Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-04-17 · Civilinė byla Nr. 2-716/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-04-16Šiaulių apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-04-17Lietuvos apeliacinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2015-04-03Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-17
Bylos Nr.
2-716/2014
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00074-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“
Atsakovas
Šiaulių miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
akcinė bendrovė „Specializuotas transportas“, uždaroji akcinė bendrovė „VSA Vilnius“, uždaroji akcinė bendrovė „Ecoservice“

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-716/2014 (S)Proceso Nr. 2-58-3-00074-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 110.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 13 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-681-440/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ ieškinį atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų pažeidimo; tretieji asmenys: akcinė bendrovė „Specializuotas transportas“, uždaroji akcinė bendrovė „VSA Vilnius“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Ecoservice“.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu bei panaikinti atsakovo, vykdant atviro konkurso „Komunalinių atliekų surinkimo Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje ir transportavimo į jų apdorojimo vietas paslaugos pirkimas“ (Pirkimo Nr. 123432) procedūras, priimtus: sprendimą, nurodytą 2014 m. sausio 24 d. rašte Nr. S-255, kuriuo buvo nuspręsta netenkinti ieškovo pretenzijos reikalavimų; sprendimus, nurodytus 2014 m. sausio 7 d. pranešimuose Nr. S-17 ir Nr. S-18, kuriais buvo nuspręsta atmesti ieškovo pasiūlymą dėl neatitikimo minimaliems kvalifikacijos reikalavimams bei panaikinti atsakovo 2013 m. spalio 10 d. sprendimą „Dėl pasiūlymų eilės sudarymo“.

Pareikštiems reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje sustabdyti visas atsakovo vykdomo atviro konkurso „Komunalinių atliekų surinkimo Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje ir transportavimo į jų apdorojimo vietas paslaugos pirkimas“ (Pirkimo Nr. 123432) procedūras, neuždraudžiant atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai pasirašyti sutartį su ieškovu. Nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo realus įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesustabdžius pirkimo procedūrų, atsakovas toliau vykdys neteisėtas viešojo pirkimo procedūras. Atlikus visą eilę konkurso sąlygose ir VPĮ nenumatytų neteisėtų veiksmų ir taip iš esmės paneigus viešųjų pirkimų principus, sąžiningas ir skaidrus pirkimo laimėtojo nustatymas taps praktiškai neįmanomas, o laimėtoju gali būti paskelbtas neteisėtai nustatytas konkurso dalyvis ir su juo sudaryta sutartis. Siekiant užtikrinti realų ieškovės pažeistų teisių gynybos prieinamumo principo įgyvendinimą ir priimto teismo sprendimo įvykdymą, būtina sustabdyti pirkimo procedūras, išskyrus siūlymą ieškovui sudaryti pirkimo sutartį, kvietimą ieškovui sudaryti pirkimo sutarties ir pirkimo sutarties sudarymą su ieškovu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2014 m. vasario 13 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nustatė, kad atsakovas organizavo supaprastintą atvirą konkursą „Komunalinių atliekų surinkimo Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje ir transportavimo į jų apdorojimo vietas paslaugos pirkimas“ (Pirkimo Nr. 123432). Atsakovas 2013 m. spalio 10 d. sprendimu nustatė pasiūlymų eilę ir laimėjusiu pripažino ieškovo pasiūlymą. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1136-368/2013 pagal kitų konkurse dalyvaujančių tiekėjų ieškinius panaikino atsakovo 2013 m. spalio 10 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo. Šis teismo sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka. Teismas iš šioje byloje ieškovo ginčijamų atsakovo priimtų sprendimų turinio nustatė, kad jie priimti atsižvelgiant į minėtame Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1136-368/2013 išdėstytus motyvus dėl tiekėjo kvalifikacijos neatitikimo. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. spalio 3 d. ir 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. 2-1136-368/2013 atmetė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – Pirkimo Nr. 123432 procedūrų sustabdymo, motyvuodamas viešojo intereso, susijusiu su pirkimo objektu, gynimu. Apeliacinės instancijos teismas 2013 m. spalio 3 d. nutartį paliko nepakeistą. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1148-124/2013 atmetė analogišką kito tiekėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – Pirkimo Nr. 123432 procedūrų sustabdymo, motyvuodamas tuo, kad šio pirkimo procedūrų sustabdymas gali pažeisti viešąjį interesą. Ši nutartis apeliacine tvarka nebuvo apskųsta. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju spręsdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi pagrindo nesivadovauti minėtose teismo nutartyse nustatytomis aplinkybėmis, todėl sprendė, jog Pirkimo Nr. 123432 procedūrų sustabdymas gali pažeisti viešąjį interesą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartį ir išspęsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai rėmėsi Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1136-368/2013. Ginčo dalykas nagrinėjamoje byloje ir minėtoje byloje skiriasi. Ieškovas, siekdamas bendradarbiauti su savo oficialią poziciją pateikusia perkančiąja organizacija, pateikė papildomų duomenų apie savo kvalifikaciją, tačiau šie dokumentai neteisėtai buvo nepriimti, tai lėmė neteisėto atsakovo sprendimo atmesti ieškovo pasiūlymą priėmimą.

