- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-30
- Bylos Nr.
- 2YT-2551-837/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01141-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Jasonas
- Pareiškėjas
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos
Procesinio dokumento kategorijos: 3.4.5.11; 3.2.7.1; 3.2.3.2
2022 m. kovo 30 d.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Arvydas Jasonas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos skundą dėl antstolio M. A. veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja Panevėžio miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas ar išieškotojas) prašo panaikinti antstolio M. A. (toliau – ir antstolis) 2022 m. sausio 27 d. patvarkymą Nr. S-22-89-1635, kuriuo atsisakyta priimti vykdyti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. civilinėje byloje Nr. e2-8453-1137/2021 išduotą vykdomąjį raštą.
Antstolis M. A. 2022 m. vasario 28 d. patvarkymu Nr. S-22-89-3685 pareiškėjos skundą atsisakė tenkinti, nurodydamas, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 640 str. išieškotojo pareiga yra bendradarbiauti su antstoliu, būti aktyviam vykdymo procese, nesudaryti kliūčių sprendimo vykdymui. Sprendžiant vykdomojo dokumento priėmimo klausimą buvo nustatyta, kad visi pilnamečiai asmenys - A. L., L. L., V. L., M. B. - yra deklaravę gyvenamąsias vietas užsienio valstybėse, išieškotojui žinoma, kad šie asmenys yra išsikėlę iš nuomotos patalpos. Antstolio neinformavimas apie šias aplinkybes ir formalus nuvykimas prie nuomojamos patalpos buvo įvertinti kaip nesąžiningas išieškotojo elgesys. Iš esmės išieškotojas siekia inicijuoti vykdymo procesą remdamasis prielaida - spėjimu, kad patalpoje galėjo likti skolininkų daiktų. Įsitikinti ar išsikėlus skolininkams patalpoje liko jų daiktų yra pakankamai ir kitų priemonių. Gali būti situacijų, kad išieškotojui išnaudojus visas priemones, jam vis tiek nepavyksta nustatyti sprendimo įvykdymo ar neįvykdymo fakto. Todėl svarbu įvertinti kokių priemonių ėmėsi išieškotojas. Savo skunde išieškotojas teigia, kad jis neturi jokių žinių, kad nuomininkai išsikraustė su visais jiems priklausančiais daiktais, tačiau nenurodo, kokių priemonių ėmėsi tą nustatyti. Iš esmės išieškotojas teigia, kad jis neturi teisės patekti į patalpą, tokią teisę turi tik antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą. Antstolis su šia pozicija nesutinka, mano, kad nutraukus nuomos sutartį ši patalpa prarado nuomojamos patalpos statusą. Nutraukus nuomos sutartį, išieškotojui grįžo visos nuosavybės teisės pilna apimtimi (valdymo, naudojimo, disponavimo) teisės. Kadangi ginčo dėl to, kad asmenys išsikėlė iš nuomotos patalpos nėra, tai nėra ir neteisėto valdymo fakto. Paprasčiau sakant, išieškotojas yra patalpos savininkas pilna apimtimi. Joks teisės aktas nedraudžia pilnateisiam patalpos savininkui, turinčiam visas sudėtines nuosavybės teisės dalis patekti į savo patalpą, nusistatyti ar ten yra likę skolininkų daiktų ir, jeigu daiktų iš tiesų yra, kreiptis į antstolį dėl rastų daiktų iškeldinimo. Pastebėtina ir tai, kad pirminį įvertinimą visada galima atlikti ir pažvelgus pro buto langą, o esant dabartinėms technologinėms priemonėms, tai padaryti visai nesudėtinga ir patalpai esant aukštesniuose pastato aukštuose. Antstoliui kyla klausimas - kas turės padengti susidariusias vykdymo išlaidas, jeigu patekus į patalpą bus nustatyta, kad skolininkų daiktų nėra, t. y. paaiškės, kad skolininkai geruoju įvykdė vykdomąjį