- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-20
- Bylos Nr.
- AN2-285-988/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03698-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Darius Pranka (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. L.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijosprie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kuriuo M. L. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta 3 700,00 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų eurų 00 ct) dydžio bauda. M. L. buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta 700,00 Eur (septynių šimtų eurų 00 ct) dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi M. L. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3 700 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų eurų 00 ct) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimto sprendimo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje M. L. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „V.“ ir UAB „V.“ direktoriumi, atsakingu asmeniu, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 43 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, o būtent, esant darbo sutarties požymiams neužtikrino, kad UAB „V.“ P. D. 2020 m. rugpjūčio 24 d., S. S. nuo tiksliai tyrimo nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip nuo 2020 m. liepos 16 d. iki 2020 m. rugpjūčio 24 d., o UAB „V.“ L. P. nuo 2020 m. liepos 15 d. iki 2020 m. rugpjūčio 4 d., S. N. nuo 2020 m. birželio 18 d. iki 2020 m. rugpjūčio 24 d., A. A. nuo tiksliai tyrimo nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 24 d., E. M. nuo tiksliai tyrimo nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. iki 2020 m. rugpjūčio 24 d. dirbtų tik sudarę rašytines darbo sutartis ir teisės aktų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – ir VSDF) apie asmenų priėmimą į darbą. M. L. paskirta administracinė nuobauda – 3 700,00 Eur bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje M. L. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis būdamas UAB „V.“ direktoriumi, atsakingu asmeniu, pažeidė DK 33 straipsnio 2 dalies, 34 straipsnio 2 dalies bei 44 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, o būtent, būdamas UAB „V.“ vadovu neužtikrino, kad įmonėje būtų laikomasi DK nuostatų: iki darbo pradžios darbdavys neinformavo ir nepateikė darbuotojui darbo funkcijos apibūdinimo, aprašymo arba darbo pavadinimo, t. y. darbuotojas Ž. Č. atlikinėjo gipso gaminių liejimo ir lazerio priežiūros funkcijas, nors tokios pareigos nėra sulygtos darbo sutarties sąlygose. M. L. paskirta administracinė nuobauda – 700,00 Eur bauda.
3. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi M. L. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3 700 Eur dydžio bauda.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. L. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutarimą panaikinant šio nutarimo dalį dėl nustatyto S. S., L. P. ir E. M. nelegalaus darbo ir pakeičiant S. N. nelegalaus darbo pradžios darbo laiką jį skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d., o A. A. nelegalaus darbo pradžios darbo laiką skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. Tuo atveju, jeigu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutarimas bus paliekamas nepakeistas, apeliantas prašo sumažinti jam paskirtą baudą paskiriant jam mažesnę nei vidutinę baudą.
4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dėl S. S. nelegalaus darbo apeliantas nesutinka.
4.1.1. Nors teismo nutarime teigiama, kad S. rastas su darbo rūbais, atliekantis funkcijas, bet VDI pateiktuose vaizdo įrašuose S. rastas lūkuriuodamas aplink gamyklą esančioje teritorijoje neatliekantis jokios darbo funkcijos . Pagal S. parodymus jam buvo rodomos darbo funkcijos ir aprodoma darbo vieta.
Žemesnės instancijos teismas
4.1.2. Teismas remiasi E. P. parodymais, kuriais jis nurodo, kad jis dirbo kartu su S. nuolat darbo dienomis, darbo valandomis, kartu važinėdavo kaip viena brigada, taip pat nurodė, kad vasarą nuolat važinėdavo į gamyklą, esančią (duomenys neskelbtini). Šie E. P. parodymai kaip tik nesutampa su S. N., A. K., Ž. Č. ir E. S. parodymais. E. P. nurodo, kad S. nuolat dirbo su juo visos vasaros metu. Kiti asmenys, apart A. K., nurodo, kad S. dirbo kelias dienas ar savaitės po patikrinimo arba negalėjo tiksliai pasakyti, ar tai buvo kelios dienos prieš patikrinimą, ar kelios dienos po patikrinimo. Tai yra normalu, nes kitą dieną buvo gautas leidimas įdarbinti S. ir jis kelias savaites dirbo gamykloje. Taigi liudytojai negali pasakyti, ar jį matė kelias dienas prieš patikrinimą, ar kelias dienas po patikrinimo. A. K., kuris savaitę prieš patikrinimą sirgo, duoti parodymai, kad nematė gamykloje S. arba tik vieną kartą matė atvažiavusį po darbo, patvirtina, kad E. P. parodymai neatitinka kitų darbuotojų parodymų ir nėra tikslūs. Nors E. P. teigė, kad S. dirba pilną darbo dieną, bet VDI pateiktas S. darbovietės darbo valandų žiniaraštis bei duoti jo parodymai teisme parodo, kad to negalėjo būti, nes jis dirbo įmonėje, kurioje buvo įdarbintas.
4.1.3. Faktas, jog UAB „E.“ matė S., priimtas neįvertinant, kad UAB „E.“ atostogavo ir joje nebuvo kolektyvo, o asmuo, nurodęs matęs S., atvažiuodavo tik atrakinti patalpų, bet patalpose veiklos nematė. Be to, pastarasis asmuo duodamas parodymus nurodo, kad S. S. matė tarp darbus atliekančių asmenų, tačiau atliekant pačią darbo funkciją nematė. Tą patį patvirtina ir S. S., ir kitų liudytojų duoti parodymai.
4.1.4. VDI apklausus kitas įmones, kuriose UAB „V.“ atlikinėjo darbus nuo 2020 m. gegužės mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn., nei viena įmonė S. S. nematė objekte, taip pat šio asmens nebuvo registruota nei viename svečių žurnale įmonėse, kur UAB „V.“ minėtu laikotarpiu atlikinėjo darbus, ir kuriose buvo E. P..
4.1.5. UAB „V.“ turi teisę su darbuotojais, su kuriais yra pasirašyta darbo sutartis, aprodyti atliekamų darbų pobūdį bei darbo vietą.
4.2. Dėl L. P. pažymėjo, kad
4.2.1. kaltinimo pagrindas yra asmenų, po VDI patikrinimo išėjusių dirbti į konkuruojančią naujai įsikūrusią įmonę, parodymai.
4.2.2. darbo faktas yra grindžiamas vaizdo įrašu, tačiau apklausos metu S. N. ir A. K. patvirtino, kad įrašai buvo daryti ir siųsti A. K. tuo metu, kai jis sirgo. Tai buvo nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d., kas nesutampa su inkriminuojamomis L. P. darbo datomis.
4.2.3. teismo posėdžio metu L. P. teigė, kad dėl darbo apmokėjimo ir darbo laiko kalbėjosi su M. L., tačiau tai paneigė M. L. pateiktas susirašinėjimas su L. P., kuriame jis bandydamas surežisuoti nelegalaus darbo praeitį klausia, koks pas tave valandinis atlyginimas, jau po teiginio, kad dirbo 2 savaites. Tai įrodo, kad net esminė darbo dalis – atlyginimas – nebuvo aptartas.
4.2.4. M. L. pateiktas garso įrašas su L. P. tikslingai įrodo, kad buvo prašoma L. P. nurodyti, kas ir kaip jį pakvietė į darbą, bei kas aprodė, kaip dirbti. L. P. garso įraše aiškiai nurodė, kad jį pakvietė į darbą E. S. iš karto, kai jis nustojo dirbti kitoje įmonėje, bei E. S. nurodė, ką jam dirbti.
4.2.5. L. P. apibūdinamas įsidarbinimas bei darbas (duomenys neskelbtini), iš pagrindų skiriasi teisme ir garso įraše pateiktais faktais, kad L. P. nedirbo Molėtų gamykloje, ir tai, kad suinteresuotieji asmenys arba jų artimi draugai nurodė L. P. dirbusį tas dvi savaites Molėtų gamykloje, ir visi nurodė, kad jis atlikinėjo skirtingus darbus.
4.2.6. L. P., paprašytas įvardinti asmenis, kurie buvo gamykloje laikotarpyje, kai jis dirbo, negalėjo įvardinti pusės kolektyvo narių O. K., G. V., E. P., ir įvardino tik savo artimus draugus. E. P. taip pat nurodė niekad Molėtų gamykloje nematęs L. P..
4.2.7. L. P. bandė kontaktuoti su įmone provokuodamas, kad atlikinėjo darbus gamykloje, bet apart siekio susirašinėti apie neva vykusį darbą niekad nesiekė gauti už jį atlygį. Tai jis nurodė ir teismo posėdžio metu, kad jam buvo pasiūlyta atvykti į ofisą užpildyti dokumentus – pateikti paaiškinimą, kad gauti raštišką paaiškinimą, už ką jis nori gauti pinigų, bet jis neatvyko.
4.2.8. L. P. veiksmai buvo koordinuojami A. K., asmens, taipogi perėjusio dirbti į konkuruojančią įmonę. L. P. teisme teigė, kad paaiškinimą VDI rašė padedamas A. K. bei apklausoje jis neprisiminė, kiek dienų jis dirbo, kad A. K. padėjo suskaičiuoti, kiek dienų jis dirbo, kad būtent E. S. surašė darbo lapą ir parodė, kaip jį užpildyti, kad parodyti, kiek jis dirbo darbo valandų, bei nurodė, kad jo susirašinėjimo žinutes su M. L. persiuntė A. K., nes jis sakė, kad išsiųs į VDI.
4.2.9. Iš surinktų įrodymų matyti, kad L. P. pozicija kito, atliekami darbai nesutapo su juo bendradarbių nurodomais darbais bei yra aiškus motyvas pateikti melagingą informaciją.
4.3. Apeliaciniame skunde dėl S. N. nurodoma, kad:
Šalies argumentai
4.3.1. apeliantas nesutinka su S. N. nurodytu darbo laikotarpio intervalu, nes atliekant VDI patikrinimą daromame įraše S. N. nurodo, kad dirba neseniai, kelias dienas nuo trečiadienio, teigia, kad dirba legaliai ir yra įdarbintas. Tokią pačią poziciją, neturėjęs kontakto su S. N., išsakė M. L., kad S. N. dirba nuo praeitos savaitės trečiadienio – ketvirtadienio ir yra įdarbintas, kas visiškai sutampa dviejų asmenų parodymuose neturint galimybės apsitarti.
4.3.2. S. N. teismo posėdžio metu taip pat negalėjo nurodyti jokių savo bendradarbių apart A. K., Ž. Č. ir E. S., nors pastarieji asmenys, apklausti teisme, nurodė visus darbuotojus, dirbusius 2020 metų vasarą (duomenys neskelbtini).
4.3.3. S. N. nurodė, kad vasarą gyveno su Ž. Č., kuris po patikrinimo perėjo dirbti į naujai įsikūrusią konkuruojančią įmonę, kaip nurodė teismo posėdžio metu, dėl to Ž. Č. galėjo daryti spaudimą iš esmės pakeisti duodamus parodymus po patikrinimo.
4.3.4. Teismo prielaida, kad vasaros pradžioje iš S. N. buvo gauti visi reikalingi dokumentai jo įdarbinimui, kaip tik įrodo, kad nebuvo kliūčių įdarbinti nepilnametį, nes visi įdarbinimui reikalingi dokumentai buvo pateikti. Įmonė turėdama intenciją nelegaliems santykiams nebūtų pateikus dokumentų. Bet įmonė užmezgė darbo santykius vėliau atsiradus dideliam užsakymų kiekiui, kelias dienas prieš VDI patikrinimą.
4.3.5. Kad su S. N. nebuvo siekiama užmegzti nelegalių darbo santykių, įrodo ir teismui pateikta informacija apie siųstus buhalteriui S. N. įdarbinimo dokumentus kartu su G. nurodymu juos įdarbinti. Susidubliavus dokumentams buvo įdarbintas tik G., ko pasėkoje VDI patikrinimo metu tiek S. N., tiek M. L. teigė, kad S. N. dirba legaliai.
4.3.6. Apeliantas prašo S. N. darbo pradžios datą pakoreguoti į 2020 m. rugpjūčio 18 d.
4.4. Apeliaciniame skunde dėl A. A. nelegalaus darbo laikotarpio nurodoma, kad:
4.4.1. E. P. nurodė, kad visą vasarą veždavo UAB „V.“ produkciją į ofiso patalpas, kur būdavo A. A.. Tuo tarpu A. nuo 2020 m. gegužės 12 d. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d., kaip įvardijama, visą vasarą būti ofiso patalpose ir priimti užsakymus negalėjo, nes jis pilną darbo dieną, t. y. nuo 7:30 iki 16:30 val., dirbo UAB „T.“ kitame miesto gale. Be to, UAB „V.“ darbuotojų, tame tarpe ir E. P., darbo laikas nuo 7:00 iki 16:00 val.
4.4.2. Kiti liudytojai, po patikrinimo išėję dirbti į konkuruojančią įmonę, A. K., E. S. ir Ž. Č., nurodė, kad A. taip pat matydavo vasarą ofise, nes veždavo į ofisą gaminius A..
4.4.3. (duomenys neskelbtini), yra įmonės ofisas, o įmonės sandėlis yra (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), kur pagal jų parodymus matė A. A., gaminiai niekada nebuvo sandėliuojami.
4.4.4. Poreikio šiems asmenims (A. K., E. S., Ž. Č., kurie gyvena Molėtuose) vežioti produkciją nebuvo, nes iš Vilniaus atvažiuodavo ryte krovininis autobusiukas „Renault Master“ su darbuotojais, kuris pasikraudavo gamykloje esančią produkciją ir nuveždavo ją į sandėlį. Tai įrodo ir automobilyje sumontuota automobilio vietos nustatymo įranga.
4.4.5. E. M., pasisakęs, kad nuolat dirbo su A. A. tą patį darbą, taip pat nurodė, kad A. dirbo visą vasarą ofise pilnu etatu, bei E. M. paaiškino, kad šiuo metu dirba naujai įsikūrusios įmonės, kurioje dirba A. K., Ž. Č., E. S., siuntinėdamas produkcijos nuotraukas ir reklaminę medžiagą naujai įsikūrusios konkuruojančios įmonės naudai. Todėl jo parodymai galimai motyvuoti.
4.4.6. A. A. fotografija, kurioje jis dalyvauja UAB „V.“ gaminių pristatyme, skirtame UAB „V.“ produktų platintojams, kuriame buvo pristatytos gaminių naujienos, A. užfiksuotas sėdintis tarp žiūrovų, prie žiūrovų staliukų.
4.4.7. Tai, kad jis neatlikinėjo jokios įmonei naudingos veiklos, parodo ir garso įrašas tarp M. L. ir E. M., kuriame apkalbama, kaip vyko renginys ir kokias funkcijas jis ir A. atliko.
4.4.8. Teismo vertinimas, kad faktas, jog laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 12 d. A. A. dirbo UAB „T.“, nepaneigė, kad A. galėjo dirbti UAB „V.“, nėra tikslus, nes visi liudytojai būtent teigia, kad A. A. darbo valandomis, kurios sutapo su UAB „T.“ darbo valandomis, dirbo UAB „V.“. Faktas, kad žmogus negalėjo būti vienu metu visą vasarą tuo pačiu metu dvejose vietose (UAB „T.“ yra griežta praėjimo kontrolė ir visa teritorija stebima vaizdo kameromis. Tai, kad A. dirbo UAB „V.“, teismas remiasi tik liudytojų parodymais), tai parodo galimai melagingus liudytojų parodymus.
4.4.9. Faktą, kad nebuvo susiklostę darbo santykiai tarp A. A. ir UAB „V.“, teismo medžiagoje pridėtas vienintelis elektroninis laiškas, kuriame A. prašo atsiųsti savikainas, už kiek galėtų įsigyti produkciją perpardavimui, bei tai, kad A. UAB „V.“ produkcijos pardavimams susikūrė atskirą „Facebook“ profilį gaminiams parduoti, o ne perėmė administruoti esamą aktyvų „Facebook“ profilį, administruojamą UAB „V.“.
4.4.10. Taip pat A. buvo sukurtas reprezentatyvus elektroninis paštas (duomenys neskelbtini), kurioje antraštėje A. nėra pristatomas kaip įmonės darbuotojas, nenurodomos jo pareigos.
4.4.11. Taip pat jų internetinėje svetainėje A. buvo nurodomas kaip asmuo, iš kur klientai gali įsigyti produkcijos, bet nebuvo nurodytas kaip įmonės darbuotojas ar kitos UAB „V.“ sąsajos su juo.
4.4.12. Telefono numeris pagal įmonės politiką suteikiamas įmonės siekiant įmonei pasilikti galimybę nesusiklosčius civiliniams santykiams peradresuoti potencialių klientų skambučius.
4.4.13. Apeliantas prašo jų darbo santykių pradžią su A. A. traktuoti nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d.
4.5. Apeliantas dėl E. M. darbo UAB „V.“ nurodo, kad:
4.5.1. teismo nutarime teigiama, kad vienas iš aspektų, kuo skiriasi civiliniai paslaugų aspektai ir darbo santykiai, yra tas, kad paslaugų tiekimo išlaidų riziką prisiima paslaugų tiekėjas. Remiantis E. M. duotais rašteliais, teismo posėdyje, garso įrašuose esančiais faktais E. M. prisiimdavo paslaugų tiekimo riziką, nes UAB „S.“ gaudavo antkainio dalį nuo sugeneruotų pardavimų. Todėl UAB „S.“ pajamos tiesiogiai priklausė nuo prisiimamos rizikos.
