žala, kadangi tai tik būsima turtinė teisė, kurio realumo ir pagrįstumo teismas negali įvertinti ir nustatyti, todėl į tai neatsižvelgia.

Kadangi 66 263,61 Eur vertės įmonės turtas buvo prarastas dėl neteisėtų atsakovės E. Z. veiksmų, todėl ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkintinas šioje apimtyje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio, todėl ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės E. Z. valstybei priteistinas žyminis mokestis proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis) ir tai yra 1 614,03 Eur žyminis mokestis (66 263,61 Eur – 28 962 Eur = 37 301,61 Eur x 2 % = 746,03 Eur + 868 Eur), taip pat priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 14,41 Eur.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2013-06-12 E. Z. ir T. Ž. sudarytą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį.

Priteisti iš atsakovės E. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Airema“ (įmonės kodas 300602230) 66 263,61 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme – 2015-06-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o valstybei – 1 614,03 Eur žyminį mokestį ir 14,41 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, bylinėjimosi išlaidas valstybei sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, nurodant įmokos kodą 5660.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.