2. Teismas nepagrįstai rėmėsi Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 1-1136-368/2013; 2013 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1148-124/2013 ir 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1136-368/2013. Teismas neatsižvelgė, kad ginčo situacija nėra tapati nurodytų nutarčių faktinei situacijai ir nepagrįstai skirtingas situacijas įvertino vienodai. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas nagrinėjamu atveju lemia viešojo intereso pažeidimą, nes tai reiškia viešojo pirkimo sutarties pasirašymą su didesnę kainą pasiūliusiu tiekėju ir paslaugų pirkimą brangiau.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą ir atmesti skundą. Nurodo, kad abi bylos yra dėl to paties viešojo pirkimo, tik skiriasi skundžiami atsakovo komisijos sprendimai, todėl nėra pagrindo iš naujo analizuoti aplinkybių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar netaikymo. Teismas pagrįstai vadovavosi ankstesnėje byloje nustatytais faktais dėl viešojo intereso galimo pažeidimo ir netaikė laikinųjų apsaugos priemonių.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pagal CPK 423⁷ straipsnio, reglamentuojančio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ypatumus viešųjų pirkimų bylose, 1 dalį teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu, be to, teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

Bylos duomenimis, atsakovas vykdo viešąjį pirkimą „Komunalinių atliekų surinkimo Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje ir transportavimo į jų apdorojimo vietas paslaugos pirkimas“ (Pirkimo Nr. 123432), kuriame ieškovas pateikė savo pasiūlymą. Atsakovas 2013 m. spalio 10 d. priėmė sprendimą „Dėl pasiūlymų eilės sudarymo“, juo sudarė pirkimo dokumentų reikalavimus atitinkančių tiekėjų eilę ir pirmuoju eilėje nurodė ieškovą. Šis sprendimas pagal konkuruojančio tiekėjo ieškinį buvo panaikintas Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1136-368/2013, kuris yra neįsiteisėjęs, nes apskųstas apeliacine tvarka. Ieškovas ieškiniu ginčija atsakovo priimtus sprendimus, kuriais atsakovas, atsižvelgdamas į Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendime išdėstytus motyvus dėl tiekėjo kvalifikacijos neatitikimo, nusprendė atmesti ieškovo pateiktą pasiūlymą ir panaikinti atsakovo 2013 m. spalio 10 d. sprendimą „Dėl pasiūlymų eilės sudarymo“.

Minėta, kad teismas, priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaujasi viešuoju interesu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas pagrindinį dėmesį skyrė būtent viešojo intereso apsaugai. Pagal viešųjų pirkimų ginčų praktiką viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi; viešojo intereso apsauga sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų srityje turi apimti abu jo aspektus, nė viena iš jų a priori neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu. Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas prioritetą suteikė viešajam interesui, susijusiam su visuomenės interesu Pirkimo Nr. 123432 objektu. Padarė išvadą, kad šio pirkimo procedūrų sustabdymas gali pažeisti viešąjį interesą, nes pirkimo objektas yra susijęs su svarbių visuomenės poreikių užtikrinimu – visuomenės teise į saugią aplinką ir jos apsaugą. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė atsižvelgdamas į pagal kitų tiekėjų ieškinius atsakovui iškeltose civilinėse bylose Nr. 2-1136-368/2013 ir Nr. 2-1148-124/2013 (kuri vėliau buvo sujungta su civiline byla Nr. 2-1136-368/2013) priimtose nutartyse dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytas aplinkybes. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, civilinėje byloje Nr. 2-1136-368/2013 tris kartus buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – Pirkimo Nr. 123432 procedūrų sustabdymo ir visais atvejais buvo nustatyta grėsmė dėl viešojo intereso pažeidimo, sustabdžius pirkimo procedūras. Viena iš šių nutarčių buvo peržiūrėta apeliacine tvarka ir palikta nepakeista. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šiomis nutartimis, nes jos buvo priimtos dėl to paties Pirkimo Nr. 123432 procedūrų sustabdymo ir civilinėje byloje dalyvavo tie patys asmenys, t. y. tiekėjai, pateikę savo pasiūlymus šiame pirkime. Nagrinėjamoje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2-1136-368/2013 buvo sprendžiamas analogiškas klausimas dėl to paties pirkimo procedūrų sustabdymo, t. y. abi bylos yra dėl tos paties viešojo pirkimo, tik skiriasi ginčijami atsakovo sprendimai, todėl atmetami kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad ginčo situacija nėra tapati nurodytų Šiaulių apygardos teismo nutarčių, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-1136-368/2013, faktinei sudėčiai. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo iš naujo analizuoti aplinkybių, reikšmingų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ar netaikymui. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ankstesnėje byloje nustatytais faktais dėl viešojo intereso galimo pažeidimo ir netaikė laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakant į dar vieną apelianto argumentą pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, priešingai nei teigia apeliantas, Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1136-368/2013 nesirėmė, o rėmėsi tik nutartimis, kuriomis buvo sprendžiami prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danguolė Martinavičienė