Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo E. E. (E. E.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams dviems mėnesiams, BK 22 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, BK 213 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu buvo pripažinti kaltais G. U., I. Š., tačiau nuosprendis dėl jų apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. E. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2009-05-15 iki 2009-07-16 tyčia pagamino ir laikė didelį netikrų pinigų kiekį, o būtent: jis, panaudodamas technines priemones ir medžiagas netikriems pinigams gaminti, t.y. daugiafunkciniu aparatu „Epson“ SX 200 Model C351D, skirtu išspausdinti spalvinius vaizdus, pasinaudojus keturių spalvų dažų kasetėmis, popieriumi, blizgiu laku, auksinės, sidabrinės spalvos rašikliais, dažų pagalba imituojant atspalvius kaip banknoto apsaugos priemones gamino netikrus banknotus ir žinodamas, kad jie netikri, turėdamas tyčią vėliau šiuos banknotus realizuoti, laikė kartu su techninėmis priemonėmis, medžiagomis netikriems pinigams gaminti savo bute, adresu (duomenys neskelbtini) iki 2009-07-13 00.50 val., kada buvo policijos pareigūnų atlikta krata pastarojo bute, šiuos netikrus banknotus:

1 vienetą 100 litų nominalo banknotą, kurio serijos numeris AC 9477691, 1 vienetą 100 litų nominalo banknotą, kurio serijos numeris AG 0833529, 2 vienetus 100 litų nominalo banknotų, kurių serijos numeris AF 6278238, 4 vienetus 100 litų nominalo banknotų, kurių serijos numeris AG 3402258, 8 vienetus 100 litų nominalo banknotų, kurių serijos numeris AC 9102809, kurių visų apsauginė priemonės imitacija yra juostelė padengta aukso spalvos blizgia medžiaga bei permatomu lako sluoksniu, viso - 16 vienetų;

1 vienetą 50 litų nominalo banknotą, 2003 metų laidos, kurio serijos numeris AG 5486479, 1 vienetą 50 litų nominalo banknotą, kurio serijos numeris AF 6667030, 1 vienetą 50 litų nominalo banknotą, kurio serijos numeris AG 4758826, kurių apsauginė juostelė nukopijuota ir išspausdinta rašaliniu aparatu, taip pat 1 vienetą 50 litų nominalo banknotą (perduotą realizuoti ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims), kurio serijos numeris AF 6667030, kurio apsauginės juostelės imitacija atlikta sidabro spalvos medžiaga, viso - 4 vienetus;

1 vienetą 20 litų nominalo banknotą, 2007 metų laidos, kurio serijos numeris AA 5264878, 1 vienetą 20 litų nominalo banknotą, kurio serijos numeris AA 0058184, 1 vienetą 20 litų nominalo banknotą, kurio serijos numeris AB 5300363, 1 vienetą 20 litų nominalo banknotą, kurio serijos numeris AB 9916989, 2 vienetus 20 litų nominalo banknotų, kurių serijos numeris AA 9844741, 3 vienetus 20 litų nominalo banknotų, kurių serijos numeris AC 0529332, 2 vienetus 20 litų nominalo banknotų, kurių serijos numeris AE 4052088, 4 vienetus 20 litų nominalo banknotų, kurių serijos numeris AC 0370909, 7 vienetus 20 litų nominalo banknotų, kurių serijos numeris AE 4052818, 1 vienetą 20 litų nominalo banknotą, kurio serijos numeris AB 7595609, kurių apsaugos imitacinė priemonė yra nukopijuota ir išspausdinta rašaliniu aparatu, bei keturis 20 litų nominalo 2007 metų banknotus (paimtus iš G. U. bandant atsiskaityti degalinėje), kurių serijos numeriai AC 0079602 (3vnt.) ir AB 7216781 (1vnt.), kurių apsauginė juostelė nukopijuota ir išspausdinta rašaliniu aparatu, o po to uždažyta blizgia sidabro spalvos medžiaga, 1 vienetą 20 litų banknotą, 2007 metų laidos, kurio serijos numeris AA 9844741 (paimtą 2010-05-11 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lošimų aparatų salono (duomenys neskelbtini)), kurio apsauginė juostelė nukopijuota ir išspausdinta rašaliniu aparatu, o po to uždažyta blizgia sidabro spalvos medžiaga, taip pat 11 vienetų 20 litų nominalo banknotų, kurių serijos numeriai AA 828508 (3 vnt.), AA 9331971 (1 vnt.), AE 4052088 ( 2 vnt.), AE 4052818 (1 vnt.), AB 9757645 (1 vnt.), AB 9916989 (2 vnt.), AA 0058184 (1 vnt.), kurių apsauginė juostelė nukopijuota ir išspausdinta rašaliniu aparatu, o po to uždažyta blizgia sidabro spalvos medžiaga (kurie buvo perduoti realizuoti ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims); viso - 39 vienetai;

