Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė R. B. 2021 m. balandžio 13 d. kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu atsakovei Z. S., kuriame prašė teismo priteisti iš atsakovės Z. S. trečiajam asmeniui D. S. 17 431,74 Eur jam priklausančias pinigines lėšas ir ieškovei R. B. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovė prašė teismo nepranešus kitoms proceso šalims ieškovės pareikštų netiesioginio ieškinio reikalvimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti 17 431,74 Eur dydžio pinigines lėšas, turtines teises, nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, esančius pas atsakovę Z. S. ar trečiuosius asmenis.

2. Ieškovė kartu su ieškiniu pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė tuo, kad atsakovė yra fizinis asmuo, o prašoma priteisti piniginių lėšų suma iš atsakovės yra didelė – 17 431,74 Eur. Ieškovės turimomis žiniomis atsakovė Z. S. yra pensininkė, niekur nedirba ir jokių kitų pajamų, išskyrus gaunamą pensiją, neuždirba. Nurodė, kad Lietuvos statistikos departamento bei SODROS oficialiai skelbiamuose duomenyse apie vidutinę senatvės pensiją nurodoma, kad 2021 metais planuojama vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu pasieks 440 Eur. Todėl ieškovės ieškiniu prašomą priteisti sumą net ir vidutinę senatvės pensiją gaunantis asmuo gautų (neįvertinant jo pragyvenimo išlaidų) ne mažiau kaip per 40 metų. Ieškovė nurodė, kad ieškiniu prašoma priteisti ieškinio suma neabejotinai laikytina itin didele pinigų suma ne tik vidutinę senatvės pensiją gaunančiam asmeniui, bet ir vidutinį darbo užmokestį Lietuvoje gaunančiam fiziniam asmeniui, o ieškovės turimais objektyviais duomenimis atsakovė jokių pastovių darbo pajamų ar darbo užmokesčio negauna. Ieškovė nurodė, jog neturi tikslių duomenų apie atsakovės nekilnojamąjį turtą, tačiau vertino, jog esminę reikšmę turinti aplinkybė yra ta, kad šiuo atveju egzistuoja preziumuojamas atsakovės ir trečiojo asmens nesąžiningumas ieškovės atžvilgiu. Be to nurodė, kad iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr.1-2338-1133/2020) nustatytų faktų objektyviai tikėtina, kad atsakovė, sužinojusi apie ieškovės pareikštą ieškinį, padedama trečiojo asmens, ir vėl imsis nesąžiningų veiksmų, siekdama operatyviai perleisti turimą turtą, jį paslėpti ir taip eliminuoti ieškovės reikalavimų efektyvų įvykdymą ieškinio tenkinimo atveju. Ieškovė nurodė, jog prašomų laikinųjų apsaugos priemonių tenkinimo būtinybę nagrinėjamu atveju pagrindžia ir byloje egzistuojantis viešasis interesas, susijęs su nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimu, jam negaunant teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo.

