- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-17
- Bylos Nr.
- e2S-1258-260/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05922-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- Z. S.
- Ieškovas
- R. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Z. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. e2-11416-1087/2021 pagal ieškovės R. B. netiesioginį ieškinį atsakovei Z. S. dėl skolininkui priklausančių piniginių lėšų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. S., patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. B. 2021 m. balandžio 13 d. kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu atsakovei Z. S., kuriame prašė teismo priteisti iš atsakovės Z. S. trečiajam asmeniui D. S. 17 431,74 Eur jam priklausančias pinigines lėšas ir ieškovei R. B. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovė prašė teismo nepranešus kitoms proceso šalims ieškovės pareikštų netiesioginio ieškinio reikalvimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti 17 431,74 Eur dydžio pinigines lėšas, turtines teises, nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, esančius pas atsakovę Z. S. ar trečiuosius asmenis.
2. Ieškovė kartu su ieškiniu pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė tuo, kad atsakovė yra fizinis asmuo, o prašoma priteisti piniginių lėšų suma iš atsakovės yra didelė – 17 431,74 Eur. Ieškovės turimomis žiniomis atsakovė Z. S. yra pensininkė, niekur nedirba ir jokių kitų pajamų, išskyrus gaunamą pensiją, neuždirba. Nurodė, kad Lietuvos statistikos departamento bei SODROS oficialiai skelbiamuose duomenyse apie vidutinę senatvės pensiją nurodoma, kad 2021 metais planuojama vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu pasieks 440 Eur. Todėl ieškovės ieškiniu prašomą priteisti sumą net ir vidutinę senatvės pensiją gaunantis asmuo gautų (neįvertinant jo pragyvenimo išlaidų) ne mažiau kaip per 40 metų. Ieškovė nurodė, kad ieškiniu prašoma priteisti ieškinio suma neabejotinai laikytina itin didele pinigų suma ne tik vidutinę senatvės pensiją gaunančiam asmeniui, bet ir vidutinį darbo užmokestį Lietuvoje gaunančiam fiziniam asmeniui, o ieškovės turimais objektyviais duomenimis atsakovė jokių pastovių darbo pajamų ar darbo užmokesčio negauna. Ieškovė nurodė, jog neturi tikslių duomenų apie atsakovės nekilnojamąjį turtą, tačiau vertino, jog esminę reikšmę turinti aplinkybė yra ta, kad šiuo atveju egzistuoja preziumuojamas atsakovės ir trečiojo asmens nesąžiningumas ieškovės atžvilgiu. Be to nurodė, kad iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr.1-2338-1133/2020) nustatytų faktų objektyviai tikėtina, kad atsakovė, sužinojusi apie ieškovės pareikštą ieškinį, padedama trečiojo asmens, ir vėl imsis nesąžiningų veiksmų, siekdama operatyviai perleisti turimą turtą, jį paslėpti ir taip eliminuoti ieškovės reikalavimų efektyvų įvykdymą ieškinio tenkinimo atveju. Ieškovė nurodė, jog prašomų laikinųjų apsaugos priemonių tenkinimo būtinybę nagrinėjamu atveju pagrindžia ir byloje egzistuojantis viešasis interesas, susijęs su nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimu, jam negaunant teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 26 d. nutartimi ieškovės R. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemoniųtaikymo tenkino – ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti bendrai 17 431,74 Eur sumai areštavo atsakovei Z. S. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant atsakovei kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos (disponuoti), paliekant atsakovei teisę kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus valdyti ir naudotis jais, o turto nesant ar esant nepakankamai – atsakovei priklausančias turtines teises ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis.