4.5.2. E. M. teismo posėdžio metu neigė, kad UAB „V.“ ofise E. M. darė UAB „S.“ darbus, bet pateikus nenuginčijamus įrodymus E. M. pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad už tai, kad UAB „S.“ naudojosi UAB „V.“ patalpomis, UAB „S.“ atsilygina parduodama gaminius. Šį faktą M. L. taip nurodė duodamas parodymus raštiškai VDI. Tai parodo, kad E. M. darbo vieta buvo suteikta ne kaip darbuotojui, o kaip UAB „S.“, kuri ofiso patalpose užsiiminėjo veikla, nesusijusia su UAB „V.“ interesais.
4.5.3. E. kaip ir A. A. nei internetinėje svetainėje, nei el. pašte nebuvo nurodomas kaip įmonės darbuotojas.
4.5.4. Vizitines korteles, E. M. nurodė teismo posėdyje, kad susimaketavo ir užsakė pats.
4.5.5. Teismas netinkamai interpretuoja, kad E. buvo suteiktas įmonės telefonas, nes E. atveju jis naudojosi UAB „S.“ priklausančiu telefonu, kuris taip pat yra nurodytas E. M. teiktoje informacijoje VDI, ir kuriame po jo padarytos ekrano nuotraukos el. laiško (duomenys neskelbtini) nurodomas kontaktinis asmuo, E. M., ir „S.“ telefonas. E. nurodytas UAB „V.“ priklausantis telefono numeris yra stacionarus įmonės telefonas, kuris yra ofise, kurio atsiliepia žmonės, esantys ofise.
4.5.6. Įmonė niekad neatsiskaitinėjo tiesiogiai su E. M., o mokėjimus atliko UAB „S.“ arba UAB „S.“ prašymu dėl esamų įmonės finansinių problemų mokėjimą atlikti kitai įmonei. E. tai neigia antrą kartą duodamas parodymus VDI, bet pateikė UAB „S.“ sąskaitas.
4.5.7. Apie tai, kokios buvo UAB „S.“ problemos, ir kokie buvo susitarimai tarp UAB „V.“ ir UAB „S.“, paliudija M. L. pateiktas garso įrašas su E. M..
4.5.8. teismo posėdžio metu, kai A. K. įvardino, kad E. M. yra UAB „V.“ vadybininkas, paklaustas, ar jis žino, kokiu susitarimu E. M. dirba UAB „V.“, A. K. nurodė žinantis, nes E. M. jam sakė, kad dirba dvejų įmonių susitarimu, tarp UAB „S.“ ir UAB „V.“. E. P. nurodė, kad nežinantis, kokiu susitarimu yra santykiai tarp UAB „V.“ ir E. M., tad šių liudytojų parodymai kaip tik parodo, kad asmenys galėjo patys netinkamai interpretuoti E. M. ir UAB „V.“ santykius, ir, kaip parodo A. K. pavyzdys, detaliau pasišnekėjus su E. M. pasakydavo, kad jo santykiai yra tarp įmonių ir jis nėra UAB „V.“ darbuotojas. E. M. privalėjo kaip pardavimų tarpininkas teikti užsakymus įmonei, ko pasėkoje A. K. gaudavo sąrašą reikalingos produkcijos.
4.5.9. teismo vertinimas, kad darbo santykius su E. M. buvo bandoma pridengti paslaugų tiekimo sutartimi, kad E. M. buvo bandomas įtikinti pasirašyti bendradarbiavimo sutartį atbulinėmis datomis, paneigė E. M. pateiktas garso įrašas, kuriame E. M. skambindamas klausia dėl bendradarbiavimo sutarties bei prašo nurodyti ankstesnę datą, bent 3 mėnesius, tame pačiame pokalbyje E. M. klausia, ką daryti su sena sutartimi, kas įrodo faktą, kad E. M. siekia panaikinti seną sutartį ir skambindamas prašė naują sutartį parašyti bent 3 mėnesių atbuline data. Dėl to teismo interpretavimas, kad E. buvo prašomas pasirašyti dokumentą atbulinėmis datomis, sunkiai suprantamas.
4.5.10. E. M. duodamas parodymus VDI ir VMI iš esmės keitė parodymus. Iš pagrindų keitė parodymus ir teismo posėdžio metu pateikus priešingus jo parodymams įrodančius faktus. E. M. duodami parodymai VMI sutampa su M. L. pateiktu garso įrašu bei M. L. duotais parodymais VDI E. M. atžvilgiu, bet VDI duodami parodymai nuolat iš esmės kito. VDI J. V. po pakartotinio paklausimo pripažino, kad G. V. teikė informaciją apie įmonę, bendravo su juo bei šis žmogus patikrinimo dieną pasitiko juos degalinėje. Pastarasis asmuo įkūrė su UAB „V.“ konkuruojančią įmonę ir pas jį perėjo dirbti A. K., E. S., Ž. Č., o E. M. teismo posėdyje neigė kažkuo susijęs su naujai sukurta konkuruojančia įmone, bet pateikus nenuginčijamus įrodymus vėl savo poziciją pakeitė, kas parodo E. M. siekį esamą situaciją bei galimai keisti parodymus VDI esant išoriniam poveikiui iš naujai susikūrusios konkuruojančios įmonės.
4.5.11. Nutarime teigiama, kad E. M. kita veikla ofise sudarė ne daugiau 2 val. per savaitę. Bet šie parodymai buvo duoti VDI raštu ir pastarajame rašte. E. neigė, kad tas dvi valandas E. skyrė UAB „S.“ naudai UAB „V.“ ofise (duomenys neskelbtini). Pateikus nenuginčijamus įrodymus E. pakeitė savo poziciją dėl veiklos UAB „S.“ UAB „V.“ patalpose ir nenurodė valandų skaičiaus, dėl to netikslinga sieti E. darbo laiko ofise su apklausos metu pakeista iš esmės E. M. pozicija dėl darbo laiko ir vietos .
Žemesnės instancijos teismas
4.5.12. Baigiamojoje kalboje M. L. nurodė, kad E. M. perėmė buvusių vadybininkų, kurie buvo įdarbinti UAB „V.“ kaip pardavimo vadybininkai, abu asmenys buvo įdarbinti pilnu etatu, darbo vieta (duomenys neskelbtini). Tai parodo, kad UAB „V.“ nevengė sudaryti darbo santykių su pardavimus atliekančiais asmenimis.
4.5.13. E. M. yra asmuo, turtintis savo UAB daugiau nei 6 metus ir santykius kurti norėjo tik atstovaudamas UAB „S.“, todėl buvo sudarytas partnerystės modelis, kuris yra aptartas pokalbyje tarp E. M. ir M. L., kurį pateikė M. L.. UAB „V.“ verslo santykiai su „S.“ nieko nesiskiria nuo įprastinių rinkoje verslo santykių kaip kad pavyzdys grožio salone, kur teikia grožio paslaugas, darbo vietą nuomojasi kitas juridinis subjektas, darbo vietos nuomininko kontaktai skelbiami nuomotojo internetinėje svetainėje, nuomininko vizitinėje kortelėje afišuojamas nuomotojo prekinis ženklas ir adresas, o nuomininkas moka tik procentą nuo sukurtos apyvartos tiesiogiai nuomininkui.
4.6. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teiginys, jog priešingai M. L. parodymams liudytojų parodymai sutampa, apelianto nuomone, yra nepagristas, nes M. L. parodymų pozicija niekad nekito. M. L. patikrinimo metu pateikti parodymai sutapo su visų darbuotojų patikrinimo diena pateiktais parodymais iš pagrindų. Dalis darbuotojų pakeitė parodymus, teismo posėdyje nurodžius nenuginčijamus argumentus pakeisdavo iš esmės savo parodymus posėdžio metu. Kaip esminis pavyzdys, darbuotojai, kurių buvimą patalpose (duomenys neskelbtini), ar (duomenys neskelbtini), M. L. pateikus vasarą buvusių asmenų vardus ir pavardes visi darbuotojai nurodė, kad pastarieji asmenys būtent buvo 2020 metų vasarą tose darbo vietose, bet dėl asmenų, kuriuos M. L. neigė buvusius, apklaustieji, kurių buvimą M. L. neigė, negalėjo įvardinti tų pačių asmenų darbo vietoje, kaip įvardino asmenys, kurie buvo patalpose darbo metu. Liudytojų parodymai kardinaliai prieštarauja vieni kitiems, nes dalis asmenų nesugeba nurodyti pusės darbuotojų, buvusių patalpose, arba nurodydavo neaiškiomis aplinkybėmis atvykdavo (duomenys neskelbtini), atveždami UAB „V.“ produktus ir matydavo A. A., kuris negalėjo būti patalpose.
Šalies argumentai
4.7. Apelianto teigimu, M. L. bendros pajamos yra 1 010 Eur, bet reikia išlaikyti 2 mažamečius vaikus ir tenkinti likusius šeimos poreikius, o M. L. nurodyti dividendai yra susiję su 2019 metais ir neturi jokios įtakos šiuo metu jo gaunamoms pajamoms.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti nutarimą nepakeistą.
5.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad inspekcija nesutinka su apeliacinio skundo pagrindais ir jame išdėstytais motyvais ir mano, kad teismas tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinę bylą bei priėmė motyvuotą ir teisingą nutarimą M. L. atžvilgiu.
5.2. Atsiliepime į apeliacinį skundą dėl S. S. pažymima, kad:
5.2.1. teismas visapusiškai motyvavo priimdamas nutarimą dėl S. S. nelegalaus darbo įmonėje. Apeliantas nuo pat pradžių teikia tiesą neatitinkančias aplinkybes bei prieštarauja tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo metu teiktiems savo paaiškinimams.
5.2.2. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus patikrinimo metu 2020 m. rugpjūčio 24 d. M. L. raštu paaiškino, kad: „S. paskambino pagal skelbimus. 1dienį dėl darbo atvažiavo į darbo pokalbį su v. darbuotojais nes neturi transporto papasakojo ką moka dirbti buvo duota užduotis užklijuoti gamin pažiūrėti ar tai gaunasi atlikti tinkamai.“. Vadovas patvirtino, kad S. S. buvo duota užduotis, kurią jis turėjo atlikti. M. L. savo paaiškinime nurodo, kad S. S. atvyko dėl darbo pokalbio, nors iš byloje esančios S. S. darbo sutarties Nr. 59 matyti, kad ji sudaryta 2020 m. rugpjūčio 5 d. ir visos su darbu susijusios sąlygos buvo aptartos būtent šią dieną. Tad VDI nėra suprantama, kodėl po darbo sutarties sudarymo praėjus beveik 3 savaitėms asmuo atvyksta į įmonės patalpas darbo pokalbiui.
5.2.3. tai, kad S. S. dirbo VDI patikrinimo metu, patvirtina ir prie bylos pridėti vaizdo įrašai. Vaizdo įrašo „V. Vent guru J1.MOV“ 1:05 min. matyti, kad S. S. (kairiau esantis žmogus) dirba prie stalo, 1:53 min. S. S. pasilenkęs prie klijuojamų gaminių, 2:23 min. S. S. nuo stalo pasiima švarką ir pasišalina iš patalpų, o tai pastebėjęs inspektorius J. V. pasiveja asmenį ir paprašo sugrįžti (nuo 2:32 min. iki 3:02 min.). Asmuo visą laiką dėvėjo darbines baltas pirštines .
5.2.4. teismas dėl S. S. tinkamai vertino M. L. poziciją kaip prieštaringą gynybinę poziciją. Visų pirma, UAB „E.“ atstovas VDI aiškiai nurodė (el. laiškas 2020 m. rugpjūčio 28 d.), kad tarp darbus vykdžiusių UAB „V.“ darbuotojų buvo asmuo, pavaizduotas nuotraukoje Nr. 2 (S. S.), o darbai buvo atliekami 2020 m. liepos 16-24 dienomis. Ši aplinkybė sutampa su E. P. nurodyta aplinkybe, kad S. S. važinėjo kartu su įmonės darbuotojais pas klientus ir atlikinėjo ventiliacijos montavimo darbus. E. P. nurodė, kad S. S. ir kitiems montuotojams tekdavo dirbti ceche Molėtuose adresu (duomenys neskelbtini). Pasak jo S. S. klijavo difuzorius, šlifavo (kad klijavo ir šlifavo, patikrinimo metu S. S. nurodė ir savo paaiškinime 2020 m. rugpjūčio 24 d.). Šios bylos metu nenustatyta motyvų, dėl kurių E. P. parodymai tūrėtų būti vertintini kritiškai. Asmuo įmonėje pradirbo gan ilgą laiką, duomenų, kad asmuo turėtų drausminių nuobaudų, nėra, iš darbo išėjo savo noru, o ne dėl darbuotojo ar darbdavio kaltės. Kad montuotojų brigadai tekdavo dirbti Molėtuose, o S. S. važinėjo po objektus su darbuotojais, patvirtino ir liudytojas, UAB „V.“ projektų vadovas, A. C. savo paaiškinime VDI (2020 m. lapkričio 25 d.) ir posėdžio metu. Jis taip pat nurodė, kad: „apie 2020 m. liepos mėn. vidurį žmogus kreipėsi pagal skelbimą, <...> visos prieš tai buvusios darbovietės paliko žmogų ant ledo, <...>“. Posėdžio metu A. C. nurodė, kad S. S. kitoje įmonėje dirbo nelegaliai. Tad apelianto motyvai, kad S. S. negalėjo dirbti UAB „V.“, vertintini prieštaringai ir kaip siekis išvengti atsakomybės.
5.2.5. darbdavys turi užtikrinti, jog darbuotojui nebus leista pradėti dirbti ar pasibandyti atlikti vieną ar kitą darbo funkciją, kol nėra sudaryta darbo sutartis arba nepranešta apie darbuotojo darbo pradžią valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriui, kas šiuo konkrečiu atveju ir nebuvo padaryta su S. S.. Juolab, kad užsieniečio darbo sutarties 7 punkte nurodoma, kad darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti nuo Lietuvos Respublikos nacionalinės daugkartinės vizos (D) gavimo dienos, kuri buvo gauta po VDI patikrinimo .
Atsiliepimas
5.3. Atsiliepime į apeliacinį skundą dėl L. P. nurodoma, kad L. P. darbo faktas įmonėje įrodytas ne tik liudytojų S. N., A. K., Ž. Č. ir E. S. parodymais, ne tik darbuotojų vaizdo įrašais iš gamyklos, ne tik susirašinėjimu tarp M. L. ir L. P., bet ir paties M. L. pateiktu garso įrašu (t. 1, b. l. 147), kur M. L. aiškina, ką L. P. turi sakyti darbo inspekcijoje, bei įrašo pabaigoje (9:47 min.) pasako L. P.: <...> aš tau atiduosiu už tas pora dienų apmokymų ir su tavim tas dvi savaites nu sumokėsiu <...>“. Garso įraše M. L. nurodomos aplinkybės sutampa su aukščiau išvardintų liudytojų nurodytomis aplinkybėmis ir tik patvirtina, kad šių asmenų parodymai buvo nešališki ir teisingi.
5.4. Dėl S. N. teigiama, kad:
5.4.1. buhalteris, tik gavęs darbo sutartį, turėjo pateikti 1-SD formą VSDFV teritoriniam skyriui. Kadangi sutartis su S. N. sudaryta tik po VDI patikrinimo, o iki tol apeliantas delsė sudaryti darbo sutartį, tai ir VSDFV teritorinis skyrius buvo informuotas tik po VDI patikrinimo, kai buvo sudaryta darbo sutartis.
Šalies argumentai
5.4.2. S. N. paaiškinimai, teikti darbo inspekcijai, yra nuoseklūs, jie sutampa ir su teismo metu teiktais asmens parodymais, juos taip pat nuosekliai papildo ir liudytojų E. P., A. K., Ž. Č. parodymai bei filmuota medžiaga iš darbo vietos Molėtuose.
5.4.3. Priešingai nei nurodo apeliantas, VDI nuomone, būtent M. L. po VDI patikrinimo darė spaudimą darbuotojams, nurodinėjo, ką sakyti darbo inspekcijai, psichologiškai juos baugino neva patys gaus baudas, o su inspektoriumi yra viskas sutarta. Tai patvirtina M. L. ir Ž. Č. garso įrašai („M. su Ž.“, „M. su Ž.“) ar M. L. pokalbio garso įrašas su L. P. („L..m4a“).
5.4.4. patikrinimo dienai S. N. buvo nepilnametis. Darbo kodeksas asmenims iki 18 metų nustato darbo ypatumų, nebūdingų suaugusiems asmenims, tad tokiam darbuotojui darbdavys turėjo skirti didesnį dėmesį ne tik darbo ir poilsio rėžimui, darbų saugos reikalavimams (S. N. nurodė, kad nebuvo instruktuotas kaip saugiai dirbti), bet ir įdarbinant tokį asmenį. Įmonės vadovas M. L. nurodė, kad jau 2020 m. vasaros pradžioje gavo S. N. globėjų sutikimą dirbti įmonėje, tačiau tik rugpjūčio mėn. neva asmuo pakviestas dirbti. Pats S. N. nurodė, kad vasarai ieškojosi darbo ir per draugą nuo vasaros pradžios pradėjo dirbti UAB „V.“. Tad, VDI nuomone, visiškai logiška, kad S. N. su vadovo žinia buvo leista dirbti nuo birželio mėn. vidurio prieš tai gavus nepilnamečio darbuotojo globėjų sutikimą.
5.5. Pabrėžiama, kad VDI dėl A. A. inkriminavo du pažeidimus: nelegalus A. A. darbas vadybininko pareigose UAB „V.“ nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. ar 20 d. iki 2020 m. rugpjūčio 24 d., ir UAB „V.“ apie 3 dienas iki 2020 m. rugpjūčio 24 d. Teismo vertinimu, A. A. nelegalus darbas UAB „V.“ apima ir kelias dienas, dirbtas UAB „V.“ patalpose.
