Kauno apylinkės teismo sprendimas

2021-03-10 · Civilinė byla Nr. e2YT-1899-947/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-03-10Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-07-22Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-03-10
Bylos Nr.
e2YT-1899-947/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-12518-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Žeromskytė-Stanienė
Pareiškėjas
N. A.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius, P. L., I. L., J. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-1899-947/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12518-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 10 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Gabrielei Žemaitytei,dalyvaujant pareiškėjai N. A. ir jos atstovei advokatei G. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu „Zoom“ programos pagalba) išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius, P. L., I. L., J. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pareiškėjos reikalavimai ir argumentai

1. Pareiškėja N. A. kreipėsi teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad buvęs savininkas A. L., P. s., miręs (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdomą 4,35 ha žemę (duomenys neskelbtini), priskiriamą Kauno m. teritorijai, naudojo kitai paskirčiai. Posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė žodžiu patikslino reikalavimo dalyką, t. y. nurodė, kad reikalavimo formuluotė „priskiriamą Kauno miesto teritorijai“ aiškumo tikslu tikslintina formuluote „tuo metu priskirtą Kauno miesto teritorijai“ (2021 m. vasario 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 21 min. 39 sek. – 24 min. 52 sek.).

2. Juridinio fakto nustatymas, pareiškėjos teigimu, turi teisinę reikšmę pretendentams dėl valstybės išperkamo žemės sklypo vertės perskaičiavimo, siekiant teisingos kompensacijos už valstybės išperkamą žemę.

3. Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą terminą dokumentams į nuosavybės teisių atkūrimo bylą pateikti.

4. Dėstydama pareiškimo faktinį ir teisinį pagrindus, pareiškėja N. A. patikslino, kad A. L. iki 1940 m. įvykusios nacionalizacijos nuosavybėje (duomenys neskelbtini) valdė 4,35 ha žemę, kuri tuo metu buvo priskirta Kauno m. teritorijai. Iš viso A. L. turėjo 6,80 ha, iš kurių 2,45 ha žemės patenka į Kauno rajono teritoriją ir kuri buvo grąžinta natūra.

5. Pareiškėja nurodė, kad jos senelis A. L. turėjo tris vaikus, pateikusius prašymus atkurti nuosavybės teises: 1) L. J. (mirusi) (pareiškėjos N. A. motina); 2) V. D. J. (mirusi); 2) B. P. L. (miręs).

6. Kiekvienam iš trijų pretendentų tenkanti žemės, patenkančios į Kauno miesto teritoriją, dalis yra 1,45 ha (4,35 ha / 3).

7. A. L. dukra L. J. 2001 m. gruodžio 29 d. notarine sutartimi Reg. Nr. 6505 perleido teisę į jai tenkančią atkurti likusią 1,25 ha žemės dalį savo dukrai, pareiškėjai N. A..

8. Teismo posėdyje pareiškėja N. A. paaiškino, kad jos senelis A. L. niekada nedirbo žemės ūkio darbų žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Žemės ūkio paskirties žemės sklypą jis turėjo kitoje vietoje. O žemės sklype, dėl kurio pareiškėja kreipėsi į teismą, buvo gyvenamieji namai, vienas pastatas buvo nuomotas mokyklai (maždaug iki 1960 m.), į šį žemės sklypą atvykdavo poilsiauti miesto gyventojai, jame buvo pastatyti vasarnamio tipo namukai.

9. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė advokatė G. B. pateikė pareiškėjos reikalavimo teisinį vertinimą, o papildydama pareiškėjos žodinius paaiškinimus, akcentavo esminį aspektą – pareiškėjos senelio A. L. žemė nebuvo išskirstyta, dalis žemės sklypo, t. y. 0,8670 ha, jau yra priskirta kitai paskirčiai, bylos medžiaga patvirtina, kad šio asmens žemės sklypai Nr. 19, 83 ir 59 buvo kitos paskirties Kauno miesto teritorijoje.

II. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus atsiliepimo argumentai

10. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į pareiškimą nurodė šias faktines aplinkybes:

- L. J. 1991 m. gruodžio 17 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės sklypo savininko A. L. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) (dabar Kauno mieste) turėtą 1,25 ha žemę. Šiame prašyme L. J. išreiškė valią nuosavybės teises į žemę atkurti natūra. L. J. 2001 m. gruodžio 29 d. notarine sutartimi perleido pareiškėjai N. A. teisę į nuosavybės teisių atkūrimą;

- 2003 m. kovo 24 d. pareiškėja N. A. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad pasirenka kompensavimo būdą – žemę. Kauno apskrities viršininko ir Nacionalinės žemės tarnybos sprendimais pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į buvusio žemės sklypo savininko A. J. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtą 1,25 ha žemę, liko neatkurtos 0,7461 ha turėtos žemės plotas.

11. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, jei šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyti dokumentai.

12. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 12 punktą nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai gali būti:

- žemės perleidimo aktai ar sutartys, ištraukos iš kaimų ir dvarų žemės išskirstymo viensėdžiais projektų planų, Kauno notarinio archyvo apskričių notarų pripažinimo aktų knygų ankstesnieji įrašai, hipotekos įstaigų pripažinimo aktų knygų ankstesnieji išrašai, teismų sprendimai, notarų patvirtinti testamentai, išrašai iš notarų aktų knygų ir kiti piliečių išsaugoti dokumentai, jeigu juos išdavė Lietuvos Respublikos įstaigos, tvarkiusios žemės reformos, turto apskaitos ir padalijimo reikalus, taip pat valstybinių archyvų pažymėjimai, nuorašai bei išrašai. Valstybinių archyvų pažymėjimams prilyginami ir iš valstybinių archyvų gauti bei buvusioms agrarinės reformos tarnyboms ir kitoms žemės reformą vykdančioms institucijoms pateikti įvairių dokumentų – kaimų skirstymo viensėdžiais, dvarų parceliavimo, žemės dalijimo ir kitų žemės nuosavybę patvirtinančių planų, apskričių žemės rūšiavimo komisijų sudarytų sąrašų, kurių reikia žemei apmokestinti pagal rūšis, arba žemės tyrimo žiniaraščių, Žemės tvarkymo departamento kaimų skirstymo viensėdžiais, žemės tvarkymo projektų pateikimo protokolų, apskričių žemės ūkio komisijų nutarimų arba suvestinių apie žemės paėmimą 1940 metais į valstybinį žemės fondą, valsčių savivaldybių pateiktų apskričių žemės ūkio komisijoms ūkių sąrašų, turto nacionalizavimo aktų nuorašai bei išrašai;

- dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 349 „Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą“, taip pat dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“;

- įstatymų nustatyta tvarka sudaryti testamentai, nors juose ir nebūtų duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, jeigu testatorius mirė iki Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įsigaliojimo dienos (1991 m. rugpjūčio 1 d.);

- nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos sudaryti testamentai (naminiai testamentai), sutartys (pirkimo-pardavimo, dovanojimo) ar kitoks rašytinis dokumentas.

13. Suinteresuotas asmuo akcentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 13 punktą, pagal kurį jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą.

14. A. L. nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra (duomenys neskelbtini) žemės vienasėdžiais išskirstymo planas, padarytas 1939 m. Žemės Tvarkymo departamento matininko Z. Š.. Šio plano eksplikacijoje nurodyta, kad A. L. valdytame žemės sklype Nr. 19 yra 0,2390 ha sodybų, o žemės sklype Nr. 83 – 0,5740 ha. Likusios žemės suskirstymas rūšimis nenurodytas. Šiame dokumente nurodyti vėliausi duomenys apie tai, kad nacionalizacijos metu 0,8670 ha turėtos žemės buvo naudojamas kitai paskirčiai (sodyboms), o likusios žemės suskirstymas nenurodytas, todėl, suinteresuoto asmens vertinimu, negalima laikyti, kad visas žemės plotas, t. y. 4,35 ha žemė, buvo kitos paskirties. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje duomenų (dokumentų) apie tai, kad visa 4,35 ha A. L. iki nacionalizacijos turėta žemė buvo naudota kitai paskirčiai, nėra.

