Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria pripažintas nepaduotu ir grąžintas atsakovei atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-16988-918/2016 pagal ieškovo M. Z. ieškinį dėl sutarties sąlygos keitimo atsakovei V. J., tretieji asmenys – Konstancija A. K., V. J., notarė R. K., antstolė S. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas M. Z. 2016 m. birželio 14 d. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti tarp jo ir atsakovės V. J. sudarytos paskolos sutarties sąlygą dėl delspinigių dydžio, tuo pačiu pakeisti ir vykdomąjį raštą, išduotą dėl skolos ir delspinigių išieškojimo. Kartu su ieškiniu pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pradėtą išieškojimą. Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 17 d. nutartimi prašymą tenkino, ieškovo ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki bylos išnagrinėjimo sustabdė išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).Atsakovė V. J. 2016 m. liepos 11 d. pateikė teismui prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Prašė pareikalauti iš ieškovo pateikti 2 420,27 Eur nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 14 d. nutartimi atmetė atsakovės V. J. prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Atsakovė V. J.2016 m. liepos 25 d. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutarties prašydama šią nutartį panaikinti.Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 28 d. nutartimi nustatė atsakovei V. J. septynių dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti atskirojo skundo trūkumus – pateikti įrodymus apie 28 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą sumokėjimą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi, atsakovei V. J. per teismo nustatytą terminą nepašalinus teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartimi nustatytų atskirojo skundo trūkumų, atsakovės 2016 m. liepos 25 d. pateiktą atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutarties laikė nepaduotu ir grąžino jį atsakovei.

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartį. Skunde nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismas nenagrinėjo atskirojo skundo argumentų, nesivadovavo protingumo ir teisingumo principais, pažeidė jos, atsakovės, teisę kreiptis į teismą, teisminės gynybos. Atskirojo skundo trūkumus atsakovė pašalino.

Atsiliepimų į atsakovės atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamu atveju remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais, sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, atsakovei nepašalinus teismo nutartimi nustatytų trūkumų, jos atskirasis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas apeliantei, teisėtumo bei pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartis, kuria apeliantei nustatytas septynių dienų terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, jai išsiųsta 2016 m. liepos 29 d. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti jos Fizinių asmenų registre deklaruotu jos gyvenamosios vietos adresu 2016 m. rugpjūčio 3 d., pasirašęs asmuo – tėvas V. J.. Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi, konstatavo, kad nepašalinti atskirojo skundo trūkumai, todėl grąžino jį atsakovei. Teismas, vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 3 dalimi laikė, kad teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo atsakovei įteikta tinkamai. Atsakovė V. J., nesutikdama su tokia teismo pozicija, pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad teismas skundžiama nutartimi pažeidžia jos Konstitucines teises, kadangi ji pašalino atskirojo skundo trūkumus.

Vadovaujantis CPK 338 straipsniu, kuriame nurodytos atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Atskirųjų skundų trūkumų šalinimą apeliaciniame procese reglamentuoja CPK 316 straipsnis, kuriame nustatyta, kad trūkumai yra CPK 306 ir 311 straipsnių reikalavimų neatitiktis. Skundo trūkumu laikytinas ir nustatyto žyminio mokesčio nesumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Apeliantė teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai suvaržė jos Konstitucines teises kreiptis į teismą teisminės gynybos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo skundo argumentu. Nepaisant teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principo, užtikrinančio, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d.), ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra ir žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.).CPK 80 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad paduodant atskirąjį skundą dėl nutarčių, kuriomis išspręstas su laikinosiomis apsaugos priemonėmis susijęs klausimas, mokamas 28 Eur žyminis mokestis. Nagrinėjamu atveju skundas buvo paduotas dėl nutarties, kuria atmestas prašymas dėl galimų nuostolių, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, atlyginimo užtikrinimo. Pažymėtina, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimą reglamentuojantis CPK 146 straipsnis yra įtrauktas į CPK XI skyriaus penktąjį skirsnį, skirtą laikinosioms apsaugos priemonėms apibrėžti, todėl akivaizdu, jog nuostolių atlyginimo institutas yra priskirtas prie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisinio reglamentavimo. Be to, įvertinus ir šio instituto tikslus, matyti, jog nuostolių atlyginimo užtikrinimas yra orientuotas į suvaržymų, nukreiptų į neigiamų pasekmių, susijusių su nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, šalinimą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės yra ne tik nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo priežastis, bet ir jo pasekmė. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-716/2014). Todėl, apeliantei neįvykdžius Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų, t. y. nepateikus įrodymų, patvirtinančių žyminio mokesčio už atskirąjį skundą sumokėjimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 3 dalimi atsakovės V. J. atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį atsakovei.Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, yra ribojamas atskirajame skunde nustatytomis ribomis, t. y. tiek reikalavimais, tiek ir reikalavimus pagrindžiančiais argumentais (CPK 320, 338 straipsniai). Nors apeliantė ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir grąžino atsakovei, kadangi ji pašalino Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartimi nustatytų atskirojo skundo trūkumų, tačiau ji nenurodo, kokiais duomenimis remiantis apeliacinės instancijos teismas su tokiu jos teiginiu turėtų sutikti. Prie atskirojo skundo atsakovė nepridėjo žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančių įrodymų, net nenurodė, kokiu būdu, kada ir kokio dydžio žyminį mokestį ji sumokėjo, todėl apeliacinės instancijos teismas ir negali sutikti su apeliantės argumentais, kad ji reikalingą mokėti žyminį mokestį sumokėjo.Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.