Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2021 m. birželio 25 d. nutarimo B. M. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. B. M. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. nutarimu pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje ir nubausta 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bauda už tai, kad ji, būdama MB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktore, esant darbo santykių požymiams, nesudariusi rašytinių darbo sutarčių su S. M. ir E. P. ir nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie šių asmenų priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, leido dirbti MB „(duomenys neskelbtini)“ S. M. nuo 2020 metų lapkričio mėnesio pabaigos ir E. P. – laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 14 d. iki 2020 m. gruodžio 19 d. ir nuo 2020 m. gruodžio 20 d. iki 2020 m. gruodžio 30 d. Tuo B. M. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

2. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. birželio 25 d. nutarime konstatavo, kad nagrinėjamu atveju surinkta pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių tai, jog S. M. ir E. P. dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, būdami susitarę su B. M. dėl darbo laiko, konkrečių darbo funkcijų bei atlygio už darbus. S. M. ir E. P. realiai atliko jiems pavestas darbo funkcijas, paklusdami B. M. nurodymams, tačiau jie dirbo nesudarę su ja rašytinių darbo sutarčių ir apie jų priėmimą į darbą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui, todėl B. M. baustina pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

3. Apeliaciniame skunde B. M. nesutikdamas su Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. nutarimu prašo jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti bei patraukti E. P. administracinėn atsakomybėn už melagingų parodymų davimą.

3.1. Skunde B. M. nurodo, kad E. P. siuntė jai savo duomenis, jog turi individualią veiklą, tačiau ji tokių duomenų negalėdama patikrinti šioje situacijoje liko apgauta ir nepagrįstai nubausta, kadangi iš pateiktų susirašinėjimų matyti, kad jos veiksmai buvo teisėti, tuo tarpu E. P. pateikė jai suklastojo individualios veiklos pažymėjimo numerį ir dėl to administracinėn atsakomybėn turėtų būti traukiamas būtent jis, o ne B. M..

3.2. Skunde teigiama, jog teismas skundžiamame nutarime akcentuodamas, kad S. M. dėdama skelbimus, t. y. reklamuodama jos įmonę visur dėjo mažosios bendrijos pavadinimą, padarė nepagrįstą išvadą, kadangi iš pateikiamų fotonuotraukų matyti, kad skelbimai yra bendro pobūdžio, juose yra nurodomi maršrutai ir telefono numeris, tačiau ne įmonės pavadinimas.

3.3. Skunde taip pat nesutinkama su teismo padaryta išvada, jog S. M. buvo susitarusi su B. M. dėl darbo laiko, konkrečių darbo funkcijų bei atlygio už darbą. Kadangi S. M. buvo aiškiai nurodžiusi, jog dėl konkrečių funkcijų jie nesitarė, ji skelbimais dalijosi tik iš draugiškumo, kaip beje ir daugybė kitų žmonių, tai daro dalindamiesi mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ patalpintais skelbimais. Pasak B. M., S. M. įmonėje niekada nedribo ir legaliai dirbti atsisakė, ji buvo A. V. vaikystės draugė ir jis su ja kalbėjosi, tačiau į teismo salę duoti paaiškinimus A. V. įleistas nebuvo, o nagrinėjamu atveju nubausta už tai liko ji.

3.4. Skunde pažymima, kad D. R. elektronine pasitikėjimo linija Valstybinei darbo inspekcijai pateikė melagingus duomenis, kadangi jis niekada nebuvo B. M. vadovaujamos įmonės klientas. Jis tiesiog yra S. M. sugyventinis bei vaiko tėvas, tačiau jiems tarpusavyje susipykus kalta liko B. M..

4. Atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. M. apeliacinį skundą Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vedėjo patarėjas - vyriausiasis darbo inspektorius Vytautas Gegužis prašo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą Alytaus apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. B. M. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukta B. M. nesutinka, kad jos veiksmuose yra administracinio nusižengimo numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje sudėties požymiai.

7. Aukštesnysis teismas pažymi, tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs B. M. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl B. M. kaltės padarius jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, įtvirtintą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo priimtą procesinį sprendimą remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais duomenimis apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu. Tuo tarpu vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi apeliantė, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutarimą.

