Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, išnagrinėjo atsakovo M. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-18 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1069-808/2020 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui M. D. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovas rašytiniu pareiškimu pripažino, kad žala kilo dėl jo bute trūkusios žarnos ir įsipareigojo ieškovui kompensuoti jo patirtus nuostolius.

4. Ieškovas kreipėsi į kvalifikuotą specialistą, kuris nustatė, kad nuostoliai sudaro 3002,01 Eur sumą. Atsakovas (duomenys neskelbtini) rašte pripažino tik 1314,80 Eur dydžio nuostolius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Taip pat apeliantui kyla abejonių dėl dviejų koridoriaus (plane 43-1) sienų pažeidimų priežastinio ryšio su užpylimu iš viršaus.

17. Apeliantas pabrėžia, kad plastikinių lubų dailylenčių užpylimas jų nepažeidė. Tarp jų ir lubų perdangos yra karkaso sukuriamas tarpas išsivėdinimui. Esant tokiai konstrukcijai vienkartinis užpylimas nesukuria sąlygų pelėsiui atsirasti. Tai, jog lubos buvo sausos ir (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, patvirtino ir T. M.. Todėl apelianto vertinimu, ieškovas neįrodė, kad pelėsio po lubomis buvimo ir plastikinių dailylenčių ardymo kaštai nėra susiję su buto užliejimu. Šie kaštai neturėjo būti įtraukti į žalos dydį.

20. Kadangi butas nėra atstatytas samdant statybinę įmonę, todėl į sąmatą neturėtų būti traukiamos tik įmonės patiriamos sąnaudos, kurios nėra patirtos: socialinis draudimas, statybvietės išlaidos, pridėtinės išlaidos, PVM nuo darbo ir pan.

21. Nesutinka su vertinimu, jog netiesioginės išlaidos yra visada patiriamos. Remontą atliekant ūkio būdu arba samdant asmenį, dirbantį verslo liudijimo arba individualios veiklos pagrindu (kuomet asmuo nėra PVM mokėtojas), pareiga mokėti PVM neatsiranda. Kadangi nėra aišku ar ateityje ieškovo bute remontą atliks būtent statybų bendrovė (juridinis asmuo), todėl teismas privalėjo atmesti reikalavimą priteisti PVM už darbus bei kitas netiesiogines išlaidas.

22. Mano, kad ieškovas nepagrindė jog jo buto remontas buvo darytas (duomenys neskelbtini) m. Tarp T. M. atlikto nusidėvėjimo ir R. J. atlikto nusidėvėjimo skirtumas tik tas, jog T. M. skaičiavo nusidėvėjimą nuo (duomenys neskelbtini) m., o R. J. - nuo (duomenys neskelbtini) m., todėl teismas neturėjo remtis išimtinai tik T. M. atliktais nusidėvėjimo skaičiavimais.

25. Sutinka su atliktų įrodymų vertinimu byloje. Apeliantas, nesutikdamas su ieškovo pateiktu žalos atstatymo kaštų skaičiavimu, galėjo prašyti skirti teismo ekspertizę, tačiau tokia teise nesinaudojo.

26. Priešingai nei vertina apeliantas, ieškovo nuomone, siena, kad ir esanti už spintos negali būti dažoma fragmentiškai, ne tokiu būdu nebūtų atkurta iki užliejimo buvusi sienų būklė.

27. Nesutinka su apelianto abejonėmis dėl dviejų koridoriaus (plane 43-1) sienų pažeidimų priežastinio ryšio su užliejimu iš apelianto buto. R. J. nurodė, kad nebuvo nusileidęs aukštu žemiau, kad įsitikintų, jog egzistuoja koks nors drėgmės, kylančios iš apačios šaltinis ar egzistuotų analogiški ne užliejimu padaryti pažeidimai, kurie patvirtintų tokią jo išvadą.

28. Mano, kad apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, kad į sąmatą neturėtų būti įtraukiamos statybvietės išlaidos, pridėtinės išlaidos, pelnas, PVM nuo darbo, socialinis draudimas. T. M. parengtoje sąmatoje, be darbų ir medžiagų kainos, į ją įtraukta tik 521 Eur PVM suma, skaičiuojama nuo panaudotų medžiagų ir atliktų darbų, o kitų apelianto nurodomų išlaidų į sąmatą neįtraukta. Kadangi medžiagos visuomet įsigyjamos su PVM, taip pat už darbus ieškovui atsiranda pareiga sumokėti PVM, jei darbus atlieka PVM mokėtojas, tai reikalavimas mažinti sąmatą PVM suma nepagrįstas ir nepagrįstai varžantis ieškovo teisę samdyti kokybiškai darbus atliekantį asmenį / įmonę.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

30. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovo bute trūkus vandens žarnai, buvo aplietas ieškovo butas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitos matyti, kad apliejimo žalos likvidavimo kaina 3002,01 Eur su PVM. (duomenys neskelbtini) pateikė ataskaitos papildymą, kuriame nurodė, kad ginčo patalpoms skaičiuojamas 4 metų nuvertėjimas 0,8% per metus, atitinkamai sumažindamas remonto kaštų kainą. Ieškovas (duomenys neskelbtini) pretenzija atsakovui prašė per 10 dienų sumokėtu 3252,01 Eur žalos atlyginimo. Atsakovas (duomenys neskelbtini) raštu nesutiko su prašoma atlyginti suma. Atsakovo samdytas (duomenys neskelbtini) atlikęs žalos įvertinimą nustatė, kad žalos dydis yra 1314,80 Eur. Šią sumą, atlikdamas du pavedimus, atsakovas sumokėjo ieškovui.

