Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2020-06-30 · Civilinė byla Nr. e2A-1389-392/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-03-10Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2020-06-30Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-30
Bylos Nr.
e2A-1389-392/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-34375-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
Atsakovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Ieškovas
biudžetinės įstaigos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Trečiasis asmuo
R. Š., L. Ž.
Kategorijos
  • 2.1.27pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-1389-392/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34375-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 2.1.27. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo biudžetinės įstaigos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys R. Š. ir L. Ž..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė priteisti iš atsakovo 2173,38 Eur žalos atlyginimo ir penkių procentų procesines palūkanas. Nurodė, kad 2019 m. kovo 12 d. eismo įvykio buvo sužalota ieškovo darbuotoja L. Ž.. Kadangi eismo įvykis įvyko L. Ž. tarnybos metu, tai ieškovas jai išmokėjo 1,56 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio piniginę kompensaciją, t. y. 2173,38 Eur. Ieškovo nuomone, jis įgijo reikalavimo (regreso) teisę į atsakovą, kurio įmonėje buvo apdrausta eismo įvykio kaltininko R. Š. civilinė atsakomybė. Ieškovas pažymėjo, kad jis žalai atlyginti skirtą išmoką išmokėjo vykdydamas įstatyme įtvirtintą socialinio draudimo funkciją, o nukentėjusiems policijos pareigūnams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikytina valstybinio socialinio draudimo rūšimi.

Atsiliepimas

2. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Anot atsakovo, nėra ginčo, kad ieškovas turėjo pareigą išmokėti kompensaciją, tačiau ši kompensacija nėra turtinės žalos atlyginimas. Atsakovas pabrėžė, kad ieškovo išmokėta kompensacija niekaip nesusijusi su realiai patirtu žalos dydžiu, jo nustatymu -vertinimu. Dėl išmokėtos kompensacijos patirtos išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus; tokia kompensacija yra valstybės prisiimta socialinė funkcija, norint papildomai skatinti policijos pareigūnus, t. y. valstybė išmoka papildomą ir fiksuotą sumą, kaip papildomą kompensaciją prie turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Be to, nukentėjusiajai L. Ž. atsakovas jau išmokėjo turtinės ir neturtinės žalos išmokas, taip pat atitinkamos išmokos išmokėtos Valstybinei ligonių kasai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui, t. y. visa dėl įvykio padaryta žala jau atlyginta. Be to, ieškovas nesilaikė pretenzijų pateikimo tvarkos, todėl, ieškovo nuomone, netenkintinas reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

3. Trečiasis asmuo R. Š. iš esmės palaikė ieškovo argumentus ir neprieštaravo dėl ieškinio patenkinimo.

4. Trečiasis asmuo L. Ž. savo pozicijos dėl ginčo esmės neišreiškė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui iš atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ 2173,38 Eur žalos atlyginimo ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos 2173,38 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme nuo 2019 m. lapkričio 15 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė valstybei iš atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ 61,63 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nustatė, kad 2019 m. kovo 12 d. eismo įvykio metu, atlikdama tarnybines pareigas, buvo sužalota ieškovo darbuotoja L. Ž., kuriai ieškovo 2019 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 85-TE-249 nuspręsta išmokėti 1,56 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio piniginę kompensaciją, t. y. 2173,38 Eur; nurodyta suma išmokėta 2019 m. spalio 29 d.

7. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui. Šios įstatymo normos kontekste pažymėtina, kad, viena vertus, nagrinėjama kompensacija trečiajam asmeniui L. Ž. paskirta-išmokėta remiantis Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies 7 punktu, kuriame nustatyta, kad „pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą: <...> lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 0,78 iki 9,31 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio“. Pagal nurodytą Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies 7 punktą kompensacija skiriama-išmokama vis dėlto „atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą“, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad išmokos dydis neva nesusijęs su patirta žala, jos mastu. Taigi nagrinėjama kompensacija vis dėlto vertintina kaip patirtos (turtinės ir (arba) neturtinės) žalos kompensavimo (lietuviškai – atlyginimo) sudėtinė dalis, kurios išmokėjimas (išmokėjimo teisinis pagrindas) nesaistomas kitokių žalos atlyginimo išmokų mokėjimo ar nemokėjimo nukentėjusiajam asmeniui aplinkybėmis.

