Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui M. I. dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis Ergo Insuranse SE Lietuvos filialas,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsižvelgiant į dėl eismo įvykio ieškovės patirtas fizines pasekmes bei stiprius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ieškovė kreipėsi į ERGO Insurance SE Lietuvos filialą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Draudimas ieškovei atlygino 2 400 Eur dydžio neturtinę žalą. Kadangi ieškovė šioje dalyje įsipareigojo nereikšti daugiau pretenzijų ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, likusią neturtinės žalos dalį, kurią realiai patyrė ieškovė, turi atlyginti atsakovas. Taip pat, įvertinęs ieškovės patirtą turtinę žalą, ERGO draudimas atlygino 1 618,72 Eur dydžio turtinę žalą (išlaidos už dvi operacijas, kelis kartus įvykusios reabilitacijos - daugiausia reabilitacijos centre „Gemma“), negautos pajamos nedarbingumo laikotarpius nuo 2017-11-01 iki 2018-03-01, ir nuo 2018-10-12 iki 2018-11-28). Ieškovės patirtos eismo įvykio pasekmės pasireiškė sveikatos sutrikdymais ir ypatingai stipriais dvasiniais išgyvenimais.

Šio eismo įvykio pasekmės yra sunkios, po operacijos ieškovei teko gydytis analgetikais, antibiotikais, profilaktiškai antikoaguliantais, buvo atliekami perrišimai, operuotas kelis įmobilizuotas ortopediniu šarnyriniu, keičiamo kampo įtvaru. Buvo nurodyta taikyti kineziterapiją, ieškovė buvo mokyta vaikščioti su ramentais. Iš 2018-01-30 ekspertizės matyti, kad ieškovė skundėsi ribotais ir skausmingais dešinio kelio judesiais. Taip pat tapo aišku, kad ieškovė negalėjo sulenkti kojos, nes smarkiai atrofavosi raumenys. Dėl to teko atlikti reabilitaciją, kuri buvo ypatingai skausminga, nes buvo būtina išjudinti raumenis. 2018 m. kovo mėn. ieškovei suteikta pirminė reabilitacija Valakupių reabilitacijos centre. Tolesnė reabilitacija atlikta reabilitacijos centre „Gemma“ . Ieškovė į centrą kreipėsi kelis kartus metų eigoje dėl juntamų skausmų ir nepilnos kelio lenkimo amplitudės, taip pat šiame centre ieškovė buvo ruošiama pakartotinei operacijai ir gydėsi po jos. 2018 metų vasarą ieškovė kreipėsi į operavusį gydytoją ortopedą dėl nuolatinių skausmų. Gydytojas skyrė pakartotinę operaciją, kuri atlikta 2018-10-12. Atlikus pakartotinę operaciją, kurios metu buvo išimtos kojoje buvusios metalinės konstrukcijos - varžtai, plokštelė, kurios buvo įdėtos pirmosios operacijos metu, kad sutvirtintų koją. Gydytojas ortopedas ieškovei nurodė, kad jos būklė gali niekada neatsistatyti į prieš tai buvusią. Ieškovė pasekmes jaučia iki šiol. Ieškovė lyg šiol išgyvena emociškai, ypatingai prastas miegas, kankinantys prisiminimai bei sapnai apie įvykį, baimė eiti per perėją ir pan., vartoja raminamuosius. Pažymėtina ir tai, kad dėl eismo įvykio sukeltos sveikatos būklės, ieškovė ilgą laiko tarpą buvo nedarbinga (nuo 2017-11-01 iki 2018-03-01, t. y. 86 dienas ir nuo 2018.10.11 iki 2018,11.28), po operacijų buvo visiškai priklausoma nuo kitų asmenų, po įvykio negalėjo rūpintis šeima, kurioje auga mažametė dukra, ir prisidėti prie jos išlaikymo ir rūpinimosi ja. Ieškovei teko ilgam atsisakyti laisvalaikio, pramogų, skirti mažiau laiko savo šeimai dėl reikalingos reabilitacijos. Dar daugiau, iki eismo įvykio ieškovė su savo vyru planavo šeimos pagausėjimą, tačiau dėl eismo įvykio padarinių šiuos planus teko atidėti neapibrėžtam laikui, kadangi nėra aišku, kokia bus ieškovės būklė ateityje ir kaip jos kūnas, kuriam buvo atliktos dvi operacijos, reaguos į nėštumą. Nors nuo eismo įvykio praėjo beveik pusantrų metų, per visą šį laikotarpį atsakovas nei karto nepasidomėjo ieškovės sveikata, neparodė jokios iniciatyvos atlyginti ieškovės patirtos turtinės ar neturtinės žalos bei jokiu kitu būdu nesiekė ieškovei padėti ir neišreiškė gailesčio.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad dėl atsakovo sukelto eismo įvykio ieškovė patyrė 10 000 Eur dydžio neturtinę žalą, iš kurios 2 400 Eur dydžio neturtinę žalą atlygino atsakovo civilinę atsakomybę apdraudęs ERGO draudimas, taip pat į ankstesniuose punktuose išdėstytas faktines aplinkybes, nurodančias, kaip pasireiškė eismo įvykio sukelti fiziniai ir emociniai padariniai, bei itin abejingą ir cinišką atsakovo elgesį ieškovės atžvilgiu po sukelto eismo įvykio, ieškovė prašo atlyginti neatlygintą neturtinės žalos dalį 7 600 Eur.

