Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens) M. A. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2551-837/2022.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Panevėžio miesto savivaldybės administracija (toliau išieškotoja/pareiškėja) prašė panaikinti antstolio M. A. (toliau – antstolis) 2022 m. sausio 27 d. patvarkymą Nr. S-22-89-1635, kuriuo atsisakyta priimti vykdyti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. civilinėje byloje Nr. e2-8453-1137/2021 išduotą vykdomąjį raštą.

2. A. M. A. 2022 m. vasario 28 d. patvarkymu Nr. S-22-89-3685 pareiškėjos skundą atsisakė tenkinti, nurodydamas, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 640 str. išieškotojo pareiga yra bendradarbiauti su antstoliu, būti aktyviam vykdymo procese, nesudaryti kliūčių sprendimo vykdymui. Sprendžiant vykdomojo dokumento priėmimo klausimą buvo nustatyta, kad visi pilnamečiai asmenys - A. L., L. L., V. L., M. B. - yra deklaravę gyvenamąsias vietas užsienio valstybėse, išieškotojui žinoma, kad šie asmenys yra išsikėlę iš nuomotos patalpos. Antstolio neinformavimas apie šias aplinkybes ir formalus nuvykimas prie nuomojamos patalpos buvo įvertinti kaip nesąžiningas išieškotojo elgesys. Iš esmės išieškotojas siekia inicijuoti vykdymo procesą remdamasis prielaida - spėjimu, kad patalpoje galėjo likti skolininkų daiktų. Įsitikinti ar išsikėlus skolininkams patalpoje liko jų daiktų yra pakankamai ir kitų priemonių. Gali būti situacijų, kad išieškotojui išnaudojus visas priemones, jam vis tiek nepavyksta nustatyti sprendimo įvykdymo ar neįvykdymo fakto. Todėl svarbu įvertinti kokių priemonių ėmėsi išieškotojas. Savo skunde išieškotojas teigia, kad jis neturi jokių žinių, kad nuomininkai išsikraustė su visais jiems priklausančiais daiktais, tačiau nenurodo, kokių priemonių ėmėsi tą nustatyti. Iš esmės išieškotojas teigia, kad jis neturi teisės patekti į patalpą, tokią teisę turi tik antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą. Antstolis su šia pozicija nesutinka, mano, kad nutraukus nuomos sutartį ši patalpa prarado nuomojamos patalpos statusą. Nutraukus nuomos sutartį, išieškotojui grįžo visos nuosavybės teisės pilna apimtimi (valdymo, naudojimo, disponavimo) teisės. Kadangi ginčo dėl to, kad asmenys išsikėlė iš nuomotos patalpos nėra, tai nėra ir neteisėto valdymo fakto. Paprasčiau sakant, išieškotojas yra patalpos savininkas pilna apimtimi. Joks teisės aktas nedraudžia pilnateisiam patalpos savininkui, turinčiam visas sudėtines nuosavybės teisės dalis patekti į savo patalpą, nusistatyti ar ten yra likę skolininkų daiktų ir, jeigu daiktų iš tiesų yra, kreiptis į antstolį dėl rastų daiktų iškeldinimo. Pastebėtina ir tai, kad pirminį įvertinimą visada galima atlikti ir pažvelgus pro buto langą, o esant dabartinėms technologinėms priemonėms, tai padaryti visai nesudėtinga ir patalpai esant aukštesniuose pastato aukštuose. Antstoliui kyla klausimas - kas turės padengti susidariusias vykdymo išlaidas, jeigu patekus į patalpą bus nustatyta, kad skolininkų daiktų nėra, t. y. paaiškės, kad skolininkai geruoju įvykdė vykdomąjį dokumentą pilna apimtimi, išsikėlė patys su visais daiktais ir paaiškės, kad išieškotojas vis tik nepagrįstai kreipėsi į antstolį. Nors CPK 610 straipsnis ir numato, kad vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko, tačiau Sprendimų vykdymo instrukcijos 173 punktas numato, kad jeigu paaiškėja, kad skolininkas įvykdė sprendimą iki vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti, išieškotojas turi sumokėti visas vykdymo išlaidas, kurių mokėjimas išieškotojui buvo atidėtas ar nuo kurių jis buvo atleistas, išskyrus atlygį antstoliui. Kadangi visi duomenys rodė, kad skolininkai išsikėlė iš nuomojamos patalpos, o išieškotojas nepateikė jokių duomenų, rodančių priešingai, vykdomąjį dokumentą buvo atsisakyta priimti vykdymui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Skųsdamas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 30 d. nutartį, apeliantas (antstolis) M. A. prašo ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos skundo dėl antstolio veiksmų. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

7.1. Pateikdamas vykdomąjį dokumentą, pareiškėjas buvo nesąžiningas, nepateikė antstoliui informacijos apie skolininkų išsikėlimą iš patalpos ir gyvenimą užsienyje (dėl ko ginčo šiuo metu nekyla), nors bylos duomenys patvirtina, kad apie tai išieškotojui buvo žinoma dar priimant sprendimą už akių civilinėje byloje, kurioje išduotas vykdomasis raštas.

