Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Aušra Diržienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. D. skundą dėl antstolio Mindaugo Mažrimo veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Mindaugas Mažrimas, I. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023-03-20 antstolio Mindaugo Mažrimo kontoroje gautas pareiškėjo D. D. skundas dėl antstolio Mindaugo Mažrimo veiksmų, kuriuo prašo: 1) panaikinti antstolio Mindaugo Mažrimo 2023-02-22 patvarkymą Nr. S-23-180-3926 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priskaičiuoto darbo užmokesčio, dienpinigių ir kitų pajamų, 2) panaikinti areštą piniginėms lėšoms, areštuotoms Antstolių informacinėje sistemoje priverstinai nurašyti pinigines lėšas 3013,30 Eur sumai, susidedančiai iš antstolio atlygio 359 Eur ir 87,63 Eur vykdomosios bylos būtinųjų ir papildomų išlaidų. Skundo pagrindu nurodė aplinkybes, kad antstolio Mindaugo Mažrimo kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0180/23/00192 dėl 2566,67 Eur išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo sūnui I. Š. išieškojimo kas mėnesį po 200 Eur nuo 2023-02-14 iki mokysis aukštojoje mokykloje arba sueis 24 metai. Antstolis 2023-02-22 priėmė patvarkymą Nr. S-23-180-3926 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priskaičiuoto darbo užmokesčio, dienpinigių ir kitų pajamų ir išsiuntė į pareiškėjo darbovietę (duomenys neskelbtini), nurodė reikalavimą darbdaviui iš skolininko darbo užmokesčio ir priskaičiuotų dienpinigių bei kitų pajamų gaunamų iš darbinės veiklos (duomenys neskelbtini) kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų nuo skolininko visų pajamų, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 30 procentu nuo visu pajamų, neviršijančios vieno MMA, išskaičiuotas sumas pervesti į išieškotojo I. Š. sąskaitą. Minėtas patvarkymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, patvarkyme nurodytos sumos negali būti išskaitomos iš gaunamo darbo užmokesčio dalies (dienpinigių), mokamos (duomenys neskelbtini) pagal CPK 739 straipsnio 2 punktą. Be to, antstolis areštavo sąskaitas, nurodydamas arešto mastą 3013,30 Eur sumai, kuri susideda iš skolos I. Š. 2566,67 Eur, 87,64 Eur vykdymo išlaidų, 358,99 Eur antstolio atlygio. Antstolis arešto piniginėms lėšoms nepanaikino, piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje pateiktas 2023-02-14 nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Pareiškėjas privalo mokėti išlaikymą nepilnamečiui vaikui I. D. ir pilnametei dukrai A. Š. iki ji mokysis pagal profesinio mokslo programą. Antstolis neatsižvelgė į pareiškėjo prašymą, kad turi teismo sprendimu mokėti išlaikymą nepilnamečiui sūnui ir besimokančiai dukrai į mėnesį papildomai 421 Eur sumą, gyvena tik iš gaunamo atlygio už darbą ir jokių papildomų pinigų negauna. Dėl areštuotos sąskaitos, būnant komandiruotėje kitoje šalyje, dažnu atveju neįmanoma atlikti mokėjimo pavedimo. Dėl laiku nesumokėto išlaikymo nepilnamečio sūnaus motina tuoj pat kreipsis į antstolį išieškoti išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Taip žymiai padidės ekonominė našta. Vienoje iš areštuotų sąskaitų antstolis nurodė neišieškomą sumą - 1086 Eur. Jeigu į sąskaitą bus pervesta didesnė suma, antstolis ją nusirašys ir skirs antstolio atlygiui išieškoti, kuris jam net nepriklauso, nes Sprendimų vykdymo instrukcijos 117 str. nurodo, jeigu vykdomojoje byloje dėl išlaikymo ar jo įsiskolinimo išieškojimo išlaikymas ar jo įsiskolinimas išieškomas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų skolininko pajamų, atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą neskaičiuojamas.