4. Teismas nurodė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus. Teismas vertino, kad ieškovės nurodytos aplinkybės (t. y., kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. S. vengia teikti jo ir ieškovės nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas, dėl ko jo atžvilgiu antstolės J. B. kontoroje yra pradėta vykdomoji byla, kurioje 2021 m. balandžio 9 d. yra užfiksuotas 14 483,74 Eur išlaikymo įsiskolinimas, tuo tarpu įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2338-1133/2020 buvo konstatuota, kad trečiasis asmuo D. S., siekdamas išvengti prievolės teikti išlaikymą, pervedinėjo pinigines lėšas savo motinai, atsakovei Z. S., kelia pagrįstų abejonių tiek dėl atsakovės, tiek dėl trečiojo asmens sąžiningumo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu yra konstatuota, jog trečiasis asmuo vengė teikti išlaikymą vaikui, lėšas pervesdamas savo motinai (atsakovei Z. S.) ir taip sunkindamas išieškojimo procesą, sprendė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė su trečiuoju asmeniu gali bandyti slėpti ir atsakovės turtą, dėl ko ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar netgi pasidarytų neįmanomas. Todėl teismas konstatavo, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas ir tenkintinas. Teismas nurodė, kad atsakovei pareikštas reikalavimas dėl 17 431,74 Eur trečiajam asmeniui priklausančių piniginių lėšų priteisimo trečiojo asmens naudai. Siekiant užtikrinti galimo procesinio sprendimo byloje įvykdymą ir apsaugoti ieškovės, kaip mažamečio vaiko lėšų tvarkytojos uzufrukto teise, ir jos nepilnamečio vaiko interesus, kol bus išspręstas ginčas tarp šalių, taikytinas areštas atsakovės turtui bendrai 17 431,74 Eur sumai. Teismas nurodė, kad neradus pakankamai kilnojamojo turto ir areštavus atsakovei priklausančias pinigines lėšas, leistina iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove. Teismas nurodė, jog atsakovė, manydama, kad ji patiria nuostolių ar nuostoliai gali atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, gali pasinaudoti įstatyme numatyta galimybe jai kaip asmeniui, kurio atžvilgiu yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kreiptis į teismą su prašymu reikalauti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimo arba įmokėti reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikti laidavimą, įkeisti turtą, prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, siekdama, kad laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikomos arba kuo mažiau varžytų jos teises ir turtinius interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovė Z. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, kadangi priimta ieškovei neįrodžius nei vienos iš sąlygų, kurių pagrindu teismas turėtų pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovė net tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų, taip pat - nepagrindė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovė reikalauja iš atsakovės trečiojo asmens naudai priteisti 17 431,74 Eur dydžio sumą. Ieškovė savo reikalavimą, iš esmės, grindžia į civilinę bylą pateiktas teismų priimtais procesiniais sprendimais - 2011 m. gegužės 31 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-11825-872/2011, kuria buvo patvirtinta ieškovės ir trečiojo asmens taikos sutartis, kurios 2 punktu šalys susitarė, jog trečiasis asmuo savo nepilnametės dukters U. S. išlaikymui skirs po 700 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, bei 2020 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2338-1133/2020, kuriuo, be visa ko, trečiasis asmuo buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje. Tačiau šie sprendiniai net tikėtinai nepagrindžia