15. Suinteresuotas asmuo taip pat pabrėžė, kad buvusio savininko A. L. 4,35 ha ploto žemės vieta iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos buvo ne miesto teritorijos žemė, kaip teigia pareiškėja, bet kaimo teritorijoje, nes archyviniuose dokumentuose aiškiai nurodyta, kad žemė buvo (duomenys neskelbtini).

16. Suinteresuotas asmuo, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, vertina, kad ne visa A. L. iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėta žemė buvo kitos paskirties.

17. Teikdamas argumentus dėl termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turėjo pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

18. Pagal teismų praktiką minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatyme nustatyto termino.

19. Suinteresuoto asmens vertinimu, byloje nėra duomenų apie tai, kad pretendentė N. A. ėmėsi aktyvių veiksmų dėl papildomos informacijos apie buvusio savininko išlikusio turto paskirtį gavimo, nors objektyvių priežasčių, kurios būtų trukdžiusios tai atlikti, byloje nenustatyta.

Šalies argumentai

20. Suinteresuotas asmuo pateikė prašymą bylą nagrinėti, jo atstovui nedalyvaujant. Byla, patenkinus prašymą, išnagrinėta, nedalyvaujant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus atstovui.

III. Suinteresuotų asmenų P. L., I. L. ir J. Ž. atsiliepimų argumentai

21. Suinteresuoti asmenys P. L., I. L. ir J. Ž. atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka, visiškai palaiko pareiškime nurodytas aplinkybes ir prašo pareiškimą tenkinti.

Šalies argumentai

22. Suinteresuoti asmenys pateikė prašymą bylą nagrinėti, jiems nedalyvaujant. Byla, patenkinus prašymą, išnagrinėta, nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims P. L., I. L. ir J. Ž..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas iš dalies.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl suinteresuotų asmenų

23. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenų ir pareiškėjos N. A. žodinių paaiškinimų nustatyta, kad A. L. nuosavybės teisių atkūrimo byloje iš viso buvo keturi pretendentai:

1) A. L. duktė L. J. (mirusi), kuriai tenkanti atkurti žemės dalis yra 0,20 ha, nuosavybės teisės atkurtos į 0,20 ha, nuosavybės teisių atkūrimo byla baigta;

2) A. L. anūkė pareiškėja N. A., kuriai tenkanti atkurti žemės dalis yra 1,25 ha, nuosavybės teisės atkurtos į 0,5039 ha, liko neatkurta į 0,7461 ha, nuosavybės teisių atkūrimo byla nebaigta;

3) A. L. duktė V. D. J. (mirusi), kuriai tenkanti atkurti žemės dalis yra 1,45 ha, nuosavybės teisės atkurtos į 1,45 ha, nuosavybės teisių atkūrimo byla baigta;

4) A. L. sūnus B. P. L. (miręs), kuriam tenkanti atkurti žemės dalis yra 1,45 ha, nuosavybės teisės atkurtos į 0,8642 ha, liko neatkurta į 0,5858 ha, nuosavybės teisių atkūrimo byla nebaigta.

24. Pretendentė L. J. yra mirusi, jos įpėdinė – pareiškėja N. A. (duktė). Tai patvirtina į bylą pateiktas 2012 m. rugsėjo 18 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio Reg. Nr. 4VJ-9753.

25. Pretendentė V. D. J. yra mirusi, tačiau jai nuosavybės teisės į tenkančią 1,45 ha žemės dalį yra visiškai atkurtos, todėl jos įpėdiniai į šią bylą suinteresuotais asmenimis neįtraukti.