Antstolis Mindaugas Mažrimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjos skundą, patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Patvarkyme nurodė, jog vykdo vykdomąją bylą Nr. 0180/23/00192, kuri užvesta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-02-08 vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-l85-1030/2023, kuriuo ieškovui I. Š. iš atsakovo D. D. priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo 2022-04-26 iki kol ieškovas mokysis ir 2566,67 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Nustatyta, kad skolininkas D. D. nuo 2022-02-07 dirba įmonėje (duomenys neskelbtini). Į skolininko darbovietę išsiųstas 2023-02-14 patvarkymas Nr. S-23-180-3405 dėl išlaikymo išieškojimo. Taip pat 2023-02-14 nurodymu Nr. S-23-180-3387 priverstinai nurašyti pinigines lėšas areštuotos visos skolininko vardu atidarytos banko sąskaitos. Skolininko motyvai panaikinti areštą sąskaitoms dėl to, jog jis privalo kas mėnesį mokėti išlaikymą nepilnamečiui sūnui I. D. ir dukrai A. Š., niekaip nesusiję su nurodymu priverstinai nurašyti lėšas, kadangi D. D. sąskaitoje nustatyta laisvai disponuoti suma lygi gaunamų pajamų, iš kurių išskaitymai negalimi, sumai. Skolininkas gali šiomis lėšomis naudotis, t. y. ir atlikti periodinius mokėjimus vaikams. Skolininkas teiginys, jog jeigu į sąskaitą bus pervesta didesnė suma, antstolis ją nurašys ir skirs antstolio atlygiui išieškoti, yra klaidinantis ir deklaratyvus, kadangi Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 p. nurodoma, jog jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidalytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Taip pat būtina atkreipti dėmesį, jog išlaikymo įsiskolinimas 2023-02-01 sudaro 2566,67 Eur ir iki šios dienos nurodyta skola padengta nėra, todėl yra tikslinga taikyti visas priverstinio vykdymo priemones, kad išlaikymo įsiskolinimas būtų išieškotas per kuo įmanomai trumpesnį terminą. Antstoliui Mindaugui Mažrimui susipažinus su darbo sutarties Nr. 197/2022 turiniu bei įvertinus 2023-02-20 pažymoje apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas esančius duomenis, 2023-02-22 priimtas patvarkymas Nr. S-23-180-3926 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priskaičiuoto darbo užmokesčio, dienpinigių ir kitų pajamų. 2022-02-04 darbo sutarties 1.2. punkte matoma, kad D. D. įdarbinamas ventiliacijų montuotojo pareigoms. Akivaizdu, kad pati ventiliacijų montuotojo profesijos specifika susijusi su nuolat kintančia darbo vieta, kadangi montuotojas atlieka montavimo darbus naujai statome ar rekonstruojamame/ remontuojamame objekte. O tai reiškia, kad montuotojas jam pavestus darbus atlieka ten, kur yra reikalinga atlikti montavimo darbus, o ne įmonės buveinės adresu. Tai suponuoja išvadą, kad ventiliacijų montuotojo tipinis darbo pobūdis yra kilnojamas. Šią išvadą patvirtina ir darbo sutarties 1.1. punktas, kuriame nurodoma, jog „Darbovietė: (duomenys neskelbtini). Darbo funkcijų atlikimo vietą Darbdavys turi teisę keisti vienašališkai pagal savo poreikius.“. Šis darbo sutarties punktas neabejotinai patvirtina, kad darbuotojas D. D. ir darbdavys (duomenys neskelbtini) susitarė dėl kilnojamojo pobūdžio darbo funkcijų atlikimo. Vadinasi, jei darbuotojas neturi nuolatinės darbo funkcijų atlikimo vietos, tai bet kuri vieta, kurioje darbdavio pavedimu darbuotojas atlieka darbo funkcijas, darbuotojui yra įprasta ir dėl to darbuotojas papildomų ir jam neįprastų išlaidų, kurių negalėjo numatyti pasirašant darbo sutartį, nepatiria. Nors dienpinigiai patenka į skolininko kitų pajamų apibrėžtį, tačiau, vadovaujantis CPK 739 straipsnio 2 punktu, įstatymų leidėjo valios dėl išieškojimo iš šios pajamų rūšies negalimumo įgyvendinimą užtikrintų tokie darbdavio mokami dienpinigiai, kurie atlieka komandiruotės metu darbuotojo turėtų padidėjusių išlaidų kompensavimo funkciją. Todėl tuo atveju, jeigu darbo sutarties šalys darbo sutartimi susitaria dėl kilnojamojo darbo pobūdžio, nėra pagrindo darbuotojo darbo pareigų atlikimo kitoje vietoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, kvalifikuoti kaip komandiruočių, o jo dienpinigių forma gaunamoms pajamoms taikyti įstatyme įtvirtintą apsaugą dėl išieškojimo negalimumo. Pareiškėjas D. D. taip pat nepridėjo jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jam buvo kompensuotos jo faktiškai patirtos konkrečios išlaidos komandiruotės metu, kurios sutaptų su išmokėtų dienpinigių dydžiu. Pareiškėjui dienpinigių forma išmokėtos pajamos atlieka ne kompensavimo, bet atlyginimo už atliktą darbą funkciją, todėl iš tokių lėšų išieškojimas pagal vykdymo procesą reglamentuojančius teisės normas yra galimas. Antstolis teisėtai ir pagrįstai priėmė skundžiamą 2023-02-22 nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-23-180-3924 ir patvarkymą Nr. S-23-180-3926 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priskaičiuoto darbo užmokesčio, dienpinigių ir kitų pajamų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0180/23/00192 duomenų matyti, jog antstolis Mindaugas Mažrimas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0180/23/00192, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-02-08 vykdomąjį raštą Nr. e2-185-1030/2023 dėl 2566,67 Eur ir 200,00 Eur kasmėnesinių fiksuotų mokėjimų nuo 2023-02-14 išieškojimo iš skolininko D. D. išieškotojo I. Š. naudai (v.b.l. 7).

