- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2022-12-15
- Bylos Nr.
- e2A-364-638/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05922-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- Z. S.
- Trečiasis asmuo
- U. S.
- Kategorijos
- 2.6.1.6.2Netiesioginis ieškinys
- 2.6.9.2Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Linos Žemaitienės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Z. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovei Z. S. dėl skolininkui priklausančių piniginių lėšų priteisimo, trečiasis asmuo U. S., atstovaujama įstatyminės atstovės R. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. R. B. netiesioginiu ieškiniu atsakovei Z. S. prašė teismo priteisti iš atsakovės Z. S. trečiajam asmeniui D. S. 17 431,74 Eur jam priklausančias pinigines lėšas, priteisti ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė ieškinyje, dublike nurodė ir paaiškino, kad įsiteisėjusia Vilniaus miesto 1-jo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-11825-872/2011 D. S. yra nustatyta pareiga dukters U. S. išlaikymui iki jos pilnametystės kiekvieną mėnesį mokėti po 700 Lt (202,73 Eur). D. S. nurodytos nepilnamečio vaiko išlaikymo piniginės prievolės tyčia nevykdė. A. J. B. kontoroje 2012 m. liepos 30 d. priimtas vykdyti Vilniaus miesto 1-jo apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas dėl išlaikymo išieškojimo iš D. S.. Ieškovės iniciatyva buvo inicijuotas ikiteisminis tyrimas nepilnamečio vaiko tėvo atžvilgiu dėl nusikalstamo vengimo išlaikyti vaiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnis). Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr.1-2338-1133/2020) D. S. yra pripažintas kaltu pagal BK 164 straipsnį. Ieškovė objektyviai neginčijamai, remiantis prejudiciniais faktais įrodo, kad egzistuoja būtina šio ieškinio tenkinimo sąlyga – esminis kreditoriaus interesų pažeidimas. Ieškovės kreditorinių interesų pažeidimas yra objektyviai apsunkintas tyčiniais neteisėtais skolininko D. S. piniginių lėšų slėpimo bei finansinių operacijų veiksmais, sukuriant savo tęstinę nemokumo būseną. Esminę reikšmę ieškinio tenkinimo pagrįstumui turi prejudiciniai faktai, nustatyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2338-1133/2020 konstatuojant, kad: „skolininkas D. S. tyčia veikė tokiu būdu, kad jam priklausančios piniginės lėšos nebūtų nukreiptos į privalomų ieškovės kreditorinių reikalavimų tenkinimą, bet būtų apgaulės būdu pervedamos skolininko motinai, (t. y. atsakovei šioje byloje), tokiu būdu išvengiant skolininko prievolių vykdymo ieškovės atžvilgiu. Taip pat nurodytame teismo nuosprendyje pabrėžta, kad: „D. S. nuo 2018 m. veda mokymus „geripinigai“, bei už šiuos mokymus prašo pervesti pinigus į „PayPal“ banko sąskaitą, todėl teismui nekyla abejonių, jog gautos įplaukos, kurių mokėjimo paskirtyje nurodyta „už mokymus“ buvo pervedamos D. S. būtent už šiuos jo organizuojamus mokymus ir laikytinos jo pajamomis.“ Dalis neteisėtai trečiojo asmens tyčia slėptų piniginių lėšų srautų, pervedant jas savo motinai atsakovei yra nustatyta ir konstatuota įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2338-1133/2020). D. S. laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 18 d. iki 2018 m. kovo 23 d. tyčia jam priklausančias pinigines lėšas be jokio teisinio pagrindo pervedinėjo savo motinai Z. S., taip iš esmės eliminuodamas galimybę ieškovei tenkinti pagrįstus kreditorinius reikalavimus bei sukurdamas tariamą savo nemokumą. Bendra tokių neteisėtų finansinių operacijų bei lėšų slėpimo schemų suma sudaro ne mažiau kaip 21 628, 41 Eur. A. D. S. priklausančias pinigines lėšas valdo be jokio teisinio pagrindo. D. S., neteisėtai siekdamas išsaugoti jam priklausančias pinigines lėšas, nereiškia jokio reikalavimo savo motinos Z. S. atžvilgiu bei nesiima jokių veiksmų, kuriais būtų siekiama pinigines lėšas susigrąžinti. D. S. jokio kito turto ar piniginių lėšų neturi, o savo vykdomos konsultacinės bei prekybos įvairiomis finansinėmis priemonėmis ir kriptovaliutomis veiklos pajamas neteisėtai slepia, siekdamas eliminuoti išieškojimo galimybes iš šių pajamų. Todėl, įgyvendinus D. S. turtinę teisę Z. S. atžvilgiu, jis taptų mokus ir jo turtas padidėtų iš esmės, taip sudarant galimybę užbaigti beveik 10 metų trunkantį ieškovės inicijuotą priverstinį išieškojimą ginant nepilnamečio vaiko interesus. Ieškovės kreditorinį reikalavimą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu konstatuotas nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas pagal antstolės J. B. pateiktus duomenis, bei antstolės 2021 m. balandžio 9 d. patikslintus duomenis – 14 483,74 Eur, o taip pat nurodytu teismo nuosprendžiu priteista 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui ir ieškovei nurodytoje baudžiamojoje byloje priteistos iš trečiojo asmens 1 948 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą – iš viso 17 431,74 Eur. Ieškovė pabrėžia egzistuojančią skolininko ir atsakovės nesąžiningumo prezumpciją. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu nustatyti ir papildomai neįrodinėtini prejudiciniai faktai. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad atsakovės vardu buvo atidarytos ir naudojamos mažiausiai 4 banko sąskaitos, o taip pat atsakovės vardu buvo atidaryta ir sąskaita prekybai vertybiniais popieriais „A. M. AS“, o taip pat atsakovės vardu buvo atidaryta ir naudojama ir „PayPal“ mokėjimo paslaugų sąskaita. Šie prejudiciniai faktai tiesiogiai objektyviai patvirtina, kad būtent pati atsakovė aktyviai naudojosi savo teise dėl įvairių sąskaitų atidarymo, siekdama jas naudoti nuosprendyje nustatytiems tikslams, t. y. neteisėtai pervesti į jas trečiajam asmeniui priklausančias pingines lėšas ir tokių schemų pagalba jas nuslėpti nuo trečiojo asmens kreditorių. Nurodyti objektyvūs duomenys bei prejudiciniai faktai patvirtina, kad atsakovė ir skolininkas, būdami artimi giminaičiai (t. y. motina ir sūnus) bei kartu žinodami skolininko beveik 10 metų nevykdomos turtinės prievolės turinį, tyčia bendrais neteisėtais veiksmais siekė nesąžiningų tikslų, t. y. asmeninės naudos bei viešojo intereso pažeidimo, t. y. nepilnamečio vaiko teisės į išlaikymą.
3. Atsakovė atsiliepime, triplike prašė ieškinį atmesti. Nurodė ir paaiškino, kad
ieškinyje nurodyti sprendimai nepagrindžia ieškovės reiškiamo reikalavimo, t. y., neįrodo, kad atsakovės žinioje yra ar buvo reikalaujama priteisti 17 431,74 Eur suma ir kad nurodytomis piniginėmis lėšomis atsakovė yra disponavusi, jas naudojusi savo poreikiams tenkinti, dėl ko turėtų pinigines lėšas trečiajam asmeniui grąžinti. Nuosprendyje konstatuota, kad trečiasis asmuo tyčia veikė tokiu būdu, kad jam priklausančios piniginės lėšos nebūtų nukreiptos į privalomų ieškovės kreditorinių reikalavimų tenkinimą, bet būtų apgaulės būdu pervedamos atsakovei, tačiau šis teiginys jokiu būdu nepagrindžia ieškovės argumentų, jog atsakovė privalanti pinigines lėšas grąžinti, kadangi pinigines lėšas grąžinti trečiajam asmeniui atsakovė privalėtų tik tuo atveju, jeigu į jos sąskaitą gautus pinigus ji būtų naudojusi savo poreikiams tenkinti. Nuosprendyje konstatuota, kad trečiasis asmuo į atsakovės sąskaitą gautas pinigines lėšas už savo individualią veiklą paskirstydavo pirmumą teikiant ne dukros išlaikymui, o savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Be to, nuosprendyje konstatuota, jog iš atsakovės AB „Swedbank“ sąskaitos buvo mokami visi mokesčiai už trečiąjį asmenį bei dengiami jo įsiskolinimai, joje ir buvo gaunamos įplaukos iš „A. M. As“ sąskaitos, kuria disponavo trečiasis asmuo. Nuosprendyje yra nurodoma, jog trečiasis asmuo, siekdamas išvengti vaiko išlaikymo prievolės, gaunamas pinigines lėšas pervesdavo į atsakovės atskaitomąją banko sąskaitą, kuria pats ir disponavo, visas gautas lėšas naudojo savo poreikiams tenkinti. Nurodyta išvada reiškia, jog atsakovė niekada nei pačia atsiskaitomąja banko sąskaita, nei joje esamomis ar buvusiomis lėšomis nesinaudojo. Atsakovės vardu atidaryta atsiskaitomoji banko sąskaita de facto buvo trečiojo asmens sąskaita. Nuosprendyje nėra konstatuota, jog atsakovė yra panaudojusi nors dalį gautų piniginių lėšų savo poreikiams tenkinti. Atsakovė nurodė, kad niekada neturėjo banko kortelės, ji buvo perduota trečiajam asmeniui, ji nemokanti naudotis interneto banku, niekada nėra atlikusi jokių piniginių operacijų, gyvena išimtinai tik iš gaunamos senatvės pensijos. Atsakovė pati asmeniškai niekada nėra įgavusi jokios piniginės naudos, nesiskolino iš trečiojo asmens jokių piniginių lėšų, todėl nėra skolinga trečiajam asmeniui. Tai, kad trečiasis asmuo, pasinaudodamas atsakovės vardu registruota atsiskaitomąja banko sąskaita, gaudavo pinigines lėšas ir jas išleisdavo savo poreikiams tenkinti, tik patvirtina, kad atsakovė niekada nebuvo skolinga trečiajam asmeniui. Netiesioginis ieškinys negalėjo būti pareiškiamas atsakovei – neegzistuoja būtinoji netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlyga – trečiasis asmuo neturi reikalavimo teisės į atsakovę.
