- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-19
- Bylos Nr.
- e2-578-475/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08886-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Simanavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Scandagra“
- Atsakovas
- V. K.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Scandagra“ ieškinį atsakovui V. K. dėl nuostolių ir procesinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. K. (toliau – atsakovas) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Scandagra“ (toliau – ieškovė) naudai 39 607,71 Eur kaip nuostolių atlyginimą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant palūkanas nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2022 m. vasario 23 d. ieškovė ir atsakovas sudarė grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Grūdų sutartis). Atsakovas vykdė Grūdų sutartį numatytomis sąlygomis, tačiau pasirašytos sutarties kopijos ieškovei negrąžino. Pagal sudarytą Grūdų sutartį atsakovas įsipareigojo perduoti ieškovei nuosavybėn, o ieškovė įsipareigojo priimti 500 tonų grūdų bei apmokėti už juos atsakovui sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Grūdų sutartyje buvo numatytas atsakovo prievolių įvykdymo terminas – 2022 m. kovo 5 d. Pagal sudarytą Grūdų sutartį pristatymo sąlygos buvo INCOTERMS 2010 – DAP. Taigi, atsakovas iki 2022 m. kovo 5 d. įsipareigojo pristatyti ieškovei parduotus grūdus į ieškovės Kelmės elevatorių, adresu (duomenys neskelbtini).
1.2. Atsakovas 2022 m. vasario 24 d. pristatė ieškovei 58,464 tonas pašarinių kviečių. 2022 m. vasario 24 d. atsakovas pristatė ieškovei 27,031 tonas pašarinių kviečių.
1.3. Kaip jau minėta, pagal sudarytą Grūdų sutartį atsakovas buvo įsipareigojęs patiekti ieškovei 500 tonų grūdų, sutartyje numatytomis sąlygomis. Atsakovui neįvykdžius sutartimi prisiimtų savo įsipareigojimų, t. y. nepristačius ieškovei 414,505 tonų grūdų, atsakovui turi būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė.
1.4. Ieškovė ir atsakovas sudarydami Grūdų sutartį susitarė, kad tuo atveju, jeigu atsakovas nepateiks grūdų ar jų dalies pagal sutartį, turės mokėti ieškovei Grūdų sutarties 5.3 punkte numatytą baudą ir turės atlyginti kitus ieškovės patirtus nuostolius, kurių mokėtina bauda nepadengia. Grūdų sutarties 5.3 punkte numatyta, kad atsakovo mokėtina bauda už nepristatytą grūdų kiekį yra 30 Eur už kiekvieną nepristatytą toną grūdų. Minėta bauda šalių susitarimu laikoma minimaliais ieškovės realiai patirtais nuostoliais dėl atsakovo netinkamo Grūdų sutarties vykdymo, kurių dydžio ieškovei papildomai įrodinėti nereikia.
1.5. Šiuo konkrečiu atveju, Grūdų sutartis buvo terminuoto pobūdžio ir pasibaigus Grūdų sutarties 2.2 punkte numatytam prievolių vykdymo terminui (t. y. 2022 m. kovo 5 d.) bei atsakovui savo prisiimtų prievolių tinkamai ir pilnai neįvykdžius, sutartinės prievolės pasibaigė. Kaip numatyta sudarytos Grūdų sutarties 6.2–6.3 punktuose, Grūdų sutartis iki galiojimo termino pabaigos galėjo būti nutraukta, tačiau suėjus prievolių vykdymo terminui ir pasibaigus atitinkamoms šalių prievolėms, sutartis de facto pasibaigė ir papildomai sudarytos Grūdų sutarties nutraukti nebereikėjo. Ieškovė teigia, kad Grūdų sutartis pasibaigė Atsakovui pažeidus savo prievoles ir neįvykdžius savo prisiimtų įsipareigojimų. Pasibaigus su atsakovu sudarytai Grūdų sutarčiai, buvo nedelsiant sudarytos pakeičiančios sutartys ir tokios sutartys buvo sudarytos per protingą laiką bei protingomis sąlygomis.