Iš 2023-02-14 vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-23-180-3389 matyti, kad vykdomosios bylos administravimo išlaidos sudaro 84,62 Eur, atlygis antstoliui - 359,33 Eur, išlaidos tretiesiems asmenims už vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas - 3,02 Eur, viso – 446,97 Eur (v. b. l . 8).

2023-02-22 antstolis priėmė nurodymą Nr. S-23-180-3924 priverstinai nurašyti pinigines lėšas, kuriuo nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo skolininko vardu atidarytų sąskaitų (priverstinai nurašomų lėšų suma 3013,64 Eur), vienoje iš sąskaitų nurodant, jog neišieškoma suma – 1086,33 Eur (v. b. l. 30).

Antstolis, nustatęs, kad skolininkas darbus atlieka užsienyje, skolininko darbo pobūdis yra kilnojamas, sprendė, jog nėra pagrindo darbo pareigų atlikimo kvalifikuoti kaip komandiruočių, o jo dienpinigių forma gaunamoms pajamoms taikyti įstatyme įtvirtintą apsaugą dėl išieškojimo negalimumo, nes šios pajamos atlieka ne kompensavimo, bet atlyginimo darbuotojui už atliktą darbą funkciją, todėl nustatė pagrindą vykdyti skolos išieškojimą iš visų skolininko pajamų gaunamų (duomenys neskelbtini) ir 2023-02-22 antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-23-180-3926 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio, dienpinigių ir kitų pajamų, kuriuo pareikalavo iš skolininko darbdavio (duomenys neskelbtini) iš skolininko darbo užmokesčio ir priskaičiuotų dienpinigių bei kitų pajamų, gaunamų iš darbinės veiklos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 proc. nuo skolininko visų pajamų, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 30 proc. nuo visų pajamų, neviršijančios vieno MMA, o išskaičiuotas sumas pervesti į išieškotojo sąskaitą (v. b. l. 32).

2023-02-22 antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-23-180-3927 dėl išlaikymo išieškojimo, kuriuo pareikalavo iš skolininko darbdavio (duomenys neskelbtini) išskaityti iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos periodinę išmoką kiekvieną mėnesį, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Kol bus padengtas išlaikymo įsiskolinimas, išskaičiuoti 50 proc. iš skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA, ir 30 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, bet ne mažiau kaip 200 Eur kiekvieną mėnesį; jeigu iš skolininko darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, išskaičius 30 proc. ir iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA, išskaičius 50 proc., išskaityta suma yra didesnė už šiame patvarkyme nurodytą išlaikymo ir jo įsiskolinimo sumą, šių sumų skirtumas turi būti skiriamas vykdymo išlaidoms, kol bus padengtos visos šiame patvarkyme nurodytos vykdymo išlaidos (87,64 Eur) (v. b. l. 31).

Iš 2022-02-04 darbo sutarties Nr. 197/2022 matyti, jog pareiškėjas D. D. nuo 2022-02-07 pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) ventiliacijų montuotojo pareigose (1.2. punktas); Darbovietė: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), Lietuva. Darbo funkcijų atlikimo vietą Darbdavys turi teisę keisti vienašališkai pagal savo poreikius (1.1. punktas) (v. b. l. 54).

(duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymais D. D. komandiruotas į Nyderlandus ventiliacijų montuotojo pareigoms (v. b. l. 52-53).

Iš priskaitymų-išskaitymų žiniaraščių laikotarpiu nuo 2022 m. vasario mėn. iki 2023 m. vasario mėn. matyti, kad D. D. priskaičiuota 12030,86 Eur suma pagrindinėje darbovietėje ir 9326,00 Eur suma darbo užmokesčio užsienyje (v. b. l. 55-57).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 624 straipsnio 2 dalies, numatančios priverstinio vykdymo priemonių sąrašą, 5 punkte nurodyta, kad viena iš priverstinio vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų. CPK 733–743 straipsniai reglamentuoja išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų, CPK 737 straipsnyje įtvirtino baigtinį skolininko pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui, kurioms taikomos išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės, sąrašą, o CPK 739 straipsnyje apibrėžė pinigų sumų, iš kurių negalima išieškoti, baigtinį sąrašą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK LI skyriaus normas išieškojimas vykdomas ne tik iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų, kaip jos apibrėžiamos CPK 737 straipsnyje, bet ir iš kitų skolininko gaunamų pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 41–43 punktai).

Pažymėtina, jog CPK yra įtvirtinti tam tikri ribojimai išskaitų dydžiui. Iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos, t. y. išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą – trisdešimt procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis).

CPK 739 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves. Į šią CPK 739 straipsnio 2 punkte įtvirtintą skolininkui priklausančių pinigų sumų apibrėžtį patenka ir komandiruočių atveju mokami dienpinigiai.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 107 straipsnio 1 dalyje darbuotojo komandiruotė apibrėžiama kaip jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis. Jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti. Remiantis Darbo kodekso 107 straipsnio 3 dalimi, jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-248/2018, 11 punktas). Kaip komandiruotė negali būti kvalifikuojamas darbas, atliekamas kitoje vietoje, negu įsikūręs ar nuolat veikia darbdavys, jeigu darbo sutartyje sulygta dėl kilnojamojo darbo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).

Nors dienpinigiai patenka į skolininko kitų pajamų apibrėžtį, tačiau, vadovaujantis CPK 739 straipsnio 2 punktu, įstatymų leidėjo valios dėl išieškojimo iš šios pajamų rūšies negalimumo įgyvendinimą užtikrintų tokie darbdavio mokami dienpinigiai, kurie atlieka komandiruotės metu darbuotojo turėtų padidėjusių išlaidų kompensavimo funkciją. Todėl tuo atveju, jeigu darbo sutarties šalys darbo sutartimi susitaria dėl kilnojamojo darbo pobūdžio, nėra pagrindo darbuotojo darbo pareigų atlikimo kitoje vietoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, kvalifikuoti kaip komandiruočių, o jo dienpinigių forma gaunamoms pajamoms taikyti įstatyme įtvirtintą apsaugą dėl išieškojimo negalimumo. Nustačius, kad darbo sutarties šalys buvo susitarusios dėl kilnojamojo darbo pobūdžio, būtų pagrindas pripažinti, kad darbuotojui dienpinigių forma išmokėtos pajamos atlieka ne kompensavimo, bet atlyginimo darbuotojui už atliktą darbą funkciją, dėl to, priverstinai vykdant teismo sprendimą dėl išieškojimo iš darbuotojo, kaip skolininko, pajamų, atsirastų teisinis pagrindas nukreipti į jas išieškojimą. Pažymėtina, kad, siekiant atriboti tarnybinę komandiruotę nuo kilnojamojo darbo pobūdžio, svarbu aiškinti darbo sutartį, t. y. kokios darbo funkcijos ir kokia jų atlikimo vieta nustatyta šalių susitarimu. Kilnojamojo darbo pobūdis, kaip specifinis ir neretai nuolat išliekantis darbo santykiuose, turi būti nustatytas darbo sutartimi. Kai lingvistiškai aiškinant darbo sutartį negalima konstatuoti tokio susitarimo buvimo, siekdamas atriboti tarnybinę komandiruotę nuo kilnojamojo darbo pobūdžio, teismas konkretaus ginčo kontekste turi atsižvelgti į darbo teisinių santykių subjektų specifiškumą, sulygtų darbo funkcijų pobūdį ir kitas aplinkybes (darbo funkcijų atlikimo kitoje vietoje nei nuolatinė darbo vieta reguliarumą, periodiškumą, tęstinumą; įrodymais pagrįstą dienpinigių faktinį panaudojimą darbuotojo išlaidoms kompensuoti; ar darbuotoją komandiruojantis darbdavys pasirūpina kelione, aprūpina maitinimu ar apgyvendinimu arba kompensuoja šias išlaidas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2019, 32-33 punktai).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, skųsdamas antstolio 2023-02-22 patvarkymą Nr. S-23-180-3926, iš esmės nesutinka su tuo, jog antstolis nurodė darbdaviui atlikti išskaitymus iš gaunamo darbo užmokesčio dalies (dienpinigių), kadangi patvarkyme nurodyta suma negali būti išskaitoma iš skolininko gaunamų kitų su darbo santykiais susijusių pajamų, o būtent - dienpinigių.