Atsakovo atstovas nurodė, jog atsakovas su ieškovės ieškiniu nesutinka, jis sutinka sumokėti ieškovei 1 100 Eur, tuo padidindamas trečiojo asmens draudimo bendrovės išmokėtą ieškovei neturtinę žalą, tačiau prašo šią sumą išdėstyti vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, mokant lygiomis dalimis, dėl šios sumos su ieškove sudarant taikos sutartį, jeigu ieškovei ši atsakovo pozicija nepriimta, prašė atmesti ieškinio reikalavimus tais argumentais, kaip nurodė trečiasis asmuo, nes žalą, kurią ieškovė patyrė eismo įvykio metu, jai atlygino atsakovo draudikas.

Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas, ieškovės reikalavimui prašė taikyti ieškinio senaties terminą.

ERGO Insurance SE. veikiantis per Lietuvos filialą, patvirtina, kad bylai aktualaus įvykio dieną, galiojo transporto priemonės SAAB 9-5, v/n (duomenys neskelbtini), įprastinė transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, sutarties Nr (duomenys neskelbtini). Pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDĮ) 19 str. 6 d., atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. Draudiko išmokamos maksimalios draudimo išmokos yra numatytos TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad privalomojo draudimo sutartis buvo sudaryta 2017-08-05 ir įvykis atsitiko 2017-11-01, šios bylos kontekste yra aktualus minėtos 1 dalies 3 punktas, kuriame yra numatyta, kad laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 11d. iki 2018 m. spalio 31 d. yra nustatyta 5 000.000 eurų draudimo suma dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Pagal CK 6.247 straipsnį yra atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Ši aplinkybė patvirtina, kad nukentėjusioji gali reikalauti tik tokių nuostolių, kurie atsirado tik dėl veiksmų, atliktų 2017-11-01 eismo įvykio metu.

Draudimo bendrovė ieškovei yra išmokėjusi šias draudimo išmokas neturtinei ir dokumentais pagrįstai turtinei žalai atlyginti:

1) 2019-01-02 draudimo išmoka 459,69 EUR — pagal pateiktus čekius už reabilitacinį gydymą;

2) 2018-09-04 draudimo išmoka 356,08 EUR - pagal pateiktus čekius už vaistus ir reabilitacinį gydymą;

3) 2018-04-11 draudimo išmoka 2 690,65 EUR - negautos pajamos 290,65 EUR (nedarbingumo laikotarpis 2018-01-05 - 2018-02-28) ir pagal susitarimą 2 400,00 EUR neturtinei žalai atlyginti;

4) 2018-01-30 draudimo išmoka 711,25 EUR - negautos pajamos 321,25 EUR (nedarbingumo laikotarpis 2017-11-01 - 2018-01-04), neturtinė žala, vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos išmokėjimo taisyklių 12.1 p., tretysis asmuo apskaičiavo draudimo išmoką 390,00 EUR neturtinei žalai atlyginti;

5) 2018-01-09 draudimo išmoka 191,05 EUR - pagal pateiktus čekius už vaistus ir ramentų įsigijimą;

6) mokėtos draudimo išmokos Vilniaus teritorinei ligonių kasai – 2 200,61 EUR; VSDF Vilniaus skyriui – 1 530,15 EUR; VSDF Vilniaus skyriui – 1 384,41 EUR;

Apibendrinant, tretysis asmuo, vykdymas sudarytą draudimo sutartį, ieškovei yra išmokėjęs bendroje sumoje – 4 408,72 EUR, iš kurių sudaro – 2 790,00 EUR neturtinės žalos atlyginimas, 1618,72 EUR - draudimo išmokų suma turtinei žalai atlyginti.

