Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-08-19 · Civilinė byla Nr. e2S-2167-866/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-05-20Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2021-08-19Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-08-19
Bylos Nr.
e2S-2167-866/2021
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-00091-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Pikelienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Ostina“
Atsakovas
mažajai bendrijai „Lėno uostas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2167-866/2021Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00091-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.8 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ostina“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nutarties, priimtos nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ostina“ patikslintą ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Lėno uostas“ dėl piniginių lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė.

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ostina“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Lėno uostas“ (toliau – atsakovė) 7 740,67 Eur sumą, iš kurių 965,25 Eur yra nesumokėto nuomos mokesčio, 3 572,42 Eur nesumokėtų komunalinių mokesčių ir 3 203 Eur, kuriuos atsakovė neteisėtai pasisavino, taip pat 8,00 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo ieškinio sumos už laikotarpį nuo bylos pagal ieškinį iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei priteisti ieškovės patirtas bylinėjimo išlaidas.

2. Ieškovė ir atsakovė 2019 m. spalio 1 d. pasirašė jungtinės veiklos sutartį Nr. 19/10/01-01 (toliau – sutartis), kuria susitarė bendradarbiauti organizuojant viešbučio gyventojų ir kavinės lankytojų maitinimą patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad sutarties 1 punktu ieškovė ir atsakovė susitarė, kad šalys lygiomis teisėmis yra atsakingos už bendradarbiavimo įgyvendinimą, administravimą ir priežiūrą. Šalys vykdo savo įsipareigojimus, numatytus sutartyje. 3 ir 4 punktais šalys susitarė, jog viešbučio gautas pajamas, mokesčius, išlaidas, darbuotojų įdarbinimą ir administravimą vykdo ir atsako ieškovė, tuo tarpu kavinės veiklos gautas pajamas, mokesčius, išlaidas, darbuotojų įdarbinimą ir administravimą vykdo ir atsako atsakovė. 2.1.3 punkte šalys numatė, kad pagal sudarytą sutartį vykdant savo įsipareigojimus, jos nepažeis prisiimtų įsipareigojimų, kitos šalies interesų, sutarčių, susitarimų ir kitų dokumentų, teisės aktų, akcininkų, kreditorių ir trečiųjų asmenų interesų. Nurodė, kad pagal sutarties 1.1 punktą bendradarbiavimo pradžia yra 2019 m. rugsėjo 20 d., o pabaiga – 2020 m. gegužės 1 d., tačiau atsakovė patalpose savo veiklą vykdė iki 2020 m. birželio 26 d.

Šalies argumentai

3. Ieškovė nurodė, kad iš atsakovės negavo piniginių įplaukų už nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius, be to atsakovė vykdė ieškovei priskirtą viešbučio veiklą – aptarnaudavo viešbučio klientus, priimdavo mokestį už nakvynę viešbučio kambariuose, salės nuomą, o gautas pajamas priskirdavo prie savo pajamų.

4. Ieškovė taip pat ieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės MB „Lėno uostas“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 7 740,67 Eur sumai, o nesant galimybės areštuoti atsakovės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto minėtai sumai, areštuoti atsakovės pinigines lėšas 7 740,67 Eur sumai, leidžiant atsakovei atsiskaityti su ieškove. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemonė grindė tuo, jog atsakovė nesielgė kaip atidus, rūpestingas ir sąžiningas verslo partneris, todėl yra reali grėsmė, kad atsakovė gali imtis priemonių, siekiant, jog ieškovei galimai palankus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas. Pirmosios instancijos teismas susipažinęs su ieškiniu ir jo priedais 2021 m. vasario 8 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti minėtas laikinąsias apsaugos priemones.

5. 2021 m. balandžio 6 d. patikslintu ieškiniu ieškovė padidino ieškinio sumą iki 9 548,77 Eur, nurodydama, jog ieškovė negavo pajamų ir iš Booking.com sistemos klientų už 2020 m. balandžio – birželio mėn. laikotarpį nepaisant to, jog sumokėjo komisinius mokesčius.