taip pat jis, tuo pačiu laikotarpiu pagamino, bei laikė iki 2009-07-16, savo bute Perkūnkiemio g. 33-22, Vilniuje:

1 vienetą 20 litų, kurio serijos numeris AC 0079602, 1 vienetą 20 litų , kurio serijos numeris AC 0160475.

Šiais veiksmais E. E. pagamino ir laikė 64 vienetus netikrų banknotų, 2500 litų netikrų pinigų sumai.

Be to, E. E. už tai, kad laikotarpiu nuo 2009-05-15 iki 2009-07-16, tiksliai nenustatytu metu pasikėsino pagaminti 53 vienetus, t.y. didelį netikrų pinigų kiekį, o būtent: jis pasinaudodamas turimomis techninėmis priemonėmis, medžiagomis netikriems pinigams gaminti, pasikėsino pagaminti šiuos netikrus banknotus 2540 Lt sumai:

1 vienetą 100 litų nominalo banknoto ruošinį, 2000 metų laidos, kurio serijos numeris AC 9477691, 1 vienetą 100 litų nominalo banknoto ruošinį, kurio serijos numeris AG 0833529, 1 vienetą 100 litų nominalo banknoto ruošinį, kurio serijos numeris AF 6278238, 3 vienetus 100 litų nominalo banknoto ruošinių, kurių serijos numeris AG 3402258, 11 vienetų 100 litų nominalo banknoto ruošinių, kurių serijos numeris AC 9102809, viso 100 litų nominalo banknotų ruošinių - 17 vienetų;

1 vienetą 50 litų nominalo banknoto ruošinį, 2003 metų laidos, kurio serijos numeris AF 7644434, 1 vienetą 50 litų nominalo banknoto ruošinį, kurio serijos numeris AF 6822222, 2 vienetus 50 litų nominalo banknotų ruošinių, kurių serijos numeris AF 8288862, viso - 4 vienetai;

2 vienetus 20 litų nominalo banknoto ruošinių, 2007 metų laidos, kurių serijos numeris AA 0058184, 2 vienetus 20 litų nominalo banknoto ruošinių, kurių serijos numeris AB 5300363, 4 vienetus 20 litų nominalo banknoto ruošinių, kurių serijos numeris AB 9916989, 1 vienetą 20 litų nominalo banknoto ruošinį, kurio serijos numeris AA 9331971, 1 vienetą 20 litų nominalo banknoto ruošinį, kurio serijos numeris AA 9844741, 2 vienetus 20 litų nominalo banknoto ruošinių, kurių serijos numeris AE 4052088, 2 vienetus 20 litų nominalo banknoto ruošinių, kurių serijos numeris AC 0370909, 7 vienetus 20 litų nominalo banknoto ruošinių, kurių serijos numeris AB 7873950, 2 vienetus 20 litų nominalo banknoto ruošinių, kurių serijos numeris AE 4052818, 4 vienetus po 20 litų nominalo banknotų, kurių serijos numeriai AC 0079602, 1 vienetą po 20 litų nominalo banknotą, kurio serijos numeriai AC 0389400, viso - 28 vienetus;

netikrų pinigų ruošinius laikė kartu su techninėmis priemonėmis, medžiagomis, netikriems pinigams gaminti savo bute, adresu (duomenys neskelbtini) iki 2009-07-13 00.50 val., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi 2009-07-13 ir 2009-07-16 minėtų pinigų ruošiniai buvo paimti policijos pareigūnų atliekant bute kratą.