26. Pretendentas B. P. L. yra miręs, tačiau nuosavybės teisių atkūrimo byla į jam tenkančią 1,45 ha žemės dalį dar nėra baigta. Yra likusios neatkurtos nuosavybės teisės į 0,5858 ha. Tuo pagrindu B. P. L. įpėdinės, t. y. sutuoktinė P. L. ir dukterys I. L. bei J. Ž., įtrauktos į bylą suinteresuotais asmenimis.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (žemės sklypo naudojimo kitai paskirčiai aspektu)

27. Pareiškėja N. A. kreipėsi teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos senelis A. L. nuosavybės teise valdytą žemę (duomenys neskelbtini), tuo metu priskirtą Kauno m. teritorijai, naudojo kitai paskirčiai.

28. Kaip jau minėta, šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra aktualus pretendentams (taigi ir pareiškėjai), siekiantiems valstybės išperkamo žemės sklypo vertės perskaičiavimo, kad atkuriant nuosavybės teises būtų laikomasi tiek teisingo atlyginimo už valstybės išperkamą turtą principo, tiek asmens bei visuomenės teisėtų interesų pusiausvyros (Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodikos, patvirtintos 1999 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“, 4.2 punktas; Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalis).

29. Iš atsiliepimo į pareiškimą nustatyta, kad suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius su šiuo pareiškimu visiškai nesutinka ir laikosi pozicijos, kad pareiškėjos senelio A. L. nuosavybės teise valdytas žemės sklypas ne visas buvo naudotas kitai paskirčiai.

30. Pažymėtina, kad ypatingosios teisenos bylos, taigi ir bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, yra nedispozityvios bylos. Šiose bylose teismas turi būti aktyvus ir imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, byloje žodinio proceso tvarka buvo ištirta pakankamai įrodymų, kad būtų galima konstatuoti ginčo esmės atskleidimą ir atitinkamai teismui priimti procesinį sprendimą dėl pateikto pareiškėjos reikalavimo.

31. Akcentuotina, kad jau pasirengimo bylai stadijoje paaiškėjo, jog tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens egzistuoja ginčas dėl aplinkybių, ar A. L. valdytas žemės sklypas buvo priskirtas miesto teritorijai ir ar ši žemė buvo kitos paskirties. Teismas bylą nagrinėjo žodinio proceso tvarka, išklausė pareiškėjos žodinius paaiškinimus, teikė jai tikslinamuosius klausimus bei išreikalavo į bylą A. L. nuosavybės teisių atkūrimo bylą. Savo ruožtu suinteresuotas asmuo (Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus atstovas) į teismo posėdį neatvyko ir prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Taigi žodinių pareiškėjos N. A. paaiškinimų šis suinteresuotas asmuo neginčijo, o savo poziciją pateikė tik dėl į bylą pateiktų rašytinių įrodymų.

32. Nagrinėjant ginčo aspektą dėl žemės sklypo paskirties, yra aktualus poįstatyminis teisės aktas – 1999 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ patvirtinta „Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika“. Šio teisės akto 4.2. papunktis numato, kad valstybės išperkamos (pinigais) žemės, miško sklypo vertė apskaičiuojama padauginus sklypo plotą iš žemės vertės taip: miestuose kitai paskirčiai naudota žemė – 1 737,72 Eur už ha.

33. Taigi teismas šioje byloje, kaip ir numato teismų praktika, tyrė bei vertino pareiškime nurodytas aplinkybes, reikšmingas nagrinėjant šios kategorijos bylas: ar A. L. žemė buvo suskirstyta rūšimis, ar apaugusi mišku, ar naudota kitai paskirčiai.

34. Teismo vertinimu, pareiškėja įvykdė jai tenkančią įrodinėjimo naštą ir įrodė, kad visa jos senelio A. L. valdyta žemė buvo kitos paskirties, t. y. nenaudojama žemės ūkio ar miškų ūkio paskirčiai. Teismo įsitikinimu, šios išvados nepaneigia suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus nurodomi duomenys, kad (duomenys neskelbtini) žemės vienasėdžiais išskirstymo plano, padaryto 1939 m. Žemės tvarkymo departamento matininko Z. Š., eksplikacijoje nurodyta, jog A. L. valdytame žemės sklype Nr. 19 yra 0,2930 ha sodybų, žemės sklype Nr. 83 – 0,5740 ha, o likusios žemės suskirstymas rūšimis nenurodytas.

