Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui M. D. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

Teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi pasirengimas bylą nagrinėti teismo posėdyje, nustatytas paruošiamųjų dokumentų būdu.

Teismo posėdžio metu atsakovas M. D. ir jo atstovas Andrius Dobrovolskis iš esmės palaikydami procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį atmesti.

Teismo posėdžio metu ekspertas T. M. paaiškino, kad apžiūrėjus butą, jis tikrai remontuotas prieš keletą metų, bet ne 1977 m.. Siena, už spintos su stumdomomis durimis, turėtų būti dažoma vienodai, kaip ir kitos kambario sienos. Sienoje, esančioje prie įėjimo į „tamsųjį kambariuką“ dėl užpylimo atsirado sugadinimai. Po užpylimo, konstrukcijos turi būti atidengtos prasivėdinimui, kad išvengti pelėsio. Virtuvės lubos buvo sudrėkusios ir natūraliai negalėjo išsivėdinti (užkaltos dailylentėmis), todėl yra didelė tikimybė atsirasti pelėsiui. Kitos išlaidos (statybvietės sutvarkymo, soc. draudimo ir kt.), turi būti įtraukiamos į sąmatą. Apžiūros metu buvo nustatyti bėgančio vandens požymiai. Matuoti drėgmę nebuvo poreikio, nes matėsi užpylimo padaryti pažeidimai. Roletų kainos nurodytos atlikus įmonių užklausas (jos nepridėtos, nes atskiros užklausos atliktos žodžiu). Po užpylimo durys blogai užsidarinėjo ir tai pažymėta. Normatyvuose PVM numatytas kaip privalomas, nepriklausomai kas darys remontą.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. J. paaiškino, kad yra statybos įmonės atestuotas sąmatininkas. Buto remonto sąmatą skaičiavo laikydamas, kad kambario siena (už spintos), nebuvo aplieta, todėl jos nereikia dažyti. Lubų plastikas neprispaustas prie lubų, nes ten yra karkasas ir tarpas, per kurį lubos gali išsivėdinti. Butas yra senovinio tipo, su klibančiomis durimis, lubos plastikinės. Butas neįrengtas pagal naujas technologijas, todėl turėtų būti perkami ekonominės klasės roletai, o nurodytų roletų kainos yra per didelės. Sąmata paskaičiuota, kad darbus atliks fizinis asmuo, o ne įmonė, todėl nei PVM, nei kitos išlaidos neskaičiuotos. Pripažino, kad sunku teigti ar butas neremontuotas nuo 1977 m. Virtuvėje plastikas atrodė kaip neužpiltas, todėl ir buvo padaryta išvada, kad lubų nereikia keisti. Koridoriuje sienoje prie sandėliuko yra pažeidimas nuo drėgmės iš apačios pagal specifiką.

Motyvuojamoji dalis

Bylą dalyje nutraukti, kitoje ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

Byloje nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui. 2019 m. balandžio 19 d. bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui, trūkus vandens žarnai, buvo aplietas ieškovo butas. Atsakovas 2019 m. balandžio 19 d. pranešimu sutiko, kad dėl jo bute trūkusios vandens žarnos, buvo aplietas ieškovo butas (sulietos lubos, sienos, grindys, elektros instaliacija irk t.).. Atsakovas sutiko kompensuoti ieškovo nuostolius. Dėl žalos dydžio nustatymo ieškovas kreipėsi į VšĮ “Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė” ir ekspertas T. M., apžiūrėjęs užlietą butą, 2019 m. gegužės 15 d. pateikė žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 190515, kurioje nurodė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), pažeidimų (užfiksuotų 2019-05-15), sutvarkymui, apdailai ir įrengimui, kaštai yra 3002,01 Eur su PVM. Ieškovas pateikė atsakovui 2019 m. gegužės 30 d. Pretenziją dėl 3252,01 Eur žalos atlyginimo (per 10 dienų). Atsakovas 2019 m. birželio 17 d. atsakymu į Pretenziją su ja nesutiko, žalos įvertinimui prašė organizuoti pakartotinę buto apžiūrą, dalyvaujant šalims ir nepriklausomam ekspertui ir pateikti detalią lokalinę sąmatą. Atsakovo atstovas 2019 m. liepos 12 d. atsakyme į 2019 m. gegužės 30 d. Pretenziją papildomai nurodė, kad atsakovo samdytas specialistas atlikęs žalos įvertinimą pagal ieškovo eksperto padarytas nuotraukas, nustatė žalos dydį - 1314,80 Eur, kurį atsakovas sutinka apmokėti. Nurodytą sumą atsakovas apmokėjo atlikęs pavedimus (2019-07-18 ir 2019-07-19).

Atsisakymas nuo ieškinio imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui neprieštarauja (CPK 42 straipsnio 1 ir 2 dalys, 140 straipsnio 1 dalis), todėl šis prašymas tenkintinas ir civilinė byla dalyje dėl 1314,80 Eur nutrauktina (CPK 140 straipsnio 4 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, 439 straipsnio 7 dalis).

Bylos nagrinėjimo procese šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia (CPK 178 straipsni).