Taip pat E. E. nuteistas už tai, kad nuo 2009-05-15 iki 2009-07-13, tyrimo tiksliau nenustatytu metu, tyčia realizavo netikrus pinigus tyrimo nenustatytiems asmenims, o būtent:

jis, laikotarpiu nuo 2009-05-15 iki 2009-07-13, tyrimo tiksliau nenustatytu metu, paties pagamintus žinomai netikrus pinigus realizavo: G. U. - 3 vienetus po 20 litų nominalo banknotų, kurių serijos numeris AC 0079602 bei 1 vienetą po 20 litų nominalo banknotą, kurio serijos numeris AB 7216781; I. Š. - 1 vienetą po 20 litų nominalo banknotą, kurio serijos numeris AA 844741; taip pat ikiteisminio nenustatytiems asmenims, kurie vėliau juos išleido į apyvartą, t.y. 1 vienetą po 50 litų nominalo banknotą, kurio serijos numeris AF 6667030, 3 vienetus po 20 litų nominalo banknotų, kurių serijos numeris AA 8281508, 1 vienetą po 20 litų nominalo banknotą, kurio serijos numeris AA 9331971, 2 vienetus po 20 litų nominalo banknotų, kurių serijos numeris AE 4052088, 1 vienetą po 20 litų nominalo banknotą, kurio serijos numeris AE 4052818, 1 vienetą po 20 litų nominalo banknotą, kurio serijos numeris AB 9757645, 2 vienetus po 20 litų nominalo banknotų, kurių serijos numeris AB 9916989, 1 vienetą po 20 litų nominalo banknotą, kurio serijos numeris AA 0058184, t.y. jis realizavo 16 vienetų po 20 litų nominalo banknotų ir 1 vienetą po 50 litų nominalo banknotą, viso sumoje 370 netikrų litų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. E. apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, kolegija vadovavosi BPK 320 straipsnyje numatytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teismo nuosprendį apeliacine tvarka apskundęs yra tik nuteistasis E. E., nuteistieji G. U., I. Š. ar jų gynėjai, prokuroras apeliacinių skundų nėra padavę. Kaip galima suprasti iš nuteistojo E. E. apeliacinio skundo turinio ir apeliacinės instancijos teisme teismo posėdyje duotų paaiškinimų, esminis nuteistojo prašymas – sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę. Tačiau nuteistasis, ginčydamas apeliaciniame skunde jam teismo paskirtą bausmę, kelia ir kaltės klausimą, nurodydamas visą eilę argumentų, dėl ko teismas negalėjo jo pripažinti kaltu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, BK 213 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 2 dalį. Jo teigimu, pirmosios instancijos teismas negalėjo pripažinti jo kaltu pagal BK 213 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 2 dalį, nes pas jį atliktos kratos metu rasti pinigai negali būti laikomi šio nusikaltimo dalyku. Apeliantas mano, kad šie pinigai nėra panašūs į tikruosius. Be to, apeliantas nurodo, kad jis negali atsakyti už šių nusikaltimų padarymą ir dėl to, jog tie pinigai nebuvo realizuoti, o jis tik juos pagamino ir niekam dėl to žalos nepadarė. Taip pat skunde nurodo, apie, jo nuomone, nenustatytas aplinkybes pripažįstant jį kaltu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį. Apeliantas įsitikinęs, kad teismas turėjo išaiškinti, iš kur I. Š. gavo 20 Lt, taip pat išaiškinti, kur ir kada, kokiam tikslui gavo, ar pats paėmė iš šiukšlių maišo pinigus G. U. Nenustačius šių aplinkybių, jo nuomone, jis negalėjo būti pripažintas kaltu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį. Vadovaudamasi BPK 320 straipsniu, nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą patikrino dėl nuteistojo E. E., atsižvelgdama į jo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme išsakytus paaiškinimus dėl jo apeliacinio skundo, ir visus šiuos nuteistojo apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą, pagrįstai pripažino E. E. kaltu ir priėmė byloje apkaltinamąjį nuosprendį. Kvalifikuojant nuteistojo nusikalstamas veikas teismas baudžiamąjį įstatymą irgi pritaikė tinkamai. Taip pat paskyrė teisingą bausmę.

