Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Remi Invest“ atstovei advokato padėjėjai Agnei Litvinaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Remi Invest“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Motodalys“ dėl skolos, delspinigių ir kitų sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio, vykusio 2019 m. kovo 12 d., metu, atsakovės vadovas A. N. paaiškino, kad, atsakovei sužinojus apie skolą, skola iškart buvo sumokėta, anksčiau nežinojo, kuriai tiksliai įmonei atsakovė yra skolinga, nes sąskaitas išrašė Autogidas.lt. Patvirtino, kad yra gavęs sąskaitų, tačiau nuo 2016 m. nebendradarbiauja su pradine kreditore, nebuvo pratęsta paslaugų teikimo sutartis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žodinės sutarties pagrindu uždaroji akcinė bendrovė „Vertikali medija“, juridinio asmens kodas 304149959, (toliau – pradinė kreditorė), įsipareigojo atsakovei suteikti skelbimų paskelbimo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už paslaugas laiku ir tinkamai su pradine kreditore atsiskaityti (2019 m. kovo 12 d. garso įrašas: 10 min. 13 sek. – 10 min. 30 sek.).

Laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 31 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. pradinė kreditorė atsakovei suteikė paslaugas ir už jas išrašė PVM sąskaitas faktūras: 2016 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra Serija VMG Nr. 0005676 72,60 Eur sumai, apmokėtina iki 2016 m. rugpjūčio 14 d. (e. b. l. 21) ir 2016 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra Serija VMG Nr. 0006606 66,55 Eur sumai, apmokėtina iki 2016 m. rugsėjo 14 d. (e. b. l. 20).

2018 m. rugsėjo 20 d. pradinė kreditorė ir ieškovė pasirašė reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. IR-18-014 (toliau – reikalavimo perleidimo sutartis), pagal kurią, pradinė kreditorė perleido ieškovei skolos reikalavimą ir kitas su perleidžiamu reikalavimu susijusias mokėtinas sumas (reikalavimo perleidimo sutarties 1.1 punktas) (e. b. l. 10).

Reikalavimo teisių perleidimo sutartis papildyta 2018 m. rugsėjo 20 d. priedu Nr. 1, pagal kurį ieškovei perleistos reikalavimo teisės į atsakovės 94,61 Eur skolą (e. b. l. 11).

Atsakovės buveinės adresu Pravieniškių g. 59, Kaunas, 2018 m. rugsėjo 21 d. išsiųstas pranešimas apie kreditorės pasikeitimą, siuntos įteikti nepavyko (e. b. l. 12–15). Tą pačią dieną pranešimas dėl reikalavimo teisės perleidimo išsiųstas ir atsakovės elektroniniu pašto adresu motodalys@yahoo.com (e. b. l. 17–18).

Dėl skolos priteisimo ir civilinės bylos dalies bylos nutraukimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Atsakovei laiku ir tinkamai neįvykdžius nustatytų sąlygų dėl apmokėjimo už gautas paslaugas, ji laikytina pažeidusia prievolę. Po bylos iškėlimo teisme atsakovė pateikė teismui duomenis, kad skolą sumokėjo – 2019 m. sausio 16 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo pradinei kreditorei 94,61 Eur (e. b. l. 39).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Minėta, kad ieškovės atstovė advokato padėjėja 2019 m. kovo 12 d. posėdžio metu atsisakė reikalavimo dėl 94,61 Eur skolos priteisimo, kadangi pradinė kreditorė pervedė ieškovei 94,61 Eur skolą.

Nors teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Atas Molis ir atsakovės direktorius A. N. išreiškė abejones dėl pačios skolos priteisimo, t. y. ar apskritai atsakovei kyla pareiga sumokėti pagal žodinę sutartį atliktas paslaugas. Tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, jog atsakovė sumokėjo skolą pradinei kreditorei, o pradinė kreditorė sumą pervedė ieškovei, t. y. atsakovė sumokėdama 94,61 Eur pirminei kreditorei skolą pripažino, plačiau dėl skolos pritesimo nepasisako. Ieškovės atstovei žodžiu pareiškus, kad ieškinio dalies dėl 94,61 Eur skolos priteisimo atsisako, kadangi atsakovė skolą sumokėjo pradinei kreditorei, o pradinė kreditorė sumą pervedė ieškovei, atsisakymas priimtinas ir byla dalyje dėl skolos priteisimo nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

Tarp ieškovės ir atsakovės kilo ginčas dėl tinkamo informavimo apie reikalavimo teisės perleidimą, iš pagrindinio reikalavimo kildinamų delspinigių, skolos administravimo mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. 2019 m. kovo 12 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Atas Molis išreiškė abejones dėl ieškovės atstovės advokato padėjėjos Agnės Litvinaitės atstovavimo sutarties galiojimo. Toliau teismas pasisako dėl kiekvieno ginčo atskirai.

