Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus įgaliotam atstovui N. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), teista, bausta administracine tvarka, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. M., būdama (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktore, esant darbo santykių požymiams, nesudariusi rašytinių darbo sutarčių su S. M. ir E. P. ir nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie šių asmenų priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, leido dirbti (duomenys neskelbtini) S. M. nuo 2020 metų lapkričio mėnesio pabaigos ir E. P. – laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 14 d. iki 2020 m. gruodžio 19 d. ir nuo 2020 m. gruodžio 20 d. iki 2020 m. gruodžio 30 d. Tuo B. M. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos įgaliotas atstovas palaikė administracinio nusižengimo protokole suformuotą kaltinimą ir nurodė, jog, atlikus patikrinimą, buvo nustatyta, kad S. M. ir E. P. siejo darbo santykiai su jų darbdave B. M., kadangi tarp jų buvo susitarimas dėl paslaugų teikimo. S. M. vykdė krovinių siuntų, keleivių užsakymų paieškas, o E. P. – teikė vairuotojo paslaugas ir už tai minėti asmenys gavo atlygį iš (duomenys neskelbtini) direktorės B. M.. S. M. ir E. P. teikė minėtas paslaugas ne kaip savarankiški asmenys, o būtent susiję su (duomenys neskelbtini) teikiamomis paslaugomis, kadangi visuose skelbimuose figuravo šios bendrijos pavadinimas ir tiesiog su šia bendrija susietos paslaugos buvo teikiamos prisidengiant individualios veiklos pažymomis. S. M. nelegalaus darbo laikotarpis buvo nuo 2020 metų lapkričio mėnesio pabaigos iki 2020 metų gruodžio mėnesio pradžios, nors pati direktorė B. M. nurodė, kad S. M. dirbo iki 2021 metų sausio pabaigos. E. P. nelegalaus darbo laikotarpiai nurodyti pagal pateiktas paslaugų teikimo sutartis (2020 m. gruodžio 14 d. ir 2020 m. gruodžio 20 d. sutartys). Direktorė B. M. nurodė, jog E. P. teikė paslaugas nuo 2020 m. gruodžio 14 – 19, 20 – 30 dienomis. Pats E. P. tiksliai neįvardino savo darbo laikotarpių, bet nurodė, kad B. M. parašė jam žinutę 2020 m. gruodžio 6 d. ir paprašė ateiti dirbti pas ją. Kadangi tyrimo metu jau galiojo karantinas, todėl S. M. ir E. P. buvo išsiųsti klausimai, pridedant paaiškinimo formas. Prašė paskirti B. M. straipsnio sankcijos ribose numatytą baudą.

Teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo B. M. sutiko su jai inkriminuotu administraciniu nusižengimu, ji iš dalies pripažino savo kaltę bei nurodė, jog ji nesuprato, kad daro teisės pažeidimą. Nuo 2020 metų spalio mėnesio ji yra (duomenys neskelbtini) direktorė. (duomenys neskelbtini) užsiima keleivių, krovinių bei siuntų pervežimu maršrutu Lietuva – Europa. Su S. M. bendravo jos (B. M.) sužadėtinis A. V., kuris yra jos darbuotojas ir kartu įgaliotas asmuo. Ji kartu su sužadėtiniu A. V. pradėjo šį verslą. Iš pradžių jie nežinojo, nuo ko pradėti ir paskui išėjo taip, kad jie kreipėsi į draugus, kad šie parekomenduotų juos kitiems žmonėms. S. M. yra A. V. pažįstama, kuri tuo metu buvo motinystės atostogose, todėl A. V. jos paprašė, kad ši padėtų, kad jiems patarpininkautų, kadangi turėjo pakankamai daug laisvo laiko. Nebuvo taip, kad ji pati įdarbino S. M.. Tuo metu jie galvojo, kad gali draugiškai jos paprašyti, kad ši paplatintų tuos visus skelbimus. S. M. nereikalavo kažkokio atlygio, jie patys jai davė keliolika eurų. S. M. talpindavo jų skelbimus „Facebook“ tinklapyje ir, jeigu kažkoks žmogus susidomėdavo, tai ši atsiųsdavo to žmogaus kontaktus. Vėliau jos buvo apkalbėję, jog jeigu S. M. įsidarbintų, tai nuo surastos siuntos ji gautų po 3 Eur, o nuo žmogaus – po 10 Eur, tačiau ši pasakė, kad jai tai neapsimoka. E. P. ji susirado pati, nes kažkada buvo su juo bendravusi, žinojo, kad šis turi vairuotojo pažymėjimą, todėl jo paklausė, ar jis norėtų užsidirbti, o šis atsakė, kad norėtų. Kadangi ji nežinojo, kaip jis dirba, todėl paprašė jo pravažiuoti maždaug trijų dienų maršrutą (reisą), nes tai būtų lengviausias būdas nuspręsti, ar jis tinkamas tokiam darbui. Buhalterė jai patarė, kad E. P. išsiimtų individualios veiklos pažymą, o šis tai susitvarkė ir atsiuntė jai kažkokį kodą, kurį ji užsirašė. Ji pati neturėjo galimybių patikrinti, ar E. P. ten buvo tinkamai įformintas dėl tos vairuotojo veiklos, todėl tiesiog surašė sutartį, kurią jai atsiuntė buhalterė. E. P. turėjo dirbti pagal individualią veiklą, ji sakė jam, kad, jeigu šis gerai dirbs, tai jį įdarbins. Su E. P. buvo sudarytos vienkartinės sutartys, kurios yra pridėtos prie bylos medžiagos. Tos sutartys buvo sudarytos kiekvienam jo reisui. E. P. dirbo vairuotoju, jis išvežiodavo žmones arba siuntinius. Ji neįdarbino E. P., nes šis nurodė jai ne tą individualios veiklos kodą. Vėliau ji sužinojo, jog E. P. iš viso nebuvo gavęs jokios individualios veiklos pažymos. Dabar ji supranta, jog S. M. pas juos dirbo, tačiau tuo metu ji to nelaikė darbu, o tiesiog pagalba. Ji norėjo įdarbinti E. P., tačiau jai buvo pateikta klaidinga informacija. Administracinio nusižengimo protokole yra nurodyti teisingi S. M. ir E. P. darbo laikotarpiai, ji jų neginčija. Prašė atsižvelgti į jos menką teisės aktų išmanymą bei aplaidumą. Šiuo metu ji jau yra susipažinusi su visais darbo teisės aktų reikalavimais, stengiasi pasimokyti iš klaidų ir išlaikyti savo verslą.

Tai, jog B. M. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, be jos pačios prisipažinimo bei paaiškinimų, patvirtina byloje surinkti ir ištirti bylos duomenys:

Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotas nusižengimo padarymo faktas ir visos jo aplinkybės (b. l. 1 – 2).

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) Kauno teritoriniame skyriuje buvo gauta informacija iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, kuriai elektronine pasitikėjimo linija buvo išsiųstas pranešimas iš elektroninio pašto adreso donatas.rutkauskas@gmail.com, kuriame pranešėjas nurodė, kad naudojosi (duomenys neskelbtini) paslaugomis ir gavo sugadintą siuntinuką. Kadangi pradėjo domėtis šios mažosios bendrijos veikla, išsiaiškino, kad joje oficialiai dirba tik vienas žmogus – B. M., nors visą laiką dėl siuntinio pargabenimo iš Vokietijos pats bendravo su S. M. (867292109), todėl S. M. ir du vairuotojai atlieka nelegalią veiklą kartu su šios bendrijos savininke (b. l. 3).

