- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-29
- Bylos Nr.
- 2A-193-160/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02770-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Zita Smirnovienė (pran.), Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- P. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio, Jadvygos Mardosevič, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-06 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, dėl neteisėtų prokurorų ir policijos pareigūnų veiksmų, neteisėto baudžiamojo persekiojimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Ginčo esmė
Ieškovas P. K. prašė priteisti solidariai iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, 2525,28 Lt turtinę ir 160000 Lt neturtinę žalą. Paaiškino, kad 2011-06-09 jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 10-2-00443-11 dėl terorizavimo, kuri vėliau buvo perkvalifikuota į savavaldžiavimą panaudojant psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui. 2012-06-11 tyrėja surašė pranešimą apie įtarimą, o 2012-10-29 prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimą BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu (jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių). Ikiteisminis tyrimas užtruko 16 mėnesių, ieškovas buvo nuolatos persekiojamas ir terorizuojamas policijos tyrėjos, su juo buvo elgiamasi grubiai, šiurkščiai, pažeidžiant ieškovo garbę ir orumą. Prieš ieškovą buvo vykdomą eilė neteisėtų ir psichologinių prievartos priemonių, siekiant išgauti prisipažinimą dėl nepadarytos nusikalstamos veikos. Ieškovas neturėjo galimybių ikiteisminio tyrimo metu pateikti įrodymų, ikiteisminis tyrimas vyko šališkai, pažeidžiant bendrąjį rungimosi principą, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, apie ikiteisminį tyrimą buvo paviešinta žiniasklaidos priemonėse. Dėl neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų ieškovas patyrė turtinę ir neturinę žalą, pablogėjo jo santykiai su sutuoktine, ieškovas ilgą laiką gyveno nerime ir baimėje, pablogėjo sveikata, buvo priverstas pirkti ir vartoti vaistus, dėl patirto streso sumažėjo bendravimas su aplinkiniais, buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje įtvirtintos teisės. Turtinės žalos dydis yra 2525,28 Lt, o neturinės žalos – po 10000 Lt už kiekvieną vykusį ikiteisminio tyrimo mėnesį, t. y. iš viso 160000 Lt.
Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jo baudžiamasis persekiojimas yra neteisėtas. Ikiteisminio tyrimo atlikimo laikas skaičiuojamas nuo pranešimo asmeniui apie įtarimą iki galutinio sprendimo dėl pareikšto kaltinimo priėmimo, taigi užtruko žymiai trumpiau. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas teisėtai ir pagrįstai, o ieškovo teiginiai apie neteisėtą baudžiamąjį persekiojimą neatitinka tikrovės. Ieškovas nepateikė faktinių duomenų, patvirtinančių ieškovo patirtą turtinę ir neturinę žalą, nepagrindė teiginių apie ikiteisminio tyrimo metu patirtą nuolatinį policijos persekiojimą, terorizavimą ir kitokį šališką elgesį.