Žemesnės instancijos teismas

6. 2021 m. gegužės 20 d. sprendimu, pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš atsakovės MB „Lėno uostas“ 4 537,67 Eur skolos, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 537,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš ieškovės UAB „Ostina“ 288,64 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės MB „Lėno uostas“ naudai, teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

7. 2021 m. gegužės 28 d. gautas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, sumažinant jų mastą, t. y. iš atsakovės areštuotų piniginių lėšų leidžiant atsakovei periodiškai atsiskaityti su UAB „Grosso moda Lithuania“ pagal pateiktas sąskaitas, kurių apmokėjimas yra besąlygiškai būtinas tinkamam atsakovės funkcionavimui, taip pat leisti atsakovei iš areštuotų lėšų atsiskaityti su UAB „Grosso moda Lithuania“ pagal pateiktas sąskaitas bei sumokėti mokesčius valstybei, kurių apmokėjimas yra besąlygiškai būtinas tinkamam atsakovės funkcionavimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2021 m. birželio 11 d. nutartimi nutarė iš dalies tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

9. 2021 m. birželio 11 d. pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo atsakovės prašymą pakeisti 2021 m. vasario 8 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nutarė pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2021 m. vasario 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, papildomai leisti atsakovei atsiskaityti kas mėnesį su UAB „Grosso moda Lithuania“, ir nustatyti, kad atsakovei leidžiama atsiskaitymų su UAB „Grosso moda Lithuania“ suma per mėnesį negali viršyti 400 Eur; leisti atsakovei iš jai priklausančių Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2021 m. vasario 8 d. nutarties pagrindu areštuotų piniginių lėšų papildomai atsiskaityti su UAB „Grosso moda Lithuania“ pagal išduotas sąskaitas faktūras, kurių bendra suma yra 1 384,18 Eur; leisti nutartį vykdyti skubiai.

10. Teismas įvertinęs pareiškimo reikalavimų pobūdį, pareiškimo faktinio ir teisinio pagrindo turinį ir pridėtų rašytinių įrodymų visetą priėjo prie išvados, kad sutiktina su atsakovės argumentu, jog galimybės atsiskaityti su veiklos tęstinumą užtikrinančia UAB „Grosso moda Lithuania“ nesudarymas, neatitinka ne tik atsakovės, bet ir pačios ieškovės interesų, nes atsakovė, negalėdama atsiskaityti su UAB „Grosso moda Lithuania“, ne tik negeneruos naujų pajamų, iš kurių galėtų būti tenkinami taip pat ir pačios ieškovės reikalavimai, bet ir padidins įsiskolinimų kreditoriams apimtį, kas, tikėtina, galiausiai lems ir ieškovei galbūt palankaus sprendimo įvykdymo apsunkinimą.

11. Teismas sprendė, kad atsakovė iš esmės pagrindė, jog atsakovei reikalinga atsiskaityti su patalpų nuomotoju UAB „Grosso moda Lithuania“ suma, kurią sudaro 1 384,18 Eur už išrašytas sąskaitas-faktūras bei kas mėnesį mokėti iki 400 Eur už patalpų nuomą ir komunalinius patarnavimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas nutarė pakeisti taikomas laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant atsakovei papildomai disponuoti 400 Eur suma, kas mėnesį atsiskaitant su UAB „Grosso moda Lithuania“. Taip pat leisti iš atsakovės areštuotų piniginių lėšų padengti 1 384,18 Eur įsiskolinimą UAB „Grosso moda Lithuania“ susidariusį už pateiktas sąskaitas-faktūras, tačiau netenkinti atsakovės prašymo leisti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo vykdyti skubiai.

III. Atskirojo skundo esmė

12. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Ostina“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. birželio 11 d. nutartį, kuria iš dalies patenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės MB „Lėno uostas“ 2021 m. gegužės 28 d. prašymą atmesti.

13. Ieškovės manymu, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo yra ne tik nepagrįstas, tačiau ir paduotas nesumokėjus žyminio mokesčio, taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo spręsti šio klausimo kadangi byla jau išnagrinėta.

14. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nebuvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, taip pat teismas neatidėjo žyminio mokesčio sumokėjimo iki sprendimo priėmimo, vadinasi atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo negalėjo būti priimtas ir teismas turėjo grąžinti jį atsakovei ištaisyti trūkumus.

15. Ieškovė pažymėjo, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą. Atsižvelgus į tai, kad teismas 2021 m. vasario 8 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovės ieškinį ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, akivaizdu, jog tiek ieškinys, tiek prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo visiškai pagrįsti. Teismas iš dalies patenkindamas atsakovės prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės priėmė ieškovės interesams priešingą nutartį, taip nukrypstant nuo laikinųjų apsaugos priemonių paskirties.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

17. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas iš dalies tenkino atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Minėtos normos pagrindu gali būti keičiamas ne tik laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis, bet ir mastas. Taikant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą reglamentuojančias teisės normas yra užtikrinama abiejų bylos šalių teisių apsauga: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, o jeigu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, jis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti, kokie padariniai kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir kokie padariniai kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Be to, remiantis CPK 145 straipsnio 2 dalimi, visais atvejais teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1205-196/2017).

19. Sutiktina su atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyta pozicija, jog suvaržius atsakovės galimybę atsiskaityti su UAB „Grosso moda Lithuania“, su kuria atsakovė yra sudariusi patalpų nuomos sutartį, atsakovės finansinis įsiskolinimas gali didėti ir kartu mažėti galimybės ieškovui įvykdyti teismo sprendimą visa apimtimi. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė su UAB „Grosso moda Lithuania“ nuomos sutartį sudarė 2020 m. rugsėjo 24 d., o ieškinys paduotas 2021 m. vasario 2 d. Vadinasi, ieškovės argumentas, jog didžioji dalis prievolių nuomininkui yra po civilinės bylos iškėlimo teisme, kad atsakovė tik prisiima papildomus įsipareigojimus, žinodama apie neįvykdytas prievoles, yra nepagrįstas, kadangi atsakovė pati savaime negali atsisakyti vykdyti įsipareigojimų pagal sudarytą nuomos sutartį. Be kita ko, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog laikinosios apsaugos priemonės negali trukdyti įmonės normalios ūkinės-komercinės veiklos. Pažymėtina, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, neleidžiančios atsakovei disponuoti lėšomis ir mokėti nuomos mokestį, iš esmės sustabdo atsakovės galimybę toliau vykdyti savo veiklą, o tokios teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti nemokumo ar įmonės veiklos pabaigos priežastis.

20. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir įvertinęs atskirajame skunde išdėstytus motyvus, vertina, kad ieškovės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo spręsti klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nes byla jau išnagrinėta iš esmės ir yra paduotas apeliacinis skundas, laiko teisiškai nepagrįstu. Kaip pati ieškovė nurodė atskirajame skunde, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismui paduodami prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kai šių teismų žinioje yra byla dėl ginčo esmės. Pažymėtina, jog prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra pateiktas atskirai nuo apeliacinio skundo. Remiantis CPK 317 straipsnio 2 dalimi, iki bylos išsiuntimo apeliaciniam teismui, byla yra pirmosios instancijos teismo žinioje, todėl ir teisė priimti sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuris pateiktas ne su apeliaciniu skundu, šiuo atveju priklauso pirmosios instancijos teismui.

21. Be kita ko, pažymėtina, jog pagal CPK 80 straipsnio 5 dalį, už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl CK numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog atitinkamo dydžio žyminis mokestis turi būti mokamas (tiek) už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (panaikinimo, pakeitimo) <...> (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1161-330/2019). Tačiau, šiuo konkrečiu atveju, yra sprendžiamas skundžiamos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, kuria išspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, o ne ieškovės procesinio dokumento trūkumų šalinimo klausimas, taigi, atsakovės argumentai dėl žyminio mokesčio mokėjimo nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšmingi.

22. Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, teisinį reguliavimą bei aktualią kasacinio teismo praktiką, prieitina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė aktualias proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ostina“ atskirojo skundo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. birželio 11 d. nutarties netenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Asta Pikelienė