Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su pareiškėjo V. K. pareiškimu dėl Šiaulių apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-429-210/2014 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teismas perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui civilinę bylą pagal ieškovo V. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei V. B. dėl skolos priteisimo ir atsakovės V. B. priešieškinį dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia. Apeliaciniame skunde V. K. prašo Šiaulių apygardos teismo nusišalinti nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo. Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių apygardos teismas nusišalino nuo baudžiamosios bylos Nr. 1A-666-152/2013 nagrinėjimo pagal V. K. apeliacinį skundą privataus kaltinimo byloje dėl B. P. veiksmų. Nusišalinimo pagrindu nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis B. P. yra artimas su V. P., dirbančiu Šiaulių apygardos teismo teisėjo padėjėju, kuris yra ir liudytojas baudžiamojoje byloje. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, Panevėžio apygardos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, todėl galima teigti, jog V. P. ir kitų byloje dalyvavusių liudytojų neobjektyvių parodymų pagalba B. P. nepavykus išvengti teisinės atsakomybės, B. P. ir V. P. yra priešiškai nusiteikę ieškovo V. K. atžvilgiu ir bandys keršyti įtakodami teismo sprendimą šioje civilinėje byloje. Be to, B. P. yra artimai pažystamas su Šiaulių apygardos teisme dirbančiais žmonėmis, nes ilgą laiką dirbo šio teismo sargu. Taip pat B. P. turi asmeninių ryšių su V. B. ir galimai derino tarpusavio veiksmus, nukreiptus prieš pareiškėją, nes nagrinėjant baudžiamąją bylą Panevėžio apygardos teisme, B. P. prašė prie bylos prijungti medžiagą apie tai, jog ieškovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo V. B. atžvilgiu. Pareiškėjo nuomone, šios aplinkybės trukdys teismui objektyviai išnagrinėti civilinę bylą apeliacine tvarka.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus visų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-279/2003; 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-234/2012).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. K. reiškia nušalinimą visiems Šiaulių apygardos teismo teisėjams remdamasis tuo, kad šis teismas nusišalino nuo anksčiu nagrinėtos baudžiamosios bylos, kurioje liudytoju buvo teisme teisėjo padėjėju dirbantis V. P.. Pareiškėjo nuomone, atsakomybės toje byloje neišvengęs B. P., bendraujantis su V. P., gali būti suinteresuoti šios bylos baigtimi ir daryti įtaką teisėjams, kad būtų priimtas pareiškėjui nepalankus teismo sprendimas. Be to, B. P. turi asmeninių ryšių su V. B. ir galimai derino tarpusavio prieš pareiškėją nukreiptus veiksmus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų nepriklausomumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Tai reiškia, jog nagrinėjamoje byloje taikytinos materialiosios ir proceso teisės normų turinį aiškina tą bylą nagrinėjantis teismas. Nei byloje dalyvaujantis asmuo, nei kiti teisėjai, tame tarpe ir aukštesnės instancijos teismo, nei teismo tarnautojai neturi teisės kištis į teisingumo vykdymą ir nurodyti bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui), kaip jis turi aiškinti byloje taikytinas materialiosios ir proceso teisės normas, taip pat kaip vertinti vieną ar kitą byloje esančią aplinkybę. Priešingu atveju būtų pažeistas nurodytasis teismo ir teisėjo nepriklausomumo principas. Taigi, pareiškėjo nurodomos aplinkybės, dėl kurių jis nepasitiki visais Šiaulių apygardos teismo teisėjais, laikytinos tik subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis, kuriomis remiantis nėra pagrindo nušalinti visus Šiaulių apygardos teismo teisėjus nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo. Nei B. P., nei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo padėjėjas V. P. nėra šioje civilinėje byloje dalyvaujantys asmenys. Pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių argumentų, kad konkretūs Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai dėl kokių nors priežasčių galėtų būti šališki ar suinteresuoti šios bylos baigtimi. Teismas, priimdamas procesinius sprendimus, vadovaujasi įrodymais patvirtintais, o ne subjektyvia byloje dalyvaujančio asmens nuomone grindžiamais argumentais.

Reminatis tuo, kas išdėstyta, yra pagrindas daryti išvadą, kad preziumuojamas teismo nešališkumas nepaneigtas ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2A-429-201/2014 Šiaulių apygardos teisme gali būti nešališkai išnagrinėta. Todėl nėra pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimą.

Pažymėtina, kad šis procesinis sprendimas neužkerta kelio reikšti motyvuotą nušalinimą konkrečiam bylą nagrinėti paskirtam teisėjui (teisėjams). Bylą nagrinėti paskirto apygardos teismo teisėjo (ar teisėjų kolegijos) nušalinimo klausimo nagrinėjimas – atitinkamo teismo pirmininko arba Civilinių bylų skyriaus pirmininko kompetencija (CPK 69 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo V. K. pareiškimo dėl Šiaulių apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-429-210/2014 nagrinėjimo.