Lietuvos Respublika, atstovaujama Generalinės prokuratūros, prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kad ikiteisminis tyrimas užtruko per ilgai, ir kad jis užsitęsė dėl pareigūnų kaltės, ieškovas aktyviai naudojosi teise apskųsti visus priimamus sprendimus bei teikti prašymus. Tai, jog procesas pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamąja tvarka, nepatvirtina, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo neteisėti. Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnų procesinių veiksmų neteisėtumas nebuvo konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovas nepagrindė turtinės žalos dydžio, o prašomos priteisti neturtinės žalos dydis neatitinka sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-06 sprendimu ieškinį atmetė. Padarė išvadą, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnams gavus pranešimą apie galimai nusikalstamą veiką ir atsižvelgiant į pareiškimo turinį buvo pakankamai duomenų ikiteisminiam tyrimui pradėti ir pagrįstai įtarti, kad ieškovas galėjo padaryti nusikalstamas veikas. Aiškių BPK 3 str. 1 d. nurodytų aplinkybių prieš pradedant ikiteisminį tyrimą nebuvo, todėl ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai. Ikiteisminis tyrimas pradėtas prokuroro rezoliucija, nurodant BK 145 str. 2 d. Pranešimuose apie įtarimą ieškovui buvo pateikti įtarimai dėl galimai veikų, numatytų BK 294 str. 2 d., padarymo. Byloje ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų, jog ieškovui buvo pateikti įtarimai ar jis buvo kaltintas ar apklaustas dėl galimai BK 145 str. 2 d. numatytų veikų padarymo. Veikų kvalifikavimas yra ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklos dalis, kuri, priklausomai nuo nustatytų aplinkybių, gali kisti baudžiamojo proceso metu. Veikos kvalifikavimo pakeitimas nėra neteisėta ikiteisminio tyrimo pareigūnų veikla, todėl nėra ir negali būti valstybės atsakomybės pagrindu. Kadangi buvo pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą ir byloje buvo pakankamai duomenų, jog ieškovas galimai galėjo padaryti nusikalstamas veikas, todėl ieškovas pagrįstai buvo kviečiamas apklausti kaip įtariamasis, o ne kaip specialusis liudytojas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo leidimu buvo leista policijos tyrėjai atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus su ieškovu kaip suimtuoju kitoje byloje. Įstatymas nedraudžia apklausti asmens esančius laisvės atėmimo vietose, todėl šiuos veiksmus atliekant ieškovo atžvilgiu įstatymų nuostatos nebuvo pažeistos. Tyrėja bandė įteikti pranešimo apie įtarimą ieškovui, tačiau ieškovas atsisakė jį priimti ar pasirašyti. Ieškovo teigimu tyrėja jį gąsdino, darė įvairias poveikio priemones, nesant gynėjo jam nebuvo sudarytos tinkamos galimybės gintis. Ieškovas pasinaudojo savo gynybine teise – atsisakyti duoti parodymus. Ieškovo prašymai ir skundai ikiteisminio tyrimo medžiagos tvirtina, jog ieškovas aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, todėl ieškovo galimybės gintis nebuvo apsunktinos. Be ieškovo paaiškinimų byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog ikiteisminio tyrimo tyrėja būtų atlikus ieškovo nurodomus neteisėtus veiksmus. Ieškovo teigimu Vilniaus apygardos administracinis teismas yra konstatavęs, jog jo atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai Laivės atėmimo vietų ligoninėje. Pareigūnų veiksmų neteisėtumą yra nustatęs ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-27 sprendime. Tačiau šioje byloje nagrinėjamame ikiteisminiame tyrime ieškovui nebuvo taikytos jokios kardomosios priemonės ir ieškovas nebuvo laikomas laisvės atėmimų vietų ligoninėje, todėl teiginiai dėl ieškovo atžvilgiu padarytų pažeidimų ikiteisminiame atmesti kaip neįrodyti. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012-07-26 raštas Nr. 10-1-12902, patvirtina, jog atliekant ikiteisminį tyrimą policijos pareigūnė kreipėsi į ieškovą kreipiniu „Tu“ ir tuo pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtintų pareigūnų etikos kodekso nuostatas. Tačiau kreipinys „Tu“, nors nėra tinkamas bendraujant policijos pareigūnams su asmenimis, tačiau savo turiniu nėra žeminantis ar įžeidžiantis. Tai etikos pažeidimas, tačiau nėra grubus etikos normų pažeidimas. Todėl šiuo kreipiniu atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus nebuvo padaryti neteisėti veiksmai ir ieškovui nebuvo padaryta žala. Pirmą kartą pranešimas apie įtarimą ieškovui buvo pateiktas 2012-02-29, galutinis sprendimas dėl pareikšto įtarimo priimtas – 2012-10-29. Nuo pranešimo apie įtarimus paviešinimo iki nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo atliekami įvairūs procesiniai veiksmai. Ieškovas iš laisvės atėmimo vietos buvo paleistas 2012-04-26, nuolat teikė prašymus ir skundus, kuriuos nagrinėjant ikiteisminio tyrimo veiksmai negalėjo būti atliekami. Ieškovas BPK 176 str. 3 d. nustatyta tvarka nesikreipė į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl per ilgo ikiteisminio tyrimo. Kitų laikotarpių, kuriais nebūtų atliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė būtų per ilga, nenustatyta. Todėl ikiteisminis tyrimas nesitęsė pernelyg ilgai ir ieškinys šiuo pagrindu atmestinas. Ieškovo teigimu prokurorė neteisėtai paviešino ikiteisminio tyrimo medžiagą per žiniasklaidos priemonę – LNK televizijos kanalo rodomą laidą „Abipus sienos“. Laidos įrašas tvirtina, kad prokurorė informavo, jog ieškovo atžvilgiu yra pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas pagal kito asmens pareiškimą. Televizijos laidoje buvo paskelbti duomenys tik apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą ieškovo atžvilgiu. Šie duomenys paskelbti prokurorės, todėl atskiro leidimo jai turėti nereikėjo. Informacija žiniasklaidai apie galimai neteisėtą veiklą ir įtarimus tam tikriems asmenims negali būti vertinamas, kaip neteisėti veiksmai, nes pateikta informacija nepažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 17-18 str. įtvirtintų draudimų, BPK nustatytos tvarkos ar kitų teisės aktų. Byloje nėra duomenų, jog pateikta informacija buvo nekorektiška, nesantūri ar pažeidžianti nekaltumo prezumpciją. Todėl ikiteisiminio tyrimo duomenų paviešinimas (informavimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu) įstatymo nuostatų nepažeidė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas P. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-06 sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti ir priteisti solidariai iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, 2525,28 Lt turtinę žalą ir 160000 Lt neturtinę žalą. Paaiškino, kad teismas buvo šališkas ir neobjektyvus, sprendimas neišsamus, visapusiškai ir pilnutinai nėra įvardintos visos reikšmingos aplinkybės, o kai kurios dėstomojoje sprendimo dalyje aplinkybės yra įvardintos visiškai neteisingai. Pernelyg ilgas ikiteisminis tyrimas vyko lygiai 488 dienas, tačiau sprendimu nepaskaičiuota kiek tiksliai. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl asmens terorizavimo pagal BK 145 str. 2 d., vėliau tariamai įvykdyta nusikalstama veika buvo perkvalifikuota į savavaldžiavimą pagal BK 294 str. 2 d. Nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki pareikštų įtarimų, t. y. nuo 2011-06-29 iki 2012-06-11 praėjo net 348 dienos. Todėl turėjo būti padaryta išvada, jog bet kokiu atveju, ar būtu skaičiuojama nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki ikiteisminio tyrimo nutraukimo, ar skaičiuojant nuo pareikštų įtarimų iki ikiteisminio tyrimo nutraukimo, ikiteisminis tyrimas truko pernelyg ilgą laiko tarpą. Valstybės pareigūnai turėjo veikti taip, kad ikiteisminis tyrimas būtų kuo skubiau nutrauktas. Dėl patirtų neigiamų emocinių išgyvenimų, dvasinių sukrėtimų, daryto neteisėto poveikio pablogėjo ieškovo sveikatos būklė, ką patvirtina teismui pateikti medicininiai dokumentai bei vaistų pirkimą patvirtinantys dokumentai. Ši situacija laikytina pakankamu pagrindu valstybės civilinei atsakomybei kilti dėl per ilgo baudžiamojo persekiojimo. Tokia procesinė padėtis neigiamai veikė įprastą savijautą, neabejotinai pakenkė reputacijai, buvo sukeltas netikrumo ir nestabilumo jausmas, todėl tokio pobūdžio išgyvenimai teismo turėtų būti vertinami kaip mano patirta neturtinė žala. Byloje pakankamai įrodymų, įrodančių, jog valstybės pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, žala yra įrodyta bei yra akivaizdus priežastinis ryšys tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų (neveikimo), neatidaus ir nerūpestingo elgesio. Ikiteisminio tyrimo medžiagos NR. 10-2-00443-11 lapai net nėra sunumeruoti. M. P. pareiškimas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje gautas 2011-06-17, tačiau nusikaltimų registre užregistruotas tik 2011-06-28, taigi 10 dienų prokuroras nieko neveikė, neatliko jokių veiksmų numatytų BPK 168 str. 1 d., pirmieji procesiniai veiksmai buvo pradėti atlikti tik po kelių savaičių. 