Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs K. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013-12-17 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2013-08-30 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą K. L. už tai, kad 2013 m. birželio 19 d. apie 10.30 val. Kauno raj.. sav., Domeikavos sen., (duomenys neskelbtini) esančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje iš Rusijoje registruoto automobilio ,,MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pumpuojamas dyzelinis kuras į nevažiuojančio vilkiko ,,Mercedes-Benz“ standartinius kuro bakus. Vilkiko ,,Mercedes-Benz“ dviejuose kuro bakuose buvo rasta 552 litrai dyzelino kuro. K. L. neturėjo kuro įsigijimo dokumentų, taip pat nebuvo įregistravęs talpų nustatyta tvarka, nebuvo vedama apskaita. Šiais veiksmais K. L. pažeidė 2010-12-27 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-117 patvirtintų Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių 8 ir 18 punktų reikalavimus ir 2011-01-25 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-16 patvirtintų Naftos produktų, bioproduktų, kitų degiųjų skystų produktų ir gamtinių dujų apskaitos taisyklių 4, 6 ir 7 punktų reikalavimus.

Skunde nurodoma, kad patikrinta K. L. vykdoma veikla Eigirgalos k. esančioje UAB „(duomenys neskelbtini)" teritorijoje, tačiau ši teritorija K. L. nepriklauso ir joje jis nevykdo jokios veiklos, UAB „Stilingi projektai" jis dirba autošaltkaviu. Iš byloje esamos medžiagos matyti, kad automobilis MB be valstybinio numerio buvo vairuotojo V. I. dirbančio UAB „Bartas ir Co" žinioje, todėl apeliantui jis nepriklauso ir nepriskirtas. Valstybinės mokesčiu inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko įsakymo Nr. VA-117, 2010-12-27, patvirtintu Naftos produktų, bioproduktų, kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisykles Taisyklių 8 punkte numatyta, kad kuro objektų (kuro talpyklų) eksploatuotojai arba savininkai, prieš pradėdami laikyti, tiesiogiai tiekti ir (ar) pilstyti naftos produktus, bioproduktus, kitus degiuosius skystus produktus, tokį kuro objektą (kuro talpyklą) privalo įregistruoti apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje Kuro objektų ir naftos produktų apskaitos priemonių registravimo taisyklėse nustatyta tvarka. Šio įsakymo paminėtas punktas negali būti taikomas apeliantui, nes jis nėra jo savininkas arba eksploatuotojas. Apelianto įsitikinimu, šios nurodytos aplinkybės paneigia teismo nutarimo išvadas ir sudaro teisinį pagrindą jo atžvilgiu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Taip pat apeliantas teigia, kad nepagrįstas teismo teiginys, kad jis turi galiojančių administracinių nuobaudų ir tvirtina jų neturįs. Pažeidimą padarė 2013-06-19 administracine tvarka buvo baustas 2012-05-25 ( adm. byla Nr. 2.8-236-800/2012, taigi, praėjus metams laiko, nėra jokio teisinio pagrindo manyti, kad pakartotinai per metus įvykdė administracinį teisės pažeidimą. Šie motyvai, K. L. nuomone, nepagrįsti dėl jam paskirtos griežtos nuobaudos.

K. L. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 171² straipsnio norma yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, reglamentuojančius biokuro, naftos produktų gabenimo ir laikymo taisyklių pažeidimus.

ATPK 171² straipsnio 2 dalyje numatyta ad­mi­nis­tra­cinė atsakomybė už biokuro, bioalyvos gabenimo ir laikymo, taip pat naftos produktų gabenimo ir laikymo kuro talpyklose tvarkos pažeidimus, išskyrus veiksmus, numatytus šio straipsnio antrojoje dalyje. Antra šio straipsnio dalis numato atsakomybę už šių produktų, laikomų kuro talpyklose, aps­kaitos tvarkos pažeidimus. Kaip matyti, atsakomybė pagal atskiras šio straipsnio dalis yra atskirta imperatyviai. Pirmoje dalyje numatytą kuro gabenimo ir laikymo tvarką reglamentuoja Mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Res­pu­blikos finansų ministerijos viršininko 2010-12-27 įsakymu Nr. VA-117 patvirtintų „Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir lai­kymo taisyklės“ (toliau – Gabenimo ir laikymo taisyklės), kurių 8 ir 18 punktų reika­la­vi­mų pažeidimas buvo inkriminuotas K. L. administracinio teisės pažeidimo protokole ir kons­tatuotas apylinkės teismo nutarime. Antroje šio straipsnio dalyje numatytą kuro apskaitos tvarką reglamentuoja Mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Res­pu­blikos finansų ministerijos viršininko 2011-01-25 įsakymu Nr. VA-16 patvirtintų „Naftos produktų, bio­pro­duktų ir kitų degiųjų skystų produktų ir gamtinių du­jų apskaitos taisyklės“ (toliau – Apskaitos taisyklės).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