Nuostolių (žalos) atlyginimas reglamentuojamas CK XXII skyriuje (CK 6.245-6.255 straipsniai). Nuostoliai gali būti atlyginami tik esant atitinkamam civilinės atsakomybės pagrindui. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinei atsakomybei taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Konkrečiu atveju ieškovas turi įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus dėl jų padarytą žalą, priežastinį ryšį ir kaltę. Tais atvejais kai užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį ir, neteisėti asmens veiksmai suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai laikomi neteisėtais, jeigu nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo turto (buto), o ne iš kitų šaltinių. Ieškovas neprivalo įrodinėti priežasties kodėl užpylimo atveju vanduo teka iš atsakovo buto. Ieškovas privalo įrodyti, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo, t.y. netinkamo daikto valdymo ar turto techninės būklės nepalaikymo tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims (netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas). Netinkamas naudojimas, tai arba tinkamos, arba netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas, darant žalą. Ieškovas neturi įrodyti, kad buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet jis privalo įrodyti, jog žalą padaręs vanduo tekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (taip pat. žr. į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartį cvilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas savo reikalavimus dėl 3002,01 Eur dydžio žalos atlyginimo iš esmės grindžia VšĮ ”Nepriklausomų ekspertų grupė” eksperto T. M. pateikta žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita. Atsakovas nesutiko su minėtoje atskaitoje nurodytu nustatytos žalos dydžiu ir, atsižvelgdamas į savo specialisto išvadą, atlygino ieškovui 1314,80 Eur dydžio nuostolius (pagal specialisto R. J. atliktą paskaičiavimą.).

Konkrečiu atveju aukščiau nurodyti rašytiniai įrodymai (fotonuotraukos, šalių raštai, eksperto bei specialisto išvados ir kt.) iš esmės patvirtina, kad ieškovo butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), dėl 2019 m. balandžio 19 d. įvykusio užliejimo, kurio šaltinis buvo atsakovo bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala. Šioje byloje nėra ginčo dėl paties užliejimo fakto ir atsakovas nuo įvykio pradžios pripažino esantis atsakingas dėl įvykusio.

Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į padėtį, buvusią iki pažeidimo (CK 6.251 straipsnis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Tokiuose ginčuose žalos dydis gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių ir vienas tokių taikomų būdų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014, 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016 ir kt.). Taikant tokį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Tokiu atveju atkūrimo sąnaudos apima reikalingas atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti sąnaudas, kurios turi suskaičiuojamos iki ribos, atitinkančios sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Tais atvejais, kai po sugadinimo turtas neatkurtas ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas apskaičiuojant, kokios sąnaudos būtų atkuriant iki sugadinimo buvusią objekto būklę.

Nagrinėjamoje byloje šalys pateikė savo įrodymus apie žalos dydžio apskaičiavimą. Ieškovo žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita ir lokalinė sąmata, sudarytos naudojant UAB „Sistela“ programinę įrangą. Nustatyta, kad kaštų suma sudaro 3002,01 Eur. Atsakovo pateiktą sąmatą sudarė specialistas R. J., kuris nurodė, kad nuostoliai sudaro 1314,80 Eur sumą. Teismas atkreipia dėmesį, kad posėdžio metu R. J. paaiškino, jog žalos tyrimą atliko atsakovo užsakymu, remdamasis ieškovo eksperto pateikta žalos apskaičiavimo sąmata ir nuotraukomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei namo pastatymo laiką, nuo 1977 m. Teismas atkreipia dėmesį, kad šis specialistas nebepalaikė savo kategoriškos išvados, kad buto remontas nebuvo darytas nuo 1977 metų. Juolab, jis negalėjo paaiškinti, kodėl į sąmatą neįtraukė netiesioginių išlaidų, kurios yra visada patiriamos. Teismo vertinimu, atsakovo argumentai ir pateikta sąmata, atsižvelgiant į specialisto pateiktas prieštaringas ir vietomis elementariai logikai neatitinkančias išvadas dėl buto remonto, laikomi nepagrįstais, yra atmetami ir todėl teismas neturi pagrindo jais vadovautis.

Nagrinėjamoje byloje išklausęs šalių ir jų atstovų, eksperto bei specialisto paaiškinimus atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, teismas nemato pagrindo abejoti ieškovo pateikta eksperto T. M. žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 190515, kurioje nurodyta, jog buto, (duomenys neskelbtini), pažeidimų apdailai ir įrengimui (užfiksuotų 2019-05-15), atsiradusių dėl vandens užpilymo iš viršuje esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), atstatymo kaštai yra 3002,01 Eur (su PVM). Ieškovas taip pat turėjo 250,00 Eur išlaidų, susijusių su nuostolių įvertinimu.

Apibendrinant išdėstytą, ieškinys dalyje dėl 1937,21 Eur nuostolių priteisimo yra tenkinamas.

Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų

Skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).Todėl iš atsakovo priteistinos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1937,21 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-07-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tenkinus ieškinį, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas turėjo 1271,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (71,00 Eur žyminio mokesčio ir 1200,00 Eur už advokato teisinę pagalbą). Todėl tenkinus ieškinį atsakovo ieškovo naudai priteistinos 1271,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

priimti ieškovo A. G. pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo dalyje dėl 1314,80 Eur nuostolių priteisimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui M. D. dėl nuostolių priteisimo.

Civilinę bylą Nr. e2-1069-808/2020 dalyje dėl 1314,80 Eur dėl nuostolių priteisimo nutraukti.

Kitoje dalyje ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo M. D., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovo A. G., (a.k. (duomenys neskelbtini)), naudai 1937,21 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt septynis eurus 21 ct) nuostolių, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą 1937,21 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. liepos 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1271,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt vieną eurą 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.