9. Pabrėžtina, kad nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas kilti.

10. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai išaiškino, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos (Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalis). Taigi, nelegalus darbas gali būti konstatuojamas dėl kelių alternatyvių veikų padarymo. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį B. M. buvo surašytas dėl to, kad esant darbinių santykių požymiams ji leido S. M. ir E. P. dirbti įmonėje MB „(duomenys neskelbtini)“ nesudariusi su jais darbo sutarčių bei teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jų priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Nesutikti su tokia nusižengimo sudėtimi, aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

11. Nors apeliaciniame skunde darbo santykių nebuvimą su E. P. bei S. M. apeliantė sieja su tuo, kad jos žiniomis E. P. dirbo pagal individualios veiklos pažymą ir jos vadovaujamai įmonei MB „(duomenys neskelbtini)“ jis suteikė tik vairuotojo bei pervežimo paslaugas, tuo tarpu S. M. įmonės teikiamų paslaugų skelbimais dalijosi tik iš draugiškumo ir jokių funkcijų mažojoje bendrijoje neatlikinėjo. Tačiau aukštesniojo teismo vertinimu šiuos apeliantės argumentus paneigia byloje surinkta ir ištirta bylos medžiaga, pažymint, kad priešingos išvados nesuponuoja ir su apeliaciniu skundu B. M. pateikti papildomi duomenys.

Dėl E. P.

12. Pagrindinė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens keliama versija susijusi su E. P. darbinių santykių nebuvimu yra ta, kad E. P. įmonei MB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. gruodžio 14 d. ir 2020 m. gruodžio 20 d. sudarytų sutarčių pagrindu teikė tik vairuotojo bei pervežimo paslaugas, pats tariamai vykdydamas individualią veiklą, todėl administracinė atsakomybė, pasak apeliantės, nagrinėjamu atveju turėtų kilti ne jai, o E. P. už melagingų duomenų pateikimą susijusį su individualios veiklos pažymos neturėjimu. Tačiau aukštesnysis teismas nesutikdamas su tokiu apeliantės vertinimu pažymi, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį kyla tuomet, kai tarp šalių susiklosto darbo sutarties požymių turintys darbo santykiai, kurie nebuvo tinkamai įforminti darbdavio ar kito atsakingo asmens, nepriklausomai nuo šalių individualios veiklos santykių siekio.

13. Pagal DK 32 straipsnio 1 dalį darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį; pagal šio straipsnio 2 dalį, pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai.

14. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 punkte individuali veikla apibūdinama kaip savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Esminis individualios veiklos požymis yra savarankiškumas, parodantis individualios veiklos sukuriamų santykių skirtumą nuo darbdavio ir darbuotojo santykių. Veikla laikoma savarankiška, jei gyventojas savo veiklą vykdo nepriklausomai nuo kitų asmenų, t. y. jis nėra pavaldus jo paslaugas perkančio asmens vidinei tvarkai, jam nesuteikiamos darbo priemonės, darbo vieta, paslaugas gyventojas gali atlikti bet kuriuo sau patogiu metu ir pan.

15. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad E. P. atlikdamas 2020 m. gruodžio 14 d. ir 2020 m. gruodžio 20 d. sutartyse numatytas funkcijas (b. l. 21-24) nebuvo savarankiškas ir iš tikrųjų dirbo B. M. vadovaujamos įmonės naudai, o ne vykdė individualią veiklą, kadangi jis atliko B. M. jam pavestus konkrečius nurodymus, t. y. iš anksto sutartose vietose paimdavo ir pristatydavo siuntas bei keleivius, taip pat paimdavo B. M. sutartą atlygį už suteiktas paslaugas (b. l. 45-51). Pažymint, kad E. P. nagrinėjamu atveju taip pat naudojosi jam B. M. valdomos įmonės suteikta darbo priemone, t. y. MB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomotu automobiliu „Renault Trafic“ (b. l. 32-36). E. P. 2021 m. vasario 25 d. paaiškinime nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad jis B. M. jam pavestas užduotis vykdė ne vienas, o kartu su kitais jam nepažįstamais asmenimis vairuodamas automobilį „Renault Trafic“ maršrutu Lietuva-Vokietija, Vokietija-Lietuva (b. l. 18-19). Atkreipiant dėmesį, kad šių aplinkybių neneigė ir pati B. M. 2021 m. vasario 2 d. duotame paaiškinime nurodžiusi, jog E. P. vyko ankščiau nurodytais maršrutais, pakaitomis su kitu asmeniu „Renault Trafic“ automobiliu (b. l. 9), todėl aukštesnysis teismas sprendžia, kad šios aukščiau nurodytos aplinkybės akivaizdžiai liudija, jog B. M. nagrinėjamu atveju siekė darbo santykių, o ne tam tikrų paslaugų iš E. P. gavimo. Akivaizdu, jog šiuo atveju tarp šalių buvo susiklostę pavaldumo santykiai, E. P. nedirbo savarankiškai, vairavo MB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomotą automobilį „Renault Trafic“, nesprendė su savo veikla susijusių klausimų, pakluso B. M. nurodymams, todėl aukštesniojo teismo vertinimu B. M. veika atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, kadangi tarp B. M. ir E. P. buvo susiklostę ne individualios veiklos, o būtent darbo teisiniai santykiai, kurie turėjo būti įforminti teisės aktų nustatyta tvarka. Kartu pažymint, kad vien tik siekis, jog įmonę ir E. P. sietų individualios veiklos santykiai, taip pat tai, kad E. P. nebuvo deklaravęs individualios veiklos (b. l. 53) ar tai, kad jis B. M. suteikė galimai melagingą informaciją apie vykdomą individualią veiklą nešalina įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, kadangi legalų darbuotojų darbą turi užtikrinti įmonės vadovas, o nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė ar manymas, kad tarp šalių susiklostė individualia veikla paremti santykiai nešalina administracinės atsakomybės.

