Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

4. Kaltinamasis M. P., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino iš dalies.

4.1. Dėl kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį parodė, kad pripažįsta kaltę dėl narkotinių medžiagų laikymo, tačiau nesutinka, kad turėjo tikslą jas platinti. Dažnai vartodavo kanapes, tai buvo kaip įprotis, po to pradėjo vartoti tabletes, jas vartodavo kai linksmindavosi. Šias medžiagas įsigijo mieste iš pažįstamo, iš kurio pirkdavo narkotines medžiagas, sutarė su juo, kad nupirks didesnį kiekį, jog nereikėtų dažnai pirkti ir su pardavėju susitikinėti, be to taip yra pigiau ir mažesnė rizika. Su pardavėju bendravo per „Viber“ programėlę, sutarė, kad susitiks Olimpiečių gatvėje vėlyvą vakarą ir pirks iš jo kanapes. Susitikus išsivystė pokalbis dėl tablečių, kadangi jas vartojo, buvo suinteresuotas jas nupirkti. Buvo tartasi dėl mažesnio kiekio, tačiau pardavėjas pasiūlė didesnį ir jis nupirko, viską įsigijo savo vartojimui, liko skolingas pardavėjui už dalį narkotinių medžiagų, nes tuo metu turėjo pinigų tik sutartam mažesniam kiekiui, skolos neatidavė iki šiol. Nepamena, už kiek jas įsigijo, gramas kanapių kainavo apie 7-13 Eur, bet jei didmeninė kaina, tai pigiau. Tuo sandoris baigėsi, jis grįžo namo ir narkotines medžiagas pasidėjo. Koks yra tablečių kiekis sužinojo po ekspertizės, nes kai jas nupirko, jos taip ir liko stovėti, nebuvo jų atidaręs, bandė tik kanapes. Kanapes ir tabletes būtų suvartojęs kažkur per pusę metų. Kanapes vartodavo pakankamai dažnai, galima sakyti kas antrą dieną, jas rūkydavo dviem būdais, suktinę arba per plastmasinį butelį su vandeniu. Jeigu rūkydavo suktinę, joje apie 1 g kanapių būdavo sumaišyta su tabaku, o jeigu rūkydavo antru variantu, tai būdavo gryna „žolė“, apie 2 g. Rūkydamas suktinukes per dieną suvartodavo apie 2 g, jo namuose buvo ir rūkomo tabako popieriaus virtuvėje, buvo pasakęs tai pareigūnams, tačiau pareigūnai jo nepaėmė, šiaip pagrinde jį laikė komodoje, kuria naudodavosi tik jis, tarp savo asmeninių daiktų. Rūkydavo dažniausiai vonioje, kai vedžiodavo šunį miške. Rūkomos „žolės“ kiekį nustatydavo pagal elektronines svarstykles, jas turėjo namuose tarp savo asmeninių daiktų, vienos buvo sugedusios, todėl nusipirko kitas. Naudojo svarstykles, nes yra perdozavęs nuo „žolės“ kelis kartus. Ant svarstyklių taip pat buvo rasta kokaino pėdsakų, nes yra jo vartojęs. Tabletes vartodavo rečiau, savaitgaliais arba per šventes, išėjimas į miestą jam asocijavosi su apsvaigimu, jas vartodavo įvairiais kiekiais, būdavo per vakarą suvartoja 3-5 tabletes, priklausomai nuo to, kaip jos veikė, kai „jausmas atleisdavo“, tuomet vartodavo, negali pasakyti, kas kiek laiko, pavartojus tabletę ji suveikdavo per pusvalandį. Visas medžiagas vartodavo vienas, tuometinė draugė yra mačiusi jį rūkant suktinę, tačiau stengdavosi prie jos nerūkyti, ji tai vertino blogai. Nebuvo įrašytas į priklausomybės ligų centrą, tačiau mano, kad buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, šiuo metu atlieka bausmę ir jų nevartoja, suprato, kad jam jų nereikia. Negali pasakyti, kiek laiko vartojo kanapes iki sulaikymo, jas pabandė 17-18 m., būdavo kartais vartodavo rečiau, kartais dažniau, būdamas 20 m. gyveno (duomenys neskelbtini) ir ten vartojo dažniau, taip pat ir Lietuvoje apie 3 metus. Tabletes vartoja neseniai, jam jas pasiūlė ir didelį kiekį pirko labiau dėl finansinio intereso ir kad jų turėtų, nes buvo atsirandanti priklausomybė. Kai jį sulaikė, testo dėl narkotinių medžiagų vartojimo nedarė. Gyveno iš automobilių vagysčių, taip pat prekiavo automobilių detalėmis.

