Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui V. J. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė R. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo atidalinti ieškovei R. S. ir atsakovui V. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - 28,49 kv. m ploto, gyvenamosios paskirties patalpą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) – tokiu būdu: iš atsakovo V. J. ieškovei R. S. nuosavybės teise natūra priteisti ¼ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); priteisti iš ieškovės R. S. atsakovui V. J. 16 250 Eur piniginę kompensaciją už ¼ atsakovo buto dalį; priteisti iš atsakovo V. J. ieškovei R. S. 1 540,93 Eur skolos; priteisti iš atsakovo V. J. ieškovei R. S. 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad bendras turtas nedalus, įvertinant jo bendrą plotą ir proporcingai jam atsakovui tenkančios dalies plotą, todėl vienintelis būdas padalinti daiktą, yra daikto priteisimas natūra viena iš bendraturčių, kitam išmokant piniginę kompensaciją, proporcingą jam tenkančios bendros nuosavybės dalies vertei. Atsakovas visiškai neprisideda prie bendro turto priežiūros, išlaikymo, taip pat nebendradarbiauja su kitu bendraturčiu, siekiant išspręsti bendro turto padalijimo ar naudojimo klausimus. Tokiu būdu ieškovės daiktinės teisės naudotis bendru daiktu yra suvaržytos. Ieškovė yra patyrusi išlaidas bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti, kurių dalį privalo atlyginti atsakovas, kaip bendraturtis.

Atsakovas į ieškinį neatsiliepė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl bendro daikto padalijimo.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad ieškovei R. S. ir atsakovui V. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 28,49 kv. m bendro ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 17, tomas 1). Ieškovei R. S. nuosavybės teise priklauso ¾ dalys minėto nekilnojamojo turto, o atsakovui V. J. – ¼ dalis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. CK 4.80 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnio 1 dalis numato kiekvieno bendraturčio teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės arba nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. vasario 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Pirmenybė atidalijimui iš bendrosios nuosavybės įgyvendinant nuosavybės teises teikiama, nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių.

Atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdus numato CK 4.80 straipsnio 2 dalis: daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Pagal minėtą teisės normą prioritetas teikiamas daikto padalijimui natūra. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Teismų praktikoje atidalijimas iš bendrosios nuosavybės laikomas prioritetiniu šios teisės įgyvendinimo būdu prieš kitus, pavyzdžiui, naudojimosi tvarkos bendrosios nuosavybės objektu nustatymą, tuo, kad šis būdas užkerta kelią tolimesniems nesutarimams ir ginčams dėl naudojimosi daiktu. Tačiau šio bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo taikymas negali būti absoliutinimas. Reikalaujant atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, privalo būti laikomasi teisės normų aktų reikalavimų, atsižvelgiama į tai, ar toks bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdas yra įmanomas pagal nuosavybės objekto pobūdį (ar daiktas dalus ir įmanoma jį natūra padalinti keliems bendrasavininkams), ar tokio būdo taikymas nepaneigs kito bendraturčio, hipotekos kreditoriaus interesų, teisėtų lūkesčių. Jeigu pastaruoju požiūriu visumos bendraturčių ir kitų asmenų interesus labiau atitinka naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas, teismas privalo taikyti šį bendraturčių teisių įgyvendinimo ir jų gynimo būdą (Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-171-658/2013).

Nagrinėjamu atveju šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio buto padalinti natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanoma. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ konsultacijos dėl turto kainos rinkoje K-23-02-15-I82 (e.b.l. 20-25, tomas 1), taip pat buto techninės apskaitos bylos (e.b.l. 31-33, tomas 1) matyti, kad viso buto plotas yra 28,49 kv. m, todėl įrengti dviejų izoliuotų gyvenamosios paskirties patalpų yra techniškai neįmanoma. Sanitarinės paskirties patalpos taip pat yra nedalios, atsižvelgiant į jų plotą bei energijos ir vandens tiekimo įrenginių padėtį. Dėl minėtų nekilnojamojo daikto savybių nėra galimybės suformuoti dviejų atskirų izoliuotų patalpų ar butų, atitinkančių Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimus. Vienintelis galimas be neproporcingos žalos daiktui ieškinyje nurodyto turto padalijimo būdas yra jo perdavimas vienam iš bendraturčių natūra, kitam bendraturčiui priteisiant piniginę kompensaciją už jam nuosavybės teise priklausančią turto dalį. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – Luminor banko sąskaitos išrašas patvirtina ieškovės finansines galimybes sumokėti atsakovui piniginę kompensaciją už atsakovui priklausančią bendro turto dalį (e.b.l. 33, tomas 2). Byloje nėra pateikta įrodymų apie nei vienos iš šalių didesnį poreikį į bendrą daiktą, o iš byloje esančių įrodymų apie bute esančių apskaitos prietaisų rodmenų pokyčius darytina išvada, jog bendrosios dalinės nuosavybės laikotarpiu butas nebuvo naudojamas pagal paskirtį. Be to, atsakovas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą kitu adresu, todėl preziumuojama, kad bendro daikto jis nenaudojo kaip savo gyvenamosios patalpos.