ieškovės reiškiamo reikalavimo, t. y. neįrodo, kad atsakovės žinioje yra ar buvo reikalaujama priteisti 17 431,74 Eur suma ir kad nurodytomis piniginėmis lėšomis atsakovė yra disponavusi, jas naudojusi savo poreikiams tenkinti, dėl ko turėtų pinigines lėšas trečiajam asmeniui grąžinti. Nuosprendyje konstatuota, jog trečiasis asmuo tyčia veikė tokiu būdu, kad jam priklausančios piniginės lėšos nebūtų nukreiptos į privalomų ieškovės kreditorinių reikalavimų tenkinimą, bet būtų apgaulės būdu pervedamos atsakovei, tačiau šis teiginys jokiu būdu nepagrindžia ieškovės argumentų, jog atsakovė privalanti pinigines lėšas grąžinti, kadangi pinigines lėšas grąžinti trečiajam asmeniui atsakovė privalėtų tik tuo atveju, jeigu į jos sąskaitą gautus pinigus ji būtų naudojusi savo poreikiams tenkinti, t. y. privalėtų grąžinti kaip skolą. Minėtame nuosprendyje aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuota, jog trečiasis asmuo į atsakovės sąskaita gautas pinigines lėšas už savo individualią veiklą paskirstydavo pirmumą teikiant ne dukros išlaikymui, o savo asmeniniams poreikiams tenkinti (nuosprendžio 10 lapas). Be to, nuosprendyje konstatuota, jog iš atsakovės AB „Swedbank“ sąskaitos buvo mokami visi mokesčiai už trečiąjį asmenį bei dengiami jo įsiskolinimai, joje ir buvo gaunamos įplaukos iš „A. M. As“ sąskaitos, kuria būtent trečiasis asmuo ir disponavo (nuosprendžio 11 lapas). Nuosprendyje yra aiškiai nurodoma, jog trečiasis asmuo, siekdamas išvengti vaiko išlaikymo prievolės, gaunamas pinigines lėšas pervesdavo į atsakovės atskaitomąją banko sąskaitą, kuria pats ir disponavo, visas gautas lėšas naudojo savo poreikiams tenkinti, kas reiškia, jog atsakovė niekada nei pačia atskaitomąja banko sąskaita, nei joje esamomis ar buvusiomis lėšomis nesinaudojo, laikė, kad piniginės lėšos buvo išimtinai tik trečiojo asmens. Atsakovės vardu atidaryta atskaitomoji banko sąskaita buvo trečiojo asmens atskaitomoji banko sąskaita. Nuosprendyje nėra konstatuota, jog atsakovė yra panaudojusi nors dalį gautų piniginių lėšų savo poreikiams tenkinti. Trečiasis asmuo neturi jokių turtinių teisių į atsakovę, tai patvirtina pačios ieškovės pateiktas nuosprendis, kuriame konstatuota, jog trečiasis asmuo pats naudojosi piniginėmis lėšomis, kurios buvo pervestos į atsakovės sąskaita, o tai reiškia, kad atsakovė nėra skolinga jokių piniginių lėšų trečiajam asmeniui. Todėl ieškovės reikalavimas nėra net tikėtinai pagrįstas, kadangi nėra pateiktas nei vienas reikalavimą pagrindžiantis įrodymas, atvirkščiai - pateikti įrodymai pagrindžia, jog trečiasis asmuo neturi jokių reikalavimo teisių į atsakovę, o tai reiškia, kad ieškovė neturi jokio pagrindo reikšti netiesioginį ieškinį.
1.2. Pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties formalus teiginys, jog atsakovės finansinė būklė yra sunki, neįrodo ieškovės teiginių nei apie atsakovės sunkią finansinę padėtį, nei apie jos konkrečiais veiksmais išreikštą grėsmę būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymui. Ieškovė, prašydama teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu, neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovės pozicija teismui pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo (grėsmės sąlygos) grindžiama vien prašomos priteisti sumos dydžiu bei sunkia atsakovės finansine padėtimi, kadangi atsakovė gauna tik senatvės pensiją. Ieškovė prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones negrindžia atsakovės nesąžiningumu, susijusiu būtent su siekiu išvengti ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymo ar su poveikio savo (atsakovo) turtui darymu, turtą sumažinant, apsunkinant ir pan. Ieškovė nepateikė jokių konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovės jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu - turto slėpimą, perleidimą kitiems asmenims bet kokia forma ir pan. Ieškovė išreiškia tik subjektyvią nuomonę dėl jos nurodytų aplinkybių, tačiau jų nepagrindžia jokiais konkrečiais įrodymais, dėl ko taikytos laikinosios apsaugos priemonės - areštas visam atsakovės turtui, yra nepagrįstos, toks teismo sprendimas neatitinka formuojamos teismų praktikos. Atsakovė nei iki ieškinio pareiškimo dienos, nei po to, kai sužinojo apie civilinės bylos iškėlimą teisme, nesiėmė absoliučiai jokių veiksmų, jog tretiesiems asmenims perleistų jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, to neketina daryti ir toliau. Atsakovė gauna senatvės pensiją, iš jos gyvena, perkasi maisto produktus, vaistus, susimoka už suteiktas komunalines paslaugas, todėl jos sąskaitos, į kurią gauną vieninteles savo pajamas, areštavimas jai gali sukelti nepataisomų pasekmių. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, jog atsakovė būtų anksčiau siekusi išvengti vykdyti bet kokius savo įsipareigojimus trečiųjų asmenų atžvilgiu, t. y. atsakovė neturi jokių skolinių įsipareigojimų, jos atžvilgiu nėra pradėtos jokios vykdomosios bylos, atsakovė yra sąžininga pilietė, visus mokesčius susimoka laiku. Ieškovė nepagrindė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, t. y. išreiškė tik deklaratyvius teiginius ir savo subjektyvią nuomonę, kurios nepagrindė jokiais įrodymais, kurie turi būti pateikiami remiantis aktualia teismų praktika.
Atsiliepimas
6. Ieškovė R. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovės atskirojo skundo argumentai prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirčiai ir tikslams. Atskirajame skunde subjektyviais teiginiais siekiama laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nurodant tarpusavyje prieštaraujančius motyvus. Viena vertus teigiama, kad atsakovė yra ir pakankamai moki, kad galėtų įvykdyti ieškinio tenkinimo atveju priimtą teismo sprendimą, kita vertus atsakovė teisiškai nelogiškai imasi vertinti ar pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai riboja jos teises, atsakovei negalint disponuoti piniginėmis lėšomis.
2.2. Atskirajame skunde dėstant argumentaciją yra pažeidžiamas įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomumo principas. Atsakovei yra preziumuotinai žinomas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio (baudžiamoji byla Nr. 1-2338-1133/2020) turinys bei juo nustatyti ir papildomai neįrodinėti prejudiciniai faktai. Atsakovė, būdama nusikalstamas veikas atlikusio trečiojo asmens artima giminaitė bei ieškovės vaiko senelė, visada preziumuotinai žinojo apie trečiojo asmens vaiko išlaikymo prievolę, jos tyčinį nevykdymą bei jo neteisėtas manipuliacijas turimomis piniginėmis lėšomis, pervedant jas atsakovei ir taip jas neteisėtai slepiant. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovė, įgyvendindama įrodinėjimo pareigą, galės pagrįsti ir įrodyti savo formalius teiginius, kad tretysis asmuo neturi turtinių reikalavimo teisių į atsakovę, o atsakovė neturi turtinių prievolių trečiojo asmens atžvilgiu. Ieškovės nurodyti objektyvūs duomenys bei prejudiciniai faktai patvirtina, kad atsakovė ir skolininkas būdami artimi giminaičiai (t. y. motina ir sūnus) bei kartu žinodami skolininko (t. y. trečiojo asmens) beveik 10 metų nevykdomos turtinės prievolės turinį, t. y. nepilnamečio vaiko (t. y. atsakovės anūkės bei trečiojo asmens dukters) tyčinis išlaikymo vengimas, tyčia bendrais neteisėtais veiksmais siekė nesąžiningų tikslų, t. y. asmeninės naudos bei viešojo intereso pažeidimo, t. y. nepilnamečio vaiko teisės į išlaikymą pažeidimo.