2012-01-30 apklaustas liudytoju G. T. policijai pateikė visus turimus dokumentus, įrodančius, kad buvo veikiama teisėtai, civilinio proceso nustatyta tvarka. 2011-12-07 tyrėja žinojo, kad ieškovas vykdo individualią veiklą. Tačiau nežiūrint į tai, 2012-02-29 bei 2012-06-11 buvo surašyti pranešimai apie įtarimą, kurie ieškovui nebuvo įteikti, nei išsiųsti. Ikiteisminio tyrimo dokumentai galimai buvo klastojami: byloje yra 2012-07-13 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas neva ieškovo pateiktas policijai kaip įrodymas telefoninis pokalbis su M. P.. Tačiau protokole užfiksuotas ne ieškovo pateiktas pokalbis su M. P., bet pokalbis visiškai nesusijęs ir neturintis jokio ryšio su šiuo ikiteisminiu tyrimu. Ikiteisminio tyrimo byloje taip pat nemotyvuotai buvo pratęsiami terminai: 2012-01-03 prokuroro prašymas atnaujinti praleistą terminą 2012-01-03, kuriame konstatuota, kad terminas byloje buvo iki 2011-12-29, tačiau dėl ikiteisminio tyrimo termino nebuvo kreiptasi; 2012-01-03 nutarimas atnaujinti terminą; 2012-02-29 prašymas dėl termino pratęsimo iki 2012-04-29, nors buvo numatytas 2 mėnesių terminas, per kurį ikiteisminis tyrimas gali būti baigtas. Ieškovas nebuvo apklaustas specialiuoju liudytoju, o prokuratūra nesiėmė visiškai jokių veiksmų per numatytą terminą aplinkybėms patikslinti. Iš viso ikiteisminio tyrimo pradėti nebuvo tikslinga: reikėjo tik kreiptis į ieškovą ir ieškovas būtų pateikęs visus reikiamus dokumentus, įrodančius, kad jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Sprendime klaidingai vertinta aplinkybė dėl kažkokio vekselio buvimo, kadangi jokio vekselio nebuvo ir negalėjo būti, tai tik M. P. prasimanymas. Neteisingai įvertinta, jog ieškovas aktyviai naudojosi procesinėmis teisėmis ikiteisminiame tyrime, kadangi dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo buvo priverstas skųsti policijos bei prokuratūros veiksmus, savo teises geriau realizuoti galėjo tik paleistas į laisvę, po neteisėto suėmimo. Nacionalinių teismų yra įrodyta, kad ieškovas buvo kankinamas, su juo nežmoniškai buvo elgiamasi Lukiškių TI-K, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Nepagrįstai konstatuota, jog vykdant ikiteisminį tyrimą nebuvo taikytos jokios kardomosios priemonės, kadangi ieškovui buvo paskirta griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas, todėl policijai ir prokuratūrai nebuvo jokio reikalo ar tikslo taikyti kokias nors kardomąsias priemones. Dėl tyrėjos R. Č. veiksmų (kai kreipėsi į ieškovą „tu“) per mažai pasisakyta ir nevertintas įžeidimo faktas, neperžiūrėta audiovizualinė medžiaga. Pareigūnė negali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn privataus kaltinimo tvarka dėl įžeidimo, todėl jos veiksmai turėjo būti įvertinti šioje byloje, kadangi dėl jos veiksmų ieškovui buvo padaryta neturtinė žala. Byloje neteisingai įvertinti prokurorės veiksmai paviešinant duomenis apie ieškovą žiniasklaidoje (pažeista nekaltumo prezumpcija), o nutraukus ikiteisminį tyrimą nebuvo paneigti teisinantys duomenys. Neaišku, kodėl sprendime nurodytas Visuomenės informavimo įstatymo 17 str., kuris reglamentuoja nepilnamečių apsaugą. 22,86 Lt bylinėjimosi išlaidų suma valstybei priteista nepagrįstai, nes nepasisakyta iš kur kildinama ir kokiu būdu paskaičiuotos būtent tokios išlaidos, nepateikti ir neįvardinti išlaidas pagrindžiantys įrodymai.