31. CK 4.83 straipsnio 1 dalis numato, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų.

32. Ginčo tarp šalių, kad ieškovo butas aptariamą dieną buvo aplietas dėl atsakovo bute trūkusios vandens žarnos, nėra. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo paaiškinimai, teismui pateiktų procesinių dokumentų turinys patvirtina, kad jis nesutinka su ieškovo nurodytu žalos dydžiu, tam tikrų buto apgadinimų sąsajomis su (duomenys neskelbtini) įvykiu ir mano, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo (duomenys neskelbtini) žalos paskaičiavimu.

33. Apeliacinės instancijos teismas, pritaria ieškovo argumentams, kad jokios kliūtys atsakovui iškart po įvykio savarankiškai fiksuoti užliejimu padarytas pasekmes ieškovo turtui, nebuvo sudarytos. Atsakovas tos pačios dienos raštu ieškovo turto apgadinimo faktą pripažino, netgi raštiškai detalizavo žalą ir įsipareigojo ieškovui ją atlyginti. Tad vertinti, kad po įvykio ieškovas nepakankamai bendradarbiavo su atsakovu, sprendžiant žalos įvertinimo ir atlyginimo klausimus, nėra pagrindo. Tai, kad po įvykio, šalys nesudarė apžiūros akto, o ieškovas į (duomenys neskelbtini) dėl žalos dydžio nustatymo kreipėsi po kelių savaičių, atsakovas į (duomenys neskelbtini) - po daugiau nei pusmečio, paties žalos fakto nepaneigia, nes iš šalių bendravimo akivaizdu, kad buvo bandoma tartis dėl šio klausimo neteismine tvarka.

34. Ieškovas savo ieškinį grindė (duomenys neskelbtini) parengtos ataskaitos duomenimis ir joje atliktais žalos pašalinimo kaštais. Atsakovas, ginčydamas ar ieškovo ataskaitoje nurodyti visi darbai buvo susiję su ieškovo buto užliejimu (duomenys neskelbtini), ar visi jie būtini, ar nėra įtraukta į ataskaitą perteklinių išlaidų, pateikė (duomenys neskelbtini) parengtus žalos įvertinimo raštą ir remonto lokalinę sąmatą.

35. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad abejoti ieškovo pateikta žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita, joje nurodytų ieškovo turto apgadinimų sąsajomis su įvykiu, darbų apimtimi ir pobūdžiu, pagrindo nėra. Šio dokumento pagrįstumo nepaneigia atsakovo į bylą pateiktas žalos įvertinimo raštas, kuriuo iš esmės buvo atliktas ne padarytos žalos vertinimas, o pateikiama kritika dėl praktiškai kiekvieno pirmiau paminėtos ataskaitos vertinto objekto pažeidimo. Todėl pirmosios instancijos teismas įvertinęs šių abiejų rašytinių įrodymų turinį, (duomenys neskelbtini) paaiškinimus dėl jo atlikto tyrimo, atsižvelgęs į tai, kad (duomenys neskelbtini) paaiškinimai yra prieštaringi dėl jo žalos įvertinimo, pagrįstai šiais duomenimis nesivadovavo.

36. Panašaus pobūdžio bylose kasacinis teismas yra pasisakęs, kad žalos dydžio nustatymas reiškia, kad turi būti nustatyta, kiek kainuotų sugadintų patalpų atkūrimas iki tokios būklės, kokios šios patalpos buvo iki užliejant vandeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo – toliau ir LAT) 2016-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016).

37. Apeliacinės instancijos teismas, pirmiau aptarto kasacinio teismo išaiškinimo kontekste neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kuriais jis kritikuoja sienos, esančios už sieninės spintos remontavimo būtinybę. Apgadintų buto sienų ar lubų dažymas fragmentiškai neatitiktų patalpos atkūrimo iki tokios būklės, kokios jos buvo iki įvykio, apie ką ir pasisakė (duomenys neskelbtini) duodamas paaiškinimus pirmosios instancijos teismui. Juolab, kad ir pats atsakovas pripažįsta, jog nudažytų sienų atspalviai tokiu atveju nežymiai skirtųsi, kas akivaizdu negali tenkinti ieškovo. Tai