Atsiliepimas
5.6. Atsiliepime į apeliacinį skundą dėl E. M. nurodoma, kad:
5.6.1. teismas išsamiai išnagrinėjo E. M. atvejį bei nuginčijo visus apelianto skunde keliamus klausimus.
5.6.2. dauguma apelianto argumentų yra paremta E. M. ir M. L. pokalbių įrašais. Kaip ir kituose M. L. garso įrašuose su darbuotojais, taip ir su E. M. girdėti, kaip M. L. mėgina įpiršti savo santykių tarp UAB „V.“ ir UAB „S.“ versijas bei dirbtinai mėgina išgauti iš E. M. jam palankius žodžius ar žodžių junginius, kurių pagrindu ir mėginama apeliuoti.
5.6.3. nei tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu šalys nepateikė sutarčių tarp UAB „V.“ ir UAB „S.“.
5.6.4. taip pat nepateikti jokie įrodymai, kad su UAB „V.“ klientais E. M. bendravo kaip UAB „S.“ atstovas, teikė jiems sąskaitas kaip klientams ar kitus pardavimų dokumentus. Priešingai nei nurodyta, E. M. bendravo su klientais UAB „V.“ vardu, buvo išduotas įmonės elektroninis paštas ir telefono numeris, kurie patalpinti įmonės oficialioje elektroninėje svetainėje, darbuotojas dirbo UAB „V.“ darbo įrankiais ir naudojo kitus įmonės išteklius UAB „V.“ sąskaita. Duomenų, kad išlaidas turėjo padengti UAB „S.“, nėra.
5.7. Institucija atkreipė dėmesį į tai, kad apeliantas buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį už 6 asmenų nelegalų darbą, 2 iš jų tokio darbo laikotarpiai yra 10 mėnesių, vienas iš asmenų yra nepilnametis, taip pat nelegaliai dirbo užsienietis.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. L. apeliacinis skundas netenkinamas
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiamas apylinkės teismo nutarimas, kuriuo M. L. pripažintas kaltu padaręs ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 96 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ir jam paskirta galutinė 3 700,00 Eur bauda (už sunkesnįjį, ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskyrus 3 700,00 Eur dydžio baudą), yra teisėtas ir pagrįstas, jam paskirta administracinė nuobauda yra teisinga ir proporcinga.
Žemesnės instancijos teismas
7. Esminis apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas nelegalaus darbo kaip administracinio nusižengimo sudėties objektyviuosius požymius, neteisingai aiškino ir pritaikė DK 42 straipsnio, 43 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.
8. M. L. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis pažeidė DK 42 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 43 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.
9. DK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). Pagal DK 34 straipsnio 1 dalį kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Vadovaujantis DK 43 straipsnio 1 dalimi darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Pagal DK 42 straipsnio 4 dalį darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.
10. M. L. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad, be kita ko, jis pažeidė DK 42 straipsnio 1 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, tai yra būdamas UAB „V.“ ir UAB „V.“ direktorius, esant darbo sutarties požymiams (darbo funkcijoms, darbo apmokėjimui ir darbovietei), teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė rašytinės darbo sutarties dviem egzemplioriais su S. S., L. P., S. N., A. A., E. M.. Su tuo sutiko pirmosios instancijos teismas.
11. DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.
12. M. L. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir už tai, kad, be kita ko, jis pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalį, tai yra būdamas UAB „V.“ ir UAB „V.“ direktorius nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie S. S., L. P., S. N., A. A., E. M. įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, su tuo sutiko nutarimą priėmęs teismas.
13. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
14. M. L. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad, be kita ko, jis pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tai yra, būdamas UAB „V.“ ir UAB „V.“ direktoriumi, leido atitinkamų įmonių naudai nurodytais laikotarpiais S. S., L. P., S. N., A. A., E. M. atlikti įvairias darbines funkcijas teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie S. S., L. P., S. N., A. A., E. M. įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Taigi matyti, kad šio teisės akto pažeidimo inkriminavimas apima kaltinimus pažeidus jau minėtas DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalis, 43 straipsnio 1 dalį.
15. M. L. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad, be kita ko, jis pažeidė DK 42 straipsnio 4 dalį. Šioje dalyje numatyta, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. Nei protokole (-uose), nei nutarime nenurodyta, kaip konkrečiai M. L. pažeidė DK 42 straipsnio 4 dalį. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad ANK 95 straipsnis neapima DK 42 straipsnio 4 dalies pažeidimo (tai labiau atitinka ANK 96 straipsnio 2 dalį), apylinkės teismo nutarimo aprašomoji dalis keičiama pašalinant nuorodą į DK 42 straipsnio 4 dalies pažeidimą.
16. Administracinio nusižengimo protokole nurodoma ir skundžiamame nutarime konstatuojama, kad M. L. būdamas UAB „V.“ ir UAB „V.“ direktoriumi nutarime nurodytais laikotarpiais nelegaliai įdarbino S. S., L. P., S. N., A. A., E. M., tokiu būdu padarydamas ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį pažeidimą. Apeliaciniu skundu nesutinkama su šia nutarimo išvada.
17. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.
18. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2191 redakcija), būtina konstatuoti nelegalaus darbo kaip administracinio nusižengimo sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-478-574/2019 11 punktas).
19. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas kilo dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų – darbo funkcijų, darbo apmokėjimo, darbovietės – požymių buvimo, apeliacinės instancijos teismo manymu, tikslinga įvertinti šių požymių buvimą kiekvieno minėto asmens atveju.
Dėl S. S. nelegalaus darbo
20. Apygardos teismas sutinka su skundžiamo nutarimo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad byloje esančių duomenų pakanka konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju yra nustatyti visi nelegalaus S. S. darbo požymiai.
Žemesnės instancijos teismas
21. Skundžiamame nutarime teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus dėl nelegalaus S. S. darbo požymių, darė išvadą, kad pasitvirtino protokole inkriminuotas nelegalus S. S. darbas (t. y. darbas be darbo sutarties, nepranešus VSDFV) vėliausiai nuo 2020 m. liepos 16 d. (UAB „E.“ nurodyta data) iki 2020 m. rugpjūčio 24 d. Apylinkės teismas nurodė tokius nustatytus šio asmens nelegalaus darbo epizodus nuo tiksliai tyrimo nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip nuo 2020 m. liepos 16 d. iki 2020 m. rugpjūčio 24 d.: 1) pagal UAB „E.“ pateiktą informaciją 2020 m. liepos 16 d. – 2020 m. liepos 24 d. laikotarpiu jiems darbus atliko UAB „V.“, tarp darbus vykdžiusių asmenų buvo asmuo nuotraukoje Nr. 2 (t. y. S. S.) (t. 1, b. l. 58); 2) UAB „V.“ 2020 m. rugpjūčio 5 d. darbo sutartyje su S. S. nustatomas išbandymo laikotarpis nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d., o darbo pradžia nustatoma nuo vizos gavimo dienos (t. 1, b. l. 77–78). Teismas vertino, kad S. S. nelegaliai dirbo išbandymo laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d. iki 2020 m. rugpjūčio 24 d. (VDI patikrinimo dienos); 3) VDI patikrinimo metu 2020 m. rugpjūčio 24 d. S. S. rastas su darbo rūbais atliekantis darbo funkcijas (M. L. neneigė, kad patikrinimo dieną S. S. galimai pabandė atlikti kažkokius darbus).
22. Pirmiausia vertinama tai, ar UAB „V.“ direktorius M. L. ir S. S. susitarė dėl konkrečių darbo funkcijų.
23. Aplinkybę, kad darbo santykių šalys susitarė dėl konkrečių darbo funkcijų (varinių komunikacijų virinimo), įrodo byloje surinktų įrodymų visuma. Apygardos teismas šiuos įrodymus aptaria kartu atsakydamas ir į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su susitarimu dėl darbo funkcijų nurodytais laikotarpiais.
24. Apeliaciniame skunde dėl šio asmens nelegalaus darbo nuo 2020 m. liepos 16 d. iki 2020 m. liepos 24 d., nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d. iki 2020 m. rugpjūčio 24 d. visų pirma nurodoma, kad priešingai nei liudytojas E. P., kuris parodė, kad dirbo kartu su S. S., kiti liudytojai S. N., A. K., Ž. Č. ir E. S. negalėjo pasakyti, ar matė S. S. kelias dienas prieš patikrinimą, ar kelias dienas po patikrinimo. A. K., kuris savaitę prieš patikrinimą sirgo, duoti parodymai, kad nematė gamykloje S. S. arba tik vieną kartą matė atvažiavusį po darbo, patvirtina, kad E. P. parodymai neatitinka kitų darbuotojų parodymų ir nėra tikslūs.
Žemesnės instancijos teismas
24.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. rugsėjo 7 d. VDI Vilniaus skyriuje papildomos apklausos metu E. P. atpažino nuotraukoje asmenį vardu S., nurodė, kad jis dirba UAB “V.”, dirbo apie tris mėnesius iki patikrinimo, dirbo ir važinėdavo pas klientus, dirbo darbo laiku kaip ir kiti darbuotojai, nuo 7 h iki 16 h (t. 1, b. l. 26). Teismo posėdyje E. P. parodė, kad “<…> 2020 m. vasario mėn. S. atėjo. Jis dirbo 5 – 6 mėn. tai tikrai; S. taip dirbo su mumis, mes visi kartu važinėdavome dirbdavome visa brigada <…> S. taip dirbo, kokius duodavo darbus, tokius atlikinėdavo, difuzorius šlifuodavo, tai klijuodavo, kokius paskirdavo darbus tokius ir darydavo, tai prie staklių dirbdavo”. Apygardos teismas nurodo, kad nors E. P. nurodė skirtingus laikotarpius, kada S. S. pradėjo dirbti, tačiau iš jo parodymų esmės galima spręsti, kad jis galėjo dirbti įmonėje nutarime nurodytu laiku. Kitiems liudytojams abejojant, negalint parodyti tikslių laikotarpių, kai jie matė S. S., vadovaujamasi E. P. parodymais, patvirtinančiais, kad S. S. dirbo ir iki 2020 m. rugpjūčio 24 d.
24.2. Be to, teismo posėdyje Ž. Č. parodė, kad „užsienietis atvažiuodavo kažkoks tamsaus gymio, dirbdavo <...> viena savaitė buvo, kad kiekvieną dieną atvažiuodavo, po to būdavo, kad į savaitę kartą atvažiuodavo <...> lipdukus klijuodavo, varžtelius į maišelius dėdavo, su silikonu tarpus užpūtinėdavo“. Taigi jis irgi patvirtino, kad S. S. dirbo ir iki 2020 m. rugpjūčio 24 d.
Žemesnės instancijos teismas
24.3. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliantas kaip vieną iš argumentų dėl kito asmens, L. P., nurodė, kad “darbo faktas yra grindžiamas vaizdo įrašu, tačiau apklausos metu S. N. ir A. K. patvirtino, kad įrašai buvo daryti ir siųsti A. K. tuo metu, kai jis sirgo. Tai buvo nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d., kas nesutampa su inkriminuojamomis L. P. darbo datomis“. Taigi A. K. taip pat galėjo nematyti S. S. nuo pat 2020 m. rugpjūčio 15 d.
24.4. Pastebima, kad 2020 m. lapkričio 25 d. VDI Vilniaus skyriuje apklaustas UAB “V.” darbuotojas A. C. nurodė, kad S. S. jis pažįsta nuo 2020 m. liepos mėn., į jį S. S. kreipėsi pagal darbo skelbimą. <…> iki 2020 m. rugpjūčio 24 d. kelis kartus važiavo į įmonės objektus pasižiūrėti, kaip vyksta darbai, važiavo į Kauną, Panevėžį, Molėtus (t 1, b. l. 33). S. S. teismo posėdyje parodė, kad “<…> su G. važinėjau, jis dirbo šioje įmonėje, važiavau į Panevėžį ir kitus miestus, galėjo būti taip, kad aš jam kažką padėjau.“. Taigi matyti, kad S. S. ir iki 2020 m. rugpjūčio 24 d. galėjo vykti į objektus bei atlikti tam tikras darbo funkcijas.
25. M. L. apeliaciniame skunde nurodė, kad faktas, jog UAB „E.“ darbuotojas matė S. S., priimtas neįvertinant, kad UAB „E.“ atostogavo ir joje nebuvo kolektyvo, o asmuo, nurodęs matęs S. S., atvažiuodavo tik atrakinti patalpų, bet patalpose veiklos nematė. Be to, pastarasis asmuo duodamas parodymus nurodo, kad S. S. matė tarp darbus atliekančių asmenų, tačiau atliekant pačią darbo funkciją nematė. Tą patį patvirtina ir S. S., ir kitų liudytojų duoti parodymai.
25.1. UAB „E.“ elektroniniu paštu atsiuntė atsakymą į užklausą, kuriame nurodyta, kurios atstovas atpažino nuotraukoje Nr. 2 (S. S.) tarp darbus vykdžiusių asmenų. Nurodyta, kad UAB „V.“ pagal žodinę sutartį atliko darbus UAB „E.“ patalpose 2020 liepos 16-24 d. (t. 1, b. l. 58). Taigi matyti, jog S. S. buvo UAB „E.“. Nors M. L. teisme parodė, kad „A. įvardijo man, kad S. buvo tuo metu kitoje įmonėje, kurį montuoja langus ir įdarbintas tuo metu“, tačiau neaišku, kada tai buvo, o S. S. atpažintas buvęs tarp darbus vykdžiusių asmenų.
25.2. Nors apeliantas teigia, kad UAB „E.“ darbuotojas nematė, kad S. S. atliko konkrečią darbo funkciją UAB „E.“, tačiau apeliantas nurodė, kad UAB „E.“ darbuotojas tik atrakino patalpas. M. L. teismo posėdyje taip pat nurodė, kad „aš paskambinau į ,,E.“ pasiklausti dėl tos aplinkybės, jie patvirtino, kad tame laikotarpyje gamykloje nikes nedirbo iš darbuotojų. Buvo gamyklos atostogos ir darbuotojų nebuvo. Tas žmogus buvo atvažiavęs į leisti darbuotojų į patalpas ir matė S. S., kad jis buvo atvažiavęs kartu su G., bet jo funkcijas, ar atliekančio kažkokio tai darbo nematė; aš kai šnekėjau su juo telefonu, jis man įvardijo taip, kad jis įleido darbuotojus, kad dirbo nepasakė.“. Taigi nėra duomenų, kad jis stebėjo, ar vykdomi darbai, o tai, kad S. S. galėjo dirbti, patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Teismo posėdyje liudytojas E. P. parodė, kad „UAB ,,E.“ Panevėžyje, buvome savaitę komandiruotėje, paskui jie dar važinėjome, dar pabaiginėjome darbus <…> G., O. ir aš dirbau, ir S. dirbo. G. dirbo su S., o mes jau su O. dirbome kitame objekte <…> jie montavo ventiliaciją, vamzdynus išvedinėjo su G.“.
26. Apeliantas nurodė, kad nors E. P. teigė, jog S. S. dirba pilną darbo dieną, bet VDI pateiktas S. S. darbovietės darbo valandų žiniaraštis bei duoti jo parodymai teisme parodo, kad to negalėjo būti, nes jis dirbo įmonėje, kurioje buvo įdarbintas.
26.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. S. dirba UAB “V.” nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. ir dirbo UAB “E.” nuo 2020 m. gegužės 19 d. iki 2020 m. spalio 1 d. (b. l. 41).
26.2. S. S. 2020 m. rugpjūčio 24 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad jis dirba UAB „E.“ suvirintoju (t. 1, b. l. 20–21). S. S. apylinkės teisme parodė, kad “aš iki šito laiko [2020 m. rugpjūčio 24 d.] šitoje įmonėje nedirbau <...> pati darbo sutartis patikrinimo dieną nebuvo nutraukta su buvusia įmone <...>“. Kita vertus, jis parodė, kad „<...> buvau neapmokomose atostogose <...> nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. toje įmonėje buvo labai mažai darbo, mes galėjome dirbti ir po 3 dienas per savaitę, laisvo laiko buvo daug“. Taigi matyti, jog S. S. šiuo laiku turėjo galimybę dirbti ir UAB “V.”.
26.3. Pagal UAB “E.” 2020 m. rugpjūčio mėn. mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį S. S. nedirbo UAB “E.” 2020 m. rugpjūčio mėn. (b. l. 144). Taigi S. S. galėjo dirbti UAB “V.” ir nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d. iki 2020 m. rugpjūčio 24 d.
26.4. 2020 m. lapkričio 25 d. VDI Vilniaus skyriuje apklaustas UAB “V.” darbuotojas A. C. nurodė, kad S. S. jis pažįsta nuo 2020 m. liepos mėn., į jį S. S. kreipėsi pagal darbo skelbimą. S. S. prašė jo padėti jam sutvarkyti dokumentus dėl darbo Lietuvoje, nes visos praeitos darbovietės jį “paliko ant ledo”. Tokie parodymai taip pat patvirtina, kad S. S. galėjo dirbti UAB “V.” nuo 2020 m. liepos mėn.
27. Apeliaciniame skunde dėl šio asmens nelegalaus darbo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nurodoma, kad nors teismo nutarime teigiama, kad S. S. rastas su darbo rūbais, atliekantis funkcijas, bet VDI pateiktuose vaizdo įrašuose S. S. rastas lūkuriuodamas aplink gamyklą esančioje teritorijoje neatliekantis jokios darbo funkcijos. Pagal S. S. parodymus jam buvo rodomos darbo funkcijos ir aprodoma darbo vieta. UAB „V.“ turi teisę su darbuotojais, su kuriais yra pasirašyta darbo sutartis, aprodyti atliekamų darbų pobūdį bei darbo vietą.