Nagrinėjamu atveju atsakovas neišreiškė prieštaravimo ieškovės reikalaujamam bendro turto padalijimo būdo, taip pat nepateikė argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, jog padalijus turtą ieškovės reikalaujamu būdu, t. y. turtą natūra priteisiant ieškovei, o atsakovui sumokant piniginę kompensaciją, būtų neproporcingai apribotos atsakovo kaip daikto savininko teisės. Atsakovas taip pat nepareiškė reikalavimo dėl bendro daikto padalijimo kitokiu, nei ieškovės nurodytu, būdu. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė raštu kreipėsi į atsakovą su pasiūlymu padalinti bendrą daiktą, tačiau atsakovas į minėtą prašymą neatsiliepė (e.b.l. 26-27, tomas 1). Atsakovas taip pat neatsiliepė ir į ieškovės pareikštą ieškinį. Iš tokių bylos aplinkybių matyti, jog ieškovė negali realizuoti savo kaip bendraturčio teisės atidalinti jai priklausančią turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės dėl atsakovo elgesio. Nors atsakovas nepareiškė prieštaravimų dėl atidalijimo ir ieškovės siūlomo atidalijimo būdo, tačiau jis nesiima veiksmų, būtinų faktiniams bendro daikto padalijimo veiksmams atlikti. Atsakovui nesutinkant pasidalinti bendro daikto geruoju, ieškovės kaip bendraturčio teisė į bendro daikto padalijimą turi būti ginama teismo tvarka.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, bendraturčiui išmokant kompensaciją pinigais, būtina atidalijimo sąlyga yra ta, kad piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos turto dalies vertę. Dėl to, prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008), ir pasirinkti teisingą kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007). Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2012 m. rugpjūčio 27 d. buvo 49 815,00 Eur (e.b.l. 11-12). Pagal interneto svetainėje www.registrucentras.lt viešai skelbiamus duomenis apie vidutinę rinkos vertę pagal daikto unikalų numerį minėto buto vidutinė rinkos vertė 2023 m. sausio 2 d. yra 78 200,00 Eur. Viso minėto buto plotas – 28,49 kv. m, V. J. nuosavybės teise priklausančios 1/4 dalies vidutinė rinkos vertė – 19 550 Eur. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalis numato teismo teisę naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.81 straipsnio 1 dalį bendraturčio teisė į jam priklausančio bendro daikto dalies atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės turi būti realizuojama, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Padalijus ieškovės ir atsakovo bendrą daiktą ieškovės reikalaujamu būdu, atsakovui priklausanti piniginė kompensacija, proporcinga jam tenkančios turto dalies rinkos vertei, esančiai padalijimo metu 2023 m. sausio 2 d. duomenimis, sudaro 19 550 Eur.

Dėl bendro daikto išlaikymo išlaidų priteisimo.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad tais atvejais, jeigu vienas iš bendraturčių pagerina bendrą turtą taip, kad jo vertė padidėja, šio bendraturčio teisė į patirtų nuostolių atlyginimą gali būti užtikrinama, tenkinant šios šalies reikalavimą padidinti jos bendrosios dalinės nuosavybės dalį (CK 4.77 straipsnis), prašant priteisti kompensaciją už investuotas į bendrą turtą lėšas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012). Daikto išlaidos skirstomos į įprastines ir ypatingąsias. Įprastinėmis išlaidomis laikomos išlaidos, būtinos daikto saugumui užtikrinti arba daiktui išsaugoti nuo žūties ar aiškaus pablogėjimo. Ypatingosiomis išlaidomis laikomos išlaidos, daromos tiek pačiam daiktui pagerinti, tiek ir gaunamoms iš daikto pajamoms padidinti (CK 4.10 straipsnis). Bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant nustatančiame CK 4.76 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis – išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, jo naudingoms ir vertingoms savybėms palaikyti, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet nesiekiama daikto pagerinti. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003).

CK 4.76 straipsnyje taip pat yra nustatyta, kad jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Šiuos nuostolius sudaro ne tik kitų bendraturčių padidėjusios išlaidos daiktui išlaikyti dėl to, kad vienas iš bendraturčių neprisideda prie jo išlaikymo, bet ir kiti nuostoliai, atsiradę dėl šios pareigos nevykdymo, pavyzdžiui, pablogėjusios bendro daikto kokybės atkūrimo išlaidos, dėl nepakankamos daikto priežiūros kitiems asmenims padaryti nuostoliai ir pan.

