- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-10
- Bylos Nr.
- 2A-1761-232/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17829-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- G. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovui G. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. V. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo G. K. (toliau – atsakovas) 400 Eur skolą, 100 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlime teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012 metų gegužės mėn. su atsakovu žodžiu sudarė paskolos sutartį, pagal kurią paskolino jam 400 Eur bei susitarė, kad atsakovas paskolą grąžins po 6 mėnesių ir sumokės 100 Eur palūkanas. Pažymėjo, kad ne kartą žodžiu ragino atsakovą grąžinti jam suteiktą paskolą ir sumokėti palūkanas, siūlė sudaryti grąžinimo grafiką, kad skola būtų išmokėta dalimis, tačiau atsakovas, pripažindamas skolą, ją grąžinti vengia iki šiol.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti jam iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės – iš V. V. nesiskolino pinigų, taip pat nebuvo jokių pokalbių apie tariamos skolos pripažinimą ir grąžinimo sąlygas. Paaiškino, kad su ieškovu susipažino 2009 metais, kai jis kreipėsi į Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Korupcijos kontrolės valdybą su pareiškimu dėl to, kad Kauno rajono policijos pareigūnai iš jo reikalauja kyšio už tai, kad jis netrukdomai galėtų prekiauti Kauno turguje. Šio pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame jis atliko operatyvinius veiksmus. Baudžiamąją bylą kuruojantis Generalinės prokuratūros prokuroras kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu leisti atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Gavus teisėjo leidimą, jis bendravo su ieškovu, kadangi jo užduotis buvo perduoti pažymėtus pinigus pareigūnams kaip kyšį. Slapta operacija buvo sėkminga, Kauno policijos pareigūnai buvo sulaikyti 2010 metais. Nuo to laiko jis su ieškovu nebuvo nei susitikęs, nei kalbėjęs telefonu. Pažymėjo, kad 2011 metais buvo iškviestas liudyti vieno iš teisiamųjų pareigūnų baudžiamojoje byloje, ten matė ieškovą, tačiau su juo nebendravo. Ieškinyje nurodytu laikotarpiu, 2012 metais, su ieškovu nebendravo. Akcentavo, kad turi stabilias pajamas, jokio poreikio skolintis pinigų iš ieškovo neturėjo. Pačiam ieškovui nuolatos trūko pinigų – telefonu nurodydavo, kad atvykti į Kriminalinės policijos biurą apklausai jis negali dėl lėšų stygiaus, todėl ikiteisminį tyrimą atliekantys tyrėjai vykdavo tarnybiniu automobiliu į Kauną jo apklausai, arba Kriminalinės policijos biuras apmokėdavo jam kelionės išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 12 d. sprendimu atmetė ieškovo ieškinį ir priteisė iš ieškovo į valstybės biudžetą 5,26 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, įvertinęs ieškovo žodinius paaiškinimus, nustatė, jog ieškovas buvo nenuoseklus, painiojosi dėl pinigų davimo aplinkybių, iš pradžių teigdamas, kad atsakovas automobilyje paprašė pinigų dėl sunkios finansinės padėties, o per baigiamąsias kalbas nurodydamas, kad atsakovas paprašė pinigų sėdint už stalo, kuomet skundėsi sunkia finansine padėtimi dėl tėvo mirties, namo statybų; taip pat ieškovas painiojosi, ar jis padavė savo pinigus atsakovui, ar pinigus, gautus iš kito pareigūno M. K., kuriuos nusprendė laikyti savo pinigais, nes pareigūnas šiuos pinigus davė būtent ieškovui ir pan. Tuo tarpu atsakovas laikėsi nuoseklios pozicijos tiek atsiliepime, tiek teismo posėdyje, kad jokių pinigų iš ieškovo negavo bei paskolos sutarties sudarymo fakto nepripažino. Atsakovas nuosekliai paaiškino, kad su ieškovu susidūrė kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnas, atlikdamas savo funkcijas; ieškovui buvo duodami atžymėti pinigai sankcionuotiems nusikalstamą veiką imituojantiems veiksmams atlikti; tik tuomet atsakovas su ieškovu ir bendravo; atsakovas paaiškino, kad namo statybos darbus baigė 2008 metais, o jo tėvas mirė 2010 m. kovo 30 d., jo finansinė padėtis nebuvo prasta 2012 metais. Pažymėjo, kad, patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą „LITEKO“, buvo nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 26 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-153-593/2013, kuriuo pripažino kaltu A. G. dėl reikalavimo duoti kyšį ir kyšio priėmimo iš V. V. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Nuosprendžio aprašomojoje dalyje buvo užfiksuoti V. V. parodymai apie pažymėtų pinigų (1 000 Lt) paėmimą iš pareigūnų bei davimą kaip kyšio imituojant nusikalstamą veiką A. G.; taip pat užfiksuoti G. K. kaip pareigūno parodymai apie V. V. atliktus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, duodant nuteistam pareigūnui kaip kyšį pažymėtus pinigus. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog realiai perdavė pinigus (400 Eur) atsakovui (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Pažymėjo, kad ieškovo atstovės nurodyta aplinkybė apie tai, kad ieškovas žino atsakovo asmens kodą pati savaime neįrodo, jog ieškovas atsakovui skolino pinigus. Todėl darė išvadą, kad (priešingai nei teigia ieškovas) tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudaryta žodinė paskolos sutartis dėl 400 Eur sumos grąžinimo bei 100 Eur palūkanų mokėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1-2 dalys, CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018). Nurodė, kad atmetus ieškinį bei ieškovui esant 50 proc. atleistam nuo bylinėjimosi išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-5287-19758, į valstybės biudžetą iš ieškovo priteisiama 5,26 Eur (10,52 Eur x. 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų, teismo patirtų dėl procesinių dokumentų siuntimo paštu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Ieškovas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieškovą ir atsakovą siejo artimi neformalūs santykiai. Pažymėjo, kad atsakovas paliko jam savo asmens kodą, sveikino jį su gimimo diena telefonu, skundėsi sunkia materialine padėtimi, skundėsi negalintis išmokėti paskolos dėl statomo namo, skundėsi jį sukrėtusia tėvo mirtimi. Akcentavo, kad jų santykiai tęsėsi ilgą laiką ir neapsiribodavo tik konkrečiomis bylomis. Jie susitikdavo tiek Kaune, tiek Vilniuje, kalbėdavo ir apie buitinius dalykus. Faktiškai susitikdavo su atsakovu 2-3 kartus per savaitę. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino, kad baudžiamosios bylos buvo atliktos pažeidžiant įstatymus, nesilaikant elementarių teisės normų. Atsakovas aiškiai išprovokavo policijos pareigūnus duoti kyšius, todėl šie buvo nuteisti. Jau tyrimo metu ėmė suprasti, kad atsakovas pažeidė įstatymus. Pažymėjo, kad tai parodo, jog jų santykiai buvo ypatingai artimi, nes atsakovas suprato, kad daro nusikaltimus.
7. Atsakovas atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
14. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl skolos, susidariusios pagal neįvykdytą žodinę paskolos sutartį, priteisimo.
15. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).
16. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog realiai perdavė pinigus, t. y. suteikė paskolą, atsakovui.
18. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, skiria nevienodą tiesioginių ir netiesioginių įrodymų reikšmę. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).
19. Paskolos suteikimo faktą patvirtinančių tiesioginių įrodymų ieškovas nepateikė, ieškinį grindžia tik jame nurodytomis ir teismo posėdžio metu išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovą ir atsakovą siejo artimi neformalūs santykiai.
20. Atsakovas teismo posėdžio metu nepatvirtino ieškovo nurodytos aplinkybės dėl to, kad jį ir ieškovą siejo artimi neformalūs santykiai, priešingai, teigė, kad jį su ieškovu siejo tik dalykiniai santykiai, t. y. su ieškovu bendravo tik ikiteisminio tyrimo metu kaip Lietuvos kriminalinės policijos biuro Korupcijos kontrolės valdybos vyriausiasis tyrėjas.
21. Apeliacinės instancijos vertinimu, nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, ieškovo nurodyti teiginiai nesuteikia pagrindo vertinti, nei kad ieškovą ir atsakovą siejo artimi neformalūs santykiai, nei kad ieškovas paskolino pinigus atsakovui.
22. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas esmines bylos aplinkybes ir įrodymų visetą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsnio 6 dalimi, teismas
nutaria:
Ieškovo V. V. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.