Žemesnės instancijos teismas
27.1. Apygardos teismas pažymi, kad M. L. teismo posėdyje pripažino, jog negalima tikrinti neįdarbintą asmenį, ar jis geba atlikti darbo funkcijas. Jis parodė, kad “jo darbas, jo tikslas atvažiavimo į gamyklą tai buvo, kad galėtumėm įvertinti, ar jo įgūdžiai ir sugebėjimai, ką jis sako, ką jis moka, ką jis sugeba. Patikrinti, ar jis galės tokius darbus atlikti <...> aš nežinojau, kad reikia pakviesti žmogų, mokinti jį atlikti procedūras, jau įdarbinus būti <...> tai yra mano nežinojimas, kuris neatleidžia manęs nuo atsakomybės”. Nepaisant to, kad darbo sutartis Nr. 59 tarp UAB „V.“ ir S. S. sudaryta dar prieš 2020 m. rugpjūčio 24 d., tai yra 2020 m. rugpjūčio 5 d., dėl šaltkalvio-suvirintojo darbo ir joje nustatytas išbandymo laikotarpis nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d. iki 2020 m. lapkričio 15 d., tačiau pagal šios sutarties 7 punktą darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti nuo Lietuvos Respublikos nacionalinės daugkartinės vizos (D) gavimo dienos (b. l. 77). Šiame kontekste pažymima, kad analogiškai S. S. negalėjo atlikti darbo funkcijų ir darbo sutartyje nurodytu jo išbandymo laikotarpiu.
27.2. Apylinkės teismas teisingai pastebėjo, jog “M. L. <…> neneigė, kad patikrinimo dieną S. S. galimai pabandė atlikti kažkokius darbus. <…> jo pagrindinis darbas turėjo būti ,,V.“ varinių komunikacijų virinimas, kas reikalinga šaldymo sistemas montuojant”. 2020 m. rugpjūčio 24 d. M. L. raštu VDI paaiškino, kad „<…> buvo duota užduotis užklijuoti gamin pažiūrėti ar tai gaunasi atlikti tinkamai <…> pabandė atlikti klijavimo procedūras“. Taigi S. S. buvo ne tik rodomos darbo funkcijos ir darbo vieta, tačiau ir jis pats atliko darbinę funkciją – užklijavo gaminį.
27.3. S. S. 2020 m. rugpjūčio 24 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad jis „<...> dėl smalsumo priklijavo porą lentjuosčių ir švitru truputį išlygino paviršių.“ (t. 1, b. l. 20–21). Teismo posėdyje S. S. parodė, kad „24 d. bendravau su kolektyvu, galėjau pabandyti kai kuriuos darbus padaryti, galėjau, čiupinėti, liesti <...> aš savo įdomumui paėmiau keletą tų daikčiukų ir priklijavau <...> atsimenu 2-3 detales iš gipso aš tikrai priklijavau“. Atsižvelgiant į pastaruosius S. S. parodymus, į M. L. pripažinimą, kad 2020 m. rugpjūčio 24 d. atliko darbo funkcijas, į prieštaringus S. S. parodymus teisme, kad „[a]š atėjau pasibandyti; aš neatsimenu tokio dalyko, kad man būtų duotas nurodymas kažką padaryti“, kritiškai vertinami S. S. parodymai, kad „jokių darbų A. ir M. nurodymu neatlikau, kai buvau įmonėje aš ten pažindinausi, vaikščiojau, nes aš buvau įformintas kitoje įmonėje <...> 24 d. patikrinimo diena darbų neatlikau, atvažiavau pasižiūrėti“.
Žemesnės instancijos teismas
27.4. Taip pat ir kiti įrodymai patvirtina, jog S. S. 2020 m. rugpjūčio 24 d. atliko darbo funkcijas. Ž. Č. papildomame paaiškinime nurodyta, kad jis atpažino nuotraukoje Nr. 2 užsienietį, S., dirbo patikrinimo dieną (t. 1, b. l. 30)
27.5. Taip pat logiškas ir skundžiamo nutarimo argumentas, kad liudytojai S. N., A. K., Ž. Č., E. S. nuolat dirbo patalpose Molėtuose, o S. S. ir E. P. darbo pobūdis – vykti pas klientus montuoti gaminių, todėl natūralu, kad minėti asmenys kur kas rečiau matė S. S..
28. Aukštesniojo teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad kiti asmenys nematė S. S. ar nematė jo, atliekančio darbines funkcijas, nepatvirtina, kad nutarime nurodytu laikotarpiu jis nedirbo.
29. Daroma išvada, kad UAB „V.“ ir S. S. susitarė dėl konkrečių darbo funkcijų.
30. Vertinant tai, ar UAB „V.“ direktorius M. L. ir S. S. susitarė dėl darbo apmokėjimo, pažymima, jog iki 2020 m. rugsėjo 5 d. šalys nesudarė darbo sutarties, o 2020 m. rugpjūčio 5 d. darbo sutartyje šalys susitarė dėl 892,05 Eur darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių (b. l. 77). Kita vertus, kadangi ši darbo sutartis įsigaliojo po 2020 m. rugpjūčio 24 d., galima daryti tik prielaidą, kad ir iki tol S. S. buvo mokamas tokio pat dydžio atlyginimas, tačiau to tvirtai teigti negalima.
31. Nors byloje nėra rašytinių įrodymų, kad UAB „V.“ direktorius M. L. ir S. S. susitarė dėl darbo apmokėjimo iki 2020 m. rugpjūčio 24 d., tačiau nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste pažymima, kad tai, jog darbdavys su dirbančiuoju susitarė, kad už darbą nebus mokama, arba faktiškai už darbą yra nemokama, nepaneigia darbo santykių tarp jų buvimo. Nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, įvertinant darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018. Teismų praktika. 2018, 49, p. 587-593 ir joje nurodyta kasacinio bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika).
32. Apibendrinama, kad byloje esančių įrodymų pakanka konstatuoti, jog tarp UAB „V.“ ir S. S. susiklostė teisiniai darbo santykiai. S. S. darbdave laikoma UAB „V.“. Dėl darbo funkcijų – varinių komunikacijų virinimo – UAB „V.“ direktorius M. L. ir S. S. susitarė nuo tiksliai tyrimo nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip nuo 2020 m. liepos 16 d. iki 2020 m. rugpjūčio 24 d. Rašytinė darbo sutartis laikantis darbo sutarties sudarymo taisyklių buvo sudaryta tik 2020 m. rugpjūčio 5 d., tačiau įsigaliojo po atlikto patikrinimo, taigi M. L. laiku nesudarė galiojančios darbo sutarties ir apie darbuotojo priėmimą į darbą UAB „V.“ nepranešė VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. UAB „V.“ direktorius M. L. jam leido pradėti dirbti darbo funkcijų atlikimo vietoje ir jis dirbo realiai. S. S. dirbo paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Nors S. S. ir M. L. nepripažino, kad S. S. dirbo atlygintinai, nenurodė konkretaus atlyginimo dydžio ir byloje surinktais įrodymais nėra nustatyta, kad jis dirbo atlygintinai, tačiau, kaip minėta, pagal teismų formuojamą praktiką tai nešalina M. L. atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
Dėl L. P. nelegalaus darbo
33. Apygardos teismas sutinka su skundžiamo nutarimo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad byloje esančių duomenų pakanka konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju yra nustatyti visi nelegalaus L. P. darbo požymiai.
Žemesnės instancijos teismas
34. Skundžiamu apylinkės teismo nutarimu nustatyta, kad L. P. dirbo UAB „V.“ nuo 2020 m. liepos 15 d. iki 2020 m. rugpjūčio 4 d. Skundžiamame nutarime šis laikotarpis nurodomas vadovaujantis pirminiu L. P. laišku VDI (t. 1, b. l. 55), be to, nurodyta, kad jis atitinka L. P. ir kitų liudytojų parodymus, jog L. P. dirbo apie 2 savaites.
35. Vertinama tai, ar UAB „V.“ direktorius M. L. ir L. P. susitarė dėl konkrečių darbo funkcijų.
36. Aplinkybę, kad darbo santykių šalys susitarė dėl konkrečių darbo funkcijų (ventiliacijos liejimo), įrodo byloje surinktų įrodymų visuma. Apylinkės teismas pakankamai detaliai išvardino, kad „[f]aktą, jog L. P. dirbo (duomenys neskelbtini), patvirtina liudytojų S. N., A. K., Ž. Č., E. S. parodymai, vaizdo įrašas iš gamyklos, kuriame matyti L. P. darbo aplinkoje (liudytojai patvirtino, kad vaizdo įrašas buvo daromas darbo dieną pietų pertraukos metu), L. P. rašytinis kreipimasis (t. 1, b. l. 55), jo susirašinėjimas su M. L., kur L. P. nurodo, kad dirbo apie pusę mėnesio, prašo jam už tai sumokėti (t. 1, b. l. 55-57).“. Aukštesnysis teismas aptaria šiuos įrodymus detaliau atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus.
37. Apeliaciniame skunde pirmiausia argumentuojama, kad kaltinimo pagrindas yra asmenų, po patikrinimo VDI išėjusių dirbti į konkuruojančią naujai įsikūrusią įmonę, parodymai. Apygardos teismas pastebi, jog kalbama apie A. K., Ž. Č., E. S. parodymus, kurie teisme patvirtino, kad dirba kitoje įmonėje, kurios veikla panaši į UAB „V.“. Vis dėlto nesutinkama, kad šie liudytojai galėtų būti suinteresuoti apkalbėti M. L. ar kitaip bylos baigtimi.
37.1. Visų pirma, vien tai, kad darbuotojai perėjo dirbti į kitą įmonę, užsiimančią panašaus pobūdžio veikla, savaime nereiškia, kad jų duodami parodymai yra neteisingi. Priešingai, tai gali reikšti ir tai, kad šie darbuotojai, dirbę UAB „V.“, žino tikrąją padėtį ir apie ją duoda teisingus parodymus.
37.2. Taip pat žemesnysis teismas teismo posėdyje spręsdamas M. L. prašymą apklausti papildomus liudytojus teisingai nurodė, jog „[t]eismas informuoja, kad iš Jūsų įmonės buvo apklaustas C., jūsų prašymu buvo apklaustas A., P. D., S. taip pat. Buvo apklausti asmenys, kurie galimai dirba kažkur kitur, bet buvo apklausti ir asmenys, kurie nedirba niekur t. y. N., P., P.. Teismas prašymą atmeta, nes buvo apklausta daug asmenų, buvo apklausti ir jūsų nurodyti liudytojai, kuriuos Jūs prašėte apklausti.“. Taigi matyti, jog buvo apklausti ir remiamasi parodymais tų asmenų, kurie perėjo dirbti į kitą įmonę, ir tų, kurie to nepadarė. Taip pat ir apylinkės teismas pažymėjo, kad dėl L. P. rėmėsi S. N. parodymais, kuris nebuvo perėjęs dirbti į kitą įmonę.
37.3. Nėra paneigti ir teismo posėdyje duoti Ž. Č. parodymai, kad „pradėjau jausti iš M. spaudimą. Su juo reikėdavo važiuoti pasikalbėti kažkur, dar kažką <...> važiuojant į apklausą, jis mane pasiimdavo į mašiną, pasakydavo, ką sakyti ir panašiai. Grįžęs po apklausos jaučiau didelį spaudimą, pasakiau tiesą, o jis prašė, kad meluočiau ir pan. Vien važiuojant iš to pokalbio pradėjo man skambinėti, susitinkame, pakalbėti reikia ir t. t. Toliau dirbti buvo labai nemalonu, baisu buvo <...> prašė sakyti, kad vairavau, o nedirbau fabrike, kad nebuvau fabrike, o visąlaik vairavau, retai būdavau tam fabrike. Prašė meluoti, kad S. dirbo legaliai, kad nedirbo nelegaliai, apie visus kurie dirbo nelegaliai, kad sakyčiau, kad legaliai ir t. t. <...> važiavau su juo kartu įrašinėjau pokalbį <...> prieš teismo posėdį nesulaukiau jokio spaudimo <...> vien jau po jūsų, išvažiavus iš jūsų iš karto M. man pradėjo skambinėti, kad susitinkame, reikia pasišnekėti, ką ten pasakojai ir pan. Kitą dieną atvažiavau į darbą, M. mane pasikvietė, pradėjome šnekėti, jis susinervino, aplink dėžės buvo, pradėjo dėžes vartyti. Pakeltu balsu man sako, kodėl taip pasakei, kodėl nesakiai taip, kaip sakiau. Dabar žinai kas čia bus, ir tau bus blogai, ir man ir visiems kas čia dirba. Vos ne mane kaltino, kad aš čia taip prisakiau <...> savo iniciatyva dariausi garso įrašus, kad turėčiau prieš M. kažką, nes jis mane į mašina savo vedėsi, nežinau kur jis mane veš, todėl įrašinėjau <...>“.
Žemesnės instancijos teismas
37.4. Teismo posėdyje A. K. nurodė priežastis, kodėl išėjo iš darbo. Parodė, kad „buvo kenksmingos darbo sąlygos, buvo sunku prisiprašyti ir tų pačių nelegalių pinigų iš to likučio nuo kortelės. Buvo daug žadėta, kad būsi įdarbintas oficialiai. Man atsibodo ir išėjau iš darbo“. Taigi matyti, jog A. K. perėjo dirbti į kitą įmonę dėl objektyvių aplinkybių, suisjusių su darbo santykiais, o ne dėl asmeninių santykių su M. L., dėl kurių galėtų jį apkalbėti.
37.5. Byloje nėra daugiau jokių duomenų, sudarančių pagrindą nepatikėti ar abejoti nurodytų liudytojų parodymais.
38. Apeliaciniame skunde teigiama, kad darbo faktas yra grindžiamas vaizdo įrašu, tačiau apklausos metu S. N. ir A. K. patvirtino, kad įrašai buvo daryti ir siųsti A. K. tuo metu, kai jis sirgo. Tai buvo nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d., kas nesutampa su inkriminuojamomis L. P. darbo datomis.
38.1. Aukštesnysis teismas pažymi, kad 2020 m. rugsėjo 7 d. VDI Vilniaus skyriuje apklausos metu A. K. paaiškino, kad “[v]aizdo įrašuose “received_340608097114372” ir “received_711816309376348” veiksmas vyksta (duomenys neskelbtini), bei juose atpažino L. P.” (t. 1, b. l. 27). 2020 m. rugsėjo 15 d. papildomai apklaustas S. N. parodė, kad vaizdo įrašuose “received_340608097114372” ir “received_711816309376348” veiksmas vyksta (duomenys neskelbtini), liepos mėn. (t. 1, b. l. 29). Teismo posėdyje S. N. parodė, kad „darbe ,,durniavome“ ir viskas, ,,biški“ mažiau darbo buvo ir nusifilmavome, taip tai buvo darbo diena <...> A. buvo biuletenyje, kai siuntėme per vaizdo įrašus jam linkėjimus.“. 2020 m. rugsėjo 15 d. VDI Vilniaus skyriuje apklaustas Ž. Č. patvirtino, kad vaizdo įrašuose “received_340608097114372” ir “received_711816309376348” veiksmas vyksta (duomenys neskelbtini), liepos mėn. (t. 1, b. l. 30). Teismo posėdyje liudytojas E. S. parodė, kad „čia mano darytas filmukas vasarą, aš filmavau jį <...> ten buvo pietų pertrauka, nes nufilmuota, kai Ž. geria gėrimą <...> darbo patalpose buvo daromas filmukas, Molėtuose <...> nelabai pamenu, bet gal vasaros vidurį, iki patikrinimo su darbo inspekcija buvo daromas filmukas.“. 2020 m. rugsėjo 7 d. VDI Vilniaus skyriuje papildomos apklausos metu E. P. paaiškino, kad vaizdo įrašuose “received_340608097114372” ir “received_711816309376348” patalpos yra (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 26). Teisme L. P. parodė, kad „kai filmavome buvo darbo diena, pietūs <...> taip, tai ta pati vieta Molėtuose“. Iš šių parodymų matyti, kad filmukas galėjo būti padarytas 2020 m. liepos mėn. patalpose (duomenys neskelbtini), o išsiųstas vėliau, 2020 m. rugpjūčio mėn., A. K. nedarbingumo laikotarpiu.
39. Apeliantas taip pat argumentuoja, kad M. L. pateiktas garso įrašas su L. P. tikslingai įrodo, kad buvo prašoma L. P. nurodyti, kas ir kaip jį pakvietė į darbą, bei kas aprodė, kaip dirbti. L. P. garso įraše aiškiai nurodė, kad jį pakvietė į darbą E. S. iš karto, kai jis nustojo dirbti kitoje įmonėje, bei E. S. nurodė, ką jam dirbti. L. P. apibūdinamas įsidarbinimas bei darbas (duomenys neskelbtini), iš pagrindų skiriasi teisme ir garso įraše pateiktais faktais, kad L. P. nedirbo Molėtų gamykloje, ir tai, kad suinteresuotieji asmenys arba jų artimi draugai nurodė L. P. dirbusį tas dvi savaites Molėtų gamykloje, ir visi nurodė, kad jis atlikinėjo skirtingus darbus. Apygardos teismas nemano, kad tokios aplinkybės leidžia abejoti L. P. atliktomis darbo funkcijomis.