7.2. Aplinkybė, kad skolininkai nebegyvena patalpoje, buvo išsiaiškinta tik antstolio iniciatyva, patikrinus duomenis gyventojų registre bei susipažinus su teismo sprendimo turiniu. Skolininkai yra išsikėlę iš patalpos, o bute likę daiktai menkaverčiai. Egzistuoja kliūtys priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, nes sprendimas faktiškai jau yra įvykdytas, o išieškotojas nepateikė įrodymų, kurie tokią išvadą paneigtų. Teismas nepasisakė dėl šių antstolio argumentų, nenurodė, dėl ko jie yra atmesti, o, iškeldamas versiją dėl drono naudojimo, taip ir neatsakė į klausimą, ar išieškotojas išvis privalo aiškintis skolininkų išsikėlimo faktą.

7.3. Teismas nepasisakė ir dėl antstolio argumento, kad išieškotojas yra patalpos savininkas pilna apimtimi ir turi teisę patekti į patalpą. Joks teisės aktas nedraudžia pilnateisiam patalpos savininkui, turinčiam visas sudėtines nuosavybės teises, patekti į savo patalpą, nustatyti, ar ten yra likę skolininkų daiktų ir, jeigu daiktų iš tiesų yra, kreiptis į antstolį dėl rastų daiktų iškeldinimo. Šiai bylai svarbus argumentuotas atsakymas, ar, nutraukus nuomos sutartį, išsikėlus patalpoje gyvenusiems asmenims, pareiškėjui grįžus visoms nuosavybės teisėms, jis turi teisę patekti į patalpą, ar ne.

7.4. Vykdomojo rašto, kurį atsisakyta priimti, dalykas nėra pareiškėjo įkeldinimas į patalpas, ko, kaip galima suprasti iš visų išieškotojo pateiktų dokumentų turinio, iš esmės siekia pareiškėjas. Vykdomasis raštas yra dėl skolininkų ir jų turto iškeldinimo. Įkeldinimą į gyvenamąsias patalpas ir iškeldinimą iš jų reglamentuoja skirtingi CPK straipsniai ir tai yra skirtingi vykdymo proceso institutai. Pareiškėjas, turėdamas pakankamai duomenų apie skolininkų išsikėlimą iš patalpos su visais vertingais daiktais, negali kreiptis į antstolį, argumentuodamas, kad jis negali patekti į patalpą, nes, kaip jau pažymėta, šio vykdomojo rašto dalykas ir nėra pareiškėjo įkeldinimas į gyvenamąją patalpą.

7.5. 2022-01-27 antstolio patvarkyme atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą, apskritai nėra nieko minima apie vykdymo išlaidas, tiek šiame, tiek 2022-02-28 patvarkyme dėl skundo netenkinimo yra pakankamai aiškūs ir nesusiję su vykdymo išlaidų apmokėjimu, motyvai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas išieškotojos skundas dėl antstolio veiksmų, kuriais jis atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-8453-1137/2021 tenkino Panevėžio miesto savivaldybės ieškinį visiškai: nutraukti 2006 m. birželio 12 d. Savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuomos. Iškeldinti atsakovus A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš nuomojamos gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), su visu jiems priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Priteisti iš atsakovės A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 430,30 Eur (keturių šimtų trisdešimt eurų 30 ct) dydžio skolą už patalpų nuomą. Priteisti iš atsakovės A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 165,00 Eur (vieno šimto šešiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį į valstybės biudžeto pajamas. 2022-01-24 antstolio kontoroje gautas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos prašymas vykdyti vykdomąjį dokumentą byloje Nr.e2-8453-1137/2021. Antstolis 2022-01-27 patvarkymu Nr. S-22-89-1635 atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

12. Antstolis su atskiruoju skundu pateikė 2020-03-25 el. laišką, gautą iš A. L., kuriame nurodyta, kad „Visi išsikraustę yra. Yra likę daiktai, bet viską mest reikia laukan“.

13. Remiantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad antstolio pateiktas el. laiškas nėra reikšmingas atskirojo skundo nagrinėjimui, todėl jį atsisakytina priimti į bylą (CPK 314, 338 straipsniai).