35. Bylos medžiaga, t. y. rašytiniai įrodymai ir pareiškėjos N. A. žodiniai paaiškinimai, patvirtina, kad ne tik 0,8670 ha dalis žemės buvo naudota kitai paskirčiai (sodyboms), bet visa A. L. turėta 4,35 ha žemė buvo naudojama kitai paskirčiai. Šiai išvadai pagrįsti teismas toliau teikia detalius motyvus, susijusius su žemės sklypo paskirtimi.

36. Pažymėtina, kad teismas nenustatė prieštaravimų nei tarp rašytinių įrodymų, nei tarp rašytinių įrodymų ir pareiškėjos žodinių paaiškinimų. Pareiškėjos žodinius paaiškinimus dėl reikalavimo dalyko teismas pripažįsta buvus nuoseklius ir aiškius.

37. Bylai aktualūs ir šiuo metu galiojantys Nekilnojamojo turto registrų Nr. 20/74525 ir Nr. 20/205429 išrašai. Šie dokumentai patvirtina, kad pareiškėjos senelio A. L. vardu buvo registruoti šie statiniai:

· pastatas–gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), statybos metai 1919 m. (įregistravimo pagrindas: 1954 m. rugpjūčio 14 d. DŽDT vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 22);

· pastatas–gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), statybos metai 1919 m. (įregistravimo pagrindas: 1954 m. rugpjūčio 14 d. DŽDT vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 22).

38. Minėtuose išrašuose pateikti duomenys suponuoja išvadą, kad adresu (duomenys neskelbtini), 1919 m. buvo pastatyti būtent gyvenamosios paskirties statiniai – namai.

39. Iš pareiškėjos N. A. žodinių paaiškinimų nustatyta, kad ne tik dalis (0,8670 ha) žemės, bet būtent visa senelio A. L. valdyta 4,35 ha žemė buvo naudota kitai paskirčiai. Pareiškėjos paaiškinimu, jos seneliui A. L. priklausiusioje žemėje stovėjo 1919 m. statyti statiniai – gyvenamieji namai, pastatas–mokykla. Pareiškėjos teigimu, žemės ūkio darbai šiame žemės sklype nebuvo atliekami, senelio sklype buvo didelis sodas, daržas prie namo, čia veikė mokykla (maždaug iki 1960 m.), buvo žaidimų aikštelės, poilsiauti („vasaroti“) atvykdavo miesto gyventojai ir svečiai, kaip į kurortą, tuo tikslu sklype buvo pastatyti vasarnamiai. Šias aplinkybes pareiškėja nurodė prisimenanti, nes senelio namuose praleido savo vaikystę, vasaras, senelis mirė, kai jai buvo beveik aštuoniolika metų (2021 m. vasario 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 25 min. 00 sek. – 31 min. 58 sek.).

40. Kaip teisingai pažymėjo pareiškėja ir jos atstovė, Nacionalinė žemės tarnyba neneigia ir pripažįsta, kad iš 4,35 ha A. L. turėtos žemės 0,8670 ha buvo kitos paskirties. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad likusi žemės dalis (3,4830 ha) buvo apaugusi mišku ir buvo suskirstyta rūšimis.

41. Žemės sklypo naudojimą kitai paskirčiai (ne žemės ūkio veiklai, miškui) patvirtina ir įvairūs kiti į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (tame tarpe ir dokumentai, išduoti dar esant gyvam žemės sklypo valdytojui A. L.):

1. 1965 m. gegužės 5 d. paveldėjimo teisės liudijimas Reg. Nr. 2-16114 patvirtina, kad po A. L. mirties jo vaikai lygiomis dalimis paveldėjo šį turtą: medinį vieno aukšto su priestatu gyvenamąjį namą (1A1/m), kuriame buvo 1 kambarys, 1 virtuvė ir 3 mokyklos patalpos, taip pat penkis ūkio pastatus 3J1/m, 5J1/m, 6J1/m, 7J1/m, 8J1/m, esančius (duomenys neskelbtini), kvartale 913a, žemės sklype Nr. 59.