K. L. administracinės teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2013 m. birželio 19 d. apie 10.30 val. Kauno r. sav., Domeikavos sen., (duomenys neskelbtini) esančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje nevažiuojančio vilkiko ,,Mercedes-Benz“ standartiniuose kuro bakuose

laikė 552 litrų dyzelinio kuro, nepateikė įsigijimo dokumentų, talpa mokesčių inspekcijoje neįregistruota, kuro apskaita nevedama.

K. L. dėl padaryto pažeidimo neprisipažino ir nurodė, jog nelaikė kuro talpose, kadangi kuras buvo ,,Mercedes-Benz“ markės vilkike, todėl neturėjo pareigos kuro bakus įregistruoti kaip kuro talpyklas, todėl jokio pažeidimo nepadarė.

Nors pažeidėjas kaltės nepripažino, jo kaltė pilnai įrodyta teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų E. G. ir M. K. parodymais, kurie patvirtino, kad iš Rusijos piliečio vilkiko į ,,Mercedes-Benz“ vilkiko kuro bakus K. L. pumpavo dyzeliną, kurio buvo rasta 552 litrai, K. L. nepateikė kuro įsigijimo dokumentų; bei rašytine bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1-4), operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 5-7), daiktų paėmimo protokolu (b. l. 8-9), tyrimo protokolu (b. l. 22-23), tarnybiniu pranešimu (b. l. 25), fotonuotraukomis (b. l. 26-30), V. O. paaiškinimu (b. l. 31-32), administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 33), S. A. paaiškinimu (b. l. 36), V. I. paaiškinimu (b. l. 37), daiktų paėmimo protokolu (b. l. 39). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymais, nes jie daromą teisės pažeidimą stebėjo akivaizdžiai, detaliai nurodė įvykio aplinkybes, byloje nenustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir liudytoją sietų asmeniniai ryšiai, dėl kurių liudytojas būtų suinteresuotas pakenkti K. L.. Taip pat nėra jokių faktinių duomenų, duodančių pagrindo manyti, kad V. O. paaiškinimą parašė įtakojamas policijos pareigūnų veiksmų, dėl ko rodė neteisingas aplinkybes.

Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog nesurinkta jokių įrodymų, kad buvo tikrinami apskaitos žurnalai ir nustatytas jų vedimo tvarkos pažeidimas, kas patvirtina ATPK 260 straipsnyje numatytų reikalavimų pažeidimą, yra nepagrįstas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. L. bylos tyrimo metu kategoriškai teigė, kad jis nebuvo dyzelino kuro eksploatuotojas, todėl neprivalėjo vesti laikomo dyzelino kuro apskaitos. Tokie apelianto tvirtinimai suponuoja neginčijamą išvadą, jog jokių dyzelinio kuro apskaitos žurnalų K. L. nevedė ir nepildė, todėl nebuvo ir jokio objektyvaus pagrindo tikrinti neegzistuojančių apskaitos žurnalų vedimo tvarkos pažeidimų.

Apeliacinio skundo argumentas dėl paimtų degalų tikslaus kiekio nenustatymo, yra nepagrįstas, nes neatitinka faktinių aplinkybių. Kaip paminėta aukščiau, liudytojai E. G. ir M. K. patvirtino, jog rastas konkretus dyzelinio kuro kiekis - 552 litrai, šiuos jų parodymus patvirtina rašytiniai dokumentai: daiktų paėmimo protokolas, operatyvaus patikrinimo pažyma, plombavimo (antspaudavimo) aktas, kuriuose taip pat nurodytas tas pats – 552 litrų kuro kiekis. Ta aplinkybė, jog kuras buvo perpiltas į 3 po 200 litrų talpas, neduoda jokio pagrindo abejoti dėl išimto kuro kiekio ir laikyti, jog ši aplinkybė nebuvo ištirta.