39.1. Iš pradžių trumpai apžvelgiamas kontekstas, kuriame buvo padarytas šis garso įrašas. 2020 m. lapkričio 19 d. VDI Vilniaus skyriuje papildomai apklaustas M. L.. Jis paaiškino, kad L. P. nebuvo duoti nurodymai dirbti, dirbančio ceche nematė. Kadangi L. negalėjo pagrįsti savo darbo įmonėje, jam mokėta už darbą nebuvo (b. l. 37). M. L. teismo posėdyje parodė, kad „[a]š, apsilankęs gamykloje, atėjęs į gamyklą, pamačiau L.. E. su A. labai pasimetė toje situacijoje. Sako, va, atėjo pas jus vienas vyrukas, nori padirbėti. Man pasirodė labai keista, pašnekėjau su juo, ar nori čia dirbti, ką sugebi, ką moki. Tada buvo nurodyti A. kontaktai, jeigu nori dirbti, turi pateikti dokumentus. Garso įraše su juo yra kalbama <...> paaiškėjo, kad L. ankščiau dirbo 2 savaites, M. to nežino. Susitariau su E., E. man parodė kaip dirbti, sumokėk man už tas porą savaičių. Tada susitikau su juo ir įsirašiau garso įrašą apie visas aplinkybes. L. pamačiau iki patikrinimo darbo inspekcijos <...> taip su L. susirašinėjau per Viber, po to, kaip aptikau aš jį gamykloje, jam buvo nurodyta pateikti dokumentus A. jis pateikė dokumentus, bet neįsidarbino. Jis pradėjo man rašinėti, kad aš jam skolingas už 2 savaites darbo. Aš susitikau su juo ir padariau garso įrašą, aš jo nepakviečiau, neapmokiau dirbti“.
39.2. Vis dėlto M. L. duotų parodymų nepatvirtina kiti byloje surinkti duomenys. Priešingai, L. P. nurodė, kad nuo 2020 m. liepos 15 d. iki 2020 m. rugpjūčio 4 d. gamino difuzorius. M. L. žadėjo įdarbinti oficialiai, tačiau to nepadarė (b. l. 55). Teismo posėdyje L. P. parodė, kad „vienas iš M. darbuotojų pasiūlė man darbą. Atvažiavau į darbą pas M. L., susitarėme dėl darbo, man pasiūlė nusiųsti dokumentus tam tikru Nr. savo informacinius duomenis. Banką nusiunčiau, asmens kodą, sakė, apiformins. Nuo 08-04 d. pirma diena, kai atėjau dirbti. Padarėme lapą, parašiau valandas, kiek dirbau, kur, kelinta baigiau. Dirbau ventiliacijos oro liejimo. Ilgai ten nepadirbau <...> E. S. man pasiūlė darbą <...> darbą pasiūlė gal dieną, dvi prieš <...> Molėtuose buvau dėl darbo <...> 5 dienas per savaitę nuo 8val. iki 18 val., bet buvo, kad ir trumpiau dirbau <...> dirbau apie dvi savaites, apie 8-9 darbo dienas; darbo priemones man davė <...> bus liepos 15 d. pirma diena. Paaiškinimas siųstas darbo inspekcijai teisingai parašytas, atsimenu, kad buvo vasaros vidurys <...> daugiau mane matė M. nei 5 kartus darbo vietoje, per dvi savaites <...> taip aš tuo momentu apskaičiavau, kad dirbau 11 dienų“. 2020 m. rugsėjo 15 d. papildomai apklaustas S. N. atpažino nuotraukoje Nr. 5 L. P., liepos mėn. jis dirbo apie 2 savaites, nuo 8 val. iki 16 val. 30 min. atlikinėjo difuzorių surinkimą, vadovas mate jį dirbant (t. 1, b. l. 29). Teismo posėdyje S. N. parodė, kad „L. P. žinau, kartu dirbome irgi, bet jis greit dingo <...> L. dirbo gal pora savaičių tik <...>“. 2020 m. rugsėjo 15 d. VDI Vilniaus skyriuje apklaustas Ž. Č. atpažino nuotraukoje Nr. 5 L. P., dirbo gamykloje apie dvi savaites liepos mėn., jo darbas buvo išmokti kitų dirbamus darbus, kad galėtų pakeisti darbuotojus, dirbo liepos mėn. Direktorius matė jį dirbant (t. 1, b. l. 30). Teismo posėdyje Ž. Č. parodė, kad „L. P. apie dvi savaites dirbo, tiksliai nepasakysiu <...> L. plančuodavo metalines dėžes su kniedėmis, sujunginėdavo dėžes“. Teismo posėdyje E. S. parodė, kad „L. P. nepilną mėnesį dirbo iki patikrinimo dirbo <...> L. P. kartu su tavimi pasikvietėm dirbti. Ieškojote darbuotojo, ir mano draugas ieškojo darbo, aš pasakiau, kad yra direktorius, daviau jums susišnekėti, jūs susišnekėjote ir sakote tegul ateina padirba, bando žiūri kaip kas bus <...> jūs apmokinote jį dirbti, nes jis lipdukus klijavo ant dėžių, tai čia jokio mokslo nereikėjo. Teismo posėdyje A. K. parodė, kad „L. P. žinau. Jis dirbdavo taip pat kaip ir mes, aš buvau prižiūrintis darbuotojas, procesų buvo daug, prie pakavimo, prie klijavimo <...> L. P. apie tris savaites kažkur dirbo; tarp liepos ir rugpjūčio mėn. kažkas tokio“.
39.3. Apylinkės teismas detaliau išanalizavo šį garso įrašą, atkreipė dėmesį į konkretesnes darbo funkcijų atlikimo aplinkybes ir pastebėjo, kad „paties M. L. pateiktame garso įraše užfiksuotame pokalbyje su L. P. (t. 1, b. l. 147) M. L. neklausia L. P., ką jis darė, kieno naudai dirbo, kieno nurodymu dirbo ir pan. (ko natūralu būtų klausti esant abejonių dėl darbo konkurentams naudojantis M. L. ištekliais), neklausia, kiek dienų L. P. dirbo (ko būtų natūralu klausti, jei kyla abejonių, ar asmuo realiai dirbo), priešingai – pokalbyje iš esmės M. L. aiškina L. P., ką reikia sakyti VDI (kad jį pakvietė E., kad jis dirbo tik pora dienų ir pan.) ir žada sumokėti už darbą“.
40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai šiame epizode, tokie kaip L. P. negalėjo įvardinti, kurie buvo gamykloje laikotarpyje, kai jis dirbo – O. K., G. V., E. P., ar kad E. P. taip pat nurodė niekad Molėtų gamykloje nematęs L. P., nepatvirtina, kad L. P. nelegaliai nedirbo.
41. Nors apeliantas taip pat teigia, kad L. P. veiksmai buvo koordinuojami A. K., tačiau pagal L. P. parodymus teisme matyti, kad dokumentus padėjo užpildyti A. K. tam, kad būtų teisinga informacija: „paaiškinimą į VDI padėjo parašyti A. K. <...> aš ranka pats ant lapo rašiau paaiškinimą <...> atspausdinome susirašinėjimus ir tada aš pats ranka ant to lapo rašiau <...> A. K. man padėjo suskaičiuoti, kiek dienų dirbau aš. E. man lapą surašė, viską pasakė kaip pildyti, kad būtų aiškios darbo valandos <...> užrašė mano vardą, pavardę, langelius aš pats pildžiau <...> A. K. nusiunčiau žinutes, kad man atspausdintų. Sako susitinkame, nes man pačiam reikia ranka surašyti kaip, kas buvo, sakė nufotografuos ir išsiųs į darbo inspekciją“. Tokie duomenys nerodo jokio, kaip įvardijama, koordinavimo, o tik pagalbą surašant dokumentus.
Žemesnės instancijos teismas
42. Daroma išvada, kad UAB „V.“ ir L. P. susitarė dėl konkrečių darbo funkcijų (ventiliacijos liejimo).
43. Vertinant tai, ar UAB „V.“ direktorius M. L. ir L. P. susitarė dėl darbo apmokėjimo, pažymima, jog L. P. paaiškinime VDI ir susirašinėjime nurodė, kad buvo sutartas atlyginimas 23 Eur per dieną (b. l. 55). Atkreipiamas dėmesys, kad tokio pačio dydžio savo atlyginimą nurodė ir S. N. patikrinimo metu (b. l. 18).
44. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismo posėdžio metu L. P. teigė, jog dėl darbo apmokėjimo ir darbo laiko kalbėjosi su M. L., tačiau tai paneigė M. L. pateiktas susirašinėjimas su L. P., kuriame jis bandydamas surežisuoti nelegalaus darbo praeitį, klausia, koks pas tave valandinis atlyginimas, jau po teiginio, kad dirbo 2 savaites. Tai įrodo, kad net esminė darbo dalis – atlyginimas – nebuvo aptartas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apeliacinio skundo argumentu nesutinka.
Žemesnės instancijos teismas
44.1. Neginčijama, M. L. nesumokėjo L. P. jam atlikus darbo funkcijas, todėl L. P. domėjosi apie atsiskaitymą. Tai patvirtina ir bylos medžiaga. 2020 m. rugsėjo 7 d. VDI Vilniaus skyriuje apklausos metu A. K. paaiškino, kad L. P. dirbo minėtoje įmonėje nuo liepos pabaigos, apie tris savaites, jis įdarbintas nebuvo. Direktorius matė jį dirbant ir aptarė atlyginimą (t. 1, b. l. 27). Teismo posėdyje L. P. parodė, kad „su pačiu M. kalbėjausi dėl darbo <...> kalbėjomės apie konkretų atlyginimą, ar iki 600 neatsimenu <...> neapmokėjo man apie dvi savaites, iki šiol nesumokėjo <...> Žadėjo apmokėti, vieną kartą rašiau, buvo užimtas, kita karta rašiau irgi buvo užsiėmęs <...> susirašinėjau su M. per „Viber“, buvo paprastos žinutės, kur prašiau, kad pervestų algą <...> kai susitikome automobilyje bandyti tartis dėl išmokėjimo, man pasiūlė M. pasirašyti dokumentus, kad dirbau pas jį, kad išmokėtų man pinigus“. Iš L. P. pateikto susirašinėjimo su M. L. matyti, kad L. P. prašė jo pervesti atlyginimą (b. l. 55).
44.2. Nors apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad L. P. neatvyko į įmonę parašyti paaiškinimo, už ką jis nori gauti atlyginimą, tačiau vien toks neatvykimas nereiškia, kad L. P. nedirbo ir kad jis neketina gauti atlyginimą.
45. Apibendrinama, kad byloje esančių įrodymų pakanka konstatuoti, jog tarp UAB „V.“ ir L. P. susiklostė teisiniai darbo santykiai. L. P. darbdave laikoma UAB „V.“. Dėl darbo funkcijų – ventiliacijos liejimo – UAB „V.“ direktorius M. L. ir L. P. susitarė. Rašytinė darbo sutartis laikantis darbo sutarties sudarymo taisyklių nebuvo sudaryta. Apie darbuotojo priėmimą į darbą UAB „V.“ nepranešė VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. UAB UAB „V.“ direktorius M. L. jam leido pradėti dirbti darbo funkcijų atlikimo vietoje ir jis dirbo realiai. L. P. dirbo paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Nors M. L. nepripažino, kad L. P. dirbo atlygintinai, nenurodė konkretaus atlyginimo dydžio, tačiau byloje esama duomenų apie susitartą atlyginimą, be to, kaip minėta, pagal teismų formuojamą praktiką nesusitarimas nešalina M. L. atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
Dėl S. N. nelegalaus darbo
46. Apygardos teismas sutinka su skundžiamo nutarimo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad byloje esančių duomenų pakanka konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju yra nustatyti visi nelegalaus S. N. darbo nuo 2020 m. birželio 18 d. iki 2020 m. rugpjūčio 24 d. požymiai.
47. Apeliantas prašo S. N. darbo pradžios datą pakeisti į 2020 m. rugpjūčio 18 d. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad „nustatydamas S. N. nelegalaus darbo trukmę teismas tikslina protokolą nurodydamas, kad S. N. dirbo nuo birželio 18 d., nes pats S. N. tiek pirmame rašytiniame paaiškinime (t. 1, b. l. 18), tiek teisme parodo, kad atsimena, jog pradėjo dirbti 18 d., nepamena mėnesio. Tačiau, kad tai yra birželis, nustatyta iš kitų liudytojų parodymų, kad S. N. dirbo apie tris-pustrečio mėn., taip pat iš paties S. N. parodymų, kad gavo tris darbo užmokesčius, jo antro rašytinio paaiškinimo (t. 1, b. l. 29). Taip pat pažymėtina, kad byloje nustatyta (S. N. parodymai, to neneigė ir M. L.), kad S. N., kaip nepilnamečio, globėjo sutikimas dėl įdarbinimo buvo gautas dar vasaros pradžioje, kas taip pat patvirtina, kad S. N. realiai pradėjo dirbti vasaros pradžioje, o ne jos pabaigoje, po VDI patikrinimo“.
48. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad atliekant VDI patikrinimą daromame įraše S. N. nurodo, kad dirba neseniai, kelias dienas nuo trečiadienio, teigia, kad dirba legaliai ir yra įdarbintas. Tokią pačią poziciją, neturėjęs kontakto su S. N., išsakė M. L., kad S. N. dirba nuo praeitos savaitės trečiadienio – ketvirtadienio ir yra įdarbintas, kas visiškai sutampa dviejų asmenų parodymuose neturint galimybės apsitarti.
48.1. Apygardos teismas pažymi, kad kiti byloje esantys įrodymai ir aplinkybės (pavyzdžiui, dėl globėjo sutikimo dėl jo įdarbinimo, kur apie tai bus pasisakoma vėliau) šių jų teiginių nepatvirtina, be to, kaip minėta, vėlesni pačio S. N. parodymai dėl darbo užmokesčių skaičiaus, mėnesio, kada jis pradėjo dirbti, neatsiminimas, leidžia abejoti jo pirminių paaiškinimų teisingumu ir vertinti kaip M. L. ir S. N. gynybinę poziciją.
49. Apelianto teigimu, teismo prielaida, kad vasaros pradžioje iš S. N. buvo gauti visi reikalingi dokumentai jo įdarbinimui, kaip tik įrodo, kad nebuvo kliūčių įdarbinti nepilnametį, nes visi įdarbinimui reikalingi dokumentai buvo pateikti. Įmonė turėdama intenciją nelegaliems santykiams nebūtų pateikus dokumentų. Bet įmonė užmezgė darbo santykius vėliau atsiradus dideliam užsakymų kiekiui, kelias dienas prieš VDI patikrinimą. M. L. 2020 m. rugpjūčio 24 d. paaiškinime nurodė, kad gavo didelį užsakymą, dėl ko reikėjo surinkti naujų darbuotojų (t. 1, b. l. 35-37). Teismo posėdyje M. L. parodė, kad „S. N. turėjo darbo sutartį trijų dienų senumo. Dėl mūsų aplaidumo, dėl ko esu pilnai atsakingas. Mes nebuvome pranešę Sodrai, jis pasirašė darbo sutartį, kiek aš žinau“.
Žemesnės instancijos teismas
49.1. Apygardos teismo manymu, nėra pakankamai įtikima, kad įmonė vasaros pradžioje gautų dokumentus, reikalingus įdarbinti nepilnametį, o tik vasaros pabaigoje, likus savaitei iki VDI patikrinimo, jį įdarbintų. Šiuo atveju sutinkama su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad „įmonės vadovas M. L. nurodė, kad jau 2020 m. vasaros pradžioje gavo S. N. globėjų (tėvų) sutikimą dirbti įmonėje, tačiau tik rugpjūčio mėn. neva asmuo pakviestas dirbti. Pats S. N. nurodė, kad vasarai ieškojosi darbo ir per draugą nuo vasaros pradžios pradėjo dirbti UAB „V.“. Tad, VDI nuomone, visiškai logiška, kad S. N. su vadovo žinia buvo leista dirbti nuo birželio mėn. vidurio prieš tai gavus nepilnamečio darbuotojo globėjų sutikimą“.
50. Apeliantas argumentuoja, kad tai, jog su S. N. nebuvo siekiama užmegzti nelegalių darbo santykių, įrodo ir teismui pateikta informacija apie siųstus buhalteriui S. N. įdarbinimo dokumentus kartu su G. J. dokumentais ir nurodymu juos įdarbinti. Susidubliavus dokumentams buvo įdarbintas tik G. J., ko pasėkoje VDI patikrinimo metu tiek S. N., tiek M. L. teigė, kad S. N. dirba legaliai.
50.1. Toks apeliacinio skundo argumentas vertinamas kaip gynybinė apelianto pozicija. Nors UAB „V.“ ir G. J. darbo sutartis sudaryta 2020 m. rugpjūčio 19 d. (b. l. 85) ir jis įdarbintas 2020 m. rugpjūčio 20 d., tačiau byloje nėra daugiau jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog buhalteris padarė klaidą. Labiau tikėtina atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta versija, kad, kadangi sutartis su S. N. sudaryta tik po VDI patikrinimo, o iki tol apeliantas delsė sudaryti darbo sutartį, tai ir VSDFV teritorinis skyrius buvo informuotas tik po VDI patikrinimo, kai buvo sudaryta darbo sutartis. VSDFV informacijoje nurodyta, kad UAB „V.“ pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, kuriame nurodoma, kad S. N., gim. (duomenys neskelbtini), valstybinio socialinio draudimo pradžia yra 2020 m. rugpjūčio 24 d., pateikė elektroniniu būdu 2020 m. rugpjūčio 24 d. 15.49 val. (b. l. 43, 45). Nutarime taip pat pagrįstai aprašoma, kad „[t]ačiau VDI atkreipė dėmesį, kad minėtas G. yra pilnametis, o S. N. nepilnametis, kuriam keliami kitokie įdarbinimo ir darbo sąlygų reikalavimai, taigi su juo darbo santykius įforminti įmonei kur kas sudėtingiau. Tai paaiškina, kodėl tuo pačiu metu vienas asmuo įdarbintas legaliai, kitas dirba nelegaliai.“.