Dėl S. M.

16. Savo apeliaciniame skunde B. M. taip pat ginčija apylinkės teismo nustatytas aplinkybes susijusias su S. M. nelegaliu darbu įmonėje MB „(duomenys neskelbtini)“, nesutikdama su apylinkės teismo padaryta išvada, kad ji su S. M. buvo susitarusi dėl darbo laiko, konkrečių darbo funkcijų bei atlygio už darbą. Kartu nurodydama, kad S. M. jos valdomoje įmonėje niekada nedirbo, o skelbimais su teikiamomis paslaugomis dalijosi tik iš draugiškumo.

17. Pažymėtina, kad siekiant konstatuoti nelegalaus darbo faktą, būtina įrodyti, kad buvo dirbamas darbas, dirbančiojo ir darbdavio santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, nėra laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių. Teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ANK 95 straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

18. Aukštesnysis teismas įvertinęs byloje sutrinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus duomenis konstatuoja, kad S. M. įmonėje MB „(duomenys neskelbtini)“ iš tikrųjų dirbo nelegaliai. Ir tai patvirtina pačios B. M. 2021 m. vasario 2 d. duoti paaiškinimai, kuriuose ji nurodė, jog krovinių, siuntų, klientų paieškoms įmonės naudai buvo samdoma S. M., tačiau darbo sutartis su ja nebuvo sudaryta dėl įmonės direktorės nežinojimo, o susitarimas buvo tik žodinis. B. M. taip pat nurodė, kad S. M. sausio mėnesį pateikė kelis užsakymus dėl siuntų ir žmonių pervežimo į Vokietiją, tačiau užsakymus teko atšaukti, nes nebuvo surinktas reikiamas užsakymų skaičius, tačiau patvirtino, kad nuo 2020 m. lapkričio pabaigos S. M. padėjo priimti užsakymus skirtus MB „(duomenys neskelbtini)“ ir šioms paslaugoms teikti ją surado A. V.. Tačiau dėl paslaugų teikimo S. M. tarėsi tiek su A. V., tiek ir su ja pačia. Taip pat nurodė, kad S. M. kainas dėl keleivių ir krovinių pervežimo su klientais derino pati ir kartais su B. M., tačiau jos buvo suderinę kainas, kad siunta kainuoja nuo 30 Eur, o žmogus nuo 90 Eur. Tame pačiame paaiškinime B. M. patvirtino, kad už šias paslaugas S. M. buvo sumokėta 25 Eur 2020 m. lapkričio 26 d. bankiniu pavedimu (pavedimo kopija pateikta į bylą (b. l. 42)), kitus kartus su ja buvo atsiskaityta grynais (b. l. 8-9). Apklausiama teisme B. M. patvirtino, kad S. M. talpindavo jų skelbimus socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ ir jeigu kažkoks žmogus susidomėdavo, tai ši atsiųsdavo to žmogaus kontaktus. S. M. nereikalavo, kažkokio atlygio, tačiau jie patys jai davė keliolika eurų. Pažymint, kad S. M. rašytiniame paaiškinime taip pat nurodė, kad dirbo su klientais savo nuožiūra kada turėjo laiko, telefone sukurdavo reklamą ir ją patalpindavo socialiniame tinkle, savo nuožiūra tardavosi tiek su A. V., tiek su B. M. bei patvirtino, kad buvo gavusi 25 Eur pavedimą (b. l. 15-16). Taip pat byloje esantys S. M. pateikti reklaminiai bukletai (b. l. 40-41) bei susirašinėjimas su klientais (b. l. 43-44), tik patvirtina aplinkybes, jog S. M. teikė paslaugas įmonei MB „(duomenys neskelbtini)“.