8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punkte nustatyta, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Nors ši Vyriausybės nutarimo nuostata expressis verbis deleguoja į Civilinio kodekso nustatytą tvarką, tačiau tai, teismo vertinimu, nepaneigia kompensaciją išmokėjusios įstaigos (ieškovo) teisės atitinkamus reikalavimus reikšti ne tik pagal bendrąsias Civilinio kodekso, bet ir pagal specialiąsias Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje įtvirtintas normas.

9. Atsakovas neginčijo reiškiamų ieškinio reikalavimų dydžio, pvz., apskaičiuotų - išmokėtų sumų teisingumo. Nors atsakovas ir apeliavo į tai, kad ieškovas nesilaikė pretenzijos pateikimo tvarkos, tačiau net ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovas neigė ieškinio reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovo nesilaikytos pretenzijos pateikimo tvarkos nevertino kaip pagrindo atleisti atsakovą nuo pareigos mokėti procesines palūkanas.

10. Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes (pvz., kad atsakovas jau išmokėjo tam tikras išmokas Sodrai, Valstybinei ligonių kasai ir trečiajam asmeniui L. Ž.) teismas vertino kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėjo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11. Atsakovas (apeliantas) AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2708-905/2020 ir priimti naują sprendimą – Ieškovo ieškinį atmesti pilna apimtimi.

12. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Apeliantas šioje byloje neginčijo fakto, kad dėl 2019 m. kovo 12 d. eismo įvykio buvo sužalota ieškovo darbuotoja L. Ž., o nustatytas eismo įvykio kaltininkas - R. Š., kurio atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi buvo apdraudęs AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovo 2019 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 85-TE-249 nuspręsta išmokėti 1,56 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio piniginę kompensaciją, t. y. 2 173,38 eurų. Apeliantas neginčijo fakto, ar kompensacijos dydis buvo teisingai ar neteisingai nustatytas pagal ieškovo nurodytus teisės aktus, tai nebuvo šio ginčo objektas. Ieškovas, mokėdamas šias išmokas netyrė realaus nuostolio dydžio, o išmokėjo fiksuotą išmoką, apskaičiuojamą pagal iš anksto žinomą ir visiems vienodą darbo užmokesčio koeficientą. Ieškovo išmokėtos kompensacijos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos vidaus ministro įsakymą, yra valstybės prisiimtos socialinės funkcijos, norint papildomai skatinti policijos pareigūnus, t. y. valstybė savo pareigūnams, kurie nukenčia tarnybos metu, išmoka papildomą ir fiksuotą sumą, kaip papildomą kompensaciją prie turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Šioje byloje nebuvo ginčo dėl to, kad draudikas jau buvo pilnai atlyginęs nukentėjusiosios turtinę ir neturtinę žalą. Visa nukentėjusiosios patirta žala jau yra atlyginta. Tai patvirtina į byla pateikti įrodymai, kurie nurodo, jog draudikas nukentėjusiajai yra atlyginęs 155 eurų turtinės žalos (gydymo išlaidos, medikamentai) bei 2 300 eurų neturtinės žalos. Draudikas taip pat atlygino 279,42 eurų už nukentėjusiosios gydymą Valstybinei ligonių kasai bei 2 200,24 eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo laivybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui, už nukentėjusiajai išmokėtas ligos pašalpas (t. y. netektas pajamas). Taigi, nukentėjusiosios patirta turtinė žala dėl gydymo išlaidų bei negautų pajamų yra pilnai atlyginta. Šio fakto ieškovas neginčijo. Be kita ko, žalos atlyginimo klausimas, vadovaujantis visiško žalos atlyginimo principu, buvo išspręstas 2019 m. lapkričio 6 d. Tauragės apylinkės teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-457-204/2019. Ieškovas laikėsi pozicijos, jog „reiškia reikalavimą atlyginti ne L. Ž. patirtą turtinę ir neturtinę žalą, o nori prisiteisti regreso tvarka išmokėtą kompensaciją dėl L. Ž. sužalojimo“. Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarimu nurodė, jog, draudimo išmoka gali būti didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį ir tokiu atveju socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį tik dėl tokios socialinio draudimo išmokos dalies, kuria padengta žala nukentėjusiam asmeniui. Taigi Draudikas nuosekliai laikosi pozicijos, kad visa turtinė ir neturtinė žala yra atlyginta, o priteisti ieškovo reikalaujamos sumos pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo.