Atkreiptinas dėmesys, jog pateiktu ieškiniu ieškovė patvirtina, kad yra gavusi šias draudimo išmokų sumas, tačiau įvertindama patirtą neturtinę žalą 10 000 EUR, kažkodėl reikalavimą mažina tik 2 400 EUR gauta išmoka (nėra įvertinama 390 EUR draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti) ir teigia, kad atsakovui M. I. reiškia reikalavimą dėl 7 600 EUR neturtinės žalos atlyginimo.

2018-04-10 ieškovės pasirašytu pranešimu, kuriuo ieškovė patvirtina, kad gavus papildomą 2 400 EUR draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti, jai neturtinė žala yra pilnai atlyginta ir patvirtina, kad ieškovė įsipareigoja daugiau jokių pretenzijų ERGO Insurance SE dėl neturtinės žalos nereikšti. Atitinkamai, šis ieškovės pranešimas patvirtina, kad ieškovei neturinė žala yra pilnai atlyginta ir ieškovė neturi daugiau jokių reikalavimų dėl neturinės žalos atlyginimo.

Kadangi tretysis asmuo 2018-04-11 galutinai atlygino ieškovei neturtinę žalą, ieškovė 2018-04-10 pranešimu patvirtino, kad neturtinė žala jai yra pilnai atlyginta, tretysis asmuo mano, kad ieškovės reikalavimams turi būti taikomas ieškinio senaties institutas, vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytu ieškinio senaties terminu. CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju skaičiuotinas nuo trečiojo asmens 2018-04-11 ieškovei galutinai atlygintos neturtinės žalos - 1 metai - t.y. civilinės atsakomybės draudikui reikalavimas turėjo būti pareikštas iki 2019-04-11.

Liudytojas J. K., gydytojas-reabilitologas, gydęs ieškovę, nurodė, kad ieškovės patirti eismo įvykio metu sužalojimai turi liekamuosius reiškinius visam jos gyvenimui. Po trauminio įvykio, jos būklė buvo tokia, kad ji negalėjo pati savęs apsitarnauti, judėjimo funkcija buvo sutrikusi. Išlieka skausmai, nepilna kelio funkcija, antrosios operacijos metu pašalinta dalis menisko. Jai palaikomoji reabilitacija bus reikalinga visą gyvenimą. Blauzdikaulio krumplio lūžis su kelio menisko dalies pašalinimu, gali turėti įtaką gyvenimo kokybei, perspektyvoje gali vystytis artritas, turi pasekmes laikysenai, judėjimo funkcijai. Perspektyvoje - galimas sąnario keitimas. Ir šiuo metu ji skundžiasi, kad sunku pritūpti, jaučia įtaką orų permainoms, nes atsiranda skausmai, negali gerai lipti laiptais, labiau apkraunama sveikoji koja ir pnš. Liekamieji reiškiniai visam gyvenimui.

Liudytojas A. S., ieškovės vyras, nurodė, kad dėl sužalojimų, patirtų eismo įvykio metu, ieškovė nebegali dirbti tokiais tempais, kaip iki eismo įvykio, dėl to reikėjo samdyti papildomai darbuotoją, kuris atlieka tas darbo funkcijas, kurias anksčiau atlikdavo ieškovė, šiam asmeniui reikia mokėti darbo užmokestį, dėl to sumažėjo šeimos pajamos. Ieškovei sunku vaikščioti, negali nešti svorių, negali pakelti vaiko. Skausmus jaučia ir šiuo metu, negali sportuoti, gydytojai perspektyvoje nieko gera nežada.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, kurią patyrė dėl atsakovo sukelto eismo įvykio, kurio metu ieškovė buvo sužalota - ji patyrė ne tik dvasinius išgyvenimus, bet ir fizinį skausmą tiek įvykio metu, tiek po jo operacijų, gydymo periodo metu, patirtų sužalojimų pasekmės negrįžtamos – dalis kelio menisko dėl sužalojimo pašalinta.