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublika, atstovaujama Generalinės prokuratūros, atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad apeliantas neteisėtų pareigūnų veiksmų, nei žalos bei nuostolių, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, neįrodė. Suėmimo teisėtumas, šios kardomosios priemonės laikymo sąlygos nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi ieškovas ieškinio reikalavimus kildino iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, kurioje jam kardomoji priemonė – suėmimas nebuvo paskirta. Nors P. K. nurodo, kad jam pablogėjo savijauta, sveikata, reputacija, tačiau nėra jokio pagrindo manyti, kad jis dėl prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų patyrė kokių nors bent kiek žymesnių ar išskirtinių neigiamų išgyvenimų, kurie teismo galėtų būti įvertinti kaip neturtinė žala. Apelianto nurodomam savijautos, sveikatos, reputacijos pablogėjimui galėjo turėti įtakos jo paties veiksmai, tai yra, veikos, kurių padarymu jis buvo įtariamas. Sprendime aiškiai nurodyta, jog bylinėjimosi išlaidos priteisiamos už procesinių dokumentų įteikimą.
Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad apeliantas 2012-02-29 ir 2012-06-11 atsisakė priimti ir pasirašyti pranešimą apie įtarimą, taigi savo noru atsisakė teisės žinoti, kuo jis yra įtariamas ir galimybės visapusiškai išnaudoti savo teisę į gynybą. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo leidimu tyrėjai buvo leista atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus su apeliantu, kaip suimtuoju kitoje baudžiamojoje byloje. Įstatymas nedraudžia apklausti asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose. Jeigu įtariamasis gynėjo neturi ir neprašo jo skirti, apklausa yra galima ir nedalyvaujant gynėjui. Apelianto atžvilgiu nebuvo taikomos jokios procesinės prievartos priemonės šioje byloje aptariamame ikiteisminiame tyrime. Nukentėjusiojo M. P. pareiškimas dėl jo atžvilgiu galimai atliktų nusikalstamų veikų buvo pakankamas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. Duomenų, jog pareiškimas buvo akivaizdžiai neteisingas ar kad tuo metu buvo aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, nėra. Apeliantas neturtinę žalą grindžia sveikatos būklės pablogėjimu ir nurodo išrašus iš medicininių dokumentų, kuriuose užfiksuoti kraujospūdžio matavimai. Tačiau nurodomi simptomai iš medicininių dokumentų yra nepagrįstai ir netiksliai cituojami. Apeliantas Vilniaus apygardos teismo 2012-04-26 nuosprendžiu yra pripažintas kaltu pagal BK 294 str. 2 d. (dėl ko buvo įtariamas ir šioje byloje aptariamame ikiteisminiame tyrime), BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-12-29 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 228 str. l d. ir 300 str. 1 d., todėl apelianto teiginiai apie neigiamą poveikį savijautai, neabejotiną pakenkimą reputacijai vertintini kritiškai, nes apeliantas su teisėsaugos institucijomis yra susidūręs jau ne vieną kartą. Apelianto deklaratyvūs teiginiai dėl turtinės žalos negali būti laikomi tinkamu tokios žalos atsiradimo pagrindimu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CK 6.271 str. 1 d. žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Apeliantas paaiškino, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas teismo sprendimą, nesivadovavo CK 6.246 str. 1 d. nuostata, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tačiau ieškinį apeliantas pareiškė dėl neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų, neteisėto baudžiamojo persekiojimo ir dėl to atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos, todėl sprendžiant, ar valstybės pareigūnų veiksmai buvo neteisėti ir dėl šių veiksmų ieškovas patyrė žalą, turi būti vadovaujamasi specialiai tokios žalos atlyginimui skirta teisės norma – CK 6.271 str. nustatytomis taisyklėmis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 str. 1 d. nustatyti būtinos trys sąlygos: neteisėti pareigūnų veiksmai (valdžios institucijų pareigūnai neveikė taip, kaip turėjo veikti), atsiradusi žala asmeniui, kuris buvo baudžiamojo persekiojimo objektas ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios žalos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010). Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, būtina išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą. Civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas, baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumo įvertinimas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010).
