Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant ieškovei A. S., jos atstovei adv. D.Vaškelienei, atsakovui R. R., institucijos, byloje teikiančios išvadą, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vilmantei Macijauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui R. R., institucijai, teikiančiai išvadą Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė A. S. savo ieškinį grindė tuo, kad D. ir M. yra atsakovo R. R. sūnūs. Kol ieškovė gyveno kartu su atsakovu, atsakovas padėjo išlaikyti sūnų D., tačiau gimus M., R. R. šito vaiko išlaikymui lėšų visiškai neskyrė. Nuo 2012 m. gegužės mėn. ji ir atsakovas gyvena atskirai. Atsakovas visiškai neprisideda prie vaikų išlaikymo. Per visą laiką jis iš viso davė 470 Lt, kurie buvo skirti maisto, kelių drabužių pirkimui, todėl ji sutinka išlaikymo įsiskolinimą D. išlaikymui mažinti minėta suma. Sūnus D. lanko pirmą klasę, lanko futbolą, už kurį reikia mokėti po 50 Lt kas mėnesį. D. išlaikymo reikėtų virš 800 Lt. Sūnui M. 1 m. Vaiką ieškovė maitina pati, vaikui reikalingi pampersai ir kitos priežiūros priemonės. M. išlaikymui reikėtų virš 700 Lt. Ieškovė su vaikais gyvena nuomojamame bute, už kurio nuomą moka po 50 Lt kas mėnesį bei apie 500 Lt už komunalinius patarnavimus. Ieškovė pragyvena iš 950 Lt pašalpos, gaunamos už vaikus bei socialinės pašalpos. Daug padeda jos mama. Kadangi R. R. nesirūpino M. nuo jo gimimo, tai prašo priteisti šio vaiko išlaikymo įsiskolinimą 4000 Lt. Prie D.išlaikymo prisidėjo iki 2012 m. liepos mėn., o nuo to laiko per kelis kartus davė tik 470 Lt, todėl prašo priteisti išlaikymo D. įsiskolinimą už 2 mėn. išskaičiavus tuos gautus 470 Lt., iš viso 330 Lt. Kadangi abu vaikai gyvena su ieškove, tai jų gyvenamą vietą prašo nustatyti su ja.

Iš institucijos, byloje teikiančios išvadą, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis abiems vaikams sudarys galimybę tenkinti nepilnamečių poreikius bei vaikų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove atitinka vaikų interesus ( b. l. 18-19). Teismo posėdžio metu atstovė Vilmantė Macijauskaitė patvirtino pateiktą išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys įrodytas ir tenkintinas visiškai.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – gimimo liudijimai (b. l. 4, 5) patvirtina, jog D. R., gimusio (duomenys neskelbtini), bei M. R., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas yra R. R., motina – A. S.. Iš Kauno rajono Babtų mokyklos darželio informacijos matyti, kad D. R. mokosi Babtų mokyklos –darželio 1a klasėje (b. l. 51). SODROS pažymos apie asmens įmokas patvirtina, kad R. R. pajamas (b. l. 55, 56) Kauno rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pažyma patvirtina A. S. pajams ( b. l. 12). Valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialo raštas, Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo raštas ( b. l. 7, 8, 29) patvirtina, jog ieškovė A. S. ir atsakovas R. R. Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių ar registruoto nekilnojamojo turto neturi.

LR CK 3.192 str. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (LR CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 15 d nutartį, priimtą civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-513/2011).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog atsakovas R. R. Lietuvos Respublikoje neturi jokio privalomai registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Iš atsakovo paaiškinimo matyti, kad jo darbo užmokestis yra apie 400 Lt bei iš jo yra išieškomas 125 Lt išlaikymas dukrai M. R.. Iš atsakovo paaiškinimo matyti, kad jo darbo valandos yra po keletą valandų per dieną. Minėta aplinkybė rodo, kad atsakovas nesistengia įsidarbinti pilnu etatu ir gauti didesnį atlyginimą. Iš surinktų įrodymų matyti, kad atsakovas yra darbingas, neturintis sveikatos problemų, todėl turi visas galimybes susirasti geriau apmokamą darbą ir teikti tinkamą išlaikymą savo vaikams. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad jos mėnesio pajamos sudaro apie 950 Lt, t.y. pašalpos už vaikus bei socialinė pašalpa. Šiuo metu ieškovė augina sūnų M., kuris yra 1 m. amžiaus. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovė A. S. Lietuvos Respublikoje neturi jokio privalomai registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto.