19. Nors B. M. sužadėtinis A. V. kaip teigiama skunde ir nebuvo apklaustas apylinkės teisme, tačiau iš jo 2021 m. balandžio 21 d. duotų paaiškinimų matyti, jog jis neneigė prašęs S. M. padėti patalpinti skelbimus socialiniame tinkle dėl jų atliekamų veiklų, t. y. keleivių, siuntų parvežimo. Taip pat patvirtino, kad B. M. keli mėnesiai yra pažystama su S. M.. Ir nors pastarasis teigė, kad S. M. iš B. M. sąskaitos yra pervedęs 20 ar 30 Eur už senas skolas (b. l. 11), tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad šiuos duomenis paneigia aukščiau aptarti tiek B. M., tiek S. M. duoti paaiškinimai, kurie patvirtina, kad pinigai buvo pervesti už paslaugų teikimą.

20. Sutinkama, kad konkretus darbo laikas ar kasdieninis funkcijų atlikimas tarp šalių nagrinėjamu atveju ir nebuvo nustatytas, tačiau akivaizdu, jog S. M. tardamasi tiek su B. M., tiek su jos sužadėtiniu A. V. veikė MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, nuotoliniu būdu teikdama reklamos bei klientų paieškos paslaugas bei už tai gaudama atlygį, t. y. tarp S. M. ir MB „(duomenys neskelbtini)“ buvos suklostę darbo sutarties požymių turintys darbo santykiai, kurie turėjo būti įforminti teisės aktų nustatyta tvarka, nepriklausomai nuo šalių manymo, jog tai buvo daroma iš draugiškumo. Todėl aukščiau aptarti duomenys neabejotinai patvirtina, kad S. M. dirbo darbą už kurį gavo tam tikrą atlygį. Pažymint, kad nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas šalių pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-285-988/2021). Nagrinėjamu atveju nors ir nebuvo sutarta konkreti suma, kuri bus mokama S. M., tačiau bankinis pavedimas bei pačios B. M. paaiškinimas, kad ji kelis kartus su S. M. atsiskaitė ir grynaisiais pinigais, tik patvirtina faktą, kad už darbą buvo atsilyginta.

21. Pabrėžiant, kad administracinės atsakomybės nagrinėjamu atveju nešalina ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog S. M. socialiniame tinkle dėjo bendro pobūdžio skelbimus, kuriuose buvo nurodytas tik telefono numeris ir maršrutai. Aukštesniajam teismui atkreipiant dėmesį, kad byloje esanti reklama (b. l. 40) patvirtina, kad kai kuriais atvejais buvo naudojamas ir MB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas. Tuo tarpu įmonės pavadinimo nebuvimas kituose reklaminiuose skelbimuose nepaneigia išvados, jog S. M. teikė įmonei MB „(duomenys neskelbtini)“ reklamos paslaugas, kadangi nurodyti telefono numeriai bei maršrutai buvo tiesiogiai susiję su MB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamomis paslaugomis.

22. Visiškai nepagrįstais apeliacinio skundo argumentais apygardos teismas laiko aplinkybes susijusias su D. R., pažymint, kad kiekvienas asmuo turintis informacijos apie galimai daromus teisės pažeidimus turi teisę bei pareigą pranešti apie tai kompetentingoms institucijoms, nepriklausomai nuo to, kokie santykiai jį sieja tiek su fiziniais, tiek su juridiniais asmenimis. Ir tik nustačius asmens veiksmuose tam tikro administracinio nusižengimo sudėties požymius, jis yra traukimas administracinėn atsakomybėn, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Pažymint, kad B. M. kaltė įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, o ne melagingais duomenimis ar prielaidomis.

23. Atsižvelgiant į aukščiau aptartų duomenų visumą, spręstina, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo faktas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje įrodytas, komentuojamo administracinio nusižengimo sudėtis B. M. veiksmuose yra, dėl ko ji pagrįstai nubaustas skundžiamu apylinkės teismo nutarimu. B. M., kaip įmonės vadovė, privalėjo būti pakankamai rūpestinga ir užtikrinti, jog įmonės veikla būtų organizuojama tinkamai, tačiau to nepadarė ir leido savo valdomoje įmonėje dirbti E. P. bei S. M. nesudarius rašytinių darbo sutarčių bei nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie šių asmenų priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Pažymint, kad apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patrauktai B. M. paskyrė minimalią baudą, numatytą 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje ir kuri laikytina proporcinga padaryto nusižengimo pobūdžiui ir pažeidėjo asmenybės charakteristikai, todėl skundžiamas apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. birželio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą ir B. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.