1.6. Atsakovui neįvykdžius su ieškove sudarytos Grūdų sutarties ir nepatiekus sutarto grūdų kiekio, ieškovė buvo priversta įsigyti nepristatytą grūdų kiekį tuo metu rinkoje buvusiomis kainomis. Dėl to, ieškovė patyrė 39 607,71 Eur (152 882,35 Eur – 113 274,64 Eur) nuostolių, kuriuos atsakovas turėtų atlyginti. Ieškovės patirti nuostoliai yra apskaičiuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 straipsnio 5 dalyje numatyta tvarka, t. y. įvertinus kainų skirtumą tarp neįvykdytos Grūdų sutarties (pristatytų grūdų kaina, apskaičiuota pagal Grūdų sutartį, sudarytų 113 274,64 Eur sumą) ir neįvykdytą sutartį pakeičiančių sutarčių (pristatytų grūdų kaina, apskaičiuota pagal pakeičiančias sutartis, sudaro 152 882,35 Eur sumą).
2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2.1. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė ir atsakovas bendradarbiauja ne vienerius metus. Atsakovas iš ieškovės perka trąšas, o ieškovė iš atsakovo perka grūdines kultūras. Atsakovas su ieškove bendrauja per ieškovės darbuotoją – vadybininką (pardavimų ekspertą) E. A..
2.2. Atsakovas paaiškino, kad grūdinės kultūros supirkėjams įprastai tiekiamos dviem būdais: (1) tarp supirkėjo ir ūkininko gali būti pasirašomos išankstinės grūdų pirkimo-pardavimo sutartys, kuriose fiksuojama grūdų pristatymo kiekiai ir išankstinė grūdų supirkimo kaina arba (2) ūkininko turimas grūdų kiekis pristatomas supirkėjui į elevatorių be išankstinių įsipareigojimų pagal ūkininko tuo metu turimą ar pristatomą grūdų kiekį, o supirkėjas už pristatytus grūdus ir jų kokybę atsiskaito pagal faktą. Atsakovas siekdamas išvengti nuostolių paskutiniais metais neprisiėmė išankstinių įsipareigojimų dėl pristatytinų grūdų kiekių, kokybės ir išankstinių grūdų supirkimo kainų, o grūdus ieškovei tiekdavo pagal tuo metu sandėlyje turimą kiekį ir jų būklę, tuo pačiu atsižvelgiant ir į supirkėjų, įskaitant ieškovės, siūlomas grūdų supirkimo kainas.
2.3. Atsakovas ieškovei 2021 m. rugsėjo 6 d. pristatė 215,839 tonas grūdų, 2021 m. rugsėjo 7 d. pristatė 332,874 tonas grūdų, 2021 m. rugsėjo 8 d. pristatė 107,611 tonas grūdų, o 2022 m. vasario 10 d. pristatė 55,998 tonas grūdų, tačiau šiais atvejais jokios išankstinės grūdų pirkimo-pardavimo sutartys su atsakovu nebuvo pasirašomos. Ieškovė į atsakovui persiųstas grūdų pirkimo-pardavimo sutartis post factum įrašydavo atsakovo pristatytų grūdų kiekius.
2.4. Taikant tokį patį principą buvo tariamasi ir dėl ginčo grūdų tiekimo, kurie ieškovei buvo pristatyti 2022 m. vasario 24 d. Atsakovas, jeigu tiksliai pamena datą, 2022 m. vasario 23 d. bendravo su ieškovės darbuotoju E. A. dėl grūdų pristatymo ir žodžiu sutarė, kad artimiausiu metu ieškovei pristatys grūdų kiekį pagal atsakovo tuo metu turimas galimybes. Atsakovas šiuo konkrečiu (ginčo) atveju jokia forma neprisiėmė įsipareigojimų pristatyti konkretų kiekį (500 tonų) grūdų. Pažymėtina, kad įsipareigojimų dėl konkrečių kiekių grūdų pristatymo atsakovas neprisiėmė ir 2021 m. rugsėjo mėnesį bei 2022 m. vasario mėnesio pradžioje.
2.5. Ieškovė ieškinyje nutyli, kad 2022 m. vasario 23 d. ieškovės darbuotojas E. A. teiravosi ar atsakovas galėtų pristatyti 500 tonų grūdų, tačiau atsakovas atsakė, kad konkretaus grūdų kiekio įvardinti negali, nes esamu atveju būtų pristatomi turimi grūdų likučiai iš 2021 m. derliaus sezono (kūlimo), o pristatytiną grūdų kiekį atsižvelgiant į gana ilgai sandėliuotų grūdų drėgmę (nuo to priklauso grūdų svoris) ir jų kondicines savybes nustatyti yra sudėtinga.