Vykdant VDI Kauno teritorinio skyriaus vedėjo 2021 m. sausio 14 d. pavedimą Nr. 65 (b. l. 4), dalyvaujant VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausiems darbo inspektoriams N. L. ir N. Č., atliktas nelegalaus (neteisėto) darbo patikrinimas bei surašytas Nelegalaus darbo tyrimo 2021 m. kovo 12 d. aktas Nr. NDA 0741-0630, kuriuo nustatyta, kad patikrinimo metu apklausti darbuotojai S. M. ir E. P. pripažino dirbantys (duomenys neskelbtini), esant darbo santykių požymiams, tai yra susitarę su direktore B. M. dėl konkrečios darbo funkcijos bei atlygintinumo. Apie tai, kad esant darbo santykių požymiams, darbdavys juos privalėjo įdarbinti pagal darbo sutartis, šie darbuotojai nežinojo. Patikrinimo metu pagal VSDFV informacinės sistemos užklausos duomenis nustatyta, jog S. M. ir E. P. į (duomenys neskelbtini) darbuotojų sąrašą įtraukti nebuvo, todėl šioje bendrijoje jie dirbo nelegaliai. Vadovaujantis tyrimo metu surinktais duomenimis, rašytiniais paaiškinimais, nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) direktorė B. M., nesudariusi rašytinių darbo sutarčių su S. M. ir E. P. ir įstatymų nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie šių darbuotojų priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, leido dirbti (duomenys neskelbtini) S. M. nuo 2020 metų lapkričio mėnesio pabaigos ir E. P. – laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 14 d. iki 2020 m. gruodžio 19 d. ir nuo 2020 m. gruodžio 20 d. iki 2020 m. gruodžio 30 d. Tokiu būdu B. M. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalies bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas (b. l. 5 – 6).

Rašytiniuose B. M. paaiškinimuose, teiktuose administracinio nusižengimo tyrimo metu, nurodytos aplinkybės yra iš esmės analogiškos aplinkybėms, kurias ji nurodė teisminio bylos nagrinėjimo metu (b. l. 8, 9, 10).

A. V. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog jis paprašė savo draugės S. M., kad ši padėtų talpindama į socialinį tinklą „Facebook“ skelbimus dėl jų atliekamos veiklos – keleivių, siuntinių pervežimo. S. M. talpindavo skelbimus su jų asmenine informacija, telefonų numeriais. Kelis kartus už suteiktą pagalbą yra simboliškai davęs S. M. pinigų – 20 Eur. Jo sugyventinė yra B. M., kuri yra (duomenys neskelbtini) direktorė. B. M. tik kelis mėnesius pažįsta S. M., su kuria iki to laiko bendravo tik jis. S. M. nedirba ir niekada nedirbo (duomenys neskelbtini). Iš savo sugyventinės B. M. banko sąskaitos jis yra kelis kartus pervedęs pinigus S. M. už ankstesnes skolas, kai grįžo iš užsienio (b. l. 11).

S. M. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog vaikystės draugas A. V. pasiūlė platinti (duomenys neskelbtini) skelbimus. Dėl tų skelbimų ji tardavosi tiek su A. V., tiek ir su B. M.. Dėl konkrečių funkcijų jie nesitarė. Ji pati savo nuožiūra sukurdavo reklamą ir ją patalpindavo socialiniame tinkle. (duomenys neskelbtini) paslaugas nuotoliniu būdu ji teikė 2020 metų lapkričio mėnesio pabaigoje – gruodžio mėnesio pradžioje, paslaugų neteikė kiekvieną dieną, tik tada, kai turėjo laiko. Tas paslaugas ji teikė iš draugiškumo. 2020 metų gruodžio mėnesį jai pervedė 25 Eur. Su (duomenys neskelbtini) direktore B. M. buvo kalbėjusi dėl pastovaus darbo šioje bendrijoje, jos buvo susitarę dėl atlyginimo, tai yra nuo surasto žmogaus – po 10 Eur ir nuo siuntos – po 3 Eur. Už kelis surastus klientus ji gavo iš B. M. po keliolika Eur, o su užsakymais dirbo tik kai turėjo laiko, tačiau rašytinės darbo sutarties ar paslaugų teikimo sutarties, ar kitų sutarčių su direktore B. M. jos nesudarė. Ji pati nebuvo įsigijusi individualios veiklos pažymos (b. l. 15 – 16).

