Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-03-10 · Civilinė byla Nr. e2-2708-905/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-03-10Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2020-06-30Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-10
Bylos Nr.
e2-2708-905/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-34375-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vitalijus Abramovičius
Ieškovas
biudžetinės įstaigos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Atsakovas
akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
R. Š., L. Ž.
Nukentėjusysis
L. Ž.
Kategorijos
Bylos Nr. e2-2708-905/2020Proceso Nr. 2-68-3-34375-2019-3(S)Procesinio sprendimo kategorijos:2.6.10.9; 2.6.39.2.6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius,teismo posėdžių sekretorė Arūnė Bernatonytė,dalyvaujant atsakovo atstovei teisininkei Ievai Krasauskienei,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo biudžetinės įstaigos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys R. Š. ir L. Ž..

Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 2173,38 Eur žalos atlyginimo ir penkių procentų procesines palūkanas. Anot ieškovo, (duomenys neskelbtini) eismo įvykio buvo sužalota ieškovo darbuotoja L. Ž.. Kadangi eismo įvykis įvyko L. Ž. tarnybos metu, tai ieškovas jai išmokėjo 1,56 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio piniginę kompensaciją, t. y. 2173,38 Eur. Ieškovo nuomone, jis įgijo reikalavimo (regreso) teisę į atsakovą, kurio įmonėje buvo apdrausta eismo įvykio kaltininko R. Š. civilinė atsakomybė. Ieškovas pažymėjo, kad jis žalai atlyginti skirtą išmoką išmokėjo vykdydamas įstatyme įtvirtintą socialinio draudimo funkciją, o nukentėjusiems policijos pareigūnams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikytina valstybinio socialinio draudimo rūšimi.

Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Anot atsakovo, nėra ginčo, kad ieškovas turėjo pareigą išmokėti kompensaciją, tačiau ši kompensacija nėra turtinės žalos atlyginimas. Atsakovas pabrėžė, kad ieškovo išmokėta kompensacija niekaip nesusijusi su realiai patirtu žalos dydžiu, jo nustatymu-vertinimu. Dėl išmokėtos kompensacijos patirtos išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus; tokia kompensacija yra valstybės prisiimta socialinė funkcija, norint papildomai skatinti policijos pareigūnus, t. y. valstybė išmoka papildomą ir fiksuotą sumą, kaip papildomą kompensaciją prie turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Be to, nukentėjusiajai L. Ž. atsakovas jau išmokėjo turtinės ir neturtinės žalos išmokas, taip pat atitinkamos išmokos išmokėtos Valstybinei ligonių kasai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui, t. y. visa dėl įvykio padaryta žala jau atlyginta. Be to, ieškovas nesilaikė pretenzijų pateikimo tvarkos, todėl, ieškovo nuomone, netenkintinas reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Trečiasis asmuo R. Š. iš esmės palaikė ieškovo argumentus ir neprieštaravo dėl ieškinio, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Trečiais asmuo L. Ž. neišreiškė savo procesinės pozicijos dėl ginčo esmės.

Nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

Nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu, atlikdama tarnybines pareigas, buvo sužalota ieškovo darbuotoja L. Ž., kuriai ieškovo 2019 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 85-TE-249 nuspręsta išmokėti 1,56 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio piniginę kompensaciją, t. y. 2173,38 Eur; nurodyta suma išmokėta 2019 m. spalio 29 d.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui. Šios įstatymo normos kontekste pažymėtina, kad, viena vertus, nagrinėjama kompensacija trečiajam asmeniui L. Ž. paskirta-išmokėta remiantis Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies 7 punktu, kuriame nustatyta, kad „pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą: <...> lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 0,78 iki 9,31 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio“. Pabrėžtina, kad pagal nurodytą Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies 7 punktą kompensacija skiriama-išmokama vis dėlto „atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą“, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad išmokos dydis neva nesusijęs su patirta žala, jos mastu. Taigi nagrinėjama kompensacija vis dėlto vertintina kaip patirtos (turtinės ir (arba) neturtinės) žalos kompensavimo (lietuviškai – atlyginimo) sudėtinė dalis, kurios išmokėjimas (išmokėjimo teisinis pagrindas) nesaistomas kitokių žalos atlyginimo išmokų mokėjimo ar nemokėjimo nukentėjusiajam asmeniui aplinkybėmis.

Kita vertus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punkte nustatyta, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Nors ši Vyriausybės nutarimo nuostata expressis verbis deleguoja į Civilinio kodekso nustatytą tvarką, tačiau tai, teismo vertinimu, nepaneigia kompensaciją išmokėjusios įstaigos (ieškovo) teisės atitinkamus reikalavimus reikšti ne tik pagal bendrąsias Civilinio kodekso, bet ir pagal specialiąsias Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje įtvirtintas normas. Taigi nagrinėjami ieškinio reikalavimai, teismo vertinimu, patenka į nurodytų norminių teisės aktų reguliavimo sritį, t. y. vertintini kaip teisiškai pagrįsti.

Atsakovas neneigė-neginčijo reiškiamų ieškinio reikalavimų dydžio, pvz., apskaičiuotų-išmokėtų sumų tikslumo-teisingumo ar pan. (CPK 12, 178 straipsniai). Nors atsakovas ir apeliavo į tai, kad ieškovas nesilaikė pretenzijos pateikimo tvarkos, tačiau net ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovas neigė ieškinio reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovo nesilaikytos pretenzijos pateikimo tvarkos nevertina kaip pagrindo atleisti atsakovą nuo pareigos mokėti procesines palūkanas.

Apibendrindamas nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas. Taigi ieškovui iš atsakovo priteisiama 2173,38 Eur žalos atlyginimo ir penkių procentų procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes (pvz., kad atsakovas jau išmokėjo tam tikras išmokas Sodrai, Valstybinei ligonių kasai ir trečiajam asmeniui L. Ž.) teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja-neaptaria (CPK 265 straipsnis).

Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys tenkinamas, tai valstybei iš atsakovo priteisiama 49 Eur žyminio mokesčio (nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas) ir 12,63 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 61,63 Eur.

Teismo išvada

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui biudžetinei įstaigai Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, j. a. k. 190453332, iš atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 190453332, 2173,38 Eur (du tūkstančius šimtą septyniasdešimt tris eurus 38 ct) žalos atlyginimo ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos 2173,38 Eur (dviejų tūkstančių šimto septyniasdešimt trijų eurų 38 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 15 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 190453332, 61,63 Eur (šešiasdešimt vieną eurą 63 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vitalijus Abramovičius