2. Iš Inventorinės bylos medžiagos (LTSR KŪM Kauno miesto Inventor. Techn. Biuro Pastato inventorinės žinios) matyti, kad žemės sklypas, buvęs adresu (duomenys neskelbtini), valdomas A. L., buvo užimtas pastatais, o neužstatytas plotas buvo užimtas kiemu ir sodu; daržo, pievų, arimų – nenurodyta. Taigi ši archyvinė medžiaga patvirtina, kad žemė nebuvo žemės ūkio paskirties, o buvo naudojama kitai paskirčiai, t. y. buvo užstatyta gyvenamuoju namu, mokykla bei ūkiniais statiniais (3J1/m – 1905 m. statybos, 5J1/m – 1927 m. statybos, 6J1/m – 1927 m. statybos, 7J1/m – 1927 m. statybos, 8J1/m – 1927 m. statybos, 9 J1/m – 1932 m. statybos).

3. 1949 m. parengtame Valdomų pastatų ir rengimų aprašyme (inventorinis Nr. S-Z-59) nurodyta, kad A. L., P., nuo 1919 m. iki dokumento parengimo valdė ir naudojosi 1919 m. statybos vieno aukšto gyvenamuoju namu – mokykla su priestatu ir ūkiniais pastatais (dokumentas išduotas valstybės įmonės „Registrų centras“ vyriausiojo archyvaro).

4. 1949 m. parengtame Valdomų pastatų ir rengimų aprašyme (inventorinis Nr. S-Z-59) nurodyta, kad A. L. nuo 1891 m. iki dokumento parengimo valdė ir naudojosi 1891 m. statybos pastatu – vieno aukšto gyvenamuoju namu su priestatu ir ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) (dokumentas išduotas valstybės įmonės „Registrų centras“ vyriausiojo archyvaro).

5. 1949 m. parengtų LTSR KŪM Kauno miesto Inventor. Techn. Biuro Inventorinių žemės sklypo žinių duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) (ištaisyta į (duomenys neskelbtini)) nuo 1919 m. stovėjo pastatas – gyvenamasis namas, teisiškai įregistruotas L. A., P. vardu (dokumentas išduotas valstybės įmonės „Registrų centras“ vyriausiojo archyvaro).

6. 1949 m. parengtų LTSR KŪM Kauno miesto Inventor. Techn. Biuro Pastato inventorinės žinių duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) (ištaisyta į (duomenys neskelbtini)) nuo 1891 m. stovėjo pastatas – gyvenamasis namas, teisiškai įregistruotas L. A., P., vardu.

7. Kauno m. Stalino rajono vykdomojo komiteto 1948 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. 105 trečioje dalyje (dokumentas išduotas Kauno regioninio valstybės archyvo) nurodyta, kad vykdomasis komitetas nutarė A. L. atleisti nuo trobesių ir žemės rentos mokesčio už 1948-uosius metus. Šiame dokumente pažymėta, kad A. L. gyveno (duomenys neskelbtini), turėjo nuosavą namą ir žemės sklypą, todėl už 1948 m. privalėjo sumokėti 536,10 rublių mokestį. Nuo šio mokesčio A. L. buvo atleistas, nes buvo senyvo amžiaus, buvo žuvusio kario šeimos narys, jo sutuoktinė buvo II grupės invalidė, kitų darbingų asmenų šeimoje nebuvo.

42. Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktais motyvais, konstatuojama, kad iš 4,35 ha žemės ne tik 0,8670 ha buvo kitos paskirties; bylos duomenys patvirtina, kad ir likusi žemės dalis (3,4830 ha) buvo kitos paskirties.

