- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-30
- Bylos Nr.
- 2-1000-1115/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04535-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Savkinienė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- P. C.
dalyvaujant ieškovei R. B., atsakovui P. C., išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Kornelijai Stacevičiūtei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui P. C. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1295-860/2013 priteistą išlaikymo dydį iš atsakovo P. C. nepilnamečiam vaikui S. C. nustatant išlaikymą po 330,00 Eur per mėnesį pradedant nuo pareiškimo padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, pinigus iki einamojo mėnesio paskutinės dienos sumokant vaiko motinai R. B., kuri vaiko pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais, išreikalauti atsakovo iš P. C. įrodymus apie jo gaunamas pajamas ir turtinę padėtį bei priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 31 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1295-860/2013, kuriuo nutraukė ieškovės ir atsakovo sudarytą santuoką, nustatė (duomenys neskelbtini) gimusio nepilnamečio vaiko S. C. gyvenamąją vietą su ieškove ir priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 500,00 Lt (penkis šimtus litų) kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis buvo paskirta ieškovė. Pažymėjo, kad nuo išlaikymo priteisimo momento padidėjo vaiko poreikiai. Išaugo maisto, drabužių, mokymosi priemonių, komunalinių paslaugų ir kitos kainos, atsirado papildomos išlaidos, susijusios su mokslu, papildomu ugdymu, išlaikymu, kurių nebuvo išlaikymo priteisimo metu, pasikeitė šalies ekonominė padėtis. Taikiai su atsakovu dėl išlaikymo padidinimo susitarti nepavyko. Nurodė, kad šiuo metu ieškovės vidutinis gaunamas darbo užmokestis yra maždaug 2 000,00 Eur. Prie vaiko išlaikymo smarkiai prisideda ieškovės artimieji pagal savo išgales.
Atsiliepimas
3. Atsakovas P. C. atsiliepime nurodė, kad nuo 2025 m. gruodžio mėnesio jo finansinė ir sveikatos būklė reikšmingai pablogėjo. Įmonė, kurioje dirbo vairuotoju, dėl užsakymų trūkumo nutraukė darbo organizavimą, todėl buvo priverstas registruotis Užimtumo tarnyboje. Šiuo metu jo pagrindinės pajamos yra nedarbo socialinio draudimo išmoka, todėl jo finansinės galimybės yra ženkliai sumažėjusios. Tuo pačiu laikotarpiu smarkiai paūmėjo atsakovo sveikatos sutrikimai – sustiprėjo nugaros skausmai, nustatyti stuburo pažeidimai, lėtinis skausmo sindromas bei venų sutrikimai. Gydytojas rekomenduoja riboti fizinį krūvį, vengti sunkaus darbo, svorių kilnojimo bei ilgo sėdėjimo ar stovėjimo. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu tiria savo sveikatą ir planuoja kreiptis į gydytoją reabilitologą dėl gydymo ir procedūrų, skirtų nugaros skausmo mažinimui bei funkcinių galimybių gerinimui. Pažymėjo, kad kartu su atsakovu gyvena ir yra jo išlaikomi dar du nepilnamečiai vaikai.
4. Pažymėjo ir tai, kad priteistą išlaikymą dukteriai moka tvarkingai ir laiku, kasmet atlikdamas jo indeksavimą. Pagal savo finansines galimybes nuolat papildomai prisideda prie dukters poreikių – skiria lėšų jos laisvalaikiui ir asmeninėms reikmėms, o švenčių ir svarbių progų metu dovanoja 50,00–100,00 Eur dydžio pinigines dovanas. Iki pastarųjų mėnesių papildomas lėšas dažniausiai perduodavo grynaisiais pinigais, o pastaruoju metu, atsižvelgdamas į dukters prašymą ir siekdamas didesnio skaidrumo, pinigines lėšas perveda tiesiogiai į jos banko sąskaitą. Pabrėžė, kad atsižvelgiant į reikšmingai pablogėjusią atsakovo finansinę ir sveikatos būklę, prašomas išlaikymo padidinimas iki 330,00 Eur būtų neproporcinga finansinė našta ir neatitiktų jo realių galimybių. Prašo ieškovės ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo atmesti.