E. P. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog B. M. pasiūlė jam darbą, nes jie buvo pažįstami. (duomenys neskelbtini) dauginusiai vadovavo ir visus sprendimus priimdavo B. M. draugas A. Su B. M. jis tarėsi, kad turės vežioti keleivius ir siuntas. Pagrindinis jo darbas buvo vairuoti automobilį ir pristatinėti į nurodytas vietas siuntas bei keleivius. Iš pradžių B. M. jam buvo sakiusi, kad jam reikia pravažiuoti ir pažiūrėti, ar patiks toks darbas, ar sugebės vairuoti, o po to ji sakė, kad išims jam individualią darbo sutartį, tačiau tą dieną ji niekam neprisiskambino, todėl liepė pačiam susitvarkyti, bet jam tai nepavyko, todėl prašė, kad ši viską sutvarkytų. Vėliau B. M. žadėjo jį įdarbinti pagal darbo sutartį. Kadangi to ji nepadarė, tai po kelių reisų jis atsisakė dirbti. B. M. jam parašė žinutę apie 2020 m. gruodžio 6 d. ir paprašė ateiti pas ją dirbti. (duomenys neskelbtini) jis dirbo nepilnai mėnesį, o dabar jau nebedirba. Jis važinėdavo su automobiliu „R. T.“, kurio valstybinio numerio ženklų jis neprisimena. Jis važiuodavo maršrutu Lietuva – Vokietija ir Vokietija – Lietuva. Išvykdavo pirmadienį, o grįždavo apie trečiadienį ir tai kartojosi kelis kartus. Kol būdavo išvažiavęs, jokių maistpinigių niekas jam neduodavo, valgydavo už savo pinigus. Per kelis kartus jis važiavo su skirtingais žmonėmis, iš kurių vienas buvo D. M., o kitas buvo vardu D., kurio pavardės nežino. Paskutinį kartą jis atvažiavo su A. J.. Kiek jam žinoma, nei vienas iš minėtų asmenų nebuvo (duomenys neskelbtini) darbuotojas. Reiso metu miegodavo autobusiuke, nes vienas vairuotojas vairuodavo, o kitas šone miegodavo ir taip būdavo visos kelionės metu, galima sakyti 3-4 paras būdavo visai nepailsėję. Kaip atlygį už kelionę visada gaudavo 100 Eur, nepaisant to, kiek buvo siuntinių ar keleivių. Tokį atlygį jam pasiūlė B. M., kuri buvo surašiusi kažką panašaus į individualios veiklos pažymą, žadėjo jį įforminti, tačiau to nepadarė, todėl jis nesutiko toliau taip dirbti. Pinigus už darbą jam duodavo grynais pinigais, jokio kvitų jam nedavė ir pasirašyti niekur nereikėdavo (b. l. 19 – 20).

2020 m. gruodžio 14 d. ir 2020 m. gruodžio 20 d. su darbuotoju E. P. ir (duomenys neskelbtini) buvo sudarytos vairuotojo pervežimo paslaugų teikimo sutartys, kuriose nurodyta, kad sutartys sudarytos su E. P., dirbančiu vairuotoju pagal individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 666827. E. P. 2020 m. gruodžio 14 d. paslaugų teikimo sutartyje buvo nurodyti paslaugų atlikimo terminai ir kainos, tai yra 2020 m. gruodžio 19 d. nurodyti darbai – žmonių ir siuntų pervežimas, nurodyta vieneto kaina – 100 Eur; 2020 m. gruodžio 20 d. paslaugų teikimo sutartyje buvo nurodyti darbai – vairuotojo, keleivių siuntų pervežimas, nurodyta vieneto kaina – 150 Eur (b. l. 21 – 22, 23 – 24).

Transporto priemonės nuomos 2020 m. spalio 29 d. ir 2020 m. gruodžio 14 d. sutartimis UAB „GBY“ išnuomojo (duomenys neskelbtini) automobilius „R. T.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir „F. D.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (b. l. 28 – 32, 33 – 37).