43. Papildomai teismas akcentuoja, kad šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas tik dėl žemės sklypo naudojimo paskirties iki 1940 m. nacionalizacijos. Teismas šioje byloje nesprendė klausimo dėl to, pagrįstai ar ne buvo apskaičiuota vidutinė žemės vertė. Todėl išsamesnių motyvų ir teisinio vertinimo dėl to, ar vertė turėtų būti skaičiuojama kaip už kitos paskirties žemę (po 1 737,72 Eur už hektarą), o ne kaip už rūšimis neišskirstytą IV rūšies žemę (po 312,79 Eur už hektarą), teismas neteikia. Tai nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką.

44. Teismas žemės sklypo vertės klausimą apžvelgė tik tiek, kiek tai buvo būtina, analizuojant klausimą, ar pagal išlikusius archyvinius dokumentus ir pareiškėjos žodinius paaiškinimus 4,35 ha žemės sklypas (ginčo objektas) buvo suskirstytas rūšimis, ar buvo apaugęs mišku, ar naudotas kitai paskirčiai.

45. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas daro išvadą, kad visa buvusio savininko A. L. nuosavybės teise valdyta 4,35 ha žemė buvo kitos paskirties, t. y. nenaudojama žemės ūkio ar miškų ūkio paskirčiai. Tuo pagrindu pareiškimo dalis tenkintina, t. y. nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad buvęs savininkas A. L., P. s., miręs (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdytą 4,35 ha žemę (duomenys neskelbtini) naudojo kitai paskirčiai.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (žemės sklypo priskirtinumo Kauno miesto teritorijai aspektu)

46. Kaip jau minėta, pareiškėja N. A. ir jos atstovė advokatė G. B. žodžiu teismo posėdyje patikslino reikalavimo dalyką, t. y. nurodė, kad reikalavimo formuluotė „priskiriamą Kauno miesto teritorijai“ aiškumo tikslu tikslintina formuluote „tuo metu priskirtą Kauno miesto teritorijai“ (2021 m. vasario 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 21 min. 39 sek. – 24 min. 52 sek.).

47. Pabrėžtina, kad Civilinio proceso teisena dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi specialią paskirtį ir gali būti naudojama tik esant tam tikroms įstatymų nustatytoms prielaidoms. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.

48. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, ar pareiškėjos senelio A. L. valdytas žemės sklypas tuo metu buvo priskirtas Kauno miesto teritorijai negali būti laikomas faktu, kurį būtų galima nustatyti tik juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo tvarka. Žemės sklypo archyviniai dokumentai, kadastriniai duomenys bei teritorijų detalieji planai ir šiuose dokumentuose pateikti duomenys yra objektyvus pagrindas nuosavybės teisių atkūrimo byloje kompetentingam subjektui, t. y. Nacionalinei žemės tarnybai, spręsti, ar pagal teisinį reglamentavimą pareiškėjos senelio valdytas žemės sklypas gali būti priskirtas kitai paskirčiai naudotai žemei miestuose, kaip tai numatyta Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodikos, patvirtintos 1999 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“, 4.2 punkte. Pažymėtina ir tai, kad ir A. L. nuosavybės teisių atkūrimo byloje taip pat yra dokumentų, susijusių su žemės sklypo priskirtinumu tam tikrai teritorijai – Nuosavybės teisių atkūrimo bylos I tomo 29 lape yra pateikta Lietuvos Respublikos Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus specialisto 2000 m. lapkričio 28 d. pažyma Nr. 733, kurioje nurodyta, kad „buvęs žemės sklypo savininkas A. L. iki 1940 m. liepos 22 d. turėjo iš viso 6,80 ha žemės (duomenys neskelbtini). Pagal dabartinį administracinį teritorinį paskirstymą 2,45 ha žemės yra (duomenys neskelbtini), 4,35 ha žemės patenka į Kauno miesto ribas“.

49. Remiantis nurodytais motyvais, netenkintina pareiškėjos pareiškimo dalis nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad žemė buvo priskirta Kauno miesto teritorijai.