4.2. Dėl kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, laikė savadarbį ginklą, kurį rado vėlyvą rudenį, gal 2018 m., kai vedžiojo šunį. Tuo metu buvo nuvažiavęs prie „Šilo“ ežero, vaikščiodamas rado kuprinę, kurioje maiše buvo ginklas su šaudmenimis. Radus miške kuprinę su ginklu jam nekilo jokių minčių. Kuprinę išmetė, nes ji buvo purvina ir nenorėjo jos dėti į automobilį, o dėl ginklo buvo parašęs kelis raštelius, kad jį rado ir veža į komisariatą, tačiau nusivežė į namus ir viskas užsitęsė, vėliau patys pareigūnai paėmė tą ginklą. Nežino, kiek buvo tų raštelių, mano, kad tarp jų buvo ir kita medžiaga, kuri sudomino kriminalistus. Radus ginklą tuo metu atrodė paprasčiau jį pasiimti, o neskambinti pareigūnams. Tai, kad ginklą pasiliko namuose, labiau žioplumas, nes nebuvo laiko jo nuvežti, o ne sprendimas, negali pasakyti, kiek laiko tas ginklas pas jį prabuvo, gal mėnesį, bet jo tikslas buvo jį nuvežti į policiją. Ginklas buvo rastas jo miegamojo komodoje, o šoviniai po spinta, toks slapstymas buvo daugiau saugumo sumetimais, slėpė nuo sugyventinės, kuri nežinojo, kad jis turi ginklą ir šaudmenis. Dėl leidimo turėti ginklą yra kreipęsis kelis kartus, pirmą kartą (duomenys neskelbtini), tačiau jokio atsakymo negavo, kai antrą kartą kreipėsi, reikėjo psichologo pažymos, tačiau jį suėmė ir nepabaigė procedūros. Norėjo gauti leidimą, nes ginklai jį žavi, yra ne kartą dalyvavęs medžioklėje. Su rastu ginklu niekada nešaudė.

4.3. Dėl kaltinimo pagal BK 213 straipsnį parodė, kad kaltę pripažįsta, sutinka, kad netikras 50 Eur banknotas buvo pas jį namuose, tačiau jis apie jį nežinojo, net nematė jo, rankoje nelaikė, vienintelis variantas iš kur jis pas jį buvo – gavo su grąža. Nežino, kiek pareigūnai tuo metu pas jį namuose rado pinigų, mano, kad porą šimtų. Dažniausiai žinodavo, kur laiko pinigus namuose, vienas kitas pinigas galėjo ir nusimesti, juos laikydavo drabužiuose, su kuriais vaikščiodavo, ar ant komodos, nebuvo konkrečios vietos, piniginės nenešiodavo. Nežino, kur buvo rasta netikra kupiūra, tuo metu jo namuose buvo pareigūnai ir iš Kauno, ir iš Vilniaus ir iš Vokietijos, buvo nemažas judėjimas, todėl negalėjo pamatyti, kur jie rado tą kupiūrą, jos jam niekas neparodė, tyrimo metu jos taip pat jam niekas nerodė.