4. Trečiasis asmuo D. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teisme gautais rašytiniais paaiškinimais (registracijos Nr. DOK-86624) nurodė, kad ieškinį teismas turėtų atmesti, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Pažymėjo, kad byloje, kurioje buvo nuteistas už tai, kad vengė išlaikyti nepilnametį vaiką, konstatuota, jog savo mamos banko sąskaitomis naudojosi tam, kad galėtų uždirbti nors mažą dalį pajamų ir šių pinigų negalėtų nuskaityti antstolis. Visas operacijas šiose sąskaitose atliko asmeniškai, mama nieko apie jas nežinojo. Nurodė, kad lėšas sąskaitose panaudodavo savo reikmėms, mamai šių pinigų neskolino, ji nemoka naudotis elektronine bankininkyste ir savarankiškai patikrinti savo sąskaitos. Mama šiuo metu neturi jokių trečiajam asmeniui priklausančių pinigų ir savo lėšų mamos banko sąskaitose nebelaiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas priteisė iš atsakovės Z. S. trečiajam asmeniui D. S. 17 431,74 Eur trečiajam asmeniui D. S. priklausančių piniginių lėšų. Teismas priteisė ieškovei R. B. iš atsakovės Z. S. 1 726 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas priteisė iš atsakovės Z. S. valstybei 17,18 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
6. Teismas nurodė, kad ieškovė turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę (kurios vykdymo terminas yra suėjęs) trečiojo asmens atžvilgiu, t. y. trečiasis asmuo turi prievolę nuo 2012 m. sausio 1 d. mokėti išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui po 202,73 Eur (700 Lt) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo įsiskolinimas 2021 m. balandžio 1 d. sudarė 14 483,74 Eur. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuota, jog trečiasis asmuo, siekdamas nuslėpti savo gaunamas pajamas ir vengdamas vykdyti prievolę išlaikyti savo nepilnametį vaiką, gautas lėšas arba tą pačią dieną arba greitu laiku pervesdavo į atsakovės sąskaitas, taip pat nurodydavo atsakovės sąskaitas, į kurias prašydavo pervesti iš individualios veiklos gaunamas pajamas. Teismo vertinimu, vidutiniškai apdairaus asmens požiūriu, atsakovė yra atsakinga už jos vardu atidaromų ir atidarytų sąskaitų naudojimą, už savo asmens dokumentų saugumą ir neperdavimą kitiems asmenims be jos žinios. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovei sužinojus, kad jos sąskaitomis be jos žinios naudojasi trečiasis asmuo, atsakovė būtų apie tai pranešusi teisėsaugai ar kitaip būtų bandžiusi apginti savo galimai pažeistas teises (CPK 178 straipsnis).
7. Teismo vertinimu, trečiasis asmuo, nuo kiekvienos laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 18 d. iki 2018 m. kovo 23 d. jo paties ar kitų asmenų pervestos lėšų sumos į atsakovės sąskaitas, ir tų lėšų negrąžinimo jam atgal, įgijo teisę reikalauti iš atsakovės minėtas lėšas grąžinti. Teismas konstatavo, kad atsakovė trečiojo asmens gaunamas lėšas savo sąskaitose laikė, naudojo be jokio teisinio pagrindo. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad šiuo metu atsakovė savo sąskaitose neturi lėšų, neeliminuoja atsakovės pareigos grąžinti be teisinio pagrindo įgytas lėšas. Toks trečiojo asmens elgesys, kai nereikalaujama grąžinti jo paties gautų pajamų iš atsakovės, pažeidžia, ieškovės, atstovaujančios nepilnamečio vaiko interesus, teises ir teisėtus interesus. Teismas pažymėjo, kad trečiojo asmens po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo pradėtas mokėti išlaikymas nepilnamečiui vaikui, nėra pakankamas, kad teismas galėtų konstatuoti, jog trečiojo asmens turto ir gaunamų pajamų pakanka įvykdyti ieškovės reikalavimus. Išlaikymo įsiskolinimas yra ženklus, ir esant tokiems trečiojo asmens mokėjimams (laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės iki spalio mėn. trečiasis asmuo sumokėjo 890 Eur nepilnamečiui vaikui išlaikymo), trečiasis asmuo ne tik kad neteikia pilno išlaikymo pagal teismo nutartį, bet ir iki vaiko pilnametystės nepadengs esančio išlaikymo įsiskolinimo. Atsakovės atstovo argumentus, kad byloje nėra duomenų, jog trečiojo asmens turtinė padėtis yra tokia, kad negalėtų būti patenkinamas šioje byloje ieškovės keliamas reikalavimas, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad išlaikymo išieškojimas priverstine tvarka pradėtas dar 2012 m. Teismas nurodė, kad jeigu trečiojo asmens turtinė padėtis būtų tokia, kad būtų galima išieškoti susidariusį įsiskolinimą, antstolė nebevykdytų vykdomosios bylos dėl išlaikymo išieškojimo nepilnamečiui vaikui. Todėl papildomi įrodymai dėl trečiojo asmens turtinės padėties nėra būtini. Ieškovė dėl 17 431,74 Eur dydžio sumos paaiškino, kad prašomą sumą sudaro 14 483,74 Eur išlaikymo įsiskolinimas, nuosprendžiu priteista 1 000 Eur neturtinė žala ir nuosprendžiu priteistos 1 948 Eur išlaidos bylinėjimosi išlaidos. Teismui nustačius, kad trečiasis asmuo į atsakovės sąskaitas yra pervedęs ne mažiau kaip 21 628, 41 Eur sumą, bei nustačius visas netiesioginio ieškinio būtinąsias sąlygas, ieškovės reikalavimą dėl 17 431,74 Eur dydžio trečiajam asmeniui priklausančių piniginių lėšų priteisimo teismas tenkino kaip pagrįstą ir įrodytą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovė Z. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Esminę reikšmę šioje byloje turi tai, kad byloje ne tik nėra nustatyta aplinkybė, kad atsakovė naudojo į jos sąskaitas pervedamas lėšas, bet, dar daugiau, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad paskirstydamas savo gaunamas lėšas trečiasis asmuo teikė pirmumą ne dukros išlaikymui, o savo asmeniniams poreikiams tenkinti, t. y. į motinos (atsakovės) sąskaitas pervestas gautas lėšas skyrė prekybai vertybiniais popieriais ir kriptovaliutomis (darė pavedimus į „A. M. AS“ ir Bitstamp LIMITED sąskaitas), skyrė kitiems savo asmeniniams poreikiams tenkinti (savo mokesčiams mokėti, įsiskolinimams dengti).
8.2. Teismas netinkamai taikė CK 6.68 straipsnio, reglamentuojančio būtinąsias netiesioginio ieškinio padavimo sąlygas. Teismas nepagrįstai sprendė, kad egzistuoja visos privalomos netiesioginio ieškinio padavimo sąlygos, konkrečiai - kad skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kad kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ieškovė nei ieškinyje, nei dublike aiškiai nenurodė, kokią konkrečią reikalavimo teisę į atsakovę turi trečiasis asmuo, kada, kokiu pagrindu ji yra atsiradusi, kokio dydžio yra ši reikalavimo teisė ir kada ji tapo vykdytina. Ieškinyje nurodyta tik tai, kad trečiasis asmuo laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 18 d. iki 2018 m. kovo 23 d. jam priklausančias lėšas pervedinėjo savo motinai (atsakovei) ir, kad „bendra tokių neteisėtų finansinių operacijų bei lėšų slėpimo schemų suma sudaro ne mažiau kaip 21 628,41 Eur“. Iš ieškovės ieškinio nėra jokių galimybių nustatyti, kokiu būdu ieškovė apskaičiavo (gavo) šią sumą.
8.3. Byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad atsakovė apskritai naudojo jos vardu atidarytose sąskaitose buvusias trečiojo asmens ir/ar jo nurodymu kitų asmenų pervestas lėšas ir kad šias lėšas naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Byloje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad pervesdamas lėšas į savo motinos (atsakovės) sąskaitas ir tokiu būdu vengdamas savo dukters išlaikymo trečiasis asmuo gaunamas nuslėptas (t. y. pervestas ir dėl to atsakovės sąskaitose atsidūrusias) lėšas naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti.
8.4. Teismas sprendime neatsižvelgė į atsakovės argumentus ir neįvertino tos aplinkybės, kad trečiasis asmuo pinigus atsakovei pervedinėjo savanoriškai, veikdamas išimtinai savo interesais (tikslu išvengti vaiko išlaikymo) ir rizika, t. y. pinigai į atsakovės sąskaitas buvo pervedinėjami ne dėl suklydimo, prievartos, apgaulės ar kitų trečiojo asmens valios trūkumų. Byloje nesama jokių duomenų ir įrodymų, kad atsakovė kaip nors asmeniškai būtų panaudojusi į jos sąskaitas pervedamas lėšas, atsakovei niekada nebuvo atsiradusi pareiga grąžinti trečiajam asmeniui jo pervestas ir paties panaudotas lėšas. Teismas taip pat netinkamai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes (dėl lėšų atsakovės sąskaitose naudojimo), reikšmingas materialiosios teisės normų taikymui ir ginčo išsprendimui iš esmės išsprendimui.
8.5. Teismas neatsižvelgė ir nepasisakė dėl atsakovės argumento, kad ieškovė savo teises gali apginti (ir jau gina) skolą iš trečiojo asmens pavesdama priverstine tvarka išieškoti antstoliui. Teismas neįvertino, kad byloje nėra duomenų, kad antstolė būtų surašiusi išieškojimo negalimumo aktą, kad vykdomasis dokumentas ieškovei būtų grąžintas, ar kad vykdomoji byla būtų buvusi užbaigta kokiu nors kitu CPK 632 straipsnio pagrindu. Antstolė ir toliau atlieka išieškojimo veiksmus iš trečiojo asmens, todėl sąlyga dėl realaus ieškovės teisių pažeidimo nėra įrodyta. Be to, teismas neįvertino ir to, kad, ieškovei manant, kad trečiajam asmeniui yra skolingi kiti subjektai, pas kuriuos galimai yra trečiojo asmens lėšos ar kitas turtas, ieškovė gali šiuos duomenis nurodyti išieškojimą vykdančiam antstoliui, o antstolis - atlikti atitinkamus veiksmus, pavyzdžiui, išieškojimo nukreipimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis.
8.6. Teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, kadangi nepagrįstai sprendė, kad visos būtinos netiesioginio ieškinio padavimo sąlygos yra įrodytos. Ieškovei neįvykdžius jai tenkančios įrodinėjimo pareigos, ieškovei (o ne atsakovei) turėjo atsirasti neigiami padariniai. Teismo nurodyta aplinkybė, kad antstolė tebevykdo vykdomąją bylą dėl išlaikymo išieškojimo savaime nei patvirtina, nei paneigia skolininko nemokumo būseną ar kito ypatingo atvejo buvimą, kadangi išieškojimas gali būti tebevykdomas dėl įvairių, su skolininko turtine padėtimi visiškai nesusijusių priežasčių (pavyzdžiui, paties antstolio neaktyvumo ar aplaidumo, skolininko neteisėtų veiksmų slepiant turtą ir t. t.).
8.7. Teismas dėl esminės dalies atsakovės argumentų iš viso nepasisakė, pavyzdžiui, dėl esminę reikšmę byloje turinčios aplinkybės ir atsakovės argumentų, kad byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė naudojo jos sąskaitose esančias lėšas ir, kad baudžiamojoje byloje nustatyta, kad tomis sąskaitomis faktiškai disponavo ir jose esančias lėšas savo asmeniniams poreikiams tenkinti naudojo pats trečiasis asmuo, arba pasisakė tik pernelyg lakoniškai ir fragmentiškai. Teismas daromų išvadų ne tik nepagrindė išsamiu bylos aplinkybių vertinimu, bet ir padarė byloje esantiems įrodymams prieštaraujančią esminę reikšmę turinčią ir teisinį bylos rezultatą nulėmusią išvadą, kad atsakovė naudojo savo sąskaitose buvusias lėšas. Kitos teismo išvados iš viso teisiškai nereikšmingos (dėl atsakovės nesikreipimo į teisėsaugos institucijas) arba paremtos tik subjektyviu paties teismo vertinimu ir prielaidomis (kad trečiasis asmuo susidariusio išlaikymo įsiskolinimo nepadengs iki vaiko pilnametystės), kas prieštarauja kasacinio teismo praktikai ir teismo pareigai tinkamai motyvuoti sprendimą.
Atsiliepimas
9. I. R. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas detaliai ir nešališkai ištyrė bylos faktų ir įrodymų visetą, tarp jų ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr.1-2338-1133/2020) nustatytus prejudicinius faktus. Ieškovė nuo pat šios civilinės bylos iniciavimo pabrėžė, kad įvertinus visą baudžiamosios bylos Nr.1-2338-1133/2020 medžiagą neginčijamai objektyviai konstatuotina, kad atsakovė ne tik žinojo apie savo sūnaus siekį slėpti visas be išimties savo pajamas, panaudojant atsakovės vardu atidarytas sąskaitas įvairias kredito įstaigose, o taip pat ir tokiose mokėjimo platformose kaip „Paypal“, „Paysera“, „Interactive brokers“ ir kt. bet ir sudarė visas sąlygas tokių neteisėtų sūnaus tikslų įgyvendinimui.
9.2. Teismas objektyviai, argumentuotai ir tinkamai nustatė visas būtinąsias įstatymo nustatytas netiesioginio ieškinio sąlygas. Apeliantė subjektyviai abejoja nurodytomis teismo išvadomis. Apeliantės argumentas, kad ieškovė turėjo tiksliai įrodyti ir teismas turėjo tiksliai nustatyti koks yra visos trečiojo asmens reikalavimo teisės į atsakovę dydis yra aiškiai nepagrįstas ir patvirtina atsakovės piktnaudžiavimą teise. Teismas sprendime detaliai rėmėsi prejudiciniais faktais dėl baudžiamojoje byloje surinktų duomenų apie trečiojo asmens į atsakovės pervestas lėšas bei pagrįstai konstatavo, kad tokiu būdu trečiasis asmuo yra pervedęs ne mažiau 21 628, 41 Eur sumą, kurios visiškai pakanka ieškovės netiesioginio ieškinio tenkinimui.
9.3. Atsakovės apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kaip ir kur šios lėšos buvo naudojamos po jų gavimo neturi jokios teisinės reikšmės, nes atsakovė nepagrindžia, nei kokiu pagrindu ji šias lėšas gavo, o taip pat neįrodo, kad be pagrindo gautas lėšas yra grąžinusi trečiajam asmeniui. Atsakovei neįrodžius priešingų jos subjektyviai sugalvotų faktų, neginčijamai preziumuotina, kad lėšos iš atsakovės sąskaitų buvo išgrynintos su jos valia ir žinia. Teismas objektyviai ir tinkamai nustatė ginčo dalyko teisinį reglamentavimą bei teisingai tinkamai aiškino ir taikė netiesioginio ieškinio ir be pagrindo įgyto turto grąžinimą reglamentuojančias teisės normas.
9.4. Apeliacinio skundo motyvai, kad šioje byloje neegzistuoja CK 6.68 straipsnio 2 dalyje numatyti pagrindai netiesioginio ieškinio pareiškimui ir tenkinimui, yra subjektyvūs bei grindžiami neteisingu teisės interpretavimu. Trečiasis asmuo neturi nei turto nei reguliarių pajamų jau eilę metų, todėl atsakovės, kuri preziumuotinai žino šiuos faktus pozicija yra nepagrįsta ir deklaratyvi.
9.5. Šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantė, nesutikdama su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, prejudicinę reikšmę turinčio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio motyvus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Teismas tinkamai vadovavosi ir taikė teisingo teisės taikymo taisyklę. Tuo tarpu apeliantė, kaip ir viso teisminio proceso metu, taip ir apeliaciniame skunde, būdama nepilnamečio vaiko, kurio teisė į išlaikymo gavimą buvo šiukščiai pažeista jos tėvo nusikalstamais veiksmais, senelė, nemato teisinio pagrindo šiuos vaiko interesus vertinti bei tyčia vengia dėl jų pasisakyti, kaip ir vengia išdėstyti motyvus dėl savo nesąžiningumo prezumpcijos bei vaikaičio išlaikymo prievolės tinkamo įgyvendinimo, jos sūnui tyčia slepiant savo pinigines lėšas atsakovės banko sąskaitų pagalba.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Bylą perdavus nagrinėti apeliacinei instancijai, 2022 m. vasario 13 d. trečiasis asmuo D. S. mirė, todėl byla buvo sustabdyta. Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas, trečiasis asmuo D. S. pakeistas jo teisių perėmėja U. S., kuri yra atstovaujama įstatyminės atstovės ieškovė R. B..
12. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl netiesioginio ieškinio tenkinimo sąlygų (CK 6.68 straipsnis).
13. Netiesioginio ieškinio teisė apibrėžiama kaip kreditoriaus, turinčio neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, teisė priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareiškiant ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (CK 6.68 straipsnio 1 dalis). Pareikšti netiesioginį ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) ir kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas.
14. Apeliantė ginčija trečiojo asmens D. S. turėtą reikalavimo teisę į atsakovę, teigia, kad nei ieškovė nenurodė, nei teismas nenustatė, kad jos sūnus D. S. buvo įgijęs į ją kokią nors reikalavimo teisę, kada, kokiu pagrindu ji yra atsiradusi, kokio dydžio buvo ir kada ji tapo vykdytina.
15. Pirmosios instancijos teismas sprendime konkrečiai nurodė, kad atsakovės prievolė grąžinti trečiajam asmeniui visa, ką yra gavusi, kyla iš CK 6.237 straipsnyje nustatytos pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą. Teismas detaliai išnagrinėjo trečiojo asmens veiksmus ir nustatė, kad trečiasis asmuo laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 18 d. iki 2018 m. kovo 23 d. pats arba kiti asmenys jo prašymu jam skirtas lėšas nuolat pervedinėjo į atsakovės sąskaitas. Atsakovė neįrodė, kad tas pervestas lėšas grąžino trečiajam asmeniui, taip pat neįrodė, kad egzistavo kokia nors trečiojo asmens prievolė mokėti atsakovei pinigus. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad trečiasis asmuo įgijo teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti visas pervestas lėšas, nes jas atsakovė buvo įgijusi be jokio teisinio pagrindo.
16. Apeliantė viso proceso metu laikėsi versijos, kad nieko nežinojo apie jos vardu bankuose atidarytas sąskaitas, neprisimena, kad būtų prašiusi bankų atidaryti jos vardu sąskaitas, neprisimena, kad gavo kokias nors prisijungimo prie sąskaitų priemones, internetine bankininkyste nesinaudojo, banko kortelėmis nesinaudojo.
17. Tikslu patikrinti apeliantės teiginius, apeliacinės instancijos teismas užklausė bankų, kieno prašymu buvo atidarytos sąskaitos Z. S., kam išduotos prisijungimo priemonės, koks buvo lėšų judėjimas sąskaitose. AB „Šiaulių bankas“ pateikė atsakymą, kad Z. S. vardu buvo atidarytos trys sąskaitos 2014 m. gegužės 28 d., 2015 m. sausio 16 d. ir 2015 m. kovo 18 d., jungtis prie internetinės bankininkystės galėjo Z. S., jai išduota kodų kortelė. „Swedbank“ atsakė, kad Z. S. turėjo banko sąskaitą, atidarytą 2001 m. liepos 25 d. ir vertybinių popierių sąskaitą, atidarytą 2004 m. lapkričio 17 d., šios abi sąskaitos buvo uždarytos 2012 m. liepos 30 d. Dar viena Z. S. sąskaita „Swedbank“ buvo atidaryta 1994 m. gegužės 30 d. Ukmergės klientų aptarnavimo centre. Z. S. buvo išduotos su šia sąskaita susijusios keturios mokėjimo kortelės, visų kortelių naudotoja buvo Z. S.. Prisijungimui prie sąskaitų jai buvo išduota kodų kortelė ir du PIN kodų generatoriai.
18. Banko sąskaitos sutarties samprata įtvirtinta CK 6.913 straipsnyje. Pagal šios teisės normos nuostatas, banko sąskaitos sutartimi bankas įsipareigoja priimti ir įskaityti pinigus į kliento (sąskaitos savininko) atidarytą sąskaitą, vykdyti kliento nurodymus dėl tam tikrų sumų pervedimo ir išmokėjimo iš sąskaitos bei atlikti kitokias banko atliekamas operacijas. Vadinasi, į kliento banko sąskaitą patekusios lėšos tampa kliento nuosavybe ir tik kliento pavedimais lėšos gali būti kažkam pervedamos, mokamos ir pan. Iš pateiktų apeliantės sąskaitose buvusių lėšų judėjimo yra nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 18 d. iki 2017 m. kovo 21 d. į apeliantės Z. S. sąskaitas iš trečiojo asmens D. S. sąskaitų arba jo nurodymu iš kitų asmenų buvo pervesta: į „Swedbank“ sąskaitą Nr.*8467 buvo pervesta iš viso 16 499,12 Eur; į AB „Šiaulių banke“ buvusią sąskaitą Nr.*3174 buvo pervesta 13 393 Eur; į sąskaitą Nr.*3608 buvo pervesta 7333 Eur; į sąskaitą Nr.*4285 buvo pervesta 15 496,68 Eur. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tuo momentu, kai lėšos buvo pervestos į apeliantės sąskaitas, ji tapo tų lėšų savininke ir įgijo prievolę tas lėšas grąžinti siuntėjui (D. S.), nes, kaip minėta, pagrindo gauti lėšas iš D. S. apeliantė neįrodė. Aplinkybė, kad šiuo metu apeliantės sąskaitoje lėšų nėra, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nekeičia atsakovės prievolės grąžinti lėšas tam, iš ko gavo.
19. Apeliantė nurodė, kad ji pati lėšų nenaudojo, jai pervestas lėšas naudojo trečiasis asmuo D. S., tai esą nustatyta baudžiamojoje byloje. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka. Baudžiamojoje byloje buvo sprendžiamas D. S. kaltumo klausimas, teismas nustatė, kad D. S., žinodamas apie pareigą mokėti lėšas vaiko išlaikymui, nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d., nuo 2013m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d., 2018 m. kovo mėnesį bei nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. vengė išlaikyti nepilnametę dukrą U. S., suprato priešingą teisei savo neveikimo pobūdį ir norėjo taip veikti, todėl pripažintas kaltu pagal BK 164 straipsnį. Teismas priteisė baudžiamojoje byloje iš nuteistojo D. S. 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o kitoje dalyje civilinį ieškinį atmetė. Nors baudžiamosios bylos nuosprendyje buvo aptariamas lėšų judėjimas iš D. S. į Z. S. sąskaitas, tačiau teismas nekonstatavo, kad Z. S. į jos sąskaitas patekusias lėšas grąžino būtent D. S.. Tai reiškia, kad apeliantė negali remtis baudžiamojoje byloje nagrinėtomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais CPK 182 straipsnio 3 p. prasme. Pažymėtina, kad prejudiciniais faktais gali būti laikomi ne bet kokie baudžiamosios bylos duomenys, o tik aplinkybės apie asmens nusikalstamų veikų padarinius, nustatytus įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Šiuo atveju baudžiamosios bylos nustatytas D. S. nusikalstamos veikos padarinys yra būtent jam skirtų lėšų įmokėjimas į Z. S. sąskaitą, o kas išvedė lėšas iš apeliantės sąskaitos, ji turėjo įrodyti šiame procese, tačiau to neįrodė. Apeliantės paaiškinimai, kad ji nesinaudojo savo sąskaitoje buvusiomis lėšomis, laikytini neįrodyta gynybine versija.
20. Aplinkybė, kad antstolė vykdomojoje byloje, kurioje buvo vykdomas išieškojimas iš D. S., nebuvo surašiusi išieškojimo negalimumo akto, nebuvo grąžinusi vykdomojo dokumento ieškovei, neturi teisinės reikšmės sprendžiant šį ieškinį. Išieškojimas buvo tęstinio pobūdžio, pradėtas 2012 m. liepos 16 d. ir nukreiptas į skolininko D. S. lėšas. Kaip matyti iš antstolės 2021 m. balandžio 9 d. pažymos vykdomojoje byloje, net ir vykdant išieškojimą, įsiskolinimas U. S. buvo dengiamas menkomis įmokomis, yra susidaręs 14 483,74 Eur įsiskolinimas, tai sudaro apie penkerių metų išlaikymo nepilnamečiui vaikui sumą (14483,74 Eur/223 Eur/mėn.), kas iš esmės atitinka skolininko dalinio nemokumo situaciją CK 6.68 straipsnio prasme. Todėl ieškovė turėjo pagrindą teikti netiesioginį ieškinį atsakovei, kuri buvo be pagrindo gavusi lėšas iš savo sūnaus.
21. Apibendrindama apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai išnagrinėjo ieškinį, tinkamai pritaikė materialinės ir proceso teisės normas, reglamentuojančias be pagrindo įgyto turto grąžinimą (CK 6.237 straipsnis), netiesioginio ieškinio instituto taikymą (CK 6.68 straipsnis), tinkamai įvertino įrodymus, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas.
22. Ieškovei priteistinos jos turėtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme 1500 Eur už advokato pagalbą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Z. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur (tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.