Dėl atstovavimo sutarties

CPK 56 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje. Atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime. Advokato arba advokato padėjėjo teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu (CPK 57 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad advokatas klientui teisme atstovauja teisinių paslaugų sutarties, o ne įgaliojimo, išreiškiančio vienašalę atstovaujamo asmens valią (CK 1.63 straipsnio 3 dalis), pagrindu ir sutartyje nenustačius jos galiojimo termino advokato įgalinimai nesibaigia praėjus vieneriems metams nuo sutarties sudarymo (CK 2.142 straipsnio 2 dalis). Advokato įgaliojimų terminas spręstinas pagal sutarčių galiojimą ir pasibaigimą reglamentuojančias teisės normas. Pasibaigus sutarčiai dėl teisinių paslaugų teikimo (užbaigus teikti teisines paslaugas, klientui nusprendus sutartį nutraukti), pasibaigia ir sutartyje nustatytos advokato teisės atlikti konkrečius veiksmus bylos procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2007, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1321-117/2015; Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1101-773/2016).

Kartu su ieškiniu teismui pateikta tarp ieškovės ir advokato padėjėjos Agnės Litvinaitės 2017 m. rugsėjo 1 d. sudaryta atstovavimo sutartis (e. b. l. 26), papildyta 2017 m. rugsėjo 1 d. leidimu/sutikimu atstovauti konkrečioje byloje (e. b. l. 27). Teismo posėdžio, vykusio 2019 m. kovo 12 d., metu atsakovės atstovas advokatas Atas Molis išreiškė abejones dėl 2017 m. rugsėjo 1 d. atstovavimo sutarties galiojimo. Ieškovės atstovė advokato padėjėja Agnė Litvinaitė nurodė, kad atstovavimo sutartyje padaryta rašymo apsirikimo klaida ir sutartis yra 2018 m. rugsėjo 1 d., kadangi ieškovė ir ieškovės atstovė bendrauja ne vienerius metus (2019 m. kovo 12 d. garso įrašas: 18 min. 46 sek. – 19 min. 5 sek.).

Teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytą teismų praktiką, sprendžia, jog advokato padėjėjos pateikta atstovavimo sutartis yra galiojanti ir nepasibaigia praėjus vienerių metų laikotarpiui, tai patvirtina ir ieškovės atlikti pervedimai už advokato padėjėjos atstovavimą nagrinėjamoje byloje, todėl atsakovės atstovo advokato nurodyti argumentai, jog ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtu, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl tinkamo informavimo apie reikalavimo teisės perleidimą

CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, kad pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Dėl to skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Žaliasis tiltas“ v. Danske Bank A/S Lietuvos filialas, bylos Nr. 3K-7-168/2010). Pažymėtina, kad CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo.

Nagrinėjamoje byloje, pareiškus ieškinį teisme ir atsakovei gavus ieškinį su priedais, tarp kurių ir buvo nurodyta reikalavimo perleidimo sutartis. Todėl atsakovė apie reikalavimo perleidimą informuota procesine forma pagal civilinio proceso taisykles (CPK 135, 142 straipsniai). Iki ieškinio pareiškimo teisme atsakovė nebuvo įvykdžiusi reikalavimo pradinei kreditorei, o skolą sumokėjo jau pareiškus ieškinį teisme ir atsakovei žinant apie reikalavimo teisės perleidimą, todėl atmestini atsakovės argumentai, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie reikalavimo teisės perleidimą.

Dėl delspinigių, baudos ir procesinių palūkanų priteisimo

Atsakovei laiku neįvykdžius savo prievolės ieškovei, pagal CK 6.71 straipsnį, ieškovė turi teisę reikalauti netesybų. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Nagrinėjamu atveju, pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras, atsakovė pradinei kreditorei 72,60 Eur skolos dalį turėjo sumokėti iki 2016 m. rugpjūčio 14 d. (e. b. l. 21), o 66,55 Eur skolos dalį – iki 2016 m. rugsėjo 14 d. (e. b. l. 20). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė prievolę sumokėti skolą įvykdė tik po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo – 2019 m. sausio 16 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo pradinei kreditorei 94,61 Eur (e. b. l. 39). Atsakovei laiku nesumokėjus už suteiktas paslaugas, iš atsakovės ieškovei priteistini 8,51 Eur delspinigiai, paskaičiuoti nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną po 0,05 procento 180 dienų laikotarpiui (CK 6.71 straipsnis) (2019 m. kovo 12 d. garso įrašas: 14 min. 46 sek. – 15 min. 25 sek.).

Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti 40,00 Eur pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) Atsakovės atstovas advokatas Atas Molis teismo posėdžio metu teigė, kad ieškovės prašoma priteisti 40,00 Eur pagal MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalį, prilygintina ieškovės prašomoms priteisti netesyboms. Teismas pažymi, jog, be MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorė turi teisę reikalauti iš skolininkės kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditorės patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (MAPKSVPĮ 7 straipsnio 2 dalis). Taigi kreditorius, su kuriuo laiku neatsiskaitė skolininkas, turi teisę gauti fiksuotą 40,00 Eur sumą kaip kompensaciją už skolos išieškojimą. Šis dydis yra neįrodinėtinas, t. y. kreditorius neprivalo pagrįsti, kad realiai patyrė bent 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų. Be šios sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Taigi, jeigu realios skolos išieškojimo išlaidos viršija 40,00 Eur sumą, kreditorius turi teisę reikalauti ir 40,00 Eur sumos, ir ją viršijančios realios skolos išieškojimo išlaidų sumos (2018 m. gruodžio 10 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1823-230/2018). Kadangi 8,51 Eur delspinigiai paskaičiuoti nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną po 0,05 procento 180 dienų laikotarpiui, o reikalavimo teisių perleidimo sutartis tarp pradinės kreditorės ir ieškovės pasirašyta 2018 m. rugsėjo 20 d., laikytina, kad pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimą tiek į skolą, tiek į netesybas, palūkanas bei nuostolius, todėl ieškovė pagrįstai prašo priteisti 40,00 Eur sumą pagal MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalį kaip kompensaciją už skolos išieškojimą ir atsakovės atstovo argumentai dėl 40,00 Eur pagal MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalį prilyginimo netesyboms atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant į tai, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovės susiklostė komerciniai santykiai, kreditorė turi teisę prašyti priteisti iš atsakovės 40,00 Eur pagal MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalį kaip kompensaciją už skolos išieškojimą ieškovės reikalavimas priteisti 40,00 Eur sumą pagal MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalį laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio

2 dalis). Palūkanos tampa skolininkų vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, tokiu atveju kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, už termino praleidimą moka 6 procentų dydžio metines palūkanas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės

6 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos ieškinio sumos (143,12 Eur) nuo 2018 m. gruodžio

17 d. (bylos iškėlimo teisme dienos) iki 2019 m. kovo 7 d., 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo ieškinio nepatenkintų reikalavimų dalies (48,61 Eur) nuo 2019 m. kovo 8 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (2019 m. kovo 12 d. garso įrašas: 2 min. 8 sek. – 3 min. 5 sek.). Prašymą grindžia tuo, kad pagrindinė skola ieškovei grąžinta tik 2019 m. kovo 7 d., kuomet pradinė kreditorė pervedė ją ieškovei. Pažymėtina, kad skolos mokėjimo metu pradinei kreditorei (2018 m. sausio

16 d.) atsakovė žinojo, kad reikalavimo teisė perleista ieškovei, todėl laikytina, kad mokėjimą pradinei kreditorei atsakovė darė savo rizika (CK 6.106 straipsnio 3 dalis) ir skolos grąžinimo momentu laikytina 2019 m. kovo 7 d., t. y., kai skolos sumą pradinė kreditorė bankiniu pavedimu perdavė ieškovei. Dėl to procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo 2018 m. gruodžio

17 d. (bylos iškėlimo teisme dienos) iki 2019 m. kovo 7 d. nuo visos ieškovės ieškinio reikalavimų sumos (143,12 Eur), o nuo 2019 m. kovo 8 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo nuo nepatenkintų ieškinio reikalavimų dalies (48,61 Eur).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra juridinis asmuo, 2018 m. rugsėjo 20 d. pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimą tiek į skolą, tiek į netesybas, palūkanas bei nuostolius, į tai, kad skola ieškovei sumokėta 2019 m. kovo 7 d., toks ieškovės prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinį tenkinus visiškai likusių reikalavimų dalyje, iš atsakovės ieškovei priteistini 8,51 Eur delspinigiai, 40,00 Eur, pagal MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalį, ir 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 2018 m. gruodžio 17 d. (bylos iškėlimo teisme dienos) iki 2019 m. kovo 7 d. nuo visos ieškovės ieškinio reikalavimų sumos (143,12 Eur), o nuo 2019 m. kovo 8 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo nuo nepatenkintų ieškinio reikalavimų dalies (48,61 Eur) (CPK 6.37 straipsnis, 6.71 straipsnis, MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė, pateikdama ieškinį, kartu pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nagrinėjamu atveju ieškovė, pateikdama ieškinį teismui, sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Visiškai tenkinus ieškinį, ši suma ieškovei priteistina iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktus duomenis, ieškovė turėjo 600,00 Eur išlaidų už teisines paslaugas – 100,00 Eur už ieškinio dėl skolos ir kitų sumų priteisimo parengimą (e. b. l. 24-25), 250,00 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2019 m. vasario 12 d. teismo posėdyje (e. b. l. 46-50), 250,00 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2019 m. kovo 12 d. teismo posėdyje (e. b. l. 55-58) (2019 m. kovo 12 d. garso įrašas: 9 min. 26 sek. – 9 min. 40 sek.). CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“.