5. Liudytoja G. V., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2018 m. ji draugavo su M. P. ir kartu su juo gyveno bute nuo 2018 m. kovo mėnesio. 2018 m. gruodžio 17 d. pas juos bute buvo atlikta krata, buvo Vokietijos atstovas, po to M. P. išsivežė ir ji jo daugiau nematė. Atliekant kratą ji nieko nematė, kas bute buvo rasta, pareigūnai jai nieko nerodė, per apklausą minėjo, kad buvo rastas ginklas ir narkotinės medžiagos, M. P. minėjo, kad tai buvo rasta tarp jo daiktų, kurių ji netvarkydavo. Butą ji surado per pažįstamus, jo ieškojo bendram gyvenimui su M. P.. Kai į jį atsikraustė, jame buvo buitinė technika ir senoviniai baldai sandėliuke, kuriais jie nesinaudojo. Butas buvo vieno kambario ir nedidelis tamsusis kambariukas, bute darė remontą, prie jo prisidėjo jos tėvai. Tvarkydama butą nėra pastebėjusi nieko keisto. Svarstyklių namuose nebuvo mačiusi. M. P. akivaizdžiai prie jos narkotinių medžiagų nevartojo, tačiau yra mačiusi jį jas vartojantį, būdavo kvapas „žolės“ vonioje ir bendrose patalpose ir kai išeidinėdavo į miestą iš elgesio matydavosi, kad yra hiperaktyvus ir akys būdavo raudonos. Konfliktuodavo dėl to, jos požiūris į tai neigiamas. Paskutiniu metu M. P. pakankamai dažnai atrodydavo apsvaigęs, galima sakyti per savaitę 3 kartus. Gyvenant kartu gyvendavo iš jos arba jo lėšų, buvo, kad gyveno su jos ir jo tėvų pagalba, kažkuriuo metu ji registravosi Užimtumo tarnyboje, po to užsiiminėjo individualia veikla, nesigilino, iš ko gyveno M. P., apie tai su juo nesikalbėdavo, jis vengdavo šios temos. Savo pinigus laikė piniginėje, M. P. pinigus nešiodavosi su savimi, nematė besimėtančių pinigų. Už buto nuomą mokėjo 300 Eur per mėnesį, juos mokėdavo grynaisiais, kartais sumokėdavo pati, kartais dalimis su M. P.. Nebuvo prašymų bute kur nors nelįsti, nežiūrėti.

6. Liudytojas A. K., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad apie šį įvykį sužinojo šių metų pavasarį, kuomet jam paskambino tyrėja ir paklausė, ar jam nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tyrėja klausė apie M. P., tačiau jis atsakė, kad butas buvo nuomojamas G. V., su M. P. jis bendravo 2-3 kartus prieš 2-3 metus. Nuomojamame bute buvo virtuvės komplektas, daugiau baldų jame nebuvo, tamsiam kambary yra lentynos, ten buvo „visokio šlamšto“ nuo senų laikų – senas televizorius, čiužiniai, atsuktuvai, seni rakandai, juos buvo peržiūrėjęs 2012 m. Kadangi butas buvo nuomojamas, tai nuo 2018 m. pavasario iki šių metų birželio mėnesio jame nė sykio nebuvo. Už butą atsiskaitinėjo G. V., gal kartą 2018 m. ir M. P. pradžioje buvo privažiavęs, po to pasirodė keista, kad jis kažkur dingo, tačiau tai G. V. draugas ir ne jo reikalas. Kai nuomojo butą, nebuvo kalbos apie priklausomybės, G. V. nebuvo panaši į vartojančią narkotines medžiagas. Apie narkotinių medžiagų vartojimą sužinojo šių metų pavasarį ikiteisminio tyrimo metu. Butas anksčiau priklausė jo tėvams, kai perdavė butą nuomai, negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad jame buvo 50 Eur kupiūra sandėliuke, jei tai būtų didelis daiktas, būtų pastebėjęs, o pinigų kupiūros galėjo ir nematyti. Prieš išnuomojant butą G. V., butas dar buvo nuomojamas porai nuomininkų nuo 2012 m. Apžiūrėjus 50 Eur padirbtą kupiūrą nurodė, jog ji jam nematyta.

7. Liudytojas V. B., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad Kauno pareigūnai paprašė fizinės pagalbos atliekant kratą pas kaltinamąjį. Atvyko į (duomenys neskelbtini) gatvę, užėjo į butą, pradėjo daryti kratą. Ją atliekant surado kelis raštelius, ant kurių buvo parašytas tas pats tekstas „aš suradau ginklą, nešu į policiją“, ant raštelių buvo nurodytos skirtingos datos, metai tie patys, data buvo nurodyta kelios dienos iki kratos. Kaltinamasis nurodė, kad ginklas stalčiuje, atidarius jį buvo rastas revolveris ir revolveryje šoviniai. Ginklą ir raštelius surado jis pats. Kaltinamasis nelabai komentavo to, buvo pakankamai ramus, reakcija buvo „jei suradote, tai suradote, kas bus už tai, atsakysiu“. Rasti rašteliai turėjo būti paimti, kratos protokolą rašė Kauno pareigūnas, turėtų būti parašyta, kas paimta. Tame pačiame kambaryje dar buvo surastos „ekstazi“ tabletės. Nepamena, kad buvo rasta galimai padirbto pinigo kupiūra, neprisimena, kas ją surado. Bute buvo daroma krata, nes buvo byla Vokietijoje dėl transporto grobimo.