2.6. Kaip minėta, 2022 m. vasario 24 d. atsakovas ieškovei pristatė 85,495 tonos grūdų. Tai buvo viskas, ką tuo metu atsakovas galėjo pristatyti ieškovei.
Šalies argumentai
2.7. Ieškovė ieškinyje nutyli, kad 2022 m. kovo 7 d. elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovą prašydama pasirašyti 2022 m. vasario 23 d. vienašališkai persiųstą grūdų pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodytų kiekių atsakovas niekuomet nebuvo įsipareigojęs pristatyti. Šiame elektroniniame laiške nurodoma, kad nepasirašius sutarties ieškovė negalės atsiskaityti už atsakovo 2022 m. vasario 24 d. pristatytus grūdus. Atsakovas gavęs šį laišką susisiekė su ieškovės atstovu E. A. ir paaiškino, kad tokios sutarties pasirašinėti neketina. Šio pokalbio metu atsakovui pasirodė, kad ieškovės atstovas suprato, kad 2022 m. vasario 23 d. tardamiesi dėl grūdų pristatymo jie vienas kitą neteisingai suprato. Pažymėtina, kad po šio pokalbio už 2022 m. vasario 24 d. pristatytus grūdus ieškovė su atsakovu atsiskaitė. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė su atsakovu galutinai atsiskaitė 2022 m. kovo 9 d., t. y. jau po 2022 m. kovo 5 d., kada neva atsakovas turėjo galutinai pristatyti 500 tonų grūdų. Toks ieškovės faktinis elgesys leidžia daryti išvadą, kad ieškovė pripažino, jog atsakovas jokių sutartinių prievolių nėra pažeidęs ir ieškovei nėra skolingas.
Atsiliepimas
3. Ieškovė, nesutikdama su atsiliepime nurodytais argumentais dublike nurodė, kad Ginčo objektu esanti 2022 m. vasario 23 d. Grūdų sutartis buvo išankstinė, nes sutartis buvo sudaryta iki faktinio grūdų pristatymo. Ieškovės darbuotojas E. A. 2022 m. vasario 23 d. sulaukė skambučio iš Atsakovo. Paskambinęs atsakovas nurodė, kad norėtų sudaryti su ieškove 500 tonų kviečių pirkimo-pardavimo sutartį. Atsižvelgus į atsakovo prašymą, išankstinė grūdų pirkimo-pardavimo sutartis buvo parengta ir tą pačią dieną 10:22 val. buvo persiųsta atsakovui el. paštu, kuriuo tarp šalių vyko bendravimas. Atsakovas 2022 m. vasario 24 d. ryte pradėjo vykdyti sudarytą Sutartį. Kaip matyti iš kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų, 2022 m. vasario 24 d. 8 val. buvo pristatytos 59 tonos pašarinių kviečių, o 9 val. – 28,08 tonos pašarinių kviečių. Svarbu pažymėti, kad po kviečių faktinio pristatymo nebuvo parengta jokia kita sutartis ir jokia kita sutartis nebuvo persiųsta atsakovui. Atsakovas teigdamas, kad 2022 m. vasario 24 d. grūdai tariamai buvo pristatyti kitos sutarties pagrindu, į bylą nepateikia jokių įrodymų, kurie tokius teiginius galėtų pagrįsti. Ieškovė teigia, kad ginčo objektu esančios sutarties pagrindu tarp ieškovės ir atsakovo neabejotinai susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai. Ieškovė nurodė, kad sutartis turėtų būti laikoma sudaryta raštu, atsižvelgus į tai, kad visos sutarties sąlygos buvo išdėstytos rašytine forma (t. y. sutartis rašytine forma buvo persiųsta atsakovui el. paštu ir atsakovas susipažinęs su rašytiniu sutarties tekstų ėmė sutartį vykdyti).