5. Teisme taip pat gauta išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada (toliau – ir Išvada), kurioje išvadą teikianti institucija nurodė, kad ieškovės R. B. reikalavimas, pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1295-860/2013 priteistą 500,00 Lt išlaikymo dydį iš atsakovo nepilnamečiam vaikui S. C., nustatant išlaikymą po 330,00 Eur per mėnesį iki vaikas sulauks pilnametystės, pinigus pervedant iki einamojo mėnesio paskutinės dienos sumokant vaiko motinai R. B., kuri pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais, yra pagrįstas ir atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu ieškovė visiškai palaikė ieškinio reikalavimus. Prašė pakeisti išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą po 330,00 Eur kas mėnesį. Pažymėjo, kad nuo 2013 m. praėjo daugiau kaip 12 metų pasikeitė ekonomika ir nepilnamečio vaiko poreikiai. Nurodė, kad šiuo metu nepilnametė S. C. gyvena su ja. Nurodė, kad maždaug per mėnesį vaiko išlaikymui skiria tarp 600,00–800,00 Eur priklausomai kiekvieną mėnesį nuo nepilnametės poreikių. Nurodė ir tai, kad jos vidutinis gaunamas darbo užmokestis yra maždaug 2 000,00 Eur per mėnesį, neturi jokių finansinių įsipareigojimų kreditoriams bei pažymėjo, kad šios bylos nagrinėjimo metu neturi jos vardu registruoto jokio nekilnojamo turto. Pabrėžė, kad sutinka jog ji skiria nepilnametės išlaikymui didesnę dalį, o iš atsakovo prašo priteisti tik po 330,00 Eur išlaikymo per mėnesį pradedant nuo pareiškimo padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad šiuo metu nėra išlaikymo įsiskolinimo. Pažymėjo ir tai, kad turi dar vieną išlaikytinį – 5 metų sūnų.
7. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad nepripažįsta ieškinio. Nurodė, kad nuo 2025 m. gruodžio mėnesio jo finansinė padėtis pablogėjo, nes prarado darbą bei pablogėjo sveikata. Pažymėjo, kad šiuo taip pat turi dar du išlaikytinius ir neturi ir neturės ateityje finansinių galimybių mokėti to ko prašo ieškovė. Pažymėjo, kad esant galimybei papildomai prisideda ir daugiau prie nepilnametės išlaikymo negu numatyta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1295-860/2013. Pažymėjo, kad šiuo metu jo pajamos yra apie 600,00 Eur per mėnesį (nedarbo draudimo išmoka), šiuo metu nedirba (paprastai dirba vairuotuoju), neturi nustatyto neįgalumo, turi finansinių įsipareigojimų kreditoriams bei po motinos mirties paveldėjo nekilnojamąjį turtą (butą/patalpą), kuriame kaip nurodė pats gyvena, kažkur pusę laiko.
8. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su ieškiniu, išvadą palaiko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnis).
10. CK 3.201 straipsnyje reglamentuojami jau priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimai. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
11. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
12. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
13. Nustatant išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
14. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymas, mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje patvirtintas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis yra – 1 153,00 Eur (apie 846,00 Eur atskaičiavus mokesčius) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 700 „Dėl 2026 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“).
15. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad S. C., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės R. B. ir atsakovo P. C. duktė (toliau – ir nepilnametis vaikas). Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1295-860/2013 santuoka tarp R. B. ir P. C. nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta R. B. ir P. C. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3 punkte šalys sutarė, kad P. C. nepilnamečio vaiko S. C. išlaikymui teks po 500,00 Lt periodines išmokas kiekvieną mėnesį iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, šią suma indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad šiuo metu moka 215,00 Eur.
16. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo pakeisti nepilnamečiam vaikui mokamo išlaikymo dydį, t. y. padidinti išlaikymo dydį iki 330,00 Eur per mėnesį. Šį reikalavimą ieškovė iš esmės grindžia tuo, jog nuo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1295-860/2013 priteisto išlaikymo vaiko poreikiai išaugo, taip pat didėjo infliacija. Pažymėtina, kad ieškovė tiksliai nenurodė vaiko poreikių (lentelės). Teismo posėdžio metu pažymėjo, kad per mėnesį vaiko išlaikymui skiria tarp 600,00–800,00 Eur priklausomai kiekvieną mėnesį nuo nepilnamečio vaiko poreikių.
17. Pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis ieškovė nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė dirba Greitosios medicinos pagalbos tarnyboje Vilniaus filiale. Pagal 2025 m. spalio 28 d. pažymą apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokamas Nr. UP1-96(3.32-1) ieškovei per 6 paskutinius mėnesius buvo išmokėta 9 185,19 Eur (1 530,86 Eur per mėnesį) po mokesčių. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad jos darbo užmokestis yra maždaug 2 000,00 Eur per mėnesį. AB „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu yra registruota transporto priemonė Mercedes–Benz GL-450, valst. Nr. KGG286.
18. Teismo posėdžio metu (2026 m. kovo 10 d. teismo posėdžio garso įrašas, įrašo laikas 00:25:00 – 00:25:25) atsakovas nurodė, kad turi registruoto nekilnojamojo turto – butą/patalpą. Atsakovas nurodė ir tai, kad šiuo metu nedirba, gauna nedarbo draudimo išmoką, kuri siekia iki 600,00 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu atsakovas taip pat nurodė, kad turi transporto priemonę (1995 m. gamybos, kurios vertė apie 2 500 Eur) (2026 m. kovo 10 d. teismo posėdžio garso įrašas, įrašo laikas 00:27:00 – 00:27:45).
19. Iš į bylą pateikto 2026 m. vasario 2 d. atsakovo medicininio pažymėjimo nustatyta, kad atsakovui diagnozuota Osteochondrozė, spondiliozė, spondiloartrozė Ll/2, L2/3, L4/5 slanksteliuose; Subchondrinė edema Ll/2, L2/3, L4/5 slanksteliuose; Fibrozinio disko žiedo plyšimas L4/5 dorzalinėje dalyje; Reliatyvi stuburo kanalo stenozė L4/5; Lėtinė radikulopatija L5-S1 dešinėje pusėje, paūmėjimas; Lėtinis skausmo sindromas, ribotas judesys apatinėje nugaros dalyje, kartais skausmas plinta į dešinę koją; Kojų simptomai: skausmas, venų išsiplėtimas; dvigubo skenavimo tyrimas parodė dešinėje kojoje refliuksą v. saphena magna kamiene ir dekompensuotus perforatorius blauzdoje. Remiantis paciento klinikiniu vertinimu ir tyrimų duomenimis, atsakovui rekomenduojamas ribotas fizinis krūvis: vengti sunkaus fizinio darbo, ilgo stovėjimo ar sėdėjimo, keliamo svorio ir kitų veiksnių, galinčių paūminti stuburo ar kojų venų sutrikimus. Atsakovui gali būti skiriamas lengvas fizinis krūvis arba darbai, reikalaujantys mažo fizinio aktyvumo, siekiant išvengti paūmėjimų ir užtikrinti funkcinį pajėgumą.
20. Kartu su Išvada taip pat yra pateiktas Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenų bazės išrašas, iš kurio galima matyti, kad atsakovui nėra nustatytas dalyvumo lygis. Taip pat kartu su Išvada pateiktas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus šeimos aplinkos sąlygų tyrimo 2026 m. sausio 6 d. aktas Nr. 1ŠTA- iš kurio nustatyta, kad atsakovas turi dar du išlaikytinius – A. Č., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. Č., gim. (duomenys neskelbtini).
21. Nuo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1295-860/2013, kuriuo patvirtinta R. B. ir P. C. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria nustatytas išlaikymas nepilnamečiam vaikui S. C., yra praėję daugiau nei dvylika metų, todėl akivaizdu, kad per šį laikotarpį vaiko poreikiai padidėjo. Pažymėtina, kad dažniausiai didesnė naštos dalis išlaikyti nepilnametį vaiką tenka tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų jo vystymuisi, auklėjimui, ugdymui. Tokios išlaidos šiuo metu tenka ieškovei, nes su ja gyvena nepilnametis vaikas. Be to, akivaizdu, kad didėjant infliacijai, kylant kainoms, vaikui augant, vaiko poreikiai keičiasi ir didėja. Tai sąlygoja vaiko išlaikymui skirtinų piniginių lėšų didėjimą.