8. Liudytojas A. A., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad prieš pora metų, žiemą, Kauno policijos pareigūnai paprašė padėti atlikti kratą (duomenys neskelbtini) gatvėje pas vieną pilietį. Atvykus nurodytu adresu paaiškino situaciją ir pradėjo kratą, ją atlikinėjo jis ir V. B., Kauno pareigūnas pildė dokumentus, ką darė Vokietijos Federacijos pareigūnas negali pasakyti, gal tuo metu prižiūrėjo sulaikytąjį. Kambaryje šalia lovos stovėjo komoda, kurioje vienam stalčiuje buvo rastos tabletės, įtariama narkotinė medžiaga, kitame stalčiuje ginklas su įdėtais šoviniais, taip pat atskirame stalčiuje buvo rasta dar šovinių. Tamsiame kambariuke tarp batų dėžių ar batų dėžėje buvo rastas paketas su augalinės kilmės medžiaga, galimai kanapėmis, ir 50 Eur galimai suklastota kupiūra, kažkas iš pareigūnų jam ją parodė. Kur tiksliai ji buvo rasta pasakyti negali, taip pat negali pasakyti, kas ją rado. Jis pats tamsiam kambariuke rado maišelį su „žole“, galimai jis rado ir tabletes. Apžiūrinėjant sandėliuką šalia stovėjo kaltinamasis arba jo draugė. Nepamena, ar buvo rasti dokumentai, pamena, kad drabužiuose ar striukėje buvo rasti keli rašteliai su vienodu tekstu, kad „aš, toks ir toks, radau ginklą ir nešu priduoti į policiją“ ir data. Datos lapeliuose buvo skirtingos. Rašteliai turėjo būti paimti ir užfiksuoti, rasti daiktai būna fotografuojami. Negali pasakyti, kokiu tikslu buvo daryta krata, nes tai aiškinosi Kauno pareigūnas, jie tik apžiūrinėjo butą, jei neklysta, buvo teismo nutartis daryti kratą. Negali pasakyti, ar su kaltinamuoju buvo kalbėta apie kratos metu rastą ginklą, šovinius ir narkotines medžiagas, kažkoks trumpas pokalbis buvo, bet jis į jį nesigilino, taip pat nesigilino ir dėl kupiūros, tiesiog fiziškai dalyvavo atliekant kratą. Pareigūnas iš Vokietijos buvo vienas, jis daugiau stebėjo. Nepamena, ar kratos metu buvo filmuojama, vertėjo nebuvo, kaltinamąjį tuo metu matė pirmą kartą, Kauno pareigūnas informacijos, kad kaltinamasis platina narkotines medžiagas, nesuteikė, pats tokios informacijos taip pat neturėjo.

9. Liudytojas M. Č., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2018 m. gruodžio mėnesį jam, dviem Vilniaus pareigūnams ir vienam pareigūnui iš Vokietijos, buvo nurodyta atlikti kratą pas asmenį konkrečiu adresu. Nuvažiavus į vietą pradėjo daryti kratą, rado „poką“ rausvos spalvos galimai psichotropinių medžiagų, kažkokį kiekį augalinės kilmės, žalsvos spalvos, galimai narkotinių medžiagų, daiktą, panašų į revolverį su šaudmenimis, 5-6 lapelius skirtingomis datomis, tiksliai nepamena, gali būti ir 7 vnt. lapelių, kur nurodyta, kad „toks ir toks veža ginklą priduoti į policiją“, taip daro tie, kurie laiko nelegaliai ginklą, nes jei sustabdo policija, parodo, kad jį veža į policiją. Taip pat rado padirbtą 50 Eur vertės kupiūrą, tiksliai vietos, kur ji buvo rasta, nepamena. Pamena, kad buvo rastos svarstyklės, nepamena, kiek vienetų. Jis rašė protokolą, matė visus rastus daiktus, viską vietoje surašė, supakavo ir išvežė kaltinamąjį, supakuotus daiktus perdavė tyrėjai. Jis pats darė kratą, pats rado narkotikus, tabletes, gal dar ginklą rado, bet viskas, kas randama, iš karto rašoma į protokolą. Kur yra rasti lapeliai, nežino. Krata buvo daroma tikrai ne dėl narkotikų, o dėl kitų nusikalstamų veikų. M. P. iki kratos atlikimo jam nebuvo žinomas, žino, ką tą dieną buvo atliekama visa eilė kratų, po kratos M. P. buvo sulaikytas ir išvežtas į Kauną, jo daugiau nematė, jis buvo sulaikytas ne dėl rastų daiktų, o kitu pagrindu.