Žemesnės instancijos teismas
2.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, išsamiai įvertinęs ieškinio turinį bei ne pačios ieškovės, o įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytų prejudicinių faktų visetą, pareikšto ieškinio pagrindą bei dalyką, pagrįstai konstatavo, kad - ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio reikalavimą, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis jis yra grindžiamas, taip pat pateikė tas aplinkybes patvirtinančius duomenis. Dėl to vertintina, kad ieškinys preliminariai yra pagrįstas. Atskirame skunde pateikiama plati faktų interpretacija, subjektyvių versijų kėlimas, teigiant kaip ir kokiu būdu turi būti vertinamos atsakovės kredito įstaigose esančiose sąskaitose atliktos finansinės operacijos, pinginių lėšų panaudojimas, nesudaro ir negali sudaryti teisinio - loginio pagrindo teiginiui, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netinkamai vertino ir nustatė ieškinio pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio objektyvaus pagrindo spręsti, kad ieškovės pareikšti reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar ieškovė pasirinko neleistiną, ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynymo būdą. Atsakovės bandymas atskirajame skunde išspręsti ginčą iš esmės pateikiant savo subjektyvią nuomonę ir šališką prejudicinių faktų vertinimą iš esmės reiškia piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes atsakovė, kuri šiam procesiniam veiksmui atlikti naudojasi advokatės pagalba, tuo pačiu siekia neleistinų ir civiliniame procese šiam dokumentui nenumatytų tikslų. Pareikštu ieškiniu ieškovė siekia ne savo asmeninių interesų, bet būtent nepilnamečio vaiko teisės į išlaikymo gavimą gynybos. Prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę pagrindžia byloje egzistuojantis viešasis interesas, susijęs su nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimu, jam daugiau nei 10 metų negaunant teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo.
2.4. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pagrįstai konstatuota, kad nagrinėjamoje byloje prioritetą užtikrinti ieškovės reiškiamo reikalavimo įvykdymo užtikrinimą ieškinio tenkinimo atveju, suponuoja būtent reiškiamo reikalavimo kilmė ir pagrindas, t. y. tyčinis vaiko išlaikymo prievolės nevykdymas bei su tuo susiję trečiojo asmens ir atsakovės veiksmai slepiant pinigines lėšas iš kurių galėjo būti išieškomas išlaikymo prievolės įsiskolinimas. Atskirajame skunde pažeidžiant sąžiningumo principą nėra vertinama ir pasisakoma dėl esminio fakto, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeista šalių teisėtų interesų pusiausvyra, neužtikrinamos vaiko teisės bei viešasis interesas, susijęs su nepilnamečio vaiko interesų apsauga. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų paneigta laikinųjų apsaugos priemonių instituto esmė, galimai palankus ieškovei sprendimas gali būti realiai visiškai neįvykdomas atsakovei bylos nagrinėjimo metu dėl vienokių ar kitokių priežasčių netekus turto ar jį perleidus tretiesiems asmenims, dėl ko ir byloje įvykdytas teisingumas būtų tik deklaratyvus. Tokia situacija neatitiktų teisinėje valstybėje įtvirtintų teisingumo, lygiateisiškumo, proporcingumo, realaus pažeistų teisių gynimo ir kitų teisės principų. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su ieškinio reikalavimų esme, o taip pat su busimojo teismo sprendimo įvykdymu.
2.5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo ir išsamiai pagrindė, kad nagrinėjamoje byloje įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2338-1133/2020 buvo konstatuota, jog trečiasis asmuo D. S., siekdamas išvengti prievolės teikti išlaikymą, pervedinėjo pinigines lėšas savo motinai, atsakovei Z. S., kas kelia pagrįstų abejonių tiek dėl atsakovės, tiek dėl trečiojo asmens sąžiningumo.
2.6. Atsakovė atskiruoju skundu siekia iš esmės sumenkinti prejudicinius faktus dėl jos nesąžiningumo, bei subjektyviai bando aiškinti, kad šio ginčo atveju atsakovė turėtų būti laikoma sąžininga ir ji net nesiruošia slėpti ar perleisti turimo turto. Atskirajame skunde deklaratyviai cituojama teismų praktika, teigiant, kad ieškinio reikalavimo sumos dydis ir atsakovės turimo turto dydis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovės turto areštui. Atsakovė save deklaruodama sąžininga civilinių teisinių santykių dalyve bei teisminio proceso šalimi tuo pačiu nepasisako ir nenurodo jokių motyvų bei nepateikia jokių įrodymų dėl savo finansinės padėties.