Kaip minėta, siekiant išsiaiškinti, ar dienpinigių forma išmokėtos pajamos laikytinos dienpinigiais ir atliko kompensavimo funkciją, būtina vertinti, ar sudarydamos darbo sutartį šalys nebuvo susitarusios dėl kilnojamojo darbo pobūdžio.

Vykdomosios bylos duomenimis, pareiškėjas nuo 2022-02-07 įdarbintas (duomenys neskelbtini) ventiliacijų montuotojo pareigose. Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario mėn. iki 2023 m. vasario mėn. pareiškėjui priskaičiuota 12030,86 Eur suma pagrindinėje darbovietėje ir 9326,00 Eur suma darbo užmokesčio užsienyje (dienpinigių). Pagal 2022-02-04 darbo sutarties Nr. 197/2022 1.1. punktą, pareiškėjo darbovietė - (duomenys neskelbtini), adresas - (duomenys neskelbtini), Lietuva, be to, įtvirtina, jog darbo funkcijų atlikimo vietą darbdavys turi teisę keisti vienašališkai pagal savo poreikius. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymais pareiškėjas buvo komandiruotas į Nyderlandus ventiliacijų montuotojo pareigoms (nuo 2022-04-04, 2022-05-31, 2022-08-01, 2022-10-04), įsakymuose nurodant, jog komandiruotėje patirtas išlaidas reikia apmokėti pagal pateiktus apskaitos dokumentus. Taigi, pareiškėjui išvykstant iš savo nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje į kitas vietoves, šalys tokius išvykimus traktuoja kaip komandiruotes, kurios buvo įforminamos direktoriaus įsakymais dėl komandiruočių ir pareiškėjui mokami dienpinigiai darbovietėje nustatyta tvarka.

Kaip matyti iš darbo sutarties 1.1 punkto, pareiškėjo darbovietės adresas nurodytas (duomenys neskelbtini), tačiau numatyta ir tai, jog darbo funkcijų atlikimo vietą darbdavys turi teisę keisti vienašališkai pagal savo poreikius. Byloje pateikti (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymai ir priskaitymų-išskaitymų žiniaraščiai patvirtina, jog pareiškėjas reguliariai darbo funkcijas atliko užsienio valstybėje. Pažymėtina, jog byloje duomenų apie tai, jog pareiškėjas darbo funkcijas būtų atlikęs darbo sutartyje nurodytu darbdavio adresu ar kitoje Lietuvos vietoje, nėra. Tokios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo darbo pareigų atlikimo kitoje vietoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, kvalifikavimo kaip komandiruočių tinkamumo ir (ar) jam priskaičiuotų dienpinigių kompensacinės paskirties. Nesant duomenų apie pareiškėjo darbo funkcijų atlikimą Lietuvoje, spręsti, jog tai yra laikinas išvykimas iš darbo vietos, nepaisant to kaip tai buvo įforminama, nėra pgrindo. Teismo vertinimu, tokio pobūdžio darbuotojo išvykimai į užsienio valstybę ir darbo funkcijų joje atlikimas iš esmės neatitinka komandiruotės sąvokos – laikino darbo funkcijų atlikimo kitoje - ne darbo vietoje. Pažymėtina, kad komandiruočių esminis skirtumas nuo nuolatinio darbo ir yra laikinas pobūdis, funkcijų atlikimas kitoje nei įprastai - ne nuolatinėje vietoje. Tuo tarpu, bylos duomenimis, pareiškėjas praktiškai nuo pat darbo sutarties sudarymo pradžios darbo funkcijas reguliariai vykdo kitoje valstybėje, jokių duomenų apie tai, kad bent kurį laiką jis būtų dirbęs Lietuvoje, nėra. Byloje surinkti įrodymai taip pat patvirtina, kad pareiškėjui visą darbo sutarties galiojimo laiką mokami dienpinigiai, kurių suma per mėnesį realiai sudaro beveik pusę darbo užmokesčio. Pastebėtina, kad byloje nepateikta jokių duomenų, kokia tvarka pareiškėjui išmokami dienpinigiai, apie dienpinigių panaudojimo tvarką, atsiskaitymą darbdaviui. Iš to seka, kad minėtos išmokos, mokamos dienpinigių forma, neatitinka dienpinigių tikslo, nes kaip minėta, dienpinigių paskirtis yra padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėją ir jo darbdavį faktiškai sieja kilnojamojo darbo pobūdis. Pareiškėjas dėl kilnojamojo pobūdžio darbo turėjo teisę gauti su kelionėmis susijusių papildomų išlaidų atlyginimą.