Apeliacinį skundą ieškovas grindžia aplinkybėmis, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo pernelyg ilgas (truko 488 dienas), jis buvo įtariamas apysunkių nusikaltimų įvykdymu, buvo siekiama jį įbauginti ir prisiimti kaltę, tyrėja į jį kreipėsi įžeidžiamai „Tu“ ir šio įžeidimo teismas net nevertino. Dėl to pablogėjo jo sveikata, jis buvo pažemintas, pabloginta jo reputacija, jam reikėjo pirkti vaistus.
Pagal BPK 44 str. 5 d. kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisė į tai, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įtvirtinta, kad nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikštą baudžiamąjį kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką. Ieškovo teiginys, kad jo byla buvo per ilgai tiriama, nagrinėtinas šios konvencijos bei BPK prasme. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nagrinėjant tokio pobūdžio bylas yra padaryta išvada, jog proceso trukmės priimtinumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, bylos sudėtingumą ir į pareiškėjo bei valdžios institucijų elgesį. Įmanomai trumpiausias laikas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai asmeniui „pateikiami kaltinimai“ ir tai gali atsitikti anksčiau, negu byla patenka į teismą. „Kaltinimas“ gali būti apibrėžtas kaip oficialus kompetentingos valdžios institucijos pranešimas asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką. Toks apibrėžimas atitinka tikrinimą, ar įtariamojo situacija buvo iš esmės paveikta (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001-11-13 sprendimą byloje Šleževičius v. Lietuva, pareiškimo Nr. 55479/00). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad kiekvienu atveju bylos trukmės pateisinimo klausimai nagrinėjami atsižvelgiant į konkrečias baudžiamojo persekiojimo prieš asmenį aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Penktojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus 2011-12-08 raštas Nr. 10-18-S-22276 P. K. (Ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 10-2-00443-11 b. l. 86) tvirtina, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą ieškovas šiame rašte pirmą kartą buvo įvardintas kaip įtariamasis, šiuo raštu jis buvo kviečiamas į apklausą. Tačiau duomenų, kad šis pranešimas jam būtų įteiktas ar jis atsisakęs pranešimą priimti – nėra. 2012-02-15 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Penktojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriui Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas davė sutikimą su suimtuoju P. K. kitoje baudžiamojoje byloje atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus (Ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 10-2-00443-11 b. l. 88). 2012-02-29 ieškovui buvo surašytas pranešimas apie įtarimą, tą pačią dieną jo apklausa neįvyko, nes jis atsisakė priimti pranešimą ir duoti parodymus (Ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 10-2-00443-11 b. l. 90-92). Laikytina, kad apie kaltinimą jam buvo pranešta 2012-02-29, kai jis buvo suimtas dėl kaltinimo kitoje byloje ir apeliacinės instancijos teismas sutinka su analogiška išvada, kurią padarė pirmosios instancijos teismas. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2012-10-29, taigi baudžiamojo persekiojimo trukmė ieškovo atžvilgiu buvo vykdoma 8 mėnesius. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros nutarimu nustačius, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 294 str. 2 d. požymių.