10. Liudytojas V. V., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad gavo orderį iš Vokietijos ir turėjo atlikinėti slaptus veiksmus M. P. atžvilgiu. Atliekant jo kontrolę pareigūnams kėlė įtarimų jo neatskleidžiantys pokalbio turinio susitikimai, kontaktai su tam tikrais kriminalinio pasaulio asmenimis, bet kažkokių nusikalstamų veikų fiksuota nebuvo, tik nebuvo aiškus pajamų šaltinis. Vokietijos pateiktuose dokumentuose nurodoma, kad M. P. užsiimdavo automobilių dalimis, tačiau medžiagoje nebuvo nustatyta, ar jis už tą veiklą gaudavo atlygį. Pas M. P. 2018 m. gruodžio viduryje buvo atliekama krata dėl transporto priemonių vagysčių, kratų buvo organizuota nemažai ir Vilniuje ir Kaune, viskas buvo daroma vienu metu. Po kratos M. Č. buvo informavęs, kad pas M. P. namuose buvo rastas vienas šaunamasis ginklas, šaudmenų, narkotinės medžiagos, pusė kilogramo kanapių. Kiek pamena, pas kitus asmenis, pas kuriuos tuo pat metu buvo atliekamos kratos, panašių draudžiamų daiktų rasta nebuvo. Visi kratos metu rasti daiktai procedūriškai buvo užantspauduoti, sudėti ir suvežti į Kauno komisariatą. Vėliau visa medžiaga buvo atiduota Vokietijos pareigūnams. Atliekant kratas buvo jungtinės komandos, vienas pareigūnas iš Vokietijos, Vilniaus pareigūnai ir Kauno pareigūnai.

11. Ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad MDMA, liaudiškai vadinamas „ekstazi“, vartojamas, kad sukeltų emocinį pakilimą, jis pakelia nuotaiką, spaudimą. Jis vartojamas dažniausia tabletėmis, per burną, rezorbcija įvyksta per pusvalandį – valandą ir veikimas trunka iki 2-4 valandų. Baigiantis veikimui ir norint, kad nuotaika būtų išlaikyta, žmogus vartoja tiek, kiek jam reikia. Su stažu pripratimas auga ir jau neužtenka tų dozių. Panaudoti 4-5 tabletes per naktį yra tikrai realu. Būna tablečių po 50 ml, 150 ml, tai žiūrint, koks kiekis yra. Šiuo atveju tabletėse buvo narkotinės medžiagos mažiau nei 150 ml, todėl paneigti, kad per vakarą galima tiek sunaudoti, tikrai negalima.

18. Kaltinamojo M. P. gynėjas prašė teismo M. P. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuoti į nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, nes, pasak kaltinamojo ir jo gynėjo, M. P. neturėjo tikslo laikytas narkotines ir/ar psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti.

19. Tiek BK 259 straipsnio 1 dalyje, tiek 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą. Esminis kriterijus, atribojantis vieną veiką nuo kitos, yra tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas (arba šių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas). Nusikalstamos veikos padarymo tikslas apibūdina kaltininko siekius, susijusius su nusikalstamos veikos padarymu. Taigi BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įvardytas tikslas parduoti ar kitaip platinti reiškia kaltininko norą atlygintinai (parduodant) ar neatlygintinai (kitaip platinant) perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims. Toks tikslas gali susiformuoti jau įgijus narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba dar prieš įsigyjant šias medžiagas. Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį asmuo atsako jei neteisėtai disponuoja dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti.

20. Įstatymo dispozicijoje nusikalstamos veikos požymiai nurodyti alternatyviai, todėl BK 260 straipsnio 2 dalis taikoma padarius bent vieną iš joje nurodytų veikų, šiuo atveju aktualus vienas šią veiką apibūdinantis požymis – laikymas. Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas yra šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-162/2011, 2K-421/2012, 2K-228-511/2017).??? Atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 2 dalį kyla tik nustačius, jog kaltininkas turėjo tikslą jas parduoti ar kitaip platinti.

21. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai, ir kurios remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus.

22. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, MDMA yra priskiriama psichotropinėms medžiagoms, o kanapės (antžeminės dalys) yra priskiriamos narkotinėms medžiagoms.

23. Šioje byloje M. P. kaltinamas tuo, kad jis, nuo ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos, neteisėtai, savo namuose laikė didelį kiekį nurodytų psichotropinių medžiagų bei narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti.

24. Kaltinamasis neginčija kaltinimo aplinkybės, kad būtent jis laikė kaltinime nurodytas psichotropines ir narkotines medžiagas. Šias kaltinimo aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas, bet ir 2018 m. gruodžio 17 d. kratos kaltinamo asmens gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) protokolas (13 punktas), buvusios sugyventinės, liudytojos G. V. parodymai, kratą atlikusių pareigūnų V. B., A. A., M. Č. parodymai, 2019 m. sausio 16 d. specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad kratos metu rastose ir tirti pateiktos medžiagos yra narkotinės (kanapės (antžeminės dalys)) bei psichotropinės (MDMA), bei nustatyti jų kiekiai, kurie sutampa su kaltinime nurodytomis medžiagomis ir kiekiais.

25. Taip pat teismas laiko neginčytinai nustatytą aplinkybę, kad kratos metu rastų narkotinių medžiagų (kanapių) kiekis viršija nedidelį kiekį, bet nesiekia didelio kiekio, o psichotropinių medžiagų kiekis yra didelis (to neginčija ir kaltinamas asmuo). Kratos metu rastos:

26.1. 235 vnt. rožinės spalvos tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios masė 23,697 g, 1 vnt. pilkos spalvos tabletė, kurios sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios masė yra 0,117 g.

26.2. 494,369 g kanapių (antžeminių dalių), t. y.: narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurios masė yra 1,000 g, (delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 13,7%), narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurios masė yra 0,919 g, (delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 11,6%), narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurios masė yra 492,450 g, (delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 6,7%).

26.3. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas rekomendacijas dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo, pas M. P. rastos psichotropinės medžiagos – MDMA kiekis atitinka rekomendacijose nustatytą didelį kiekį (daugiau kaip 20 g, bet ne daugiau kaip 100 g), narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys) kiekis viršija rekomendacijose nustatytą nedidelį kiekį (daugiau, kaip 5 g), bet neviršija didelio (500 g).

26. Taigi, yra pasitvirtinusios kaltinimo aplinkybės dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo, tačiau kaltinamasis M. P. nesutinka, kad įsigijo ir laikė minėtas medžiagas turėdamas tikslą jas platinti.

30. Visų pirma, byloje nustatyta, kad M. P. pats vartojo narkotines ir psichotropines medžiagas. Kaip minėta, pas kaltinamąjį M. P. kratos metu buvo rastas iš ties didelis kiekis psichotropinių medžiagų (236 vnt. tablečių, kuriose yra 23,814 g MDMA) ir 494,369 g narkotinių medžiagų – kanapių. Kaltinamasis dėl kanapių vartojimo nurodė, kad kanapių vartojimo stažas buvo ne mažas, jas rūkė dar gyvendamas (duomenys neskelbtini), Lietuvoje jas rūkydavo pakankamai dažnai, galima sakyti kas antrą dieną, kai rūkydavo, suvartodavo 1-2 gramus. Dėl psichotropinių medžiagų parodė, kad tabletes vartodavo rečiau, savaitgaliais arba per šventes, suvartodavo 3-5 tabletes per vakarą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme M. P. nuosekliai teigė, jog pas jį rastas narkotines ir psichotropines medžiagas įsigijo savo vartojimui, nusipirko jų didesnį kiekį dėl to, kad nereiktų dažnai pirkti, taip yra pigiau ir mažiau rizikos. Mano, kad tuo metu buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų – kanapių, taip pat buvo pradėjęs vartoti tabletes. Su pardavėju buvo sutaręs kad pirks kanapes ir mažesnį kiekį, tačiau susitikus pardavėjas pasiūlė didesnį kiekį, taip pat pasiūlė tablečių, jis nusipirko. Nusipirkęs narkotines medžiagas jas pasidėjo namuose. Nežinojo, kokį tablečių kiekį nusipirko, nes jų nebuvo atidaręs, kanapes bandė, tačiau jam jos pasirodė nekokybiškos. Kanapes ir tabletes būtų suvartojęs kažkur per pusę metų.