Kaip galima suprasti iš nuteistojo E. E. apeliacinio skunde dėstomų argumentų, jis, nesutikdamas su teismo nuosprendžiu dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 213 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 2 dalį, kelia pinigų kokybės, o kartu jo atsakomybės pagal minėtus straipsnius klausimą. Jo teigimu, kratos metu pas jį rasti pinigai pagaminti nemeistriškai ir yra nepanašūs į tikrus pinigus, tai tik jo nevykę piešiniai, dėl to jie negali būti minėtų nusikaltimų dalyku. Vienas iš BK 213 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykų yra netikri Lietuvos valstybės pinigai, esantys apyvartoje ar oficialiai patvirtinti, bet į apyvartą dar neišleisti pinigai. Iš tiesų galima sutikti su apeliantu, kad pinigų kokybė yra vienas iš požymių, kurį turi atitikti netikri pinigai tam, kad jie būtų laikomi minėto nusikaltimo dalyku. Tačiau apeliantas neteisus teigdamas, kad šioje byloje nebuvo tirta pas jį kratos metu rastų ir paimtų pinigų kokybė ir, jog byloje nenustatyta, kad tai yra netikri pinigai. Ikiteisminio tyrimo metu 2010 m. birželio 7 d. buvo paskirta užduotis ir Lietuvos teismo ekspertizės centrui pateikta tirti banknotai ir neapkarpyti banknotų ruošiniai: 20 Lt nominalo (75 vienetai), 50 Lt nominalo (7 vienetai), 100 Lt nominalo (33 vienetai), rasti 2009 m. liepos 13 d. kratos metu pas E. E. Vizualios pateiktų tirti objektų apžiūros metu, naudojant didinančius lęšius, nustatyta, kad 100 Lt, 50 Lt, 20 Lt nominalo banknotai išspausdinti litų banknotų formatą atitinkančiuose popieriaus lapeliuose, pagal bendrą vaizdą sutampa su atitinkamo nominalo banknotų pavyzdžiais, išskyrus tai, kad jie išspausdinti be apsaugos priemonių ir ant nebanknotinio popieriaus. Kaip nustatyta specialisto išvadoje Nr. 11-2018, šie, paimti kratos metu iš E. E. banknotai, nėra išspausdinti spaustuviniu būdu, o spalviniu rašaliniu aparatu. Pagal šiuos požymius buvo padaryta kategoriška išvada, kad tai netikri litų banknotai. Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad pateikti įvairaus dydžio popieriaus lapai, kurių abiejuose pusėse išspausdinti netikri 20 Lt, 50 Lt ir 100 Lt nominalo averso ir reverso banknotų vaizdai. Jie išspausdinti aversą ir reversą atitinkančiose vietose. Tokie lapai su išspausdintais banknotų vaizdais vietoje arba abiejose popieriaus lapų pusėse vadinami ruošiniais. Apkirpus šiuos išspausdintus vaizdus iš keturių pusių būtų gauti netikri pinigai. Tai yra, banknotų ruošinys, tai nebaigtas gaminti netikras banknotas (t. 1, b. l. 184-186). Kolegijai abejoti šio įrodymo patikimumu nėra pagrindo. Kolegijos nuomone, remiantis esama bylos medžiaga, kai nepateikta ir nepaaiškėjo jokių naujų aplinkybių, skirti naują ekspertizę nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo jokio teisinio pagrindo. Pagal BPK 287 straipsnio 1 dalį teismas bylos nagrinėjimo metu turi teisę atlikti BPK XIV skyriuje 2, 3, 4 ir 5 skirsniuose numatytus proceso veiksmus, t. y. tiek skirti ekspertizę, tiek ir pavesti specialistui atlikti tyrimą. Nei specialisto tyrimo, nei ekspertizės teismas neskiria tada, kai pirminio specialisto tyrimo ar ekspertizės metu naudoto specialisto ar eksperto specialiųjų žinių panaudojimo kokybė tiriant ir nagrinėjant konkrečią bylą nekelia pagrįstų abejonių. Nuteistojo E. E. apeliaciniame skunde išdėstyti samprotavimai apie netikrų pinigų gamybos būdus ir priemones nepaneigia specialisto išvadų, kad tirti pateikti kratos metus pas E. E. rasti pinigai ir banknotų ruošiniai yra netikri. Tai, kad nuteistasis E. E. mano, jog tokiomis priemonėmis, kurios pas jį buvo surastos kratos metu, negalima meistriškai pagaminti netikrų pinigų, kurie būtų vizualiai panašūs į tikrus, pas jį buvo surasti tik nevykę piešiniai, yra tik jo subjektyvi nuomonė, kuri prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Be to, pažymėtina, kad šiuo atveju falsifikatas nebūtinai turėtų būti pagamintas taip meistriškai, kad be specialios ekspertizės jo nebūtų galima atskirti nuo tikro piniginio ženklo. Netikrų piniginių ženklų panašumas į tikruosius turi būti toks, kad bet kuris žmogus galėtų juos palaikyti tikrais, o netikrų pinigų pagaminimo būdas E. E. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Šiuo atveju, specialistui davus kategorišką išvadą, kad kratos metus pas E. E. rasti pinigai ir banknotų ruošiniai yra netikri, kolegijai nėra pagrindo abejoti netikrų pinigų kokybe ir daryti išvados, kad BK 213 straipsnio 2 dalis ir BK 22 straipsnio 1 dalis, 213 straipsnio 2 dalis nagrinėjamoje byloje pritaikytas netinkamai.