Atsiliepimas

13. Ieškovė atsiliepimu į ieškovės skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą atmesti. Skundu nurodo, kad apelianto teiginys, kad visi žalos atlyginimo klausimai buvo išspręsti nagrinėjant baudžiamąją bylą yra visiškai nepagrįstas, nes Tauragės apylinkės teismas nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-457- 204/2019 nenagrinėjo ieškovo ieškinio dėl kompensacijos priteisimo (byla išnagrinėta 2019-11-06), nes kompensacija L. Ž. buvo išmokėta tik 2019-10-29 ir ieškinys į baudžiamąją bylą pateiktas nebuvo. Ieškovas vykdydamas teisės aktų reikalavimus, išmokėjo sužalotai pareigūnei kompensaciją, dėl ko buvo padaryta turtinė žala įstaigai. Pagal specialųjį teisinį reglamentavimą socialinio draudimo išmoką išmokėjęs subjektas, teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę, kurią visų pirma turi įgyvendinti pateikdamas reikalavimą atsakingam draudikui, ir tik jeigu jo nėra - žalą padariusiam asmeniui. Kadangi eismo įvykio metu buvo sužalota policijos pareigūnė, ieškovas privalėjo išmokėti 1,56 mėnesio jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę kompensaciją. Įstatymu ieškovas buvo įpareigotas išmokėti kompensaciją, o ne apskaičiuoti policijos pareigūnės L. Ž. patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Įstatymas numato, kad regresinis turtinis reikalavimas yra reiškiamas tokio dydžio kokia buvo išmokėta kompensacija, be reikalavimo suskaičiuoti policijos pareigūnės patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai pažymėjo, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies 7 punktą kompensacija skiriama - išmokama vis dėlto „atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą“, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad išmokos dydis neva nesusijęs su patirta žala, jos mastu ir nagrinėjamą kompensacija vis dėlto vertino kaip patirtos (turtinės ir (arba) neturtinės) žalos kompensavimo sudėtinę dalį, kurios išmokėjimas (išmokėjimo teisinis pagrindas) nesaistomas kitokių žalos atlyginimo išmokų mokėjimo ar nemokėjimo nukentėjusiajam asmeniui aplinkybėmis. Apeliantas nepaneigė prezumpcijos, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) viršija žalos dydį. Jeigu valstybė (ar kitas asmuo, išmokėjęs nukentėjusiajam kompensaciją už patirtą žalą) neįgytų regreso teisės į žalos padariusį asmenį, tai toks teisės normų aiškinimas ne tik neturėtų prevencinio efekto, bet ir galėtų skatinti asmenis atlikti neteisėtus veiksmus, nes jie nepatirtų jokių neigiamų padarinių dėl savo neteisėtų veiksmų. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad žala pareigūnei nepadaryta ar padaryta mažesnė, nei jai išmokėjo socialinio draudimo įstaiga, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (teismų praktika, kompensacijos paskirtis ir nuostolių atlyginimas baudžiamojoje byloje) negali būti laikomos pagrindu nepriteisti visos išmokėtos 2173,38 Eur kompensacijos. Ieškovas, įrodinėdamas patirtos žalos dydį, pateikė tinkamus ir pakankamus įrodymus susijusius su išmokėta kompensacija, o apeliantas ieškinyje pateiktų duomenų nepaneigė, t. y. neįrodė, jog realus nukentėjusiojo patirtos žalos dydis mažesnis, nei išmokėta kompensacija ar tokios žalos apskritai nepatirta. Apeliantui neįrodžius, kad pareigūnė patyrė mažesnę žalą, negu jai buvo išmokėta kompensacija, apskaičiuota teisės aktų nustatyta tvarka, bei nepateikus argumentų dėl išmokėtos kompensacijos dydžio apskaičiavimo neteisingumo, nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dėl neįrodyto žalos dydžio ar kad visa žala dėl eismo įvykio metu sužalotos policijos pareigūnės yra atlyginta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti skundo ribas, nenustatyta.