51. Apskritai, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad S. N. pradėjo dirbti nuo 2020 m. birželio 18 d. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai. 2020 m. rugsėjo 7 d. VDI Vilniaus skyriuje papildomos apklausos metu E. P. atpažino nuotraukoje Nr. 3 S., kuris įmonėje dirba nuo gegužės mėn. (t. 1, b. l. 26). 2020 m. rugsėjo 7 d. VDI Vilniaus skyriuje apklausos metu A. K. atpažino nuotraukoje Nr. 4 S., kuris įdarbintas kaip gaminių surinkėjas nuo 2020 m. vasaros pradžios, dirbo darbo dienomis nuo 8 iki 16 val. 30 min., darbo vieta (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 27). S. N. 2020 m. rugpjūčio 24 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad UAB „V.“ dėžių darytoju dirba nuo 18 dienos (1 t., b. l. 18). 2020 m. rugsėjo 15 d. papildomai apklaustas S. N. paaiškino, kad įmonėje pradėjo dirbti nuo 2020 m. birželio vidurio. Globėjai davė sutikimą dirbti 2020 m. birželio mėn. (t. 1, b. l. 29). 2020 m. rugsėjo 15 d. VDI Vilniaus skyriuje apklaustas Ž. Č. atpažino nuotraukoje Nr. 4 S. N., paaiškino, kad jis dirba nuo birželio mėn., atliko įvairius darbus, direktorius matė jį dirbantį (t. 1, b. l. 30). Teismo posėdyje Ž. Č. parodė, kad „S. N. dirbo beveik visą vasarą, nuo pradžios iki mokslų metų pradžios, iki rugsėjo“. Teismo posėdyje E. S. parodė, kad „S. N. iki patikrinimo dirbo įmonėje, kelis mėn. tai tikrai dirbo, jis visą vasarą ten dirbo“. Teismo posėdyje A. K. parodė, kad „S. N. <...> pakuodavo, pagalbinio darbus dirbdavo <...> jis iki 3 mėn. dirbo, visą vasarą beveik“. Teismo posėdyje E. P. parodė, kad „iki patikrinimo aš jį 2-3 mėn. jį mačiau <...> daugiau negu 5 kartus jį matėme Molėtuose“. Teismo posėdyje L. P. parodė, kad „S. N. jis jau dirbo kai aš atėjau. S. vasarai dirbo, kaip supratau“. Teismo posėdyje S. N. parodė, kad „pustrečio mėn. dirbau pas M., dar po patikrinimo dirbau <...> darbas buvo Molėtuose <...> prie dėžučių dirbau, nueidavau kitiems padėdavau irgi <...> pilną dieną dirbau, buvo sutarta su viršininku <...> aš norėjau dirbti vasaros sezonui <...> vasaros pradžioje, kai pradėjau dirbti. Sutikimas iš tėvų (globėjų) buvo, kad leidžia man dirbti <...> darbo užmokestis buvo mokamas 500 eur į rankas, M. mokėdavo mėn. gale, arba mėn. pradžioje <...> nežinau, nuo kurio mėn. dirbau. Žinau, kad nuo 18 d. <...> galėjau pradėti dirbi kai mokslai baigėsi, birželio mėn. baigėsi mokslai <...> aš gavau tris algas“. S. N. teisme taip pat parodė, kad „A. buvo biuletenyje, kai siuntėme per vaizdo įrašus jam linkėjimus <...> iki filmuko kada buvo filmuojamas dirbau apie mėn.“. Taigi pastarasis S. N. teiginys įrodo, kad S. N. dirbo ir iki A. K. nedarbingumo, nes filmukas, kaip nustatyta, buvo padarytas 2020 m. liepos mėn.
52. Kaip ir ankstesnio epizodo atveju, apygardos teismas vertina kaip nereikšmingus apeliacinio skundo argumentus, kad S. N. teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti jokių savo bendradarbių apart A. K., Ž. Č. ir E. S., nors pastarieji asmenys, apklausti teisme, nurodė visus darbuotojus, dirbusius 2020 metų vasarą (duomenys neskelbtini), taip pat kaip nepagrįstą dėl jau L. P. epizode vertintą argumentą, prielaidą, jog Ž. Č., kuris perėjo dirbti į kitą įmonę po patikrinimo, galėjo daryti spaudimą S. N..
53. Daroma išvada, kad apylinkės teismas teisingai nustatė S. N. nelegalaus darbo laikotarpį, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą šioje dalyje.
Dėl A. A. nelegalaus darbo
54. Apygardos teismas sutinka su skundžiamo nutarimo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad byloje esančių duomenų pakanka konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju yra nustatyti visi nelegalaus A. A. darbo UAB „V.“ nuo tiksliai tyrimo nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 24 d., požymiai.
55. Apeliantas prašo jo darbo santykių pradžią su A. A. traktuoti nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad „[d]ėl A. A. nelegalaus darbo UAB „V.“ pradžios protokole nurodyta 2019 m. rugsėjo 10 ar 20 d. Tačiau iš bylos duomenų anksčiausia data, parodant nelegalų A. A. darbą, teismo vertinimu yra 2019-10-01 (el. laiškai, t. 1, b. l. 61, 63). Todėl teismas tikslina protokolą ir nurodo, kad A. A. nelegaliai dirbo UAB „V.“ vadybininko pareigose nuo tyrimo tiksliai nenustatyto laiko, bet ne vėliau nei nuo 2019-10-01“.
Žemesnės instancijos teismas
56. Apeliaciniame skunde pastebima, kad E. P. nurodė, jog visą vasarą veždavo UAB „V.“ produkciją į ofiso patalpas, kur būdavo A. A.. Tuo tarpu A. nuo 2020 m. gegužės 12 d. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d., kaip įvardijama, visą vasarą būti ofiso patalpose ir priimti užsakymus negalėjo, nes jis pilną darbo dieną, t. y. nuo 7:30 val. iki 16:30 val., dirbo UAB „T.“ kitame miesto gale. Be to, UAB „V.“ darbuotojų, tame tarpe ir E. P., darbo laikas nuo 7:00 val. iki 16:00 val. Teismo vertinimas, kad faktas, jog laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 12 d. A. A. dirbo UAB „T.“, nepaneigė, kad A. galėjo dirbti UAB „V.“, nėra tikslus, nes visi liudytojai teigia, kad būtent A. A. darbo valandomis, kurios sutapo su UAB „T.“ darbo valandomis, dirbo UAB „V.“. Faktas, kad žmogus negalėjo būti vienu metu visą vasarą tuo pačiu metu dvejose vietose (UAB „T.“ yra griežta praėjimo kontrolė ir visa teritorija stebima vaizdo kameromis. Tai, kad A. dirbo UAB „V.“, teismas remiasi tik liudytojų parodymais), tai parodo galimai melagingus liudytojų parodymus. Teismo posėdyje M. L. taip pat parodė, kad “[m]es pridėjome jo darbo sutartį su UAB ,,T.“ kaip įrodanti faktą, kad jis pilną darbo etatą dirbo kitoje įmonėje, nuo 8 val. iki 16:00 val. Jis turėjo stacionarią darbo vietą ir dabar aš esu kaltinamas, kad jis tuo metu dirbo mūsų įmonėje. Nors jis turėjo kitą darbo sutartį, kitą darbo vietą, kurioje sėdėjo prie stalo, apsuptas kolegų. Mes turime daug bendrų draugų su A..”.
56.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. gegužės 7 d. sudaryta darbo sutartis tarp UAB “T.” ir A. A., pagal kurią A. A. priimtas dirbti atsargų analitiku. Pagal sutarties 3 punktą darbdavys įsipareigojo mokėti 9 Eur valandinį atlyginimą, nustatoma 5 darbo dienų, 40 valandų per savaitę darbo laiko norma, 3 mėnesių išbandymo laikotarpis, darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2020 m. gegužės 12 d. (b. l. 80). Darbo sutartis nutraukta 2020 m. rugpjūčio 14 d. darbuotojo pareiškimu (b. l. 86).
56.2. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į kitus įrodymus, ne vien į A. A. nurodytą darbo laiką UAB „T.“ ir jo parodymus, ir yra pagrindas manyti, kad faktiškai A. A., net ir dirbdamas UAB „T.“, turėjo galimybę dirbti ir UAB „V.“. Nagrinėjamu atveju svarbios aplinkybės yra faktinis jo buvimas UAB „V.“ patalpose.
Žemesnės instancijos teismas
56.3. Teismo posėdyje A. A. parodė, kad „[t]ai nebuvo, kad nuo ryto iki vakaro yra daroma kažkas. Vieną dieną pusę valandos kažką darai, kitą dieną 2 h <...> matė mane dirbantį ,,T.“ <...> aš pradėjau dirbti tai buvo karantinas pirmasis. Mūsų ofise buvo gal 10 žmonių per du aukštus. Plius ten buvo administracinis pastatas. Po karantino sušvelninimo vien mūsų kabinete buvo 10. Ten 20-30 žmonių mane matė, kameros stebėjimo yra, darbo sutartis yra nurodytos darbo valandos. Visą dieną dirbau nuo 7 val. iki 16 val. <...> netgi darbo valandų apskaita sujungta prie kompiuterio <...> nuo 2019 m. iki ,,T.“ darbo pradžios pragyvenau, nes santaupų turėjau. Tuo metu su žmona gyvenau.“. Taigi matyti, jog A. A. nedirbo pilną darbo dieną UAB „V.“, galėjo dirbti įvairiu laiku arba darbo UAB „T.“ laiku. Be to, 2020 m. lapkričio 9 d. papildomai apklaustas A. A. nurodė priešingai, paaiškino, kad „su UAB “V.” ir UAB “V.” klientais yra bendravęs 2020 m. pradžioje, tačiau iki sandorio užbaigimo nepriėjo.”.
56.4. Teismo posėdyje E. M. parodė, kad E. M. 2020 m. rugpjūčio 26 d. raštu paaiškino, jog nuotraukoje Nr. 1 yra A. A., jo žiniomis užsiima pardavimais ir bendravimu su klientais UAB „V.“ nuo 2019-09-10 ar 20 d., darbo vieta (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 27). E. M. 2020 m. lapkričio 25 d. paaiškinime nurodyta, kad A. A. nuo 2019 m. rugsėjo dirba pardavimų vadovu „V.“, ieškojo naujų klientų, susirašinėjo el. paštu, pristatinėdavo pardavimų vadovu. Ofise viena darbo vieta priskirta A. (t. 1, b. l. 32). Teismo posėdyje E. M. parodė, kad „A. darydavo tą patį, ką ir aš, ieškodavo klientų, paimdinėdavo difuzorius, veždavo difuzorius <...> A. mačiau ofise nuo 2019 m. spalio pabaigos <...> A. parduodavo, bet įvardinti kiek, tai sudėtinga, tebūnie iki 10 000 apyvarta; taip kolegos buvo A. ir A. nuo 2019 m. rugsėjo <...> A. vienu metu buvo išėjęs, paskui grįžo, tai nemanau, kad jam įspūdingai sekėsi grįžus <...> 2020 m. išėjo, 2020 m. grįžo, grubiai 2-3 mėn. <...> koks buvo laikotarpis nepasakysiu, dar buvo vėsu, tai manau, kad buvo tarp žiemos ir pavasario <...> jeigu gerai pamenu, tai A. jau vasarą darbavosi su manimi“. Taigi E. M. patvirtino, kad A. A. dirbo nuo 2019 m. rudens ir tik 2020 m. pradžioje jo nematė kelis mėnesius.
Žemesnės instancijos teismas
56.5. 2020 m. rugsėjo 7 d. VDI Vilniaus skyriuje papildomos apklausos metu E. P. atpažino nuotraukoje Nr. 1 A. A. ir paaiškino, kad pastarasis yra UAB “V.” vadybininkas apie pusę metų, teko bendrauti darbiniais klausimais vežant produkciją į Kauną. Pagrindinė darbo vieta (duomenys neskelbtini), bet patikrinimo metu dirbo Molėtuose apie savaitę iki patikrinimo (t. 1, b. l. 26). Teismo posėdyje E. P. parodė, kad „A. A. pažįstu, jis ofise dirbo vadybininku; jis nuo 2020 m. spalio mėn. aš jį mačiau ofise. Mačiau iki 2021 m. liepos mėn. <...> jam atvežinėdavome difuzorius, jis kaip vadybininkas juos platindavo <...> aš mačiau A. nuo 2019 m. lapkričio mėn. ofise sėdėjo <...>“. Taigi šis liudytojas taip pat patvirtino faktinį A. A. buvimą UAB „V.“ patalpose netgi ir darbo UAB „T.“ laiku.
56.6. 2020 m. rugsėjo 7 d. VDI Vilniaus skyriuje apklausos metu A. K. atpažino nuotraukoje Nr. 1 atpažino A. A., kuris yra pardavimų vadybininkas UAB “V.”, darbo klausimais su juo bendrauja nuo 2019 m. rugsėjo mėn., pagrinde dirba (duomenys neskelbtini), apie 4 dienas iki patikrinimo dirbo Molėtuose, nes trūko darbo jėgos (t. 1, b. l. 27). Teismo posėdyje A. K. parodė, kad „A. A. girdėtas, man teko būti ofise ir teko matyti kaip pardavimų vadybininką, kiek teko su juo kalbėti; tarp 3-4 kartų teko man jį matyti; buvo gaminius veždavau iki Vilniaus, užeidavau į ofisą ir jis ten būdavo; iki rugpjūčio 24 d. taip teko jį matyti ofise; kiek aš suprantu ir su juo bendravęs, jis dirbo pardavimų vadybininku; pasakojo apie darbą, dirbo su įmonėmis, pardavinėdavo difuzorius kuriuos mes gamindavome“.
56.7. Pastebima, kad M. L. teismo posėdyje parodė, kad “Jis išėjo iš T. tuo tikslu, kad dirbtų ,,V.“. ,,V.“ tuo metu įsirenginėjo gamyklą, įsirengus gamyklą, atsirado mūsų rimtesni pajėgumai ir geresnė savikaina, dėl to jis išėjo iš T., kad dirbtų pas mus”. Taigi A. A. turėjo interesą dirbti UAB “V.”.
57. Apelianto nuomone, faktą, kad nebuvo susiklostę darbo santykiai tarp A. A. ir UAB „V.“, patvirtina teismo medžiagoje pridėtas vienintelis elektroninis laiškas, kuriame A. prašo atsiųsti savikainas, už kiek galėtų įsigyti produkciją perpardavimui, bei tai, kad A. UAB „V.“ produkcijos pardavimams susikūrė atskirą „Facebook“ profilį gaminiams parduoti, o ne perėmė administruoti esamą aktyvų „Facebook“ profilį, administruojamą UAB „V.“. Taip pat A. buvo sukurtas reprezentatyvus elektroninis paštas (duomenys neskelbtini), kurioje antraštėje A. nėra pristatomas kaip įmonės darbuotojas, nenurodomos jo pareigos. Taip pat jų internetinėje svetainėje A. buvo nurodomas kaip asmuo, iš kur klientai gali įsigyti produkcijos, bet nebuvo nurodytas kaip įmonės darbuotojas ar kitos UAB „V.“ sąsajos su juo. Telefono numeris pagal įmonės politiką suteikiamas įmonės siekiant įmonei pasilikti galimybę nesusiklosčius civiliniams santykiams peradresuoti potencialių klientų skambučius.
57.1. Apygardos teismo manymu, vertinant šiuos apeliacinio skundo argumentus svarbu pirmiausia apžvelgti, kokią A. A. veiklos versiją pateikia M. L.. M. L. 2020 m. lapkričio 19 d. paaiškinime VDI paaiškino, kad metų pradžioje A. A. išreiškė norą prekiauti jų gaminiais per “Facebook”. Jam buvo duotas leidimas, taip pat asmeniniam naudojimui el. paštas (duomenys neskelbtini), jam priskirtas įmonės UAB “V.” telefono numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 37). Pagal jo teisme duotus parodymus „A. žmona per ,,facebook“ prekiauja vaikiška avalyne, jis norėjo pabandyti prekiauti mūsų produkcija per ,,facebook“ paskyrą. Dėl to susikūrė paskyrą savo, ne įmonės vardu, kurią administravo savo vardu, o ne įmonės vardu, taip pat kaip ir daro jo žmona. Tai mūsų darbo santykiai buvo tik tokie. Jeigu jis parduos mūsų gaminius per savo paskyrą, tada užsimegs darbo santykiai. Jis pasiklausė, kokios yra mūsų gaminių kainos, jis siuntė tuos laiškus, kurie yra pridėti prie bylos. Pas mus darbo santykiai kitokio lygio, kad jis gautų atlyginimą, būtų kažkokio įsipareigojimo, neužsimezgė, o jeigu jie būtų užsimezgę, tai būtų jo kaip asmens prekyba mūsų gaminiais ,,facebook“ erdvėje. Dėl to nuo to laiko kai yra traktuojama, kad užsimezgę mūsų santykiai, yra sukurtas atskiras ,,facebook“ profilis prekiauti mūsų produkcija. Mūsų ,,V.“ įmonė turi savo ,,facebook“ profilį. Yra atskiras ,,facebook“ profilis, sukurtas A. A. <...> antkainis nebuvo aptartas, buvo pasakyta, kad rinkoje prekiaujame tokiais įkainiais. Kiek pamenu, jis už savo ,,facebook“ reklamą mokėjo savo asmeniniais pinigais, kadangi jis išreiškė pretenziją, kad iš ,,facebook“ reklamos žmonės nueina į mūsų puslapį, skambina mums, mes buvome įdėję telefono Nr. kur nurodėme jo vardą, kad nukreipti klientą iš ,,facebook“ reklamos pas jį. Sukūrė jam elektroninio pašto paskyrą, kad klientas nebūtų klaidinamas, jeigu nori įsigyti ,,V.“ produkciją <...> savo svetainėje kur yra kontaktai, kur gali įsigyti produkciją žmonės ir į ką kreiptis. Tai buvo nurodyti telefono numeriai pagal vardą, žmogus galėdavo atsekti šaltinį, jeigu matė A. reklamą dėl mūsų gaminių, tai mato A. telefoną. Bet jeigu žmogus atėjęs į ,,facebook“ profilį apžiūrinėja svetainę, kad neskambintų bendru telefono numeriu, nes tai bemotyvuoja mūsų prekybininkus. Internete mūsų gaminius platina 6 internetinės parduotuvės, tai su A. jie dirba irgi nuo senai iki dabar. Tai niekuo nėra besiskiriantis santykis su A.. A. norėjo pabandyti, klausiant kaip būtų forminimas pirkimas-pardavimas, jis sakė, kad pirktų jo žmona, kurį turi individualios veiklos liudijimą ir prekiauja batukais <...> jis paklausė gaminių kainos, už kiek galėtų įsigyti gaminį, siekiant jį parduoti <...>“.