dokumentą pilna apimtimi, išsikėlė patys su visais daiktais ir paaiškės, kad išieškotojas vis tik nepagrįstai kreipėsi į antstolį. Nors CPK 610 straipsnis ir numato, kad vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko, tačiau Sprendimų vykdymo instrukcijos 173 punktas numato, kad jeigu paaiškėja, kad skolininkas įvykdė sprendimą iki vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti, išieškotojas turi sumokėti visas vykdymo išlaidas, kurių mokėjimas išieškotojui buvo atidėtas ar nuo kurių jis buvo atleistas, išskyrus atlygį antstoliui. Kadangi visi duomenys rodė, kad skolininkai išsikėlė iš nuomojamos patalpos, o išieškotojas nepateikė jokių duomenų, rodančių priešingai, vykdomąjį dokumentą buvo atsisakyta priimti vykdymui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Kaip pažymėjo pats antstolis, paprasta yra įsitikinti ar nėra įvykdytas piniginis išieškojimas - tereikia išieškotojui pasitikrinti banko sąskaitą, kiek sudėtingiau yra įsitikinti ar išsikėlė asmenys - apklausiami kaimynai, stebimas butas, žiūrima deklaruotos skolininkų gyvenamosios vietos pasikeitimai, kontaktuojama su skolininkais ir pan. Įsitikinti ar išsikėlus skolininkams patalpoje liko jų daiktų dar sudėtingiau. Antstolis tą siūlė padaryti, pasitelkiant šiuolaikines technologijas (pvz.: dronus). Teismo nuomone nėra objektyvių priemonių be antstolio pagalbos įsitikinti dėl paliktų daiktų buvimo užrakintos patalpos viduje. Daiktai gali būti spintose, spintelėse ir pan., pažvelgus pro langą to nustatyti neįmanoma, privaloma patekti į patalpas. Pareiškėjo specialistai, negavę jokios informacijos iš nuomininko apie atlaisvintą būstą, buvo nuvykę patikrinti ir įsitikino, kad skolininkai sprendimo geruoju neįvykdė, buto durys buvo užrakintos.
Vadovaujantis CPK 615 str. 3 d. Teismo sprendimas dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų arba įkeldinimo į jas, teismo sprendimai padalyti skolininko gyvenamosiose patalpose esantį turtą, pašalinti pažeidimus naudotis gyvenamosiomis patalpomis, kiti teismo sprendimai, kurių negalima įvykdyti antstoliui neįėjus į gyvenamąsias patalpas, suteikia teisę antstoliui įeiti į skolininko gyvenamąsias patalpas be gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimo ir be teismo nutarties. Šio straipsnio 4 d. numatyta, kad jeigu antstolį, pateikusį teismo nutartį ar vykdantį šio straipsnio 3 dalyje nurodytus sprendimus, atsisakoma įleisti į gyvenamąsias patalpas arba kitas patalpas, antstolis kviečia policijos pareigūną bei kviestinius ir jų akivaizdoje atidaro gyvenamąsias bei kitas patalpas. Antstolio pakviestas pareigūnas privalo atvykti ir dalyvauti vykdymo procese.
Iš to kas išdėstyta akivaizdu, kad antstolis yra vienintelis subjektas galintis vykdyti vykdomuosius dokumentus, t.y. vykdomuosius raštus išduotus teismo sprendimų pagrindu. Išieškotojui nesuteikta teisė pačiam įvykdyti teismo sprendimo ir skolininkui nevykdant teismo sprendimo pačiam savo iniciatyva patekti į skolininko nuomojamas patalpas ir įvykdyti iškeldinimą.
Teismo 2021 m. lapkričio 16 d. priimtame sprendime už akių buvo nustatyta, kad iš Gyventojų registro duomenų matyti, kad A. L., V. L. ir M. B. yra deklaravę išvykimą į J. K., o L. L. – išvykimą į Vokietiją. Ieškovės teigimu, atsakovės A. L. nepilnametės dukros G. L. ir E. S. kartu su motina yra išvykusios į J. K.. Iš ieškovės pateiktų Mokinių registro duomenų bazės išrašų matyti, kad jame duomenų apie nepilnametes nėra, taigi, jos nelanko ugdymo įstaigos Lietuvos Respublikoje.