LR CK 6.250 straipsnio nuostatos numato, jog: 1. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. 2. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje šios kategorijos bylose nurodoma, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pabrėžtina, jog neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal minėtą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš svarbiausių neturtinės žalos dydžio vertinimo kriterijų yra įvykio pasekmės asmeniui. Analizuojant minėto straipsnio dalį būtina vertinti ar šios pasekmės susijusios su sveikatos pakenkimo mastu, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kančiomis nuo fizinio skausmo žalojimo metu ar po jo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos būklės ateityje, jeigu jos susiję su ateities atstatomosiomis procedūromis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, kitomis specialiomis procedūromis ir kt.), tai laikytina esminėmis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais. Vertinant žalos dydį taip pat būtina atsižvelgti ir į neturtinę žalą padariusio asmens kaltė mastą – neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį mažinti. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus (žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitus), turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį – kompensacinį ekvivalentą. Teismas pažymi, kad svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-170/2010). Taip pat nurodomoje LAT civilinėje byloje teisėjų kolegija pažymi, kad neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs atitinkamų kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs, ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto nepašalinamos jų pasekmės (pvz., lieka randai, kuriuos pašalinti galima būsimomis operacijomis), tai, be išgyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie neturtinės žalos gali būti priskiriami išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai pašalinti ir pnš.

Pagrindinės sąlygos civilinei atsakomybei kilti yra numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.246-6.249 straipsniuose, t. y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, taip pat žalą sukėlusio asmens kaltė (išskyrus atvejus, kai atsakomybė kyla be kaltės).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta: 2018-03-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (el.b.l 38-39), atsakovas M. I. pripažintas kaltu pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 51 MGL baudą, vadovaujantis LR BK 64 str. bausmę sumažinti trečdaliu iki 34 MGL (1280,44 eurų) baudos. Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str. 1,2 d.d. atsakovui uždrausta naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Teismo nuosprendžiu konstatuota, jog atsakovas, važiuodamas (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini), artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ties (duomenys neskelbtini) pastatu, buvo neatidus ir neatsargus, prieš perėją nesustojo, kai ta pačia kryptimi priekyje jo važiavęs automobilis sustojo prieš perėją, tęsdamas judėjimą ir apvažiuodamas priekyje sustojusį automobilį iš dešinės, įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir partrenkė pėsčiają, jo atžvilgiu iš kairės į dešinę, ėjusią pėsčiąją V. M., t.y. atsakovas pažeidė KET 31 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų“.

Baudžiamojoje byloje priimtas ir įsiteisėjęs nuosprendis yra prejudicinis faktas, todėl atsakovo atžvilgiu neįrodinėjama pagrindinių sąlygų civilinei atsakomybei kilti- teismo nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, dėl šio eismo įvykio ieškovės sveikatai padaryta žala.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad trečiasis asmuo ERGO Insurance SE, su kuriuo atsakovas buvo sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, išmokėjo ieškovei turtinę žalą, kurią sudarė gydymo, reabilitacijos, nedarbingumo išlaidos, šias išlaidas trečiasis asmuo detalizavo atsiliepime į ieškinį, taip pat išmokėjo neturtinę žalą – 390Eur +2400 Eur (t.1 el.b.l. 33,34). Ieškovė 2018-04-10 pranešimu trečiajam asmeniui -draudikui, nurodo, kad gavusi papildomai 2400 Eur neturtinei žalai atlyginti, įsipareigoja draudikui daugiau pretenzijų dėl neturtinės žalos nereikšti ( t.1 el.b.l. 128).

Ieškovė patirtą neturtinę žalą dėl šio eismo įvykio vertina 10 000 Eur suma, ji nurodo, kad atsakovo draudikui ji įsipareigojo nebereikšti pretenzijos dėl neturtinės žalos, todėl likusią sumą ji reikalauja priteisti iš eismo įvykio kaltininko M. I..

LR CK 6.254 straipsnio 2 dalis numato: jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

Kadangi ieškovei dalį žalos atlygino atsakovo draudikas, ieškovės reikalavimas priteisti žalą iš kaltojo asmens - atsakovo pagal LR CK 6.254 str.2 d. nuostatas, laikytinas pagrįstu.