31. M. P., kai jis buvo sulaikytas, nebuvo atliktas testas dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, kuris neginčytinai galėtų patvirtinti ar paneigti M. P. parodymus dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo. Kita vertus, aplinkybę, kad M. P. minėtas medžiagas vartodavo, patvirtinto buvusi jo sugyventinė G. V., kuri teisiamojo posėdžio metu parodė, kad M. P. akivaizdžiai prie jos narkotinių medžiagų nevartojo, tačiau yra mačiusi jį jas vartojantį, būdavo kvapas „žolės“ vonioje ir bendrose gyvenamosiose patalpose ir, kai išeidavo į miestą, iš elgesio matydavosi, kad jis yra hiperaktyvus, akys būdavo raudonos. Ji nurodė, jog paskutiniu metu M. P. pakankamai dažnai atrodydavo apsvaigęs, galima sakyti per savaitę 3 kartus. Ji į narkotikų vartojimą žiūrėdavo neigiamai, pykdavo ant M. P.. Taigi iš šios liudytojos parodymų matyti, kad kanapes kaltinamasis rūkydavo pakankamai dažnai, taip pat retkarčiais vartojo kitokius narkotikus ar psichotropines medžiagas. Šios liudytojos parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, ar abejoti. Iš šios liudytojos parodymų matyti, kad po 2018 m. gruodžio 17 d. atkliktos kratos, M. P. sulaikymo jų santykiai nutrūko, jie nebebendrauja. Tai patvirtino ir kaltinamas asmuo. Esant šioms aplinkybėms, minėtos liudytojos parodymus teismas pripažįsta įrodymu ir jais vadovaujasi.

35. Kaip minėta, kaltinamojo padarymas baudžiamajame įstatyme numatytos ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos baudžiamojoje byloje turi būti įrodytas nesant jokios abejonės. Nagrinėjamu atveju, byloje surinkti įrodymai neduoda pagrindo neabejotinai išvadai, kad M. P. kaltinime nurodytas narkotines bei psichotropines medžiagas įgijo ir laikė turėdamas tikslą jas platinti. Byloje, be didelio psichotropinių medžiagų kiekio ir rastų kanapių (narkotinės medžiagos), kaltinamojo prisipažinimo jas įgijus ir laikius, nėra įrodymų, galinčių neabejotinai pagrįsti M. P. veikoje buvus tikslą laikytas psichotropines bei narkotines medžiagas parduoti ar kitaip platinti. Tokių duomenų negauta net atliekant slaptus tyrimo veiksmus M. P. atžvilgiu (atliekant ikiteisminį tyrimą kitoje byloje). Teismas pažymi, jog vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Nagrinėjamu atveju visos įrodinėjimo galimybės šiuo aspektu baudžiamajame procese išnaudotos. Nesant procesinių galimybių pašalinti pagrįstas prielaidas dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo tikslo, visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.

40. Kaltinamasis M. P. neneigia, kad minėta ginklą su šoviniais laikė namuose, tačiau teigia, jog visa tai 2018 m. rado miške kuprinėje, kurpinę išmetė, kadangi ji buvo purvina ir nenorėjo išpurvinti automobilio, o ginklą su šoviniais norėjo nuvežti į policijos komisariatą, buvo parašęs kelis raštelius, kad jį rado ir veža į komisariatą, tačiau nusivežė į namus ir viskas užsitęsė, vėliau patys pareigūnai paėmė tą ginklą. Nežino, kiek buvo tų raštelių, mano, kad tarp jų buvo ir kita medžiaga, kuri sudomino kriminalistus. Radus ginklą tuo metu atrodė paprasčiau jį pasiimti, o neskambinti pareigūnams. Tai, kad ginklą pasiliko namuose, labiau žioplumas, o ne sprendimas, nes nebuvo laiko jo nuvežti, negali pasakyti, kiek laiko tas ginklas pas jį prabuvo, gal mėnesį, bet jo tikslas buvo jį nuvežti į policiją. Ginklą laikė atskirai nuo šovinių saugumo sumetimais, jį slėpė nuo sugyventinės.