22. Kaip nurodyta Išvadoje, ieškovė su atsakovu santuoką nutraukė 2013 metais. Per tuos metus ieškovė nė karto nekėlė išlaikymo dydžio klausimo, tačiau vaikas auga, o jo poreikiai auga kartu su vaiku, todėl paskirto išlaikymo dydžio neužtenka patenkinti net bazinius vaiko poreikius. Nepilnametė lanko karate (45,00 Eur per mėnesį), dalyvauja varžybose, kurios yra mokamos, taip pat važiuoja į stovyklas, kurios taip pat yra mokamos, reikia pirkti inventorių. Nepilnametė lanko karo akademiją (jaunoji lyderė). Taip pat lanko tinklinio būrelį (25,00 Eur per mėnesį). Be viso to, mergaitė lanko papildomas anglų kalbos pamokas (100,00 Eur per mėnesį). Išvadoje taip pat nurodyta, kad buvo bendrauta su nepilnamete, kuri nurodė, kad žino apie tai, jog jos atsakovas (tėvas) skiria pinigus jos išlaikymui ir juo perveda motinai. Nepilnametė nežino tikslios sumos, kurią skiria tėvas, tačiau numano, kad apie 200,00 Eur. Mergaitė nurodė, kad su tėvu susitinka per įvairias progas, dažniausiai tai būna gimtadieniai. Tėvas ją pačią pasveikina su gimtadieniu. Nepilnametė taip pat nurodė, kad pats tėvas papildomai pinigų jai neskiria, turimi kompiuteriai, išmanusis telefonas, televizorius ir kiti daiktai bei rūbai yra pirkti motinos.
23. Ieškovė į bylą nepateikė lentelės, kurioje buvo nurodytos tikslios nepilnamečiam vaikui skiriamos išlaidos, tai patvirtinančių čekių, kvitų ar kt., tačiau kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad bylose dėl vaiko išlaikymo, nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Darytina išvada, kad nepilnamečio vaiko poreikiai nuo 2013 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1295-860/2013 nustatyto išlaikymo padidėjo. Manytina, kad vaiko poreikiams kas mėnesį reikalingos lėšos sudaro apie 600,00–800,00 Eur, o jų 1/2 dalis, tenkanti kiekvienai iš ginčo šalių, t. y. vaiko tėvams, sudaro 300,00–400,00 Eur. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui 330,00 Eur per mėnesį, t. y. mažesnį nei pusė šiuo metu nustatytos minimalios mėnesinės algos dydį.
24. Atsakovas yra darbingame amžiuje, o jo profesija – vairuotojas – leidžia dirbti darbus su ribotu fiziniu krūviu; nors jam nustatytos sveikatos problemos, jam nėra nustatytas sumažėjęs dalyvumo lygis, jis yra veiksnus, todėl jo pareiga išlaikyti vaikus išlieka. Atsakovo teiginiai, kad skiriant 330 Eur per mėnesį neliktų lėšų kitiems jo vaikams, vertintini kritiškai, kadangi jo gaunama apie 600 Eur išmoka nepaneigia pareigos siekti didesnių pajamų pagal turimas galimybes, o jo sveikatos būklė riboja tik fizinio darbo pobūdį, bet nepaneigia galimybės dirbti ir gauti pajamų.
25. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškinys tenkintinas, pakeičiant Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1295-860/2013 patvirtintos R. B. ir P. C. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktą, jį išdėstant taip: „Priteisti iš P. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters S. C., gim. (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą iki dukros pilnametystės po 330,00 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų 00 ct) periodinių išmokų kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2025-12-09) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant mokėtinas pinigines lėšas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.“
26. Sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
27. Ieškovė nenurodė, kokio dydžio bylinėjimosi išlaidas patyrė, bei nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.
28. Ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir 96 straipsnio 1 dalimi, žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybės naudai. Nagrinėjamu atveju ieškinio suma yra 1 380,00 Eur ((330,00 Eur – 215,00 Eur) x 12 mėn.) (85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), už kurią mokamas 41,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl šio žyminio mokesčio suma priteistina iš atsakovo valstybės naudai.
29. Teismas byloje patyrė 12,27 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidas), kurios išieškotinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija nuo 2026 m. sausio 1 d.)).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1295-860/2013 patvirtintos R. B. ir P. C. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktą, susijusį su nepilnametės dukters S. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymu, išdėstant jį sekančiai:
„Priteisti iš P. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko S. C., gim. (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą iki pilnametystės po 330,00 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų 00 ct) periodinių išmokų kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2025-12-09) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant mokėtinas pinigines lėšas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.“
Paskirti ieškovę R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui S. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti valstybei iš atsakovo P. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41,00 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 00 ct) žyminio mokesčio. Ši Valstybei mokama suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.
Priteisti valstybei iš atsakovo P. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,27 Eur (dvylika eurų 27 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši Valstybei mokama suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.