Esant tokioms aplinkybes, teismas sprendžia, kad antstolio 2023-02-22 patvarkymas Nr. S-23-180-3926 yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Pareiškėjas prašo panaikinti areštą piniginėms lėšoms, areštuotoms Antstolių informacinėje sistemoje priverstinai nurašyti pinigines lėšas 3013,30 Eur sumai, susidedančiai ne tik iš išlaikymo įsiskolinimo, bet ir iš antstolio atlygio 359,00 Eur ir 87,63 Eur vykdomosios bylos būtinųjų ir papildomų išlaidų. Savo prašymą grindžia tuo, kad pareiškėjas privalo mokėti išlaikymą nepilnamečiui vaikui I. D. ir pilnametei dukrai A. Š. iki ji mokysis pagal profesinio mokslo programą, be to, jis pats gyvena tik iš gaunamo atlygio už darbą ir jokių papildomų pinigų negauna; dėl areštuotos sąskaitos, būnant komandiruotėje kitoje šalyje, dažnu atveju neįmanoma atlikti mokėjimo pavedimo. Mano, jog antstoliui atlygis net nepriklauso pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 117 straipsnį.

Byloje nustatyta, kad antstolio 2023-02-14 vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S-23-180-3389 vykdomosios bylos administravimo išlaidos sudaro 84,62 Eur, atlygis antstoliui - 359,33 Eur, išlaidos tretiesiems asmenims už vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas - 3,02 Eur, viso – 446,97 Eur (v. b. l . 8). Duomenų, kad minėtas vykdymo išlaidų apskaičiavimas būtų nuginčytas ar panaikintas, byloje nėra.

2023-02-22 patvarkymai Nr. S-23-180-3926 ir Nr. S-23-180-3927 buvo išsiųsti vykdyti (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjui. Patvarkyme Nr. S-23-180-3927 nurodyta, kad, be periodinių išmokų ir išlaikymo įsiskolinimo, iš pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų išmokų, turi būti išieškomos 87,64 Eur vykdymo išlaidos, tačiau neišieškant antstolio atlygio.

Antstolis 2023-02-22 priėmė nurodymą Nr. S-23-180-3924 priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo skolininko vardu atidarytų sąskaitų (priverstinai nurašomų lėšų suma 3013,64 Eur), vienoje iš sąskaitų nurodant, jog neišieškoma suma – 1086,33 Eur (v. b. l. 30). Priverstinai nurašomų 3013,64 Eur lėšų sumą sudaro 2566,67 išlaikymo įsiskolinimas, 84,62 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidos, 359,33 Eur atlygis antstoliui, 3,02 Eur išlaidos tretiesiems asmenims už vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau - Instrukcija ) nuostatos numato, kad jeigu pateikiant vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojamos Instrukcijos 109 punkte nurodytos administravimo išlaidos. Išieškotina suma šiuo atveju laikoma išlaikymo įsiskolinimo suma vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti dieną (Instrukcijų 116 punktas). Jeigu vykdomojoje byloje dėl išlaikymo ar jo įsiskolinimo išieškojimo išlaikymas ar jo įsiskolinimas išieškomas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų skolininko pajamų, atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą neskaičiuojamas (Instrukcijų 117 punktas). Instrukcijų 109.10 punkte nurodyta, jog išieškant nuo 2000 iki 2600 Eur, administravimo išlaidos sudaro 56 Eur, atlygis antstoliui 14 procentų nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 300 Eur.