15. Byloje nustatyta, kad 2019 m. kovo 12 d. apie 08.43 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, R. Š. vairuodamas automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šalutiniu keliu, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui ,,VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. R. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 154 punktų reikalavimus. Jo vairuojamas automobilis buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu AB ,,Lietuvos draudimas“. Dėl R. Š. veiksmų buvo sužaloti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjai L. Ž. (buvusi pavardė K.) ir V. Š.. Policijos pareigūnei L. Ž. buvo konstatuotas galvos sumušimas, kairio riešo sumušimas, paviršinis nubrozdinimas, pažymoje apie pakenkimo sveikatai sunkumą nurodyta, kad šis pakenkimas sveikatai nepriskiriamas prie sunkių. Nuo 2019 m. kovo 12 d. iki 2019 m. balandžio 10 d. ir nuo 2019 m. balandžio 24 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. L. Ž. buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai. Tarnybinio patikrinimo metu konstatuota, kad L. Ž. sveikata sutrikdyta tarnybos metu, pareigūnės sužalojimai susiję su tarnybinių pareigų atlikimu bei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ir didesne rizika pareigūnės sveikatai.

16. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą (lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 0,78 iki 9,31 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio). Atsižvelgiant į tai, kad L. Ž. padarytas sveikatos sutrikdymas priskirtas prie lengvų ir vadovaujantis Vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Vidaus reikalų ministro 2019 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1V-504 3.1. punktu (jeigu sveikatos sutrikdymo pobūdis atitinka Sąrašo 4.1.1 papunktyje nustatytus lengvus sužeidimus, traumas ir kitus sveikatos sutrikdymus, išmokama 1,56 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija), Kompensacijų, mokėtinų pareigūno ar kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo atvejais, išmokėjimo ir jų išieškojimo iš žalą padariusio asmens policijos įstaigos, kuri išmokėjo kompensaciją, naudai tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 5-V-548 ,,Dėl kompensacijų, mokėtinų pareigūno ar kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo atvejais, išmokėjimo ir jų išieškojimo iš žalą padariusio asmens policijos įstaigos, kuri išmokėjo kompensaciją, naudai tvarkos aprašo patvirtinimo“, 6 ir 7 punktais, Statuto 59 straipsnio 3 dalies 7 punktu, ieškovas vadovaujantis Tauragės aps. VPK viršininko 2019 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 85-TE-249 ,,Dėl kompensacijos L. Ž. išmokėjimo“ išmokėjo 1,56 mėnesio jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę kompensaciją – 2173,38 Eur. Nurodyta suma išmokėta 2019 m. spalio 29 d.

17. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu byloje Nr. 1-457-204/2019 R. Š., kaltinamą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d., atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 500 Eur užstatu ir paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

18. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ regreso tvarka 2173,38 Eur žalos atlyginimo. Teismas ieškinį tenkino nurodęs, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies 7 punktą kompensacija skiriama - išmokama vis dėlto atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad išmokos dydis nesusijęs su patirta žala, jos mastu. Todėl išmokėtą kompensaciją vertino kaip patirtos (turtinės ir (arba) neturtinės) žalos kompensavimo sudėtinę dalį, kurios išmokėjimas (išmokėjimo teisinis pagrindas) nesaistomas kitokių žalos atlyginimo išmokų mokėjimo ar nemokėjimo nukentėjusiajam asmeniui aplinkybėmis.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentus, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.

20. Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimo pagrindas yra policijos komisariatų mokamos papildomos socialinės išmokos pareigūnams, kurios dydis priklauso nuo nukentėjusio pareigūno darbingumo lygio, sveikatos sutrikdymo masto ir atlyginimo dydžio. Tačiau ieškovas į atsakovą įgyja regresinio reikalavimo teisę tik į tokią kompensacijos dalį, kuria nukentėjusiajai buvo atlyginta realiai padaryta žala. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. sausio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013 konstatavo, kad policijos departamentas, išmokėdamas pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajai turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime išaiškino kad „draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka įgyja reikalavimo teisę į atsakingą draudiką arba, jei tokio nėra, į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į atsakingą draudiką arba, jei tokio nėra, į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į atsakingą draudiką arba, jei tokio nėra, į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala“. Nagrinėjamu atveju ieškovas realios nukentėjusiojo asmens patirtos turtinės ar neturtinės žalos nenustatinėjo, o išmokėjo fiksuotą kompensaciją, kuomet pareigūnas yra sužalojamas tarnybos metu.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014, nurodė, kad policijos departamento prievolė mokėti socialinio draudimo išmoką nukentėjusiam pareigūnui atsiranda viešosios teisės normų pagrindu, t. y. valstybė savanoriškai prisiima pareigą mokėti socialines išmokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbą, valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikšmingus kriterijus. Tačiau ši prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nėra teisinio pagrindo išvadai, kad pareigūną sužalojęs asmuo turėjo suvokti tokių savo veiksmų padarinius ir privalo prisiimti prievolę atlyginti specialiaisiais teisės aktais nustatyto dydžio žalą”.

22. Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas aiškintinas kitų CK normų, nustatančių padarytos žalos atlyginimo pagrindus, kontekste, t. y. vadovaujantis CK įtvirtinta nuostata, kad tiesioginius nuostolius ir negautas pajamas turi visiškai atlyginti atsakingas asmuo (visiško žalos atlyginimo principas), taip pat kitomis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę. Taigi policijos pareigūną sužalojusio asmens atsakomybė nustatoma pagal CK normas, o ne specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių policijos pareigūnams išmokamas kompensacijas jų sveikatos sutrikdymo atveju, pagrindu. Priešingas aiškinimas reikštų, kad žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės apimtis taptų priklausoma nuo to, kas jam pareiškė reikalavimą atlyginti žalą – nukentėjęs asmuo ar socialinio draudimo išmoką nukentėjusiajam išmokėjusi valstybės institucija. Toks civilinės atsakomybės aiškinimas neturi jokio teisinio pagrindo. Žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, reglamentuojamas CK normų, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013).

23. Nagrinėjamu atveju žalos nukentėjusiai pareigūnei atlyginimo klausimas, vadovaujantis visiško žalos atlyginimo principu, buvo išspręstas 2019 m. lapkričio 6 d. Tauragės apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-457-204/2019, kuriame pasakyta, kad „Nukentėjusiosios L. Ž. (K.) patikslintas ieškinys dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies – 635 Eur neturtinės žalos atlyginimo, įvertinat tai, kad 1665 Eur jai jau yra atlyginęs civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“, todėl, atsižvelgiant į patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, traumos pasekmes, 2300 Eur neturtinės žalos atlyginimas pilnai kompensuos nukentėjusiosios L. Ž. (K.) patirtą žalą. 635 Eur neturtinės žalos atlyginimo L. Ž. (K.) naudai priteistina iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas. Dėl 155 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai L. Ž. (K.) ieškinys atmestinas, kadangi 155 Eur turtinės žalos jau yra atlyginęs civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“. Civilinio ieškovo - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus ieškinys dėl 2200,24 Eur žalos atlyginimo atmestinas, kadangi civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atlygino Fondo biudžetui padarytą žalą.“ Tai reiškia, kad atsakovas nukentėjusiajai padarytą žalą jau yra atlyginęs visiškai ir ieškinys turi būti atmestas, nes socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala.

24. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

25. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog apeliacinio skundo argumentai sudaro teisinį bei faktinį pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

26. CPK 93 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovo už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis – 49 Eur priteistinas iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (juridinio asmens kodas 190453332) 49 Eur AB „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834).

Teisėjai Virginijus KairevičiusDanutėKutrienėTatjana Žukauskienė