S. M. ir B. M. susirašinėjimai socialiniame tinkle „Facebook“ bei (duomenys neskelbtini) logotipų siuntimas, taip pat S. M. susirašinėjimai su K., S. patvirtina S. M. dirbamo darbo (duomenys neskelbtini) naudai faktą, klientų paiešką (b. l. 38 – 41, 43 – 44).

B. S. (dabar M.) banko sąskaitos išrašo fotonuotrauka patvirtina, jog 2020 m. lapkričio 26 d. S. M. buvo pervesta 25 Eur (b. l. 42).

E. P. susirašinėjimas su B. ir A. per socialinį tinklą „Facebook“ patvirtina E. P. pervežimo paslaugų teikimo faktą (duomenys neskelbtini) (b. l. 45 – 51).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus pateikta informacija patvirtina, jog Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre nėra duomenų apie S. M. ir E. P. draudimo laikotarpius (duomenys neskelbtini) (b. l. 52).

E. P. nebuvo deklaravęs individualios veiklos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir nebuvo informavęs mokesčių administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą (b. l. 53).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, jog B. M. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį surašytas pagrįstai ir jos kaltė dėl nelegalaus darbo yra pilnai įrodyta.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavio ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. DK 32 straipsnio 1 dalyje apibrėžta darbo sutarties sąvoka, pagal kurią darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį; pagal šio straipsnio 2 dalį, pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu dviem egzemplioriais (DK 43 straipsnio 1 dalis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios; darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais (DK 42 straipsnio 2, 4 dalys). Taigi būtent darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, apie tai nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui. Pažymėtina ir tai, kad DK 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo. Tai reiškia, kad darbuotojas ir išbandymo laikotarpiu privalo dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį.

Pagal formuojamą teismų praktiką tam, kad darbą būtų galima vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Nagrinėjamu atveju surinkta pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių tai, jog S. M. ir E. P. dirbo (duomenys neskelbtini) naudai, būdami susitarę su B. M. dėl darbo laiko, konkrečių darbo funkcijų bei atlygio už darbus. S. M. ir E. P. realiai atliko jiems pavestas darbo funkcijas, paklusdami B. M. nurodymams, tačiau jie dirbo nesudarę su ja rašytinių darbo sutarčių ir apie jų priėmimą į darbą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Taigi, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, teismas, daro išvadą, jog S. M. ir E. P. dirbo nelegalų darbą, todėl jų darbdaviui B. M., kuri privalėjo kontroliuoti, kad būtų laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių, užtikrinti, jog darbuotojų darbas būtų legalus, kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

ANK 95 straipsnio 1 dalis numato, jog nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000 Eur iki 5 000 Eur.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

B. M. nagrinėjamą administracinį nusižengimą padarė dėl nerūpestingumo, kadangi ji nenumatė, kad dėl jos neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (ANK 9 straipsnio 3 dalis). B. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra (ANK 35, 36 straipsniai). Bylos duomenimis, B. M. yra teista už sukčiavimą ir turi dar neišnykusį bei nepanaikintą teistumą (b. l. 55 – 56). Praeityje ji buvo bausta ir administracine tvarka, tačiau neturi neįvykdytų administracinių nuobaudų ir tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą (b. l. 57 – 63). B. M. yra dirbanti ir byloje nėra kitų neigiamai ją charakterizuojančių duomenų.

Taigi, įvertinus visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei vadovaujantis ANK 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, sprendžiama, jog ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis dar bus pilnai įgyvendinta paskyrus B. M. straipsnio sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 25 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

B. M. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja V. D.

Papildoma informacija: administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 1001 ir nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 21132132842.

Jeigu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jam paskirtos baudos sumokėti negali iš karto, jis turi teisę kreiptis į teritorinę Valstybinę mokesčių inspekciją dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis, pateikiant įrodymus apie savo sunkią turtinę padėtį. Laiku nesumokėjus baudos, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui gresia papildomos išlaidos. Jeigu nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka, teks atlyginti antstoliui vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.