Vadovaujantis CPK nuostatomis, pripažintina, kad antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis, 611 straipsnis), kurias sudaro vykdomosios bylos administravimo išlaidos, išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas bei atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu (CPK 609 straipsnis, Instrukcijų 105 punktas).

Sprendimų vykdymo išlaidos atlyginamos teisės aktų nustatyto dydžio ir šių aktų nustatyta tvarka (CPK 97 straipsnio 3 dalis). Vykdymo išlaidų apmokėjimo ir išieškojimo iš skolininko tvarka nustatyta CPK 610 ir 611 straipsniuose, Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Priėmęs vykdyti vykdomąjį raštą dėl išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo išieškojimo, antstolis turi teisę į vykdymo išlaidų atlyginimą, tarp jų ir į atlygį antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą.

Instrukcijų 118 punkte nustatyta, kad, jeigu išlaikymas ar jo įsiskolinimas išieškomas iš skolininko turto, turtinių teisių ar piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose ar pas kitus asmenis, taip pat jeigu išlaikymą ar jo įsiskolinimą skolininkas moka pats į antstolio depozitinę sąskaitą, antstolio atlygis skaičiuojamas vadovaujantis Instrukcijos 109 punkte nustatytais dydžiais. Šiuo atveju išieškotina suma yra laikoma išlaikymo ar jo įsiskolinimo suma lėšų paskirstymo dieną.

Nagrinėjamu atveju antstoliui pritaikius dvi priverstinio vykdymo priemones – įpareigojimą pareiškėjo darbdaviui iš D. D. darbo užmokesčio ir priskaičiuotų dienpinigių bei kitų gaunamų pajamų iš darbinės veiklos darbovietėje (duomenys neskelbtini) atlikti išskaitas ir priverstinį piniginių lėšų iš pareiškėjo banko sąskaitų nurašymą, atlygis už antstolio darbą (priėmus patvarkymą dėl priverstinio piniginių lėšų nurašymo) pagrįstai buvo apskaičiuotas (CPK 185 straipsnis, 624 straipsnis, Instrukcijų 118 punktas). Teismas pažymi, jog atlygis antstoliui buvo apskaičiuotas antstoliui priėmus nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, kas neprieštarauja CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatoms.

Įstatymas numato, kad jeigu asmuo, privaląs mokėti vaikams išlaikyti periodines išmokas, šių išmokų nemoka ir nedirba arba išlaikymo įsiskolinimo negalima išieškoti šio Kodekso 663 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turtą (CPK 742 straipsnio 4 dalis). Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo gaunamo atlygio dydis leidžia išieškoti viso išlaikymo įsiskolinimą per šešis mėnesius darant išskaitymus iš darbo užmokesčio (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 663 straipsnio 1 dalis), todėl antstolis nukreipė išieškojimą į pareiškėjo turtą (pinigines lėšas). Todėl, teismo vertinimu, pagrįstai, apskaičiuojant vykdymo išlaidas, buvo įtrauktas ir atlygis antstoliui.

Be to, nesant duomenų, jog šiai dienai išlaikymo įsiskolinimas būtų padengtas, yra tikslinga taikyti visas priverstinio vykdymo priemones, kad išlaikymo įsiskolinimas būtų išieškotas per kuo įmanomai trumpesnį terminą, todėl nėra pagrindo panaikinti areštą pareiškėjo piniginėms lėšoms. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo sąskaitoje nustatyta 1086,33 Eur neišieškoma suma, kuria pareiškėjas gali laisvai disponuoti, t. y. atlikti periodinius mokėjimus kitiems savo vaikams bei skirti lėšų savo būtiniesiems poreikiams.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo panaikinti areštą piniginėms lėšoms.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, remiantis išdėstytais motyvais, darytina išvada, jog antstolio atlikti veiksmai yra pagrįsti ir teisėti, todėl skundas netenkintinas (CPK 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo D. D. skundo dėl antstolio Mindaugo Mažrimo veiksmų netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0180/23/00192 grąžinti antstoliui Mindaugui Mažrimui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.