Dėl atsisakymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti

14. Pagal CPK nuostatas vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti nereiškia, kad jis besąlygiškai turi būti vykdomas. CPK 651 straipsnio 1 dalyje antstoliui nustatyta pareiga patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Tačiau pažymėtina, jog antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, patikrina tik formaliuosius kriterijus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kurie numatyti CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik nustatyti akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai. Taigi ir teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar antstolis, atlikdamas ginčijamą vykdymo veiksmą – vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti, tinkamai vykdė jam įstatymu nustatytas pareigas ir ar neperžengė jam suteiktų teisių ribų.

15. CPK 651 straipsnyje yra nurodyti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti pagrindai. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

16. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja kliūtys priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, nes sprendimas faktiškai jau yra įvykdytas esant duomenims, kad skolininkai šiame bute nebegyvena. Patvarkyme dėl skundo netenkinimo antstolis nurodė, kad išieškotojas inicijavo procesą remdamasis prielaida – spėjimu, kad patalpoje galėjo likti skolininkų daiktų, taip pat nenurodė, kokių priemonių ėmėsi nustatyti, kad nuomininkai išsikraustė su visais daiktais.

17. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų - vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-40/2010).

18. Iš bylos duomenų matyti, kad išieškotoja, pateikdama vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstoliui nurodė, kad Panevėžio savivaldybės administracijos specialistai buvo nuvykę adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad buto durys užrakintos, taip pat nurodė, kad skolininkai geruoju 2021m. lapkričio 16 d. sprendimo neįvykdė. Jau vien aplinkybė, kad išieškotojas negali naudotis jam priklausančia gyvenamąja patalpa, ir kad išieškotojas kreipėsi į antstolį dėl vykdomojo dokumento vykdymo, apeliacinės instancijos teismo nuomone, laikytinos pakankamu pagrindu daryti išvadai, kad vykdomojo dokumento pateikimo stadijoje išieškotojo naudai priimtas teismo sprendimas nėra tinkamai įvykdytas. Antstolio nurodytos aplinkybės, kad skolininkai deklaravo gyvenamąją vietą užsienio valstybėse, ar teiginiai, kad galimai bute niekas nebegyvena, savaime nereiškia, kad sprendimas yra tinkamai įvykdytas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vykdomojo dokumento priėmimo stadijoje išieškotojas neturi pareigos antstoliui įrodinėti, kad vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas.

19. Kaip jau minėta, vykdomojo dokumento priėmimo stadijoje antstolis turi pareigą tik patikrinti ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Vykdomojo dokumento priėmimo stadijoje antstolio išsakomas subjektyvus vertinimas ir prielaidos apie tai, kad vis dėl to, jo nuomone, teismo sprendimas jau yra įvykdytas ir kad išieškotojas nesiėmė visų veiksmų, siekdamas tinkamai įsitikinti jo įvykdymu, negali būti laikoma akivaizdžia kliūtimi priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

20. Antstolio teigimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo pasisakyti dėl paties išieškotojo teisės patekti į jam priklausančias gyvenamąsias patalpas, siekiant nustatyti ar jame yra likusių skolininkų daiktų.

21. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi CPK 615 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis teismo sprendimo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų arba įkeldinimo į jas vykdymo aspektus, konstatavo, kad antstolis yra vienintelis subjektas, galintis vykdyti vykdomuosius dokumentus dėl sprendimo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų. Nors antstolis ir teisus, kad išieškotojas turi teisę patekti į jam priklausančias gyvenamąsias patalpas, tačiau tai nesisieja su išieškotojo teise kreiptis dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui. Kaip jau minėta, prašyme priimti vykdomąjį dokumentą išieškotojas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad į gyvenamąsias patalpas patekti negalėjo ir teismo sprendimas yra neįvykdytas.

22. Nagrinėjamu atveju, antstoliui pateiktas vykdomasis dokumentas atitiko CPK 648 straipsnio reikalavimus, vykdomasis dokumentas pateiktas nepraleidus CPK 606 straipsnio 2 dalyje numatyto termino, išieškotojas nurodė, kad teismo sprendimas nėra įvykdytas. Taigi, jokių akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti nagrinėjamu atveju nebuvo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad antstolio M. A. veiksmai atsisakant priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, buvo neteisėti pažeidžiant teisės normose įtvirtintus reikalavimus. Vertintina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog antstolis nepagrįstai atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

23. Kiti atskirojo skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

24. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino 2022 m. sausio 27 d. antstolio patvarkymą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą, todėl naikinti 2022 m. kovo 30 d. nutartį, remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.