5. Atskiruoju skundu atsakovė Z. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, kadangi priimta ieškovei neįrodžius nei vienos iš sąlygų, kurių pagrindu teismas turėtų pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovė net tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų, taip pat - nepagrindė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovė reikalauja iš atsakovės trečiojo asmens naudai priteisti 17 431,74 Eur dydžio sumą. Ieškovė savo reikalavimą, iš esmės, grindžia į civilinę bylą pateiktas teismų priimtais procesiniais sprendimais - 2011 m. gegužės 31 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-11825-872/2011, kuria buvo patvirtinta ieškovės ir trečiojo asmens taikos sutartis, kurios 2 punktu šalys susitarė, jog trečiasis asmuo savo nepilnametės dukters U. S. išlaikymui skirs po 700 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, bei 2020 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2338-1133/2020, kuriuo, be visa ko, trečiasis asmuo buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje. Tačiau šie sprendiniai net tikėtinai nepagrindžia ieškovės reiškiamo reikalavimo, t. y. neįrodo, kad atsakovės žinioje yra ar buvo reikalaujama priteisti 17 431,74 Eur suma ir kad nurodytomis piniginėmis lėšomis atsakovė yra disponavusi, jas naudojusi savo poreikiams tenkinti, dėl ko turėtų pinigines lėšas trečiajam asmeniui grąžinti. Nuosprendyje konstatuota, jog trečiasis asmuo tyčia veikė tokiu būdu, kad jam priklausančios piniginės lėšos nebūtų nukreiptos į privalomų ieškovės kreditorinių reikalavimų tenkinimą, bet būtų apgaulės būdu pervedamos atsakovei, tačiau šis teiginys jokiu būdu nepagrindžia ieškovės argumentų, jog atsakovė privalanti pinigines lėšas grąžinti, kadangi pinigines lėšas grąžinti trečiajam asmeniui atsakovė privalėtų tik tuo atveju, jeigu į jos sąskaitą gautus pinigus ji būtų naudojusi savo poreikiams tenkinti, t. y. privalėtų grąžinti kaip skolą. Minėtame nuosprendyje aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuota, jog trečiasis asmuo į atsakovės sąskaita gautas pinigines lėšas už savo individualią veiklą paskirstydavo pirmumą teikiant ne dukros išlaikymui, o savo asmeniniams poreikiams tenkinti (nuosprendžio 10 lapas). Be to, nuosprendyje konstatuota, jog iš atsakovės AB „Swedbank“ sąskaitos buvo mokami visi mokesčiai už trečiąjį asmenį bei dengiami jo įsiskolinimai, joje ir buvo gaunamos įplaukos iš „A. M. As“ sąskaitos, kuria būtent trečiasis asmuo ir disponavo (nuosprendžio 11 lapas). Nuosprendyje yra aiškiai nurodoma, jog trečiasis asmuo, siekdamas išvengti vaiko išlaikymo prievolės, gaunamas pinigines lėšas pervesdavo į atsakovės atskaitomąją banko sąskaitą, kuria pats ir disponavo, visas gautas lėšas naudojo savo poreikiams tenkinti, kas reiškia, jog atsakovė niekada nei pačia atskaitomąja banko sąskaita, nei joje esamomis ar buvusiomis lėšomis nesinaudojo, laikė, kad piniginės lėšos buvo išimtinai tik trečiojo asmens. Atsakovės vardu atidaryta atskaitomoji banko sąskaita buvo trečiojo asmens atskaitomoji banko sąskaita. Nuosprendyje nėra konstatuota, jog atsakovė yra panaudojusi nors dalį gautų piniginių lėšų savo poreikiams tenkinti. Trečiasis asmuo neturi jokių turtinių teisių į atsakovę, tai patvirtina pačios ieškovės pateiktas nuosprendis, kuriame konstatuota, jog trečiasis asmuo pats naudojosi piniginėmis lėšomis, kurios buvo pervestos į atsakovės sąskaita, o tai reiškia, kad atsakovė nėra skolinga jokių piniginių lėšų trečiajam asmeniui. Todėl ieškovės reikalavimas nėra net tikėtinai pagrįstas, kadangi nėra pateiktas nei vienas reikalavimą pagrindžiantis įrodymas, atvirkščiai - pateikti įrodymai pagrindžia, jog trečiasis asmuo neturi jokių reikalavimo teisių į atsakovę, o tai reiškia, kad ieškovė neturi jokio pagrindo reikšti netiesioginį ieškinį.

1.2. Pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties formalus teiginys, jog atsakovės finansinė būklė yra sunki, neįrodo ieškovės teiginių nei apie atsakovės sunkią finansinę padėtį, nei apie jos konkrečiais veiksmais išreikštą grėsmę būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymui. Ieškovė, prašydama teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu, neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovės pozicija teismui pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo (grėsmės sąlygos) grindžiama vien prašomos priteisti sumos dydžiu bei sunkia atsakovės finansine padėtimi, kadangi atsakovė gauna tik senatvės pensiją. Ieškovė prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones negrindžia atsakovės nesąžiningumu, susijusiu būtent su siekiu išvengti ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymo ar su poveikio savo (atsakovo) turtui darymu, turtą sumažinant, apsunkinant ir pan. Ieškovė nepateikė jokių konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovės jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu - turto slėpimą, perleidimą kitiems asmenims bet kokia forma ir pan. Ieškovė išreiškia tik subjektyvią nuomonę dėl jos nurodytų aplinkybių, tačiau jų nepagrindžia jokiais konkrečiais įrodymais, dėl ko taikytos laikinosios apsaugos priemonės - areštas visam atsakovės turtui, yra nepagrįstos, toks teismo sprendimas neatitinka formuojamos teismų praktikos. Atsakovė nei iki ieškinio pareiškimo dienos, nei po to, kai sužinojo apie civilinės bylos iškėlimą teisme, nesiėmė absoliučiai jokių veiksmų, jog tretiesiems asmenims perleistų jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, to neketina daryti ir toliau. Atsakovė gauna senatvės pensiją, iš jos gyvena, perkasi maisto produktus, vaistus, susimoka už suteiktas komunalines paslaugas, todėl jos sąskaitos, į kurią gauną vieninteles savo pajamas, areštavimas jai gali sukelti nepataisomų pasekmių. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, jog atsakovė būtų anksčiau siekusi išvengti vykdyti bet kokius savo įsipareigojimus trečiųjų asmenų atžvilgiu, t. y. atsakovė neturi jokių skolinių įsipareigojimų, jos atžvilgiu nėra pradėtos jokios vykdomosios bylos, atsakovė yra sąžininga pilietė, visus mokesčius susimoka laiku. Ieškovė nepagrindė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, t. y. išreiškė tik deklaratyvius teiginius ir savo subjektyvią nuomonę, kurios nepagrindė jokiais įrodymais, kurie turi būti pateikiami remiantis aktualia teismų praktika.