Apeliantas skunde taip pat mano, kad BK 213 straipsnio 2 dalis gali būti inkriminuojama, kai nustatytas netikrų pinigų realizavimas, o ne vien gaminimas ir laikymas. Pats netikrų pinigų gaminimas ir laikymas, pasak apelianto, negali užtraukti jam atsakomybės pagal BK 213 straipsnio 2 dalį, kaip už baigtą nusikaltimą, nebent tik už pasikėsinimą padaryti nusikaltimą, tačiau tuo jis nebuvo kaltinamas. Jis pagamintų netikrų pinigų nerealizavo ir tokio tikslo net neturėjo, niekam žala nebuvo padaryta. Šie argumentai nėra pagrįsti. Kaip jau buvo minėta, vienas iš BK 213 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykų yra netikri Lietuvos valstybės pinigai, esantys apyvartoje ar oficialiai patvirtinti, bet į apyvartą dar neišleisti pinigai. Nusikaltimo, numatyto BK 213 straipsnio 1 dalyje, pagal šį dalyką objektyvieji požymiai pasireiškia šiais alternatyviais veiksmais - netikrų pinigų pagaminimu ar klastojimu, įgijimu, laikymu ar realizavimu. Kiekvienas iš šių požymių atskirai sudaro nusikaltimo, numatyto BK 213 straipsnio 2 dalyje, sudėtį. Todėl, apelianto teiginiai, kad tam, jog jis būtų pripažintas kaltu pagal BK 213 straipsnio 2 dalį neužtenka netikrų pinigų pagaminimo, turi būti nustatytas ir jų realizavimo faktas, yra nepagrįstas. Vien tos aplinkybės, kad E. E. pagamino netikrus pinigus, pakanka jo veiką kvalifikuoti pagal BK 213 straipsnio 2 dalį. Be to, BK 213 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimo padariniai yra už jo sudėties ribų. Taip pat už šio nusikaltimo ribų yra motyvai ir tikslai, kuriais nuteistasis vadovaujasi. Todėl ta aplinkybė, kad E. E. pas jį kratos metu surastų netikrų pinigų nerealizavo, E. E. veikos kvalifikavimui reikšmės taip pat neturi. Jis teisingai nuteistas pagal BK 213 straipsnio 2 dalį už baigto nusikaltimo padarymą.