Ikiteisminio tyrimo medžiaga tvirtina, kad nuo 2012-02-29 buvo renkami įrodymai – 2012-03-22 susipažįstama su kito ikiteisminio tyrimo ieškovo atžvilgiu medžiaga (b. l. 74-85) 2012-04-06 reikalaujama UAB „Stanex“, kurioje ieškovas dirbo, įstatų kopijos (b. l. 61-66), 2012-04-04 nukentėjusiosios automobilio įsigijimo dokumentų (b. l. 68-73). 2012-04-30 ikiteisminio tyrimo terminas pratęstas dėl tos priežasties, kad neįteiktas pranešimas apie įtarimą P. K. ir jis neapklaustas įtariamuoju bei nepriimtas procesinis sprendimas. Nuo 2012-03-08 ieškovas pradėjo teikti skundus dėl procesinės padėties „įtariamasis“ pakeitimo į „specialusis liudytojas“ (b. l. 103), gavęs jo netenkinančius atsakymus teikė skundus aukštesniems pareigūnams ir teismui dėl tyrėjos veiksmų ir nušalinimo, dėl atsisakymo duoti parodymus tyrėjui 2012-04-16, 2012-05-23, 2012-06-07, 2012-06-11, 2012-06-26 (b. l. 108-109, 119, 124-125, 143, 148-149, 151-152). 2012-05-25 šaukimu buvo pakartotinai kviečiamas įteikti pranešimą apie įtarimą, tačiau atvykęs į Policijos komisariatą atsisakė priimti pranešimą ir duoti parodymus (b. l. 136-139). 2012-06-29 ikiteisminio tyrimo terminas dėl tos pačios priežasties pratęstas iki 2012-07-29 (b. l. 140). Ieškovo skundai buvo tiriami ir į juos duodami atsakymai. Tačiau nuo 2012-02-29 faktiškai jokie kiti tyrimo veiksmai nebuvo atliekami, išskyrus tai, kad buvo išreikalauta keli dokumentai bei siekiama įteikti pranešimą ieškovui dėl įtarimo, kurį priimti ir duoti parodymus (išskyrus ikiteisminio tyrimo teisėją) jis atsisakė. 2012-07-16 P. K. pateikė Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai įrodymus, patvirtinančius jo bendradarbiavimo su UAB „Stanex“ santykius ir skolos išieškojimą iš skundą dėl jo neteisėtų veiksmų padavusio M. P. (b. l. 166-174), jo prašymu buvo reikalaujamos pokalbių mobiliuoju ryšio telefonu išklotinės (b. l. 176-184). Ši ikiteisminio tyrimo eiga rodo, kad ikiteisminis tyrimas užsitęsė ne tik dėl to, kad ikiteisminio tyrimo institucijos nevykdė savo pareigos užbaigti ikiteisminį tyrimą kiek įmanoma per trumpesnį laiką, bet ir dėl to, kad ieškovas elgesys taip pat nebuvo tinkamas, kad tyrimas butų užbaigtas greičiau. Tik 2012-07-16 tyrimui jis pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad veikė pagal sutartis ir jo veiksmai negali būti laikomi neteisėtais ir tai padarė praėjus beveik penkiems mėnesiams nuo to laiko, kai sužinojo, kad yra įtariamasis. Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą priimtas dar praėjus 3 mėnesiams. Ir tai tvirtina, kad ne tik ieškovo veiksmai nebendradarbiaujant su tyrėjais buvo priežastis dėl užsitęsusio tyrimo, tačiau tyrimas vyko ilgesnį laiką dėl to, kad tyrėjai nesiėmė reikiamų priemonių įvertinti situaciją pagal surinktus įrodymus.
Pagal BPK 176 str. 1 d. 2 p. ikiteisminis tyrimas dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų tyrimų turi būti atliktas per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip per šešis mėnesius. Atsižvelgiant į tai, kad tyrimas buvo atliekamas dėl apysunkio nusikaltimo, pradėtas 2011-06-17 (Ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 9), 2012-02-29 ieškovui buvo pranešta, kad jis laikomas įtariamuoju ir nuo to laiko tyrimas iš esmės vyko tik dedant pastangas įteikti pranešimą apie įtarimą bei nagrinėti P. K. skundus dėl tyrimo veiksmų, laikytina, kad tyrimas atliktas pažeidus kuo trumpesnius tyrimo atlikimo terminus.