42. Vertinant kaltinamojo tyčią dėl šaunamojo ginklo ir šaudmenų laikymo, svarbūs pas kaltinamąjį rasti 7 rašteliai skirtingomis datomis, kuriuose nurodyta „toks ir toks veža ginklą priduoti į policiją“. Kaltinamasis negalėjo paaiškinti, kodėl pas jį buvo rasti net 7 analogiški rašteliai su skirtingomis datomis, teigė, jog ten galėjo būti trys minimi rašteliai bei kiti dokumentai, kurie sudomino pareigūnus. Vis tik teismui nekyla abejonių, jog pas M. P. buvo rasti 7 rašteliai su analogišku tekstu dėl į policiją vežamo ginklo, tik su skirtingomis datomis, kadangi tai yra užfiksuota 2018 m. gruodžio 17 d. kratos protokole (1 t., b. l. 169-176), tai patvirtinto ir teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai, kratą atlikę pareigūnai, V. B., A. A. ir M. Č., be to, M. Č. taip pat nurodė, jog taip dažniausiai daro tie, kurie laiko nelegaliai ginklą, o jei juos vežančius ginklą sustabdo policija, asmuo parodo raštelį, kad ginklą veža į policiją, taip tikėdamiesi išvengti atsakomybės. Byloje nėra duomenų, jog minėti liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, jie buvo apklausti teisiamojo posėdžio metu įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, todėl pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais, nėra. Be to teismo vidinį įsitikinimą, jog M. P. savadarbį šaunamąjį ginklą su šoviniais sąmoningai laikė savo namuose ne tikslu jį perduoti policijos pareigūnams, susitirpina ir tai, kad kratos metu ginklas ir dalis šaudmenų buvo rasti skirtingose vietose. Kaltinamasis nurodė, kad taip elgėsi saugumo sumetimais, kad ginklo nerastų jo draugė, tačiau teismo vertinimu ši aplinkybė kaip tik pagrindžia, jog kaltinamasis ginklą su šaudmenimis iš tiesų laikė savo namuose paslėpęs ir neturėjo ketinimo jų vežti į policijos komisariatą. Šį vidinį įsitikinimą sustiprina ir aplinkybės, kuriomis rastas ginklas ir šaudmenys, o būtent, ginklas ir šaudmenys rasti kratos metu, tiriant nusikalstamas veikas dėl prabangių automobilių vagysčių Vokietijoje, įvykdytų bendrininkų grupe, už ką M. P. nuteistas 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu Vokietijoje ilgalaike laisvės atėmimo bausme.

43. Byloje esanti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. rugpjūčio 6 d. specialisto išvada patvirtina, kad pas M. P. rastas revolveris yra šaudyti tinkamas savadarbis šaunamasis ginklas, kuris yra draudžiamas civilinėje apyvartoje, pas jį rasti 21 vnt. šovinių yra šaudmenys, tinkami šaudyti iš tirti pateikto savadarbio revolverio (2 t., b. l. 23-25).

44. Atsižvelgdamas į išdėstytą teismas konstatuoja, jog M. P. suvokė neteisėtai laikantis savo gyvenamojoje vietoje savadarbį šaunamąjį ginklą ir 21 vnt. šaudmenį ir taip norėjo veikti. Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

45. Pagal BK 2 straipsnio 4 dalį pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme nustatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-121-222/2019 ir kt.).

46. Pagal BK 213 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė ar realizavo netikrus arba suklastotus Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius ar oficialiai patvirtintus, bet į apyvartą dar neišleistus pinigus arba vertybinius popierius.

47. Šio nusikaltimo objektyviąją pusę apibūdina straipsnio dispozicijoje nurodytos veikos: netikrų pinigų pagaminimas, suklastojimas, įgijimas, laikymas ar realizavimas. Šios veikos yra alternatyvios, savarankiškos, todėl bet kurios iš jų (nors ir vienos) padarymas reiškia, jog padaryta baigta veika. Pagal teismų praktiką baudžiamoji atsakomybė pagal BK 213 straipsnį kyla tada, kai padarant bent vieną šio straipsnio dispozicijoje numatytų veikų pažeidžiama finansų sistema (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-7-301/2011).

48. Šioje byloje M. P. kaltinamas tuo, kad jis nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos įgijo ir savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė netikrą 50 nominalo eurų banknotą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris atspausdintas ne pagal tokių piniginių ženklų spausdinimo reikalavimus. Šį banknotą laikė iki 2018 m. gruodžio 17 d. 9.55 val., kai kratos metu netikras 50 nominalo eurų banknotas surastas ir paimtas policijos pareigūnų.