Žemesnės instancijos teismas
57.2. Analogiškai 2020 m. lapkričio 9 d. papildomai apklaustas A. A. paaiškino, kad darbui atlikti vadovas M. suteikė el. paštą (duomenys neskelbtini), naudojo asmeninį telefono numerį, prisijungimus davė M.“ (t. 1, b. l. 31). Teismo posėdyje A. A. parodė, kad „skelbimus buvau dėjęs savo vardu, bet pardavimų nebuvo, tai aš po to gavau pasiūlymą iš kitos įmonės. <...> su klientais bendraudavau telefonu, buvau palikęs skelbime savo telefono Nr. <...> mano asmeninis telefono Nr. buvo. <...> mano asmeninio Nr. niekur nebuvo nurodyta <...> el. paštas man buvo duotas, taip paštu kažkiek naudojausi <...> laiškus siųsdavau, kad tokia ir tokia įmonė turi tokį produktą, ar domina, ar nedomina <...> įmonė man nieko nedavė ,,apart“ el. pašto <...> katalogų, pavyzdžių davęs buvo, telefono aparato nebuvo davęs <...> (duomenys neskelbtini) dabar šiuo Nr. aš naudojuosi <...> 2019 m. spalio mėn. reiškiasi aš turėjau jau tą Nr. <...> (duomenys neskelbtini) naudojuosi šiuo telefonu Nr. el. paštu naudojuosi ir dar kitu paštu kur yra bendras <...> buvau perpardavėjas ,,V.“ <...> mūsų susitarimo niekas nežinojo, kaip mes bendravome, kad galiu pirkti jūsų gaminius, parduoti <...> kad galėčiau valdyti ir įkėlinėti visa savo info. Aš nenoriu, kad mano įdirbis atitektų kitam žmogui <...> nedaug reklamos skyriau, apimtis buvo kelios dienos <...> nurodymų negavau iš M. L., kad ateiti į darbą tada ir pan. Aš nenorėjau įsipareigojimų <...> nebuvo įformintas mūsų bendradarbiavimas su M. L.. Nes aš galvojau, kad pirksiu savo vardu ir perparduodu <...> visa informaciją gaučiau sau, įmonė informacijos negautų. Aš tai dariau, kad surasti ir kažkam parduoti gaminį <...> čia buvo metų pabaiga, kad nenorėjau rėmų“.
57.3. Taigi pagal M. L. ir A. A. pateiktą versiją A. A. savarankiškai prekiaudavo UAB „V.“ gaminiais, tačiau jokių rašytinių sutarčių su šia įmone sudaręs nebuvo. Gautas savo pajamas A. A. ketino apskaityti pasinaudodamas sutuoktinės individualia veikla ar pats išsiimti individualios veiklos pažymą. Vis dėlto toliau nurodomi įrodymai, aplinkybės ir argumentai paneigia tokią jų versiją ir patvirtina, kad A. A. veikė ne savarankiškai, o tarp UAB „V.“ ir jo buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai.
57.4. Kaip ir nurodoma pačiame apeliaciniame skunde, A. buvo sukurtas reprezentatyvus elektroninis paštas (duomenys neskelbtini), galimybė naudotis bendru paštu, duoti katalogas, pavyzdžiai, suteiktas telefono numeris, o tai rodo, kad jam buvo suteiktos darbo priemonės, be to, pagal E. M. 2021 m. lapkričio 25 d. paaiškinimą ir darbo vieta (t. 1, b. l. 32).
57.5. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. A. vykdė, kaip jis traktuoja, individualią veiklą suteikdamas naudą tik vienai įmonei, UAB „V.“.
57.6. Liudytojai apibūdino ir darbo funkcijas, kurias atliko A. A.. E. M. 2021 m. lapkričio 25 d. paaiškinime nurodyta, kad A. A. ieškojo naujų klientų, susirašinėjo el. paštu, pristatinėdavo pardavimų vadovu (t. 1, b. l. 32). Teismo posėdyje A. K. parodė, kad „A. A. girdėtas, man teko būti ofise ir teko matyti kaip pardavimų vadybininką, kiek teko su juo kalbėti <...> kiek aš suprantu ir su juo bendravęs, jis dirbo pardavimų vadybininku <...> pasakojo apie darbą, dirbo su įmonėmis, pardavinėdavo difuzorius, kuriuos mes gamindavome“. Teismo posėdyje E. P. parodė, kad „A. A. pažįstu, jis ofise dirbo vadybininku <...> jam atvežinėdavome difuzorius, jis kaip vadybininkas juos platindavo <...> A. susiskambindavo, darbuotojai, tiesiogiai skambindavome A. <...> kas savaitę veždavome, kaip papuldavo, gale savaitės būtinai veždavome. Mes dirbome su darbiniu busiku ir prašydavo, kad mes atvežtumėme <...> taip mes susiskambinėdavome su A., jis sakydavo ką reikia atvežti, difuzorius <...> taip pasakoja sakė, kad dirba vadybininkais, priimdinėja, platina užsakymus. Sakė, kad yra daug užsakymų, susitikinėjame su vadybininkais, jie pasakojo mums. Jie sakė, kad platina difuzorius, apie algas nekalbėjome <...> A. pats parduodavo produkciją, prekybą eidavo <...> taip A. parduodavo mūsų atvežta produkciją, mes patys po objektus išvežiodavome produkciją (A. užsakovams)“.
57.7. Apeliantas nurodo, kad (duomenys neskelbtini), yra įmonės ofisas, o įmonės sandėlis yra (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), kur pagal jų parodymus matė A. A., gaminiai niekada nebuvo sandėliuojami. Vis dėlto logiška, kad į (duomenys neskelbtini), kur susitinkama su klientais, buvo atvežami gaminių pavyzdžiai.
58. Apeliantas nurodė, kad A. A. fotografija, kurioje jis dalyvauja UAB „V.“ gaminių pristatyme, skirtame UAB „V.“ produktų platintojams, kuriame buvo pristatytos gaminių naujienos, A. užfiksuotas sėdintis tarp žiūrovų, prie žiūrovų staliukų. Be to, tai, kad jis neatlikinėjo jokios įmonei naudingos veiklos, parodo ir garso įrašas tarp M. L. ir E. M., kuriame apkalbama, kaip vyko renginys ir kokias funkcijas jis ir A. atliko. Taip pat M. L. teismo posėdyje parodė, kad „[a[š vienintelis žmogus buvau ant scenos, aiškinau apie gaminio produkciją, pristatinėjau gaminį <...> mes negalime priversti dėtis marškinėlių, ar nesidėti. Mūsų pažintis sena, tiek su E., tiek su A., mes jų nevertėm užsidėti tų marškinėlių, jie darbo veiklos nevykdė. Jie nei pristatymų darė, nei bendravo su klientais ir pan. Jie stebėjo reginį, kaip ir visi kiti susirinkę žmonės“. 2020 m. lapkričio 9 d. papildomai apklaustas A. A. paaiškino, kad yra buvęs įmonių gaminių pristatyme 2019 m. lapkričio mėn. Kaune kaip žiūrovas, M. L. prašymu vilkėjo marškinėlius su įmonės logotipu. M. L. pristatė gaminius auditorijai. Po pristatymo visus gaminius pasiėmė ir išsivežė (t. 1, b. l. 31). A. A. teisme parodė, kad „verslo renginiuose teko dalyvauti, reprezentaciniame reklaminiame renginyje kaip žiūrovas dalyvavau <...> renginyje buvau apsirengęs M. reklaminius marškinius <...> aš turėjau gavęs prieš susitikimą maikutę; M. pasiruošė viskam pats, aš dalyvavau kaip žiūrovas ten. Jeigu klausimas ar aš padėjau nešti daiktus, tai galimai taip <...> ant scenos pristatinėjo gaminius M. L. <...> neturėjau jokio privalumo užsidėjęs ,,V.“ marškinėlius“.
58.1. Byloje yra nuotrauka, kur užfiksuotas sėdintis A. A. su marškinėliais su UAB “V.” logotipu (b. l. 59). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie duomenys nepaneigia žemesniojo teismo išvados, jog renginyje „<...> jis vilkėjo „V.“ marškinėlius (t. 1, b. l. 59), o rašytiniame paaiškinime nurodė, kad po renginio surinko ir išvežė daiktus (t. 1, b. l. 31). Taigi akivaizdu, kad renginyje A. A. dalyvavo kaip „V.“ darbuotojas.“.
58.2. Aukštesnysis teismas pažymi, kad vien tai, jog A. A. tam tikru momentu konkrečių aktyvių veiksmų, kurie būtų jo tiesioginė savo darbo funkcija, nereiškia, kad jis renginyje nedirbo įmonės naudai. Be to, A. A. iš esmės dirbo vadybininko darbą, todėl net ir sėdėjimas apsivilkus įmonės marškinėliais viešame renginyje, kur pristatoma įmonės produkcija, jau yra darbo funkcijos atlikimas.
59. Daroma išvada, kad apylinkės teismas teisingai nustatė A. A. nelegalaus darbo laikotarpį, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą šioje dalyje.
Dėl E. M. nelegalaus darbo
60. Apygardos teismas sutinka su skundžiamo nutarimo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad byloje esančių duomenų pakanka konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju yra nustatyti visi nelegalaus E. M. darbo požymiai.
61. Vertinama tai, ar UAB „V.“ direktorius M. L. ir E. M. susitarė dėl konkrečių darbo funkcijų.
62. Aplinkybę, kad darbo santykių šalys susitarė dėl konkrečių darbo funkcijų (vadybininko), įrodo byloje surinktų įrodymų visuma, kurią išsamiai aptarė apylinkės teismas, pažymėdamas, be kita ko, kad „E. M. vadybininko funkcijas vykdė „V.“ patalpose (duomenys neskelbtini) (ten jis ir buvo rastas VDI patikrinimo metu), jis naudojosi „V.“ telefonu, el. paštu, vizitinėmis kortelėmis. Už visus šiuos dalykus mokėjo „V.“, o ne pats E. M.. Tai patvirtina E. M. parodymai, taip pat rašytiniai įrodymai (t. 1, b. l. 48, 63-64). To iš esmės neneigė ir pats M. L. <...> Apie darbo, o ne civilinius santykius liudija ir tai, kad su E. M. buvo nuolat atsiskaitoma (E. M. parodymais – kas mėnesį, pastovių atsiskaitymų neneigė ir M. L.). Be to, liudytojai E. P., E. K. parodė, kad bendravo su E. M., kaip su „V.“ vadybininku, bendravo darbo klausimais, vykdė šio nurodymus dėl gaminių gamybos ir atvežimo. Tai taip pat patvirtina darbo santykių buvimą.“. Toliau detaliau aptariami šie ir kiti byloje esantys įrodymai tuo pačiu atsakant į apeliacinio skundo argumentus.
63. Pagrindinis apeliacinio skundo argumentas šiame epizode yra tai, kad tarp UAB „V.“ ir E. M. vadovaujamos UAB „S.“ buvo sudarytas partnerystės modelis, kai UAB „S.“ pardavus UAB „V.“ gaminius su antkainiu būdavo pasidalinamas gautas pelnas. Taigi, anot apelianto, E. M. ne dirbo UAB „V.“, o UAB „S.“ naudai savarankiškai ieškojo klientų ir prekiavo jos gaminiais.
64. M. L. paaiškinime VDI 2020 m. rugpjūčio 24 d. nurodyta, kad E. tarpininkauja darant UAB “V.” pardavimus, jis turi įmonę, su kuria yra susitarimas ir yra susitartas atlygio procentas už tai (t. 1, b. l. 35-36). M. L. 2020 m. lapkričio 19 d. paaiškinime VDI nurodė, kad su UAB „S.“ santykius tarp įmonių jis turi nuo 2019 m. pabaigos. Iki balandžio 6 d. veikla buvo vykdoma žodiniu susitarimu. UAB „S.“ išduota vizitinė kortelė, el. pašto adresas, kuriuo siunčiamos užklausos, suteikta galimybė naudotis įmonės pasitarimų kambariu. E. mokesčiams turėjo ieškoti klientų, kuriems reikalinga UAB “V.” produkcija. Darbo laikas nesutartas, nėra įsipareigojimų. Sąskaitas už telefoną apmoka UAB “V.”, tačiau išminusuojama iš UAB „S.“ (b. l. 37). Teismo posėdyje M. L. apibūdina šį bendradarbiavimą taip: „nuo pavasario galo jis būdavo tris dienas per savaitę iki 5-6 valandų ofise <...> jie buvo motyvuoti parduoti mūsų gaminį kuo brangiau, tada gauna didesnį procentą <...> nuo pardavimo antkainio procentas buvo mokamas <...> yra mūsų įmonės kontaktai, kur gali kreiptis dėl difuzorių įsigijimo, tai būdavo ir jo kontaktai, kad gali kreiptis. Jis atlikdavo konsultavimą klientų, priimdavo užsakymą mūsų gaminių <...> buvo susitarimas toks, E. tu kaip draugas pas mus sėdėti ofise, bet ,,davai“ už tai, tu kaip skambina atsiliepk telefonu.(buvo paslauga už paslaugą)“.
65. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvu, kad byloje nėra rašytinės bendradarbiavimo tarp šių įmonių sutarties.
66. Byloje yra Paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal tarp šalių sudarytos Paslaugų teikimo sutarties 3.1 papunktį užsakovas įsipareigoja paslaugų suteikimą patvirtinti darbų priėmimo-perdavimo aktu, siųstu elektroniniu laišku. Pagal 3.2 papunktį vykdytojas įsipareigoja per 2 darbo dienas po pasirašyto darbų priėmimo-perdavimo akto gavimo išrašyti ir pateikti užsakovui sąskaitą faktūrą (b. l. 66). (b. l. 66).
Žemesnės instancijos teismas
66.1. E. M. 2020 m. rugpjūčio 26 d. papildomai paaiškino, kad sutartį tarp UAB „V.“ ir UAB „S.s“ surašė M. L., jis nėra išrašęs UAB „V.“ nei vienos sąskaitos, sutartį laiko negaliojančia, nes yra tik vienas egzempliorius, ji tikrai pasirašyta ne Kaune, pagal ją UAB „S.“ neteikė jokių paslaugų, nėra priėmusi jokių priėmimo – perdavimo aktų iš UAB „V.“, nėra išrašiusi jokių sąskaitų faktūrų (t. 1, b. l. 27).
66.2. E. M. 2021 m. lapkričio 25 d. paaiškinime nurodyta, kad tarp „S.s“ ir „V.“ jokių žodinių susitarimų dėl prekybos, bendradarbiavimo, tarpininkavimo paslaugų nebuvo. Už kelis pardavimus išrašė UAB „V.“ sąskaitas, tačiau nuo 2010 dirba „V.“ naudai, atlikinėja savo darbines funkcijas už sutartą mėnesinį atlygį pagal sutartą darbo laiką, klauso M. nurodymų kaip fizinis asmuo, o ne kaip „S.“ atstovas (t. 1, b. l. 32).
66.3. Teismo posėdyje E. M. parodė, kad „sutarties rašytinės nebuvo tarp įmonių <...> buvo padaryta sutartis, bet aš jos nepasirašiau <...> ją padarė M. L., sutartį mačiau, radau ant darbinio stalą ir paskui važiavau į darbo inspekcijos apklausą <...> jokiomis atgalinėmis datomis nesirašau, todėl ir sutarties nepasirašinėjau <...> taip ten buvo nurodyta atgalinė data <...> taip M. L. prašė ją pasirašyti“.
66.4. Apygardos teismas pažymi, kad nepaisant E. M. nurodytos aplinkybės, kad UAB „S.“ neišrašė sąskaitų faktūrų, kurios vėliau keitėsi, galima tikėti E. M. parodymais dėl sutarties fiktyvumo, tuo labiau, kad jos E. M. nepasirašė.
67. Apeliantas detalizuoja savo apeliacinio skundo argumentus nurodydamas, pavyzdžiui, kad E. M. teismo posėdžio metu neigė, kad UAB „V.“ ofise E. M. darė UAB „S.“ darbus, bet pateikus nenuginčijamus įrodymus E. M. pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad už tai, kad UAB „S.“ naudojosi UAB „V.“ patalpomis, UAB „S.“ atsilygina parduodama gaminius. Šį faktą M. L. taip nurodė duodamas parodymus raštiškai VDI. Tai parodo, kad E. M. darbo vieta buvo suteikta ne kaip darbuotojui, o kaip UAB „S.“, kuri ofiso patalpose užsiiminėjo veikla, nesusijusia su UAB „V.“ interesais.