Ieškovė pateikė teismui nepilnamečių vaikų D. ir M. išlaikymo skaičiavimą, iš kurio nustatyta, jog ieškovė paskaičiavo išlaidas nepilnamečiui vaikui D. išlaikyti – 835 Lt, sūnui M. 735 Lt ( b. l. 9, 10) Šios išlaidos atsižvelgiant į vaikų amžių, jų poreikius bei šalyje esančią ekonominę padėtį yra pakankamos normaliam vaikų augimui bei vystymuisi užtikrinti, todėl yra pagrįstos ir nėra per didelės.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad šalių turtinės padėtys yra panašios.

Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytą LR CK 3.3. str. 1 d. – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, jog teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai vertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam ugdant turimus sugebėjimus, pomėgius. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalintis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privaliu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.).

Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti teismų praktikoje pripažįstamas būtinu minimalios mėnesinės algos (šiuo metu 800 Lt) dydžio išlaikymas.

Įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, darytina išvada, jog atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį bei kitus byloje surinktus įrodymus, 400 Lt dydžio nepilnamečiams vaikams D. ir M. išlaikymo periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki vaikų pilnametystės priteisimas iš atsakovo yra pakankamas nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti.

Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio priėmimo teisme dienos, t.y. 2012 09 11. Priteistas išlaikymas indeksuotinas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.208 str.).

Priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė A. S. (LR CK 3.190 str.).

Ieškovė A. S. ieškiniu taip pat prašo iš atsakovo R. R. priteisti išlaikymo įsiskolinimą sūnui M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) už 10 mėn., skaičiuojant po 400 Lt, iš viso 4000 Lt sumą, sūnui D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 2 mėn., skaičiuojant po 400 Lt, įskaitant atsakovo sumokėtus 470 Lt, iš viso 330 Lt sumą.

Vadovaujantis LR CK 3.200 str. išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareikšimo dienos.

LR CPK 178 str. numato šalims pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus, atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK tvarka nereikia įrodinėti.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiui sūnui M. įsiskolinimą nuo vaiko gimimo bei nurodė, jog nuo pat sūnaus gimimo atsakovas juo nesirūpina, nesidomi, išlaikymo neteikia. Taip pat prašo priteisti išlaikymo D. įsiskolinimą už 2 mėn., išskaičiuojant atsakovo nuo 2012 m. liepos mėn. iki teismo posėdžio dienos duotus 470 Lt. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja N. K. patvirtino, kad ji nuolat padeda dukrai A. S. išlaikyti vaikus, jiems pirkdama maisto, įvairių reikmenų bei drabužių, nes dukra neturi pakankamai lėšų vaikų išlaikymui. Liudytoja patvirtino, kad R. R. beveik visiškai neprisideda prie sūnaus D. išlaikymo, o prie sūnaus M. išlaikymo visiškai neprisideda ir taip yra nuo vaiko gimimo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog jis teikė išlaikymą sūnui M. bei kad sūnui D. teikė pastovų išlaikymą. Iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad jei kiek rūpinosi, tai tik sūnumi D. ir tai ne pastoviai. Iš to seka, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo abiems vaikams priteisimo įrodytas ir tenkintinas.

Abiejų vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Dėl vaikų gyvenamosios vietos ginčo tarp šalių nėra.

Kaip matyti iš 2012 06 27 Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo ieškovei A. S. buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba. Iš pateiktos 2012 12 12 Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad už ieškovei A. S. teiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą paskaičiuota 590 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Minėtos išlaidos priteistinos iš atsakovo R. R.. Taip pat iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu bei žyminis mokestis valstybei. LR CPK 93 str., 96 str., 99 str.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 259 str., 269 str., 270 str.

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnaus D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir sūnaus M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 400 Lt (keturis šimtus litų) kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, t.y. nuo 2012m. rugsėjo 10d. iki vaikai sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą sūnui M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 4000 Lt (keturis tūkstančius litų), sūnui D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymo įsiskolinimą 330 Lt (tris šimtus trisdešimt litų).

Priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti A. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečių vaikų D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina A. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 417,90 Lt (keturis šimtus septyniolika litų 90 ct) žyminio mokesčio ir 13,64 Lt (trylika litų 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

Priteisti iš R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) Lt 590 Lt (penkis šimtus devyniasdešimt litų) ieškovei A. S. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, jas pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodas – 5630, AB bankas „Swedbank“, paskirtis – „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą “.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno rajono apylinkės teismą.