Nagrinėjamu atveju ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad daikto valdymo bendrosios dalinės nuosavybės teise laikotarpiu ieškovė patyrė išlaidas buto komunaliniams, energijos bei vandens tiekimo mokesčiams sumokėti (e.b.l. 34-408, tomas 1). Iš ieškovės pateiktų sąskaitų, mokėjimo kvitų matyti, kad ieškovė deklaravo karšto ir šalto vandens, elektros skaitiklių parodymus, sumokėjo mokesčius už dujas, elektrą, šilumos energiją, karštą ir šaltą vandenį. Iš mokėjimo pranešimų ir apskaitos prietaisų deklaravimo duomenų matyti, kad minėtų mokesčių, taip pat telekomunikacijų paslaugų skola buvo susidariusi iki buto nuosavybės teisės įgijimo, t. y. ieškovė apmokėjo taip pat ir palikėjo skolas, susijusias su paveldėtu turtu ir atsiradusias iki palikimo atsiradimo. Ieškovės mokami mokesčiai už elektrą, dujas, vandenį susidarė iš esmės tik dėl priskaičiuotų abonentinių mokesčių. Iš UAB „Vilniaus energija“ mokėjimo pranešimų matyti, kad karšto vandens skaitiklių parodymai nesikeitė. Minėti rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovės nurodytą aplinkybę, jog bendrosios dalinės nuosavybės laikotarpiu ginčo butas nebuvo naudojamas. Taigi, ieškovės sumokėti mokesčiai yra susiję tik su bendro turto išlaikymu, t. y. mokesčiai už centralizuotai tiekiamą šilumos energiją, daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, išlaikymą bei su tuo susijusias paslaugas, elektros energijos bendroms reikmėms, dujų, kitų paslaugų abonentiniai mokesčiai.

Ieškovė taip pat patyrė išlaidas bendram turtui apsaugoti, įrengdama naujus langus, šarvuotas lauko įėjimo duris, mokėjo bendro turto draudimo įmokas. Pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką šios išlaidos pripažįstamos bendro daikto išlaikymo ir apsaugojimo išlaidomis, kurių atlyginimo pareiga priklauso ir atsakovui kaip bendrosios dalinės nuosavybės dalyviui, proporcingai jam nuosavybės teise priklausančiai turto daliai. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas buvo nusišalinęs nuo bendro turo priežiūros ir išlaikymo klausimų sprendimo, į ieškovės pretenzijas neatsiliepė. Todėl ieškovės reikalavimas dėl šių išlaidų priteisimo tenkinamas. Iš viso laikotarpiu nuo 2014 iki 2023 m. ieškovė patyrė 6 163,73 Eur išlaidų, susijusių su bendro turto išlaikymu ir apsaugojimu. Atsakovui tenkanti ¼ šių išlaidų dalis sudaro 1 540,93 Eur.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 540,93 Eur nuostolių sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas 142,00 Eur žyminis mokestis ir 4 250,10 Eur išlaidos už advokato padėjėjo teisines paslaugas, priteisiamos iš atsakovo ieškovei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas laiko, kad yra patenkinta 81,45 proc. ieškinio reikalavimų. Atmesta ieškinio reikalavimų dalis apskaičiuojama tokiu būdu: ieškovės reikalavimas dėl atidalijimo patenkintas, padidinant ieškovės nurodytą atsakovui priklausančios kompensacijos sumą nuo 16 250 Eur iki 19 550 Eur, t. y. ieškovės reikalavimai patenkinti 3 300,00 Eur mažesne apimtimi, kas sudaro 18,55 proc. proporcingai bendrai ieškovės reikalavimų sumai (16 250 Eur kompensacija ir 1 540,93 Eur nuostolių suma). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudarančios 19,92 Eur, priteisiamos iš atsakovo valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai; iš ieškovės priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, proporcingos atmestų ieškinio reikalavimų daliai, nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintame Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraše numatytos minimalios priteistinos šių išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš ieškovės valstybei nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 264–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Atidalinti ieškovei R. S. nuosavybės teise priklausančias ¾ dalis nekilnojamojo turto – 28,49 kv. m bendro ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini):

ieškovei R. S. asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti 28,49 kv. m bendro ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini);

priteisti iš ieškovės R. S. atsakovui V. J. 19 550 Eur (devyniolikos tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui V. J. priklausančią ¼ turto dalį.

Priteisti iš atsakovo V. J. ieškovei R. S. 1 540,93 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt eurų, devyniasdešimt tris euro centus) nuostoliams atlyginti.

Priteisti iš atsakovo V. J. ieškovei R. S. 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 1 540,93 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. balandžio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. J. ieškovei R. S. 3 577,37 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt septynis eurus, trisdešimt septynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. J. valstybei 16,22 Eur (šešiolika eurų, dvidešimt du euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.