67.1. Apygardos teismas pastebi, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog E. M. atliko darbines funkcijas UAB „V.“.
Žemesnės instancijos teismas
67.2. E. M. 2020 m. rugpjūčio 24 d. paaiškinime VDI nurodė, kad jo darbovietė ir UAB “S.”, jis dirba pardavimų vadovu su UAB “V.” pardavimais, yra pardavimų – projektų vadovas. Dėl darbo tarėsi su M. L.. Davė raktus ir vietą, kur sėdėti. Darbo sutarties neturi. 2020 m. rugpjūčio 24 d. tyrimo veiksmų protokole nurodyta, kad E. M. paaiškino, kad jis dirba įmonės naudai nuo 2019 m. rugsėjo 18 / 20 d. Dėl darbo tarėsi su įmonės vadovu M. L.. Darbo vietą ir raktus nuo biuro davė įmonės vadovas M. L. (b. l. 66). E. M. 2020 m. rugpjūčio 26 d. papildomai paaiškino, kad ofise dirba nuo 2019 m. rugsėjo 10 / 20 d. su pardavimais. Bendrauja su klientais UAB „V.“ vardu, nusiunčia pasiūlymus, parašo buhalteriui, kad išrašytų sąskaitas, derina pagaminimo, pristatymo terminus. Nuo 9 iki 16 val., penkios darbo dienos. Darbo sutarties ir darbų saugos žurnale nėra pasirašęs. Buvo kalba su M. L., kad bus įdarbintas UAB „V.“, tačiau to neįvyko 2019 metais. Neseniai siūlė jį įdarbinti, tačiau jokia sutartis nebuvo sudaryta. UAB „S.“, kurios jis yra direktorius ir vienintelis akcininkas, užsiima statybos pridavimais, dokumentų suvedimais. Įmonė yra užsiėmusi ir pardavimu, tarpininkavimu nekilnojamojo turto srityje prieš 5-6 metus (t. 1, b. l. 27). Teismo posėdyje E. M. parodė, kad „įmonėje dirbo nuo 2019 m. rugsėjo mėn. Pradėjo dirbti tarp 10-15 d., 5 dienų tarpe. <...> Kad bendravimas tęsiasi nuo 2018 m.-2017 m., galėjo taip būti. Tarp S.s ir ,,V.“ žodžiu esame šnekėję, bet aš nieko nesakiau. Dokumentaliai mes nieko nebuvom sutarę dėl įmonių. Buvom šnekėję žodžiu dėl pardavimų, kad dirbsime, bendradarbiausime. <...> Nebuvo sutarties, kad aš prekiauju pastoviai, kažką darau ir t.t.,,V.“ dirbau vadybininku <...> nuo 2019 m. rugsėjo iki 2020 m. spalio; ieškodavau klientų, paimdavau gaminius, atiduodavau gaminius, atvažiuoja įvairios siuntos, siuntas pasirašau, paimu, suradau printerius, iš kur vandenius perka ir t. t. <...> darbo sutarties neturėjau <...> niekas nebuvo įforminta, kad mokės procentais <...> ateidavau į ofisą, galėdavau naudotis viskuo ko reikia <...> už ofisą pinigų nemokėdavau, neprašydavo manęs pinigų <...> dirbau kaip vadybininkas ,,V.“ <...> darbuotojams prisistatinėdavau, kaip ,,V.“ darbuotojas <...> normuojamas darbo laikas nebuvo, bet buvo priekaištų jeigu ateidavau vėliau, jeigu išeinu ankščiau, kad nebus kam priimti siuntų dar kažko, jeigu klientai atvažiuos ir t.t. <...> kontrolės nebuvo, bet buvo dėliojama, kad reikia kuo daugiau parduoti, daugiau išsiųsti, subendrauti <...>“.
67.3. 2020 m. rugsėjo 7 d. VDI Vilniaus skyriuje papildomos apklausos metu E. P. paaiškino, kad E. M. yra vadybininkas, prekiauja UAB „V.“ difuzoriais, ir dirba UAB ,,V.” nuo 2020 m. liepos 1 d., darbo vieta (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 26). Teismo posėdyje E. P. parodė, kad „E. M. taip, matytas, jis dirbo iki 2020 m. liepos mėn. Jis paskui dingo, sakė, kad išėjo į biuletenį. Mes jam dar į namus veždavome difuzorius <...> E. M. pirmą kartą pamačiau 2019 m. 11-12 mėn. E. M. vadybininkas buvo ofise. Jie kartu su A. dirbo ofise sėdėjo. Bendrai atveždavome, jie po to dalindavosi, kurio užsakymas.
67.4. 2020 m. rugsėjo 7 d. VDI Vilniaus skyriuje apklausos metu A. K. paaiškino, kad E. M. yra žinomas UAB ,,V.” vadybininkas, kuris buvo pristatytas paties vadovo M. L.. Su E. teko bendrauti difuzorių gamybos – pardavimų klausimais. E. pagrindinė darbo vieta (duomenys neskelbtini), bendrauja nuo 2019 m. rugsėjo mėn. (t. 1, b. l. 27). Teismo posėdyje A. K. parodė, kad „E. M. žinau, jis kaip A. A. būdavo ofise, atlikdavo tokias pačias funkcijas kaip ir A. <...> taip, mačiau E. M. ofise, kokius 6 -7 kartus <...> teko su juo bendrauti darbo reikalais, dėl užsakymo patikslinimo. Yra užsakymas, jeigu M. nežino, ar neatsimena, tai arba jis man paskambina, arba aš jam ir jis patikslina, iki kada ką reikia pagaminti, ar ką pagaminti“.
67.5. 2020 m. rugsėjo 15 d. VDI Vilniaus skyriuje apklaustas Ž. Č. atpažino nuotraukoje Nr. 6 E., kurioje įmonėje dirba, nežino, matė ofise, kai vežė produkciją, telefonu su juo bendravo paskutinį kartą liepos 27 d., kiek žino, jis ieškodavo klientų pagamintiems gaminiams (t. 1, b. l. 30).
68. M. L. apeliaciniame skunde pažymi, jog teismo vertinimas, kad darbo santykius su E. M. buvo bandoma pridengti paslaugų tiekimo sutartimi, kad E. M. buvo bandomas įtikinti pasirašyti bendradarbiavimo sutartį atbulinėmis datomis, paneigė E. M. pateiktas garso įrašas, kuriame E. M. skambindamas klausia dėl bendradarbiavimo sutarties bei prašo nurodyti ankstesnę datą, bent 3 mėnesius, tame pačiame pokalbyje E. M. klausia, ką daryti su sena sutartimi, kas įrodo faktą, kad E. M. siekia panaikinti seną sutartį ir skambindamas prašė naują sutartį parašyti bent 3 mėnesių atbuline data. Dėl to teismo interpretavimas, kad E. buvo prašomas pasirašyti dokumentą atbulinėmis datomis, sunkiai suprantamas.
68.1. Apygardos teismo vertinimu, M. L. nepagrįstai ištraukia iš konteksto tik šį vieną pokalbio aspektą. Nagrinėjamu atveju yra svarbus viso pokalbio turinys, iš kurio girdėti, kad M. L. moko E. M., kokius parodymus duoti. Nesant pokalbio apie tai, kaip susiformavo sumanymas keisti sutarties datą nėra galimybės nustatyti, kas tokius veiksmus inicijavo.
69. Apeliaciniame skunde teigiama, kad E. kaip ir A. A. nei internetinėje svetainėje, nei el. pašte nebuvo nurodomas kaip įmonės darbuotojas.
69.1. E. M. 2020 m. rugpjūčio 24 d. paaiškinime VDI nurodė, kad elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) davė M. L.. Taigi elektroniniame pašte matyti jo vardas. 2020 m. rugpjūčio 24 d. tyrimo veiksmų protokole nurodyta, kad elektroninį paštą išdavė įmonė (b. l. 66). E. M. 2020 m. rugpjūčio 26 d. papildomai paaiškino, kad el. paštą suteikė M. L. (t. 1, b. l. 27). Teismo posėdyje E. M. parodė, kad „el. paštas buvo sukurtas 2019 m. rugsėjį arba spalį <...> buvo duotas el. paštas“.
70. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad E. M. nurodė teismo posėdyje, jog vizitines korteles susimaketavo ir užsakė pats.
70.1. E. M. 2020 m. rugpjūčio 24 d. paaiškinime VDI nurodė, kad vizitines korteles suteikė įmonė. 2020 m. rugpjūčio 24 d. tyrimo veiksmų protokole nurodyta, kad vizitines korteles išdavė įmonė (b. l. 66). E. M. 2020 m. rugpjūčio 26 d. papildomai paaiškino, kad vizitines suteikė M. L. (t. 1, b. l. 27). Teismo posėdyje E. M. parodė, kad „buvo duota vizitinė kortelė <...> vizitinėje kortelėje buvau vadybininkas <...> vizitinių kortelių maketavimą aš organizavau. Aš jų nemaketavau. Korteles aš užsakinėjau, ,,V.“ apmokėjo už korteles.“. Taigi jis tik suorganizavo vizitinių kortelių maketavimą, bet jas jam suteikė UAB „V.“.
71. Pagal M. L. teismas netinkamai interpretuoja, kad E. buvo suteiktas įmonės telefonas, nes E. atveju jis naudojosi UAB „S.“ priklausančiu telefonu, kuris taip pat yra nurodytas E. M. teiktoje informacijoje VDI, ir kuriame po jo padarytos ekrano nuotraukos el. laiško (duomenys neskelbtini) nurodomas kontaktinis asmuo, E. M., ir „S.“ telefonas. E. nurodytas UAB „V.“ priklausantis telefono numeris yra stacionarus įmonės telefonas, kuris yra ofise, kurio atsiliepia žmonės, esantys ofise.
Žemesnės instancijos teismas
71.1. E. M. 2020 m. rugpjūčio 26 d. papildomai paaiškino, kad darbui buvo suteiktas mob. telefonas „Samsung“, mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 27). E. M. 2021 m. lapkričio 25 d. paaiškinime nurodyta, kad už jam priskirtą telefoną (nr. (duomenys neskelbtini)) mokėjo „V.“. UAB „S.“ niekada nemokėjo už telefono sąskaitas (t. 1, b. l. 32). Teismo posėdyje E. M. parodė, kad „turėjau darbinį telefoną <...> už telefoną nemokėjau iš savo asmeninės sąskaitos, iš S.s“. Taigi iš esmės nėra ginčo dėl to, kad UAB „V.“ suteikė E. M. telefoną kaip darbo priemonę.
72. Apeliantas teigia, jog įmonė niekad neatsiskaitinėjo tiesiogiai su E. M., o mokėjimus atliko UAB „S.“ arba UAB „S.“ prašymu dėl esamų įmonės finansinių problemų mokėjimą atlikti kitai įmonei. E. tai neigia antrą kartą duodamas parodymus VDI, bet pateikė UAB „S.“ sąskaitas.
72.1. Pardavėja UAB „S.“ išrašė 2020 m. gegužės 20 d. sąskaitą faktūrą, Serija EM, Nr. 00180, už tarpininkavimo paslaugas 90 Eur pirkėjai UAB „V.“ (b. l. 70). 2020 m. gegužės 20 d. pinigų priėmimo kvite nurodyta, kad UAB „S.“ gavo 90 Eur (b. l. 71). Pardavėja UAB „S.“ išrašė 2020 m. birželio 10 d. sąskaitą faktūrą, Serija EM, Nr. 00181, už tarpininkavimo paslaugas 100 Eur pirkėjai UAB „V.“ (b. l. 68). 2020 m. birželio 10 d. pinigų priėmimo kvite nurodyta, kad UAB „S.“ gavo 100 Eur (b. l. 69).
72.2. Teismo posėdyje E. M. parodė, kad „[u]ž tarpininkavimo paslaugas buvo išrašomos sąskaitos: buvo įvykdyti pardavimai, už pardavimus buvo išrašęs sąskaitas, galima sakyti už suteiktas paslaugas <...> buvo pardavimų su sąskaitomis faktūromis didesnė dalis, bet buvo pardavimų ir be sąskaitų faktūrų <...> sąskaitos faktūros ir apmokėjimai S. išrašytos, jeigu gerai pamenu, išrašytos po VDI patikrinimo. <...> ,,V.“ su S. įmonę yra išrašiusi kelias sąskaitas, už tuos pačius pardavimus, difuzorių pardavimus, savo procentą, kad gauti, išrašiau sąskaitą ir jie man pervedė“.
72.3. Taigi galima teigti, kad tam tikri, tačiau ne visi, pardavimai vyko per UAB „S.“.
73. Daroma išvada, kad UAB „V.“ ir E. M. susitarė dėl konkrečių darbo funkcijų.
74. Vertinant tai, ar UAB „V.“ direktorius M. L. ir E. M. susitarė dėl darbo apmokėjimo, pažymima, jog šalys nesudarė darbo sutarties.
74.1. Vis dėlto, kaip ir minėta, vien ši aplinkybė nereiškia, kad E. M. neturėjo teisės į atlyginimą.
74.2. Be to, byloje yra tam tikrų duomenų apie susitarimą dėl atlyginimo. E. M. 2020 m. rugpjūčio 24 d. paaiškinime VDI nurodė, kad atsiskaitymas sutartas 30 proc. nuo parduotų gaminių gryno pelno. Atlyginimas pagal susitarimą nuo procentų buvo mokamas grynais kas mėnesį iki 1 000 Eur. 2020 m. rugpjūčio 24 d. tyrimo veiksmų protokole nurodyta, kad sutarė dėl darbo užmokesčio 30 proc. nuo parduotų gaminių grynojo pelno. Bet Paslaugų teikimo sutarties 2.2 papunktyje nurodyta kita atsiskaitymo tvarka – 8 proc. nuo antkainio, sugeneruoto iš vykdytojo surastų partnerių ir klientų (b. l. 66). Teismo posėdyje E. M. parodė, kad “gaudavo labai įvairiai nuo pardavimų, nuo 800 iki 1 500 Eur. <...> buvom sutarę su M., kad nuo pardavimų mokės tam tikrą procentą <...> su manimi buvo atsiskaitoma kas mėnesį <...> nuo pardavimų sumos priklausydavo”
75. Apibendrinama, kad byloje esančių įrodymų pakanka konstatuoti, jog tarp UAB „V.“ ir E. M. susiklostė teisiniai darbo santykiai. E. M. darbdave laikoma UAB „V.“. Dėl darbo funkcijų – vadybininko – UAB „V.“ direktorius M. L. ir E. M. susitarė tyrimo metu nenustatytu laiku. Rašytinė darbo sutartis laikantis darbo sutarties sudarymo taisyklių nebuvo sudaryta. Apie darbuotojo priėmimą į darbą UAB „V.“ nepranešė VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. UAB UAB „V.“ direktorius M. L. jam leido pradėti dirbti darbo funkcijų atlikimo vietoje ir jis dirbo realiai. E. M. dirbo paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Nors nėra nustatytas tikslus E. M. atlyginimo dydis, tačiau, kaip minėta, pagal teismų formuojamą praktiką tai nešalina M. L. atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
76. Pažymima, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojamą praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl atmesdamas skundą teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). Iš aptartos EŽTT praktikos daroma išvada, jog teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, nes jam yra keliama pareiga išanalizuoti tik esminius ir teisingam procesinio teismo sprendimo priėmimui reikšmingus argumentus. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais bei skundžiamo nutarimo turiniu, sprendžia, kad skundžiamame teismo nutarime buvo atsakyta į visus esminius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentus, o neaptarti šio apeliacinio skundo motyvai neturi lemiamos reikšmės sprendžiant skundžiamo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl M. L. paskirtos administracinės nuobaudos
77. Apygardos teismo vertinimu, skundžiamu nutarimu paskirta administracinė nuobauda yra adekvati M. L. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikoma asmens teises suvaržančia labiau negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Apygardos teismas vertina, kad M. L. paskirta bauda tinkamai pritaikius įstatymą, pagrįstai atsižvelgus į administracinio nusižengimo pobūdį (M. L. neįdarbino ir apie įdarbinimo faktą nepranešė VSDFV dėl 6 darbuotojų, dėl dalies jų ar dalies laikotarpių prisipažino; pažeidimas tęsėsi įvairiais laikotarpiais, tačiau kai kada, pavyzdžiui, A. A. atveju, pakankamai ilgai – nuo tiksliai tyrimo nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 24 d.), jo pavojingumą, taip pat į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių. Paskirta didesnė nei vidurkis ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda atsižvelgiant į nelegalių darbuotojų kiekį ir nelegalaus darbo laikotarpį, taip pat į M. L. administracinių nusižengimų kiekį. Nors M. L. nurodo, kad jo bendros pajamos yra 1 010 Eur, reikia išlaikyti 2 mažamečius vaikus, tačiau atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, tinkamai neįdarbintų asmenų skaičių ir laikotarpius, be to, į tai, kad vaikus turi išlaikyti abu tėvai, o sutuoktinė gauna nedarbo draudimo išmoką, kuri siekia virš 300 Eur, skirti mažesnę baudą būtų neteisinga. Vertinti padarytą nusižengimą kaip mažareikšmį ar kaip palankią aplinkybę švelnesnės nuobaudos skyrimo kontekste nėra jokio teisinio pagrindo. Aptarti duomenys rodo, kad išimtinės aplinkybės, kurioms šioje byloje galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, neegzistuoja, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. M. L. skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-216-557/2018).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. L. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.
Pašalinti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutarimo aprašomosios dalies teiginį, kad M. L. būdamas uždarosios akcinės bendrovės „V.“ ir uždarosios akcinės bendrovės „V.“ direktoriumi pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 4 dalį.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.