4. Atsakovas nesutikdamas su dubliko argumentais triplike nurodė, kad atsakovas nesudarė su ieškove susitarimo dėl 500 tonų kiekio grūdų pristatymo, atitinkamai niekuomet ir jokia forma neprisiėmė sutartinės pareigos padengti ieškovės nuostolius grūdų supirkimo kainų skirtumo forma, kurią ieškovė prašo priteisti. Atsakovas pažymėjo, kad 85,495 tonos grūdų ieškovei 2022 m. vasario 24 d. buvo pristatyta pagal žodinį susitarimą, kurį abi šalys yra pilnai įvykdžiusios. Atsakovas 2022 m. vasario 24 d. pristatė 85,495 tonos grūdų, o ieškovė 2022 m. kovo 9 d. už visus pristatytus grūdus atsiskaitė. Atsakovas teigia, kad tokia praktika, kuomet grūdai ieškovei pristatomi pagal žodinį susitarimą, atsižvelgiant į atsakovo faktiškai pristatytą kiekį, prieš tai ir po to nepasirašant jokių rašytinių susitarimų, tarp šalių buvo visiškai įprasta praktika, kas patvirtina, kad atsakovo dėstoma pozicija nėra išgalvota. Atsakovas pažymi, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2022 m. kovo 5 d. neragino atsakovo pristatyti neva trūkstamą grūdų kiekį (jeigu ieškovės deklaruojamas susitarimas buvo sudarytas). Atsakovas raginimą pasirašyti Grūdų sutarties šabloną (o ne pristatyti neva trūkstamą grūdų kiekį) gavo tik 2022 m. kovo 7 d., t. y. jau buvo pasibaigus ieškovės vienašališkai susigalvotam grūdų pristatymo terminui.
5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai nurodė, kad ginčo sutartis buvo sudaryta elektroniniu paštu tarp dviejų komercinių subjektų. Visos sutarties sąlygos atsakovui buvo aptartos žodžiu, pateiktos raštu, elektroniniu paštu ir žinomos atsakovui. Sutartis buvo persiųsta elektroniniu paštu ir pradėta vykdyti, atsakovas prieštaravimų dėl sutarties sąlygų nereiškė. Atkreipė dėmesį, kad ginčo teismingumas yra nustatytas atsakovo neigiamoje sutartyje. Be to, grūdų pirkimo kaina buvo nustatyta pagal ginčo sutartyje nurodytą kainą, o ne tos dienos grūdų supirkimo kainą. Nurodė, kad atsakovas reikiamą grūdų kiekį turėjo, tačiau pardavė kitiems subjektams, o teismo reikalautų sąskaitų nepateikė. Toks atsakovo elgesys yra nesąžiningas, o nepateikus reikalautų dokumentų juose esanti informacija pagal teismų praktiką turėtų būti vertinamos kaip pačios nepalankiausios aplinkybės atsakovui.
Atsiliepimas
6. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nebuvo raštiško susitarimo dėl ieškovės nurodomo grūdų kiekio, atsakovas tokio grūdų kiekio neturėjo. Nurodė, kad grūdus pardavė ir kitiems subjektams, tačiau tai buvo nekondiciniai grūdai.
Šalies argumentai
7. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Teigė, kad priimant ieškinį teismas nesprendė pačios sutarties sudarymo fakto. Teigė, kad ginčo sutartis nebuvo sudaryta, nes jos nepasirašė atsakovas. Vien tik elektroninio laiško išsiuntimas ir jos gavimas nėra sutarties sudarymas. Nesant sutarties, atsakovui negali kilti sutartinė atsakomybė. Visos atsakovui pateiktos sąskaitos buvo išrašomos po grūdų supirkimo ir faktinis supirktų grūdų kiekis būdavo įrašomas į sutartis jau po grūdų supirkimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
8. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas bendradarbiauja ne vienerius metus, tai patvirtina pateiktos šalių sudarytos pirkimo–pardavimo sutartys (el. b. 1 t., b. l. 142–146, 151–15, 157-158). Atsakovas iš ieškovės perka trąšas, o ieškovė iš atsakovo perka grūdines kultūras. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jo bendravimas su ieškove vyksta per ieškovės darbuotoją – E. A..