2.7. Atskirojo skundo argumentai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kuriais nurodoma, jog atsakovė gaudama senatvės pensiją iš jos gyvena, perka maisto produktus, susimoka už paslaugas, perka vaistus ir kt., turėtų būti vertinami kaip atsakovės pripažinimas dėl fakto, jog jos turtinė padėtis bei gaunamos pajamos sudaro grėsmę efektyviam būsimo teismo sprendimo įvykdymui ieškinio tenkinimo atveju.
2.8. Atskirojo skundo argumentai, kad atsakovės turtinė padėtis ir ieškinio reikalavimo dydis neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra teisiškai nepagrįsta. Atsakovė negali būti pašalinis asmuo trečiojo asmens nevykdomoje ieškovės nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje, nes yra šio vaiko senelė. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2338-1133/2020 buvo konstatuota, kad trečiasis asmuo D. S., siekdamas išvengti prievolės teikti išlaikymą, pervedinėjo pinigines lėšas savo motinai, atsakovei Z. S.. Šis prejudicinis faktas ne tik kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovės sąžiningumo, bet ir tiesiogiai patvirtina šio asmens nesąžiningumą. Todėl toks atsakovės nesąžiningumas patvirtina, jog ji, esant galimybei, būtinai pasinaudotų visomis priemonėmis savo turimo turto perleidimui. Tik operatyvus ir netikėtas ieškinio pareiškimas šioje byloje sutrukdė atsakovės nesąžiningiems bandymams imtis savo turto slėpimo ir perleidimo bei tokio turinio neteisėto bendradarbiavimo, kuris buvo nustatytas baudžiamojoje byloje Nr. 1-2338-1133/2020
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinėsinstancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).
10. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti bendrai 17 431,74 Eur sumai areštavo atsakovei Z. S. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, uždrausdamas atsakovei kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos (disponuoti), palikdamas atsakovei teisę kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus valdyti ir naudotis jais, o turto nesant ar esant nepakankamai – atsakovei priklausančias turtines teises ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta.
11. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus. Ieškovė ieškinyje nurodė aplinkybes ir argumentus, kuriais, jos nuomone, ieškinio reikalavimai turėtų būti tenkinami. Ieškovės nurodyti aplinkybės ir argumentai, kaip vertina apeliacinės instancijos teismas, nėra akivaizdžiai nepagrįsti, negalima preliminariai įvertinti, kad pareikštas ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Todėl spręstina, kad faktinį reikalavimo pagrindą sudarančių argumentų nurodymas ir juos pagrindžiančių įrodymų pateikimas, nevertinant reikalavimų pagrįstumo materialiniu teisiniu aspektu, yra pakankama sąlyga preliminariam ieškinio pagrįstumui konstatuoti.
12. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Teismas, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti ieškovo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Skundžiamojoje nutartyje teismas tinkamai įvertino reiškiamo byloje reikalavimo kilmę, t. y. kad reikalavimas susijęs su nepilnamečiui vaiko išlaikymui reikalingomis lėšomis, tinkami vertino, kad yra grėsmė būsimo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo ir išsamiai pagrindė, jog nagrinėjamoje byloje pateiktu įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2338-1133/2020 buvo konstatuota, jog trečiasis asmuo D. S., siekdamas išvengti prievolės teikti išlaikymą, pervedinėjo pinigines lėšas savo motinai, atsakovei Z. S., kas kelia pagrįstų abejonių tiek dėl atsakovės, tiek dėl trečiojo asmens sąžiningumo.
13. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti apskųstąją Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutartį pagrindo nėra. Ši nutartis paliekama nepakeista.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.