Ieškovas dėl šio tyrimo atlikimo prašo priteisti turtinės žalos 2525,28 Lt.
Prie ieškinio pridėti dokumentai apie patirtas išlaidas tvirtina, kad ieškovas prašo atlyginti jam išlaidas už dokumentų spausdinimą, kurą transporto priemonei (t. I, b. l. 11), buto (duomenys neskelbtini) šildymą (t. I, b. l. 18-24), pirktą popierių, šratinukus, stovą brošiūroms, tonerį, pašto ženklus, vaistinius geriamuosius lašus, mobiliojo telefono mokesčius (t. I, b. l. 31-43). Tačiau pateikti mokėjimo dokumentai nerodo, kad šios išlaidos buvo patirtos dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu ieškovas buvo laikomas įtariamuoju. Ieškovo paaiškinimas, kad jis skundus dėl tyrimo eigos rašė 20 darbo dienų ir jam už tai turi būti sumokėtas atlyginimas, nes jis savo darbą vertina kaip teisininko, taip pat nepagrįstas. Ieškovas turėjo galimybę ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikti įrodymus, kuriuos pateikė tik 2012-07-16, jau tuomet, kai sužinojo apie jam surašytą pranešimą laikyti įtariamuoju. Jo asmeniškai turimų teisinių žinių naudojimas savo gynybai negali būti priskirtas prie apmokamo darbo. 2012-04-26 Vilniaus pataisos namų pažymėjimas apie paleidimą (t. I, b. l. 17) tvirtina, kad ieškovas tuo pačiu laikotarpiu buvo persekiojamas baudžiamąja tvarka kaip padaręs kitą nusikaltimą, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu 2011-12-16 suimtas, 2012-04-26 Vilniaus apygardos teismo paleistas atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams (t. I, b. l. 17). Taigi buto šildymo, mobiliojo ryšio priemonės, kuro transporto priemonei pirkimo ar rašymo priemonių įsigijimo išlaidos nėra tos išlaidos, kurios susiję su jo baudžiamuoju persekiojimu Civilinės teisės prasme. Be to, nėra pagrindo daryti išvadai, jog baudžiamasis persekiojimas jo atžvilgiu buvo pradėtas be pagrindo. Todėl ieškinys dėl turinės žalos atmestas pagrįstai.
Kadangi ikiteisminis tyrimas buvo atliktas pažeidus kuo trumpesnius tyrimo atlikimo terminus, ieškovui turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas, nes per ilgas ikiteisminis tyrimas nepateisinamas nei Lietuvos Respublikos įstatymais, nei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos prasme. Nustatant atlygintinos žalos dydį remiamasi tuo, kad ieškovas apie jo padėtį įtariamuoju sužinojo ne anksčiau kaip 2012-12-29, nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą priimtas 2012-10-29. Įvertinama ir tai, kad tyrėja vienu metu į ieškovą kreipėsi kreipiniu „Tu“, kas negali būti vertinama kaip aiškus nepagarbos rodymas jaunam asmeniui. Tyrimo laikotarpiu paties ieškovo veiksmai, atsisakant priimti pranešimą bei duoti parodymus, rašant eilę skundų, kurie didžiąja dalimi buvo laikomi nepagrįstais, sudarė aiškias prielaidas ilgesnei tyrimo trukmei. Todėl laikytina, kad pakankamas neturtinės žalos atlyginimas ieškovui yra 700 Lt.
Su kitomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuriomis remiantis ieškinys atmestas, apeliacinės instancijos teismas sutinka, todėl jų nebekartoja.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-06 sprendimą pakeisti.
Sprendimo dalį, kuria ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas panaikinti ir šią sprendimo dalį išdėstyti sekančiai:
Priteisti P. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš Lietuvos Respublikos valstybės 700 Lt (septynis šimtus Lt) neturtinės žalos atlyginimo.
Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.