Antstolio patvarkyme dėl atsisakymo priimti vykdomąjį dokumentą atkreipiamas dėmesys į tai, kad jeigu išieškotojas turi pakankamai duomenų, jog atsakovai išsikraustė iš patalpos geruoju, negyvena ten, tačiau neperduoda raktų, tai nėra pagrindas pradėti priverstinį vykdymą dėl nurodytų asmenų iškeldinimo, siekiant išspręsti ieškovui iškilusią kliūtį dėl patekimo į patalpas. Tokius klausimus išieškotojas pilnai gali susitvarkyti savo iniciatyva, nepradėdamas nepagrįstų priverstinio vykdymo procesų. Panevėžio miesto savivaldybė nurodė, kad ji neturi jokių žinių apie tai, kad nuomininkai išsikraustė su visais jiems priklausančiais daiktais. Todėl labai svarbu, kad iškeldinimą vykdytų antstolis, kuris užtikrintų ne tik išieškotojo, bet ir skolininkų teisių apsaugą. Jei vykdymo procese paaiškėtų, kad nuomininkai ir negyvena bute, tačiau bute gali būti likę nuomininko daiktų, kuriuos antstolis vykdymo procese privalo aprašyti, įpareigoti išieškotoją juos saugoti ir praėjus nustatytam terminui parduoti iš varžytinių ar pripažinti juos menkaverčiais. CPK 624 straipsnio 1 dalyje numatyta, kada pradedamas priverstinis vykdymas t.y. „Jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Akivaizdu, kad ir priėmus vykdomąjį dokumentą, antstolio pareiga raginti skolininką įvykdyti sprendimą geruoju, o tik per nustatytą laiką jo neįvykdžius, sprendimą vykdyti priverstiniu būdu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad CPK 650 straipsnio 2 dalyje aiškiai yra įvardinti subjektai, kurie privalo antstoliui pateikti duomenis, patvirtinančius, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka. Savivaldybės nėra CPK 650 straipsnio 2 dalyje įvardintų subjektų sąraše, todėl antstolio reikalavimas pateikti duomenis patvirtinančius, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, yra nepagrįstas.
Vienintelis antstolio atsisakymo priimti vykdomąjį dokumentą motyvas yra tas, kad nėra aišku, kas turės apmokėti vykdymo išlaidas. Antstolis atsisakymu tenkinti pareiškėjo skundą, išaiškino, kad paaiškėjus, kad teismo sprendimas yra įvykdytas, vykdymo išlaidas reikėtų padengti išieškotojui. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju yra šeši skolininkai, viena darbo valanda vykdymo išlaidų, neatsiradus kažkokių nenumatytų atvejų, sudarytų 724,73 Eur, tačiau pareiškėjas tą sužinojęs teismui nepateikė prašymo dėl skundo atsiėmimo. Išieškotojas supranta, kad vykdymo išlaidos gali būti nemažos, tačiau pareiškėjas nemato kitų įmanomų priemonių įeiti į užrakintas patalpas, patikrinti ar bute nėra paliktų skolininkų daiktų.
Išieškotojas pats sprendžia, kokių konkrečių priemonių reikia imtis, kad priimtas teismo sprendimas būtų įvykdytas ir nusprendęs kreiptis į antstolį prisiima riziką dėl vykdymo išlaidų padengimo. CPK normos numato, kad antstolis pirmiausiai privalo raginti skolininką įvykdyti sprendimą geruoju, o tik per nustatytą laiką jo neįvykdžius, sprendimą vykdyti priverstiniu būdu (CPK 624 str. 1 d.). Vadovaujantis CPK nuostatomis, nėra numatyta, kad išieškotojas prieš pateikiant vykdomąją raštą antstoliui pateiktų įrodymus, kad skolininkas buvo raginamas įvykdyti sprendimą geruoju. CPK 650 str. numato išieškotojui vienintelę pareigą - pateikiant išieškojimui vykdyti vykdomąjį dokumentą kartu pateikti antstoliui duomenis, patvirtinančius, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, taip pat atsako už šių duomenų teisingumą. Pareiškėjas nurodo, kad neturi duomenų, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas geruoju.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, jog aplinkybių, patvirtinančių, kad yra akivaizdžios kliūtys priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, nenustatyta, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas, 2022 m. sausio 27 d. patvarkymas atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-22-89-1635, naikintinas (CPK 510 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 513 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, įmonės kodas 288724610, skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti.
Panaikinti 2022 m. sausio 27 d. antstolio M. A. patvarkymą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-22-89-1635.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.