Atkreiptinas ieškovės ir atsakovės dėmesys, kad, nors advokato padėjėjos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už suteiktas advokato padėjėjos teisines paslaugas bylos nagrinėjimo teisme metu atitinka Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.2. ir 9. punktuose numatytą rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydį, nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, atsižvelgia ir į šalių procesinį elgesį.

2019 m. vasario 12 d. parengiamojo teismo posėdžio metu teismas atidėjo parengiamąjį teismo posėdį, suteikdamas ieškovei ir atsakovei galimybę kilusį ginčą išspręsti taikiai. Šalys turėjo 1 mėnesio terminą taikiam susitarimui pasiekti, kadangi kitas posėdis paskirtas 2019 m. kovo 12 d. Teismui atidėjus parengiamąjį teismo posėdį, nei viena iš šalių nesiėmė iniciatyvos susitarti, kaip nurodė ieškovės atstovė, atsakovė nesusisiekė su ieškove, nesistengė tartis dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo (2019 m. kovo 12 d. garso įrašas: 17 min. 15 sek. – 17 min. 35 sek.), ieškovė dėl galimybės ginčą spręsti taikiai į atsakovę taip pat nesikreipė (2019 m. kovo 12 d. garso įrašas: 18 min. 00 sek. – 18 min. 14 sek.). Pažymėtina ir tai, kad 2019 m. vasario 12 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad, nepavykus ginčo išspręsti iki kito parengiamojo teismo posėdžio, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma padidės, abi šalys žinojo, kad, nesusitarus taikiai, bylinėjimosi išlaidų suma bus didesnė, tačiau nei ieškovė, nei atsakovė nesiėmė priemonių bylinėjimosi išlaidoms sumažinti. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015, Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1888-343/2018). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju šalių elgesys nebuvo tinkamas, teismui atidėjus parengiamąjį teismo posėdį, šalims žinant, jog pagrindinė skola yra sumokėta, šalys nesiekė ginčo išspręsti taikiai. Taip pat teismas sprendžia, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatitinka nei bylos sudėtingumo, nei ieškiniu prašytos priteisti sumos dydžio. Pažymėtina, kad teismai ne kartą yra konstatavę, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirtis yra kompensacinio pobūdžio ir negali būti nepagrįsto praturtėjimo ir pasipelnymo šaltiniu (Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1888-343/2018). Dėl šios priežasties, nors laimėjusiąja šalimi byloje laikytina ieškovė, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį, į tarpusavio bendradarbiavimo ir kooperacijos pareigos pažeidimą, lėmusį, kad prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų suma padidėjo, nors buvo skirtas terminas šalims ginčą išspręsti taikiai, įvertinęs, kad prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra keturis kartus didesnė už ieškinio sumą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas mažinti priteistiną bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjos teisines paslaugas sumą vienu šimtu penkiasdešimt eurų ir iš atsakovės ieškovei priteisti 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjos teisinę pagalbą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, visiškai patenkinus ieškinį dėl likusių reikalavimų, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės ieškovei priteistina 15,00 Eur žyminis mokestis ir 450,00 Eur išlaidų už advokato padėjėjos teisines paslaugas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktai, 93 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkina ieškinį reikalavimų dalyje dėl delspinigių ir skolos administravimo mokesčio priteisimo, o pagrindinę skolą atsakovė ieškovei yra sumokėjusi, laimėjusioji šalis šioje byloje laikytina ieškovė, dėl to atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).

Teismas turėjo 3,65 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, teismui konstatavus, kad laimėjusioji šalis yra ieškovė, teismo turėtos išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Nutraukti civilinę bylą dalyje dėl 94,61 Eur skolos priteisimo; likusioje dalyje ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Motodalys“, juridinio asmens kodas 301340539, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Remi Invest, juridinio asmens kodas 302637365, 8,51 Eur (aštuonių eurų 51 ct) delspinigius, 40,00 Eur (keturiasdešimties eurų) skolos administravimo mokestį, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už visą ieškinio sumą (143,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gruodžio 17 d.) iki 2019 m. kovo 6 d. (įskaitytinai), 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (48,51 Eur) nuo 2019 m. kovo 7 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 465,00 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Motodalys“, juridinio asmens kodas 301340539, valstybei 3,65 Eur (trijų eurų 65 ct) bylinėjimosi išlaidas (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.