9. Atsakovas ieškovei 2019 m. balandžio 19 d. pagal aliejinių kultūrų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pristatė 75 tonas grūdų (el. b. 2 t., b. l. 12–15), 2021 m. rugsėjo 6 d. pagal grūdų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pristatė 215,839 tonas grūdų (el. b. 1 t., b. l. 142–143), 2021 m. rugsėjo 7 d. pagal grūdų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pristatė 332,874 tonas grūdų (el. b. 1 t., b. l. 157–158), 2021 m. rugsėjo 8 d. pagal grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pristatė 706,11 tonas grūdų (el. b. 1 t., b. l. 151–152), o 2022 m. vasario 10 d. pagal grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pristatė 55,998 tonas grūdų (el. b. 1 t., b. l. 144–145), 2022 m. vasario 15 d. pagal grūdų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pristatė 200 tonų grūdų (el. b. 2 t., b. l. 139–141), 2022 m. vasario 17 d. pagal grūdų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pristatė 30,024 tonų grūdų (el. b. 2 t., b. l. 142–144).
10. Grūdų priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) bei PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog 2022 m. vasario 24 d. atsakovas pristatė ieškovei 58,646 tonas pašarinių kviečių (el. b. 1 t., b. l. 11–12). Pagal grūdų priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei PVM sąskaitą faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog atsakovas 2022 m. vasario 24 d. pristatė ieškovei 27,031 tonas pašarinių kviečių (el. b. 1 t., b. l. 13-14).
11. Byloje kilo ginčas dėl 2022 m. vasario 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo, pagal kurią atsakovas įsipareigojo perduoti ieškovei 500 tonų grūdų, o ieškovė įsipareigojo juos priimti bei apmokėti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Ieškovės teigimu atsakovas vykdė minėtosios sutarties sąlygas, tačiau pasirašytos sutarties kopijos ieškovei negrąžino. Atsakovo nuomone, jokia sutartis iš vis nebuvo sudaryta.
Dėl šalių sutartinių santykių
12. Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Sutarties formai yra taikomos CK 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą (CK 6.192 straipsnio 1 dalis). Kai pagal įstatymus ar šalių susitarimą sutartis turi būti paprastos rašytinės formos, ji gali būti sudaroma tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą (CK 6.192 straipsnio 2 dalis). Šalims nesilaikius reikalavimo dėl rašytinės sutarties sudarymo formos, jų sudaryta sutartis galioja, tačiau, esant šalių ginčui, šalys privalo savo poziciją įrodyti, t. y. teikti įrodymus, pagrindžiančius sutarties sudarymo ar nesudarymo faktą.
13. Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 straipsnyje numatyta rašytinė žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutarties forma, tačiau įstatyme nėra imperatyvios nuostatos, kad rašytinės formos nesilaikymas daro sutartį negaliojančia.
14. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinio reikalavimus grindė atsakovo netinkamu sutarties vykdymu bei prašė pagal sutarties 5.2.1. punkte sulygtą ieškovės teisę reikalauti minimalių nuostolių (baudos) bei kitų nuostolių, kurių nepadengia bauda, priteisti nuostolius. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovas privalo atlyginti jos patirtus nuostolius CK 6.258 straipsnio 5 dalies pagrindu, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė turėjo įsigyti sutartyje sulygtą grūdų kiekį didesne kaina.
15. Atsakovas teigia, kad tarp jo ir ieškovės apskritai nebuvo susiklostę sutartiniai santykiai, jie nebuvo sudarę rašytinės sutarties. Siekiant nustatyti, ar tarp šalių susiklostė sutartiniai santykiai, būtina įvertinti, ar egzistavo šalių suderinta valia, nukreipta į sutarties tikslo sukūrimą ir kokius faktinius veiksmus atliko šalys.
16. Ieškovė neneigia, kad nėra abiejų šalių pasirašyto dokumento, yra tik standartinės formos 2022 m. vasario 23 d. Grūdų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 9–10).
17. Kaip nustatyta iš atsakovo paaiškinimų, grūdinės kultūros įprastai tiekiamos dviem būdais: 1) tarp supirkėjo ir ūkininko gali būti pasirašomos išankstinės grūdų pirkimo-pardavimo sutartys, kuriose fiksuojama grūdų pristatymo kiekiai ir išankstinė grūdų supirkimo kaina arba 2) ūkininko turimas grūdų kiekis pristatomas supirkėjui į elevatorių be išankstinių įsipareigojimų pagal ūkininko tuo metu turimą ar pristatomą grūdų kiekį, o supirkėjas už pristatytus grūdus ir jų kokybę atsiskaito pagal faktą.
18. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog jam paskambino E. A. ir teiravosi ar atsakovas galėtų pristatyti 500 tonų grūdų. Atsakovas teigė, jog tokio grūdų kiekio neturėjo, šią aplinkybę patvirtina byloje pateikta materialinių vertybių žurnalo kopija (el. b. 3 t., b. l. 55–57). Likusieji grūdai buvo prastos kokybės, tačiau gavus sutikimą grūdų likutis buvo pristatytas ieškovei. Tokiu būdu, sudarius žodinį susitarimą, atsakovas ieškovei 2022 m. vasario 24 d. pristatė 85,495 tonas grūdų už tos dienos kainą. Atsakovas nurodė, jog ginčo sutartį pamatė ne iš karto, o vėliau, t. y. jau pardavus atvežtus grūdus. Tuo tarpu liudytojas E. A. teismo posėdžio metu nurodė, jog ne jis susisiekė su atsakovu, tačiau atsakovas paskambino jam ir nurodė, jog gali patiekti 500 tonų grūdų, todėl suderinus visas sąlygas perdavė asistentei duomenis, kuri juos suvedė į ieškovės vidinę duomenų sistemą ,,AgroSmart“. Liudytojas taip pat paaiškino, jog šioje sistemoje įvestų duomenų keisti nėra galimybės, t. y. norint daryti pakeitimus reikia sudaryti naują sutartį. Liudytojo E. A. teigimu, 2022 m. vasario 24 d. atsakovas, vadovaudamasis minėta sutartimi pristatė 85,495 tonas grūdų.
19. Teismas sutinka su atsakovo išdėstyta pozicija, jog ieškinio priėmimo stadijoje nėra sprendžiamas sutarties galiojimo klausimas, todėl ieškovės argumentas, jog sutartis yra galiojanti, kadangi ji kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus pagal sutartinį teismingumą atmetamas kaip nepagrįstas. Ieškovė taip pat nurodė, jog sutartis yra galiojanti, nes 2022 m vasario 24 d. pristatyti grūdai yra apmokėti ne pagal tos dienos nustatyta kainą, tačiau pagal kainą nurodytą sutartyje. Ieškovės atstovas ir liudytojas E. A. teismo posėdžio metu patvirtino, kad sąskaitas faktūras išrašydavo UAB ,,Scandagra“ atsakovo vardu, jas apmokėdavo taip pat UAB ,,Scandagra“, todėl teismo vertinimu byloje nėra įrodyta, kad ne tik ieškovė, bet ir atsakovas vadovavosi ginčo sutarties sąlygomis.
20. Liudytojas E. A. teigė žmogiškai pasitikėjęs atsakovu, nes su juo dirbo ne pirmą dieną. Rašytinės sutarties iškart po žodinio susitarimo ir jo užfiksavimo „AgroSmart“ sistemoje atsakovui nenuvežė dėl didelio užimtumo ir kitų darbų, be to pasitikėjo, jog sutartis anksčiau ar vėliau bus pasirašyta. Taip pat nurodė, jog sutartys su atsakovu buvo pasirašomos įvairiai, t. y. per elektroninį paštą nusiunčiant sutartį, nuvežus rašytinę sutartį atsakovui.
21. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, pasiūlymas (oferta) buvo išreikštas kai ieškovės darbuotojas E. A. išsiuntė elektroninį laišką su sutarties sąlygomis. Byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, jog pasiūlymas dėl 500 tonų grūdų pirkimo–pardavimo būtų išreikštas anksčiau ar kitais būdais. Atsakovas minėtos sutarties nepasirašė, byloje nėra pateikta duomenų, jog kitais būdais priėmė pasiūlymą (akceptą). Pažymėtina, jog ginčo sutarties 6 punkte numatytas jos įsigaliojimas, t. y. sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki visiško jos įvykdymo. Atsižvelgiant į šią sutarties normą, į tai, kad sutartis nepasirašyta bei tai, jog atsakovas aiškiai ir besąlygiškai neišreiškė akcepto sutarčiai, sutartis negali būti pripažįstama kaip galiojanti ir sukelianti teisines pasekmes.
22. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019).