Dėl praleisto termino atnaujinimo

50. Įstatymų leidėjas yra nustatęs galutinius prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus:

- prašymus atkurti nuosavybės teises buvo galima paduoti iki 2001 m. gruodžio 31 d. (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis);

- nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus buvo galima pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis).

51. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, praleisti terminai gali būti atnaujinami.

52. Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios.

53. Šioje byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir A. L. nuosavybės teisių atkūrimo bylos medžiaga patvirtina pareiškėjos atstovės advokatės G. B. žodinius paaiškinimus, kad pareiškėja nuosavybės teisių atkūrimo byloje buvo pakankamai aktyvi, į bylą įstojo 2001 m., visus reikalingus dokumentus pateikė laiku, 2014 m. vasario 26 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-856 buvo informuota, kad žemė bus valstybės išperkama ir tik nuo 2017 m. tarp pareiškėjos ir Nacionalinės žemės tarnybos prasidėjo ginčas dėl atlyginimo už žemę dydžio (2021 m. vasario 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 18 min. 06 sek. – 21 min. 27 sek.).

54. Sutiktina su pareiškėja, kad ji įgijo teisėtus lūkesčius, jog visa valstybės išperkama žemė bus vertintina kaip kitos paskirties, nes nuosavybės teisių atkūrimo byloje jau buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad pareiškėjos senelio A. L. žemė buvo apstatyta statiniais (gyvenamasis namas, mokykla, ūkiniai pastatai), nebuvo dirbama ar išskirstyta rūšimis. Pareiškėja objektyviai negalėjo numanyti, kad ateityje kils ginčai dėl valstybės išperkamos žemės vertės.

55. Sklandus nuosavybės teisių atkūrimo procesas užtruko ir dėl prasidėjusių teisminių ginčų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-263-505/2019 teismas įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į pareiškėjai N. A. tenkančią A. L. iki 1940 m. nuosavybės teise turėtos žemės, buvusios (duomenys neskelbtini) (dabar Kauno miestas), dalį, į kurią nuosavybės teisės pareiškėjai dar nėra atkurtos, atkūrimo pareiškėjai suteikiant jai neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą (-us) kitoje vietoje. Šis teismo sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eA-1843-438/2020) paliktas nepakeistas.

56. Po šio 2019 m. balandžio 9 d. teismo sprendimo pareiškėja toliau veikė aktyviai ir kreipėsi 2019 m. gegužės 20 d. su prašymu dėl valios pakeitimo bei su prašymu pateikti išsamų paaiškinimą, kaip bus apskaičiuojama valstybės išperkamos žemės vertė.

57. Sutiktina su pareiškėja, kad ji objektyviai iki įstatyme numatyto termino, t. y. iki 2003 m. gruodžio 31 d., ji neturėjo galimybės pateikti papildomų įrodymų, nes turėjo pagrįstų teisėtų lūkesčių, kad žemės vertė bus skaičiuojama teisingai pagal byloje esančius dokumentus, patvirtinančius, kad žemė buvo apstatyta statiniais ir nebuvo ariama ir išskirstyta rūšimis.

58. Remiantis pateiktais motyvais, praleistas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatytas terminas dokumentams į nuosavybės teisių atkūrimo bylą pateikti atnaujintinas.

Kiti procesiniai klausimai

59. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 28,33 Eur sumą. Šios išlaidos valstybei priteistinos iš pareiškėjos (CPK 96 straipsnis).

60. Suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui grąžintina A. L. nuosavybės teisių atkūrimo byla (2 segtuvai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos N. A. pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad buvęs savininkas A. L., P. s., miręs (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdytą 4,35 ha žemę (duomenys neskelbtini) naudojo kitai paskirčiai.

Atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą terminą dokumentams į nuosavybės teisių atkūrimo bylą pateikti.

Kitos pareiškimo dalies netenkinti.

Priteisti iš pareiškėjos N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 28,33 Eur (dvidešimt aštuonių eurų 33 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui teismo patalpose (pasirašytinai) grąžinti A. L. nuosavybės teisių atkūrimo bylą (2 segtuvai).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliaciniu skundu per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė