Utenos apylinkės teismo nutartis

Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Justė Kliučinskienė, sekretoriaujant Aleksandrai Gromadskai, dalyvaujant pareiškėjo S. S. atstovui advokato padėjėjui A. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. S. prašymą dėl termino palikimo priėmimo pratęsimo, suinteresuoti asmenys Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, VĮ Turto bankas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas A. M. palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes ir paaiškino, jog palikimo priėmimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, nes S. S. nežinojo apie testamento sudarymą ir, kad šiuo testamentu jis yra paskirtas testatorės S. V. turto paveldėtoju.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Paveldėjimo teisės institutas yra vienas iš konstitucinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų, Konstitucijos 23 straipsniu garantuota paveldėjimo teisė, įtvirtinant savininko teisę palikti nuosavybę kaip palikimą (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutarimas). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe atnaujinti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-54/2014; 2016 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-706/2016).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas siekia paveldėti senelės testamentu paliktą turtą ir, prašydamas pratęsti (atnaujinti) įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, siekia įgyvendinti savo teisę į palikimą. Teismas pažymi, kad palikimas gali būti priimtas, tačiau tokiu būdu, kad nebūtų paneigta palikėjo valia, nes testamento esmė yra suteikti palikėjui laisvę nuspręsti dėl jo turto likimo po jo mirties. Iš bylos medžiagos ir pareiškėjo atstovo paaiškinimų nustatyta, jog 1998 m. vasario 18 d. S. V. surašė testamentą, kurį patvirtino Anykščių rajono Skiemonių seniūnijos seniūnas (b.l. 6). Minėtu testamentu S. V., kuri yra pareiškėjo senėlė, visą savo turtą po mirties paliko pareiškėjui S. S.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo senelė S. V. (b.l. 7). A. S., kuri buvo pareiškėjo motina ir S. V. dukra (b.l. 8), mirė (duomenys neskelbtini) Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, į tai, kad pareiškėjas yra testamentinis paveldėtojas, į tai, kad Kasacinio teismo praktikoje paveldėjimo pagal testamentą bylose itin akcentuojamas testatoriaus valios gerbimas ir laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant paveldėjimo klausimus, kai testatoriaus valia išreikšta testamente, ji turi būti gerbiama ir vykdoma po testatoriaus mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014), sprendžia, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą palikimui priimti terminą dėl svarbių priežasčių, kas sudaro pagrindą praleistą terminą atnaujinti.

Teismas, išklausęs pareiškėjo atstovo paaiškinimų, išnagrinėjęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas praleistas trijų mėnesių terminas palikimui priimti.

Iš pareiškėjo priteistina valstybei 5,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą, testatorės S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Priteisti iš pareiškėjo S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 5,52 Eur (penkis eurus ir 52 euro centus) teismo turėtų pašto išlaidų į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“ (įmokos kodas 5660).

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui atskiruoju skundu, paduodant atskirąjį skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.