23. Įvertinus bylos duomenų visumą, darytina išvada, jog ieškovė neįrodė, kad tarp jos ir atsakovo 2022 m. vasario 23 d. buvo sudaryta grūdų pirkimo–pardavimo sutartis, todėl ieškinys laikomas nepagrįstu ir yra atmetamas. Teismui pripažinus, jog tarp šalių 2022 m. vasario 23 d. nebuvo sudaryta grūdų pirkimo-pardavimo sutartis, nėra būtinybės pasisakyti apie ieškiniu keltus reikalavimus dėl nuostolių ir procesinių palūkanų priteisimo pagal minėtą grūdų pirkimo-pardavimo sutartį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, minėtos išlaidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte yra nustatyta daugiau kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį (bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes).
25. Pažymėtina, kad nei CPK, nei Rekomendacijose nėra reglamentuota, kad nustatytas maksimalus priteistinas užmokestis už advokato teisines paslaugas yra be PVM ir kad šis mokestis turi būti atlyginamas visiškai net ir tuo atveju, jeigu priteistinos išlaidos yra mažinamos iki rekomenduojamų priteisti dydžių. Tai, kad PVM mokestis yra sumokamas į valstybės biudžetą, nėra pagrindas atskirti šias išlaidas nuo užmokesčio advokatui, kurio maksimalius priteistinus dydžius nustato Rekomendacijos. Nesant jokių įstatymo išlygų, darytina išvada, kad Rekomendacijose nustatyti užmokesčio už advokato teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apima visus mokesčius bei kitas advokato turėtas sąnaudas.
26. Nagrinėjamu atveju byloje prašoma priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė atsakovas – iš viso 6 655,00 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas. Iš PVM sąskaitų faktūrų (el. b. 3 t., b. l. 17, 19) matyti, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro: 3 000,00 Eur už atsiliepimo parengimą ir 2 500,00 Eur už tripliko rengimą į ieškovo dubliką. Iš viso atsakovui šioje byloje suteikta advokato teisinių paslaugų už 5 500 Eur, už kurias dar priskaičiuotas 1 155,00 Eur dydžio PVM, taigi, bendra atsakovui už šias paslaugas išrašytų PVM sąskaitų faktūrų suma, kurią atsakovas prašo priteisti, yra 6 655,00 Eur.
27. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (Rekomendacijų 7 punktas). Atsakovo mokėjimas už atsiliepimo parengimą atliktas 2022 m. rugpjūčio 22 d. (el. b. 3 t., b. l. 18). Už praėjusio ketvirčio (2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. kovo 31 d.) vidutinis darbo užmokestis (bruto) buvo 1 729,90 Eur. Taikant atitinkamą koeficientą pagal Rekomendacijų 8.1. punktą, t. y. 2,5 koeficientą, matyti, kad atsakovo patirtos išlaidos už atsiliepimo parengimą neviršija rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio (1729,90*2,5=4324,75), todėl atsakovui iš ieškovės yra priteisiamos. Tačiau atsakovo mokėjimas už tripliko parengimą atliktas 2023 m. vasario 20 d. (el. b. 3 t., b. l. 20). Už praėjusio ketvirčio (2022 m. liepos 1 d. – 2022 m. spalio 31 d.) vidutinis užmokestis (bruto) buvo 1 799,00 Eur. Taikant atitinkamą koeficientą pagal Rekomendacijų 8.2. punktą, t. y. 1,5 koeficientą, matyti, kad atsakovo patirtos išlaidos už tripliko parengimą viršija rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio dydį (1799,00*1,5=2 698,5). Atsižvelgiant į šias rekomendacijas atsakovui iš ieškovės už tripliko parengimą priteisiama maksimali 2 698,50 Eur suma. Iš viso iš ieškovės atsakovui priteisiama 6 328,50 Eur (3 630,00+2 698,50) bylinėjimosi išlaidų.
28. Byloje taip pat susidarė 8,96 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis). Netenkinus ieškinio, šios išlaidos priteisiamos valstybei iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Scandagra“, juridinio asmens kodas 300539043, atsakovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 328,50 Eur (šešių tūkstančių trijų šimtų dvidešimt aštuonių eurų 50 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Scandagra“, juridinio asmens kodas 300539043, valstybei 8,96 Eur (aštuonių eurų 96 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.