Kaip minėta, nuteistasis E. E. apeliaciniame skunde be to, kad prašo jam pagal BK 213 straipsnio 1 dalį paskirti švelnesnę bausmę, kaip galima suprasti iš jo apeliacinio skundo turinio taip pat kelia ir jo kaltės klausimą, nes kritikuoja pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes. Apeliantas įsitikinęs, kad teismas turėjo išaiškinti, iš kur I. Š. gavo 20 Lt, taip pat išaiškinti, kur ir kada, kokiam tikslui gavo, ar pats paėmė iš šiukšlių maišo pinigus G. U.. Nenustačius šių aplinkybių, jo nuomone, jis negalėjo būti pripažintas kaltu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį. Atsakydama į skundo argumentus, kolegija pažymi, kad teismas pagrįstai E. E. pripažino kaltu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes, taip pat ir E. E. apeliaciniame skunde nurodytas, išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Įrodymai gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teisminio proceso metu. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį, pašalino iškilusius prieštaravimus ir vertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Byloje surinktų įrodymų, kurių turinys yra atskleistas pirmosios instancijos teismo sprendime, visuma sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad būtent E. E. nuosprendyje nurodytus netikrus pinigus perdavė I. Š., G. U. platinimui. Svarbiais nuteistojo E. E. kaltės įrodymais laikytini kitų nuteistųjų I. Š., G. U. parodymai, specialisto išvada. Iš šių nuteistųjų parodymų matyti, kad nuteistieji I. Š., G. U. netikrus banknotus gavo iš E. E. Pagal G. U. parodymus, jie, išgryninę netikrus banknotus, būtų dalį pinigų atidavę E. E. Remiantis specialisto išvada taip pat nustatyta, kad visi netikri banknotai, kurie buvo 2009 m. vasarą pateikti įvairiose vietose atsiskaitymui, pagaminti tuo pačiu kopijavimo aparatu kaip ir pas E. E. kratos metu rasti netikri banknotai. Be to, ir pats nuteistasis E. E., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, prisipažino, kad jis gamino pinigus tam, kad juos vėliau atiduotų kitiems, kurie juos realizuos. Už tai gaudavo vieną trečdalį sumos. Pagal E. E. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pas jį paimti pinigų ateidavo G., D., kartais I. Jie ateidavo, kada jis turėjo pagaminęs, o gamino ne pastoviai, o tam tikrais tarpais. Jie iš jo yra paėmę realizavimui apie 50 vienetų po 20 Lt ir keletą kupiūrų po 100 Lt (t. 3, b. l. 13-14). Nors šių parodymų, vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis, negalima laikyti įrodymais, tačiau vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis byloje esantiems įrodymams patikrinti teisme perskaityti šie parodymai, yra svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo šioje dalyje dėl E. E. nuosprendžio panaikinti ir jį pagal BK 213 straipsnio 1 dalį išteisinti.

Skunde nuteistasis E. E. taip pat prašo vadovaujantis BK 39 straipsnio nuostatomis atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau nagrinėjamu atveju E. E. BK 39 straipsnio nuostatų taikymas nėra galimas. BK 39 straipsnio 1 dalyje yra numatyti pagrindai, kuriems esant asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal BK 39 straipsnį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir yra ne mažiau kaip dvi šio kodekso 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tuo tarpu E. E. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie sunkių ir apysunkių nusikaltimų. Todėl teismas net negali svartyti galimybės taikyti atleidimą E. E. nuo baudžiamosios atsakomybės.

Iš nuteistojo E. E. apeliacinio skundo turinio ir jo apeliacinės instancijos teisme teismo posėdyje duotų paaiškinimų matyti, kad jis iš esmės ginčija paskirtą bausmę ir laiko ją per griežtą. Tačiau kolegija taip pat neturi įstatyminio pagrindo tenkinti šį apelianto prašymą ir atmeta jį kaip nepagrįstą.

E. E. paskirta pagal BK 213 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimas trejiems metams dviems mėnesiams, BK 22 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, BK 213 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus nuteistajam E. E., kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, vadovavosi BK 61 straipsnio nuostatomis ir pagrįstai už padarytas nusikaltimus, paskyrė bausmes – laisvės atėmimą. Teismas, taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, E. E. už nusikaltimus paskyrė teisingas bausmes tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu, kurios užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą ir nepažeidžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ reikalavimų. Nuosprendyje išdėstyti bausmių skyrimo motyvai yra išsamūs ir įtikinantys. Teismas teisingai išsprendė ir E. E. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių klausimą. Jokių nuteistojo E. E. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kaip skunde nurodo nuteistasis, nėra. E. E. prisipažinimo ir gailėjimosi dėl padarytų nusikaltimų teismas pagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra: kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šiame punkte nustatytos dvi savarankiškos lengvinančios aplinkybės. Viena jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas yra būtina nuoširdaus gailėjimosi išraiška. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo pripažįsta esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų duodamas teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Teismai turi įvertinti, ar asmens gailėjimasis yra nuoširdus, tikras, ar ne apsimestinis. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus kaltininko pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą, pvz., kaltininko duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą, jo elgesį po įvykio ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-453/2005, 2K-471/2009, 2K-276/2006, 2K-94/2010 ir kt.). Kadangi šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažįsta teismas, todėl lemiamą reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme. Tačiau teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą įnešė į teisingo sprendimo byloje priėmimą (kasacinė nutartis 2K–138/2011). Išties, baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis E. E. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nurodė, kad prisipažįsta kaltu, taip pat nurodė iš esmės teisingas faktines įvykio aplinkybes, patvirtino, kad suvokė, jog daro nusikalstamas veikas. Tačiau, kaip jau minėta, sprendžiant dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo, lemiamą reikšmę turi kaltininko teisme duoti parodymai. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistasis E. E., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, anksčiau savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus iš dalies pakeitė, jis pripažino, kad gamino pinigus, tik tvirtino, jog nesuvokė, kad daro kažką nusikalstamo. Tvirtino, kad pinigai neprilygo tikriesiems, todėl sudėjo į šiukšlių maišus ir ruošėsi išmesti. Tai darė neturėdamas, ką veikti, dėl sunkios turtinės padėties, pinigų niekam nerealizavo, kaip rinkoje atsirado pinigai paaiškinti negalėjo. Kolegijos manymu, tokiu būdu nuteistasis siekė švelninti savo teisinę padėtį ir nebuvo visiškai nuoširdus. Atsižvelgiant į tai, kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino nuteistojo E. E. atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistasis E. E. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jis pradėjo gaminti netikrus banknotus dėl sunkios turtinės padėties (jis prarado darbą, gimė dukrelė). Tokie nuteistojo teiginiai leidžia suprasti, kad jis prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė dėl labai sunkios turtinės padėties. Tačiau tokią galimybę kolegija taip pat atmeta. BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai nustatoma, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties. Teismų praktikoje ši aplinkybė nustatoma tada, kai susiklosčiusios objektyvios sąlygos (priverstinis nedarbas, turto praradimas, jo ar šeimos nario sunki liga ir pan.) nulėmė kaltininko elgesį. Jei tokios aplinkybės susiklostė dėl paties kaltininko tyčinio veikimo ar neveikimo, jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis nepripažįstamos. Tačiau byloje duomenų, rodančių, jog E. E. labai sunki turtinė padėtis susiklostė būtent dėl tokių aplinkybių, byloje nėra. Pagal bylos duomenis galima daryti išvadą, kad jis pats sukūrė tokią situaciją, vartodamas narkotikus, kuriems įsigyti jam buvo reikalingi pinigai. 2009 m. spalio 13 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad E. E. nuo 13 metų yra išbandęs visus narkotikus, nuo 19 metų liko ištikimas kanapėms ir amfetaminui. 2003 m. už narkotikus buvo nubaustas 45 arešto. Nuo 17 metų pralošė lošimų automatuose dešimt tūkstančių litų. 2008 m. uždarbiavo Anglijoje, tačiau kasdien vartojo tuos pačius narkotikus (t. 3, b. l. 195). Tai, kad jis yra narkomanas pripažino ir pats nuteistasis E. E., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Be kita ko, jis nurodė, kad pinigai, kuriuos jis gamino, buvo skirti narkotikams įsigyti. Tai, kad jis nusprendė gaminti netikrus pinigus, nes prarado darbą, neturėjo pinigų šeimos išlaikymui, jis nenurodė. Šią aplinkybę E. E. paminėjo tik apklausiamas pirmosios instancijos teisme. Tačiau kolegija tokius nuteistojo parodymus atmeta. Pagal bylos duomenis, nėra jokio realaus pagrindo teigimui, kad dėl apelianto darbo praradimo jų šeimos turtinė padėtis ženkliai pablogėjo ir tai buvo esminė priežastis, paskatinusi jį elgtis nusikalstamai. Iš anksčiau minėtų E. E. parodymų, kuriuos patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, akivaizdu, kad netikrus pinigus jis gamino ne šeimos išlaidoms padengti, kaip jis tvirtina apeliaciniame skunde, o pinigai buvo skirti narkotikams įsigyti. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo išvadai, jog E. E. nusikalstamas veikas padarė dėl labai sunkios turtinės padėties ir tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes – laisvės atėmimą ir nustatydamas jų dydžius, taip pat jau atsižvelgė ir į daugelį kitų aplinkybių, kurias nuteistasis nurodo savo apeliaciniame skunde (turi šeima, augina mažametį vaiką). Šeimos, mažamečio vaiko turėjimas, būtent ir buvo iš esmės tos aplinkybės, kurias teismas įvertinęs nusprendė skirti E. E. laisvės atėmimo bausmes artimas sankcijų minimumui. Todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir remiantis jomis daryti išvadą, kad E. E. paskirta neteisinga bausmė, kaip jis teigia apeliaciniame skunde, ir dar labiau mažinti teismo nustatytų bausmių dydžius ar skirti kitą bausmės rūšį kolegija nemato pagrindo. Kitos nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (dirba, moka paskolą) taip pat nepaneigia teismo išvadų dėl tinkamos bausmės paskyrimo. Pažymėtina, kad nuteistasis E. E. ir jo šeima, paimdami iš banko paskolą, turėjo įvertinti riziką, ar gaunamų pajamų pakaks ir jie galės vykdyti įsipareigojimus bankui. E. E. paskirtos bausmės yra adekvačios padarytoms nusikalstamoms veikoms, kitoms reikšmingoms bausmės paskyrimui aplinkybėms bei neprieštarauja teisingumo principui. Naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, atsižvelgiant į nuteistojo E. E. apeliacinio skundo argumentus, šioje dalyje taip pat nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo E. E. apeliacinį skundą atmesti.