Skunde apeliantas taip pat teigia, jog byloje nustatyta, kad patalpos, kuriose rastas kuras, jam nepriklauso, jis ten tik dirba, todėl teisės normos, kur nurodyta kuro objektų (kuro talpyklų) eksploatuotojai arba savininkai, negali būti taikomas apeliantui. 2011-01-25 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-16 patvirtintose Naftos produktų, bioproduktų, kitų degiųjų skystų produktų ir gamtinių dujų apskaitos taisyklėse, kurias savo skunde mini ir apeliantas, nustatyti reikalavimai, jog šių Taisyklių turi laikytis ūkio subjektai, ūkininkai, kiti fiziniai asmenys, kuro objektus (talpyklas) eksploatuojantys, naftos produktus, bioproduktus, kitus degiuosius skystus produktus ar gamtines dujas laikantys, tiesiogiai tiekiantys ir/ar atliekantys jų pilstymo paslaugą. Minimų Taisyklių 3 punktas numato, kad kuro talpyklų ir terminalų (sandėlių) eksploatuotojai – tai ūkio subjektai, ūkininkai ir kiti fiziniai asmenys, eksploatuojantys nuosavas, patikėtas, nuomos ar panaudos pagrindais valdomas naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų kuro talpyklas bei terminalus (sandėlius). Ši Taisyklių nuostata patvirtina, kad atsakomybei atsirasti nebūtina nustatinėti patalpos ar vietovės, kuriose šios kuro talpyklos ir terminalai (sandėlių) yra, savininką, valdytoją, ir pan., o svarbu yra nustatyti tik tam tikrais pagrindais valdomų naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų kuro talpyklų bei terminalų eksploatuotojus.

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad K. L. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, kad iš Rusijos automobilio ,,MAN“, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo pumpuojamas dyzelinis kuras į nevažiuojančio vilkiko ,,Mercedes-Benz“ standartinius kuro bakus ir tai darė K. L.. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 552 litrai dyzelino kuro buvo supilti į kuro bakus, nuimtus nuo ,,Mercedes-Benz“ markės vilkiko, be valstybinių numerių, ir pastatytus atviro pastato viduje ir šios nustatytos aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad nors šie bakai formaliai yra nuo vilkiko, tačiau jie buvo nuimti, naudojami kurui perpilti, ir juos tam tikslui eksploatavo ne kas kitas o K. L., todėl pagal bylos aplinkybių visumą, pagrįstai laikytini atitinkančiais Taisyklėse nurodytų naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų degiųjų skystų produktų kuro talpyklų sąvoką. Skundžiamame nutarime teisingai nurodyta, kad nors kuro laikymas neregistruotose kuro talpyklose, kaip atskiras pažeidimas neatitinka Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-16 patvirtintų Naftos produktų, bioproduktų, kitų degiųjų skystų produktų ir gamtinių dujų apskaitos taisyklių 4; 6; 7 punktų reikalavimų ir atitinka ATPK 171² straipsnio 1 dalies požymius, nes taip pažeidžiama kuro laikymo tvarka, tačiau atsakomybė už šioje straipsnio dalyje numatytus naftos produktų gabenimo ir laikymo tvarkos pažeidimus taikoma tik tada, kai pažeidėjo veikoje nėra veiksmų, numatytų šio straipsnio antroje dalyje. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog aptarti K. L. veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 171² straipsnio 2 dalį, ir jų pagal šio straipsnio 1 dalį papildomai kvalifikuoti nereikia.

Nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo ir dėl paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo. Skunde apeliantas ginčija aplinkybę, jog šį pažeidimą, už kurį nubaustas skundžiamu nutarimu, padarė neturėdamas galiojančių nuobaudų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pažeidėjas pakartotinai per metus laiko padarė tokios pat rūšies pažeidimą, ką pripažino K. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Aukštesnysis teismas pažymi, kad byloje nėra pažymos apie asmens baustumą bei kitų duomenų, nurodančių, kada ir kokiu pagrindu asmuo buvo baustas administracine tvarka, ar paskirta piniginė bauda sumokėta, ar paskirta nuobauda galiojanti, kas leistų daryti išvadą apie ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad K. L. 2013-10-11 ir 2013-10-28 Kauno apylinkės teismo nutarimais už analogiškas veikas buvo pripažintas kaltu ir nubaustas, nutarimai įsiteisėję (Kauno apylinkės teismo administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. A2-8.-3381-540/2013, A2.8.-6882-358/2013). Ši aplinkybė patvirtina, kad yra ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte K. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pažeidėjo sunkinančią atsakomybę aplinkybę, lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis ATPK 30 straipsnio nuostatomis K. L. pagrįstai paskyrė didesnę nei ATPK 171² straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai ir teisingai buvo taikytas ir naftos produktų, t.y. dyzelinio kuro konfiskavimas. Paskirtoji nuobauda atitinka protingumo, teisingumo principus, ji yra adekvati padarytiems pažeidimams ir neprieštarauja susiformavusiai teismų praktikai biokuro, naftos produktų gabenimo ir laikymo taisyklių pažeidimų bylose.

Esant šioms aplinkybėms K. L. apeliacinis skundas netenkinamas, apylinkės teismo nutarimas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą ir K. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.