Ieškovei padarytos žalos sveikatai mąstą patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad ieškovė du kartus buvo operuota, gydėsi analgetikais, antibiotikais, operuotas kelis įmobilizuotas ortopediniu šarnyriniu, keičiamo kampo įtvaru. Buvo taikyta kineziterapiją, ieškovė buvo mokyta vaikščioti su ramentais. Iš 2018-01-30 ekspertizės matyti, kad ieškovė skundėsi ribotais ir skausmingais dešinio kelio judesiais, gydyta gydytojo reabilitologo, skundžiasi skausmais, ir kaip nurodo teismo posėdyje apklaustas liudytojas - J. K., gydytojas-reabilitologas, gydęs ieškovę, kad jos patirti eismo įvykio metu sužalojimai turi liekamuosius reiškinius visam jos gyvenimui. Po trauminio įvykio, jos būklė buvo tokia, kad ji negalėjo pati savęs apsitarnauti, judėjimo funkcija buvo sutrikusi. Išlieka skausmai, nepilna kelio funkcija, antrosios operacijos metu pašalinta dalis menisko. Jai palaikomoji reabilitacija bus reikalinga visą gyvenimą. Blauzdikaulio krumplio lūžis su kelio menisko dalies pašalinimu, gali turėti įtaką gyvenimo kokybei, perspektyvoje gali vystytis artritas, turi pasekmes laikysenai, judėjimo funkcijai. Perspektyvoje - galimas sąnario keitimas, jaučia skausmus, negali gerai lipti laiptais, labiau apkraunama sveikoji koja ir pnš. – ir, kaip nurodė teismo posėdyje gydytojas, visa tai leidžia daryti išvadą, kad sužalojimai turės liekamuosius reiškinius visam gyvenimui.

Taip pat sprendžiant dėl ieškovės prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio, teismas vertina ir atsakovo, padariusio ieškovės sveikatai žalą, kaltės mastą. Ir nors atsakovas nuteistas už neatsargų nusikaltimą, tačiau, teismas vertina apkaltinamajame nuosprendyje nurodytas aplinkybes: atsakovas ieškovę partrenkė pėsčiųjų perėjoje, kas neabejotinai yra vienas grubiausių pažeidimų, daugybę kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, nusikaltimą padarė tuo metu, kai jam teisę vairuoti transporto priemones teismo nutartimi buvo sutrumpintas terminas atimti jam teisę vairuoti transporto priemones. Eismo įvykį, kuriame sužalojo ieškovę, padarė grubiai pažeisdamas KET taisykles, t.y. prieš perėją nesustojo, kai ta pačia kryptimi priekyje jo važiavęs automobilis sustojo prieš perėją, o tęsdamas judėjimą ir apvažiuodamas priekyje sustojusį automobilį iš dešinės, įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir partrenkė pėsčiąją, jo atžvilgiu iš kairės į dešinę, ėjusią pėsčiąją V. M.. Šios nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo mažinti neturtinės žalos dydžio.

Remiantis aukščiau nurodytais argumentais, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo kriterijais, darytina išvada, jog ieškovės įvertinta neturtinės žalos 10 000 Eur dydžio suma laikytina pagrįsta.

Spręsdamas dėl ieškovės prašomo priteisti 7 600 Eur neturtinei žalai atlyginti, teismas atsižvelgia, jog atsakovo draudikas ieškovei atlygino 2 790 Eur neturtinę žalą, (390 Eur +2 400 Eur, t.1 el.b.l. 33,34), todėl ieškovės prašoma priteisti suma mažintina šia suma (10 000 Eur -2 790 Eur) ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 7 210 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Ieškovė, kreipėsi į teismą 2019-05-06 dėl žalos, padarytos jai 2017-11-01 eismo įvykio metu, ir nėra praleidusi LR CK 1.125 str. 8 d. numatyto trijų metų ieškinio senaties termino reikšti reikalavimą atsakovui dėl žalos atlyginimo, todėl trečiojo asmens argumentai, kad ieškovė yra praleidusi 1 metų ieškinio senatį, atmestini, kaip nepagrįsti, nes ieškovė ieškinį reiškia ne draudikui.

Vadovaujantis LR CK 6.210 str.1 d., iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis 93 str., iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1 200 Eur už advokato paslaugas.

Pagal įstatymą, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020m. sausio 13 d. įsakymą Nr. 1R-261-/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Remiantis tuo, nustačius, kad susidarė 7,24 Eur pašto išlaidų, jos pagal LR CPK 96 str. nuostatas priteistinos iš atsakovo valstybės naudai, lėšas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

Nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. I. ieškovės V. M. naudai 7 210 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-05-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. I. 7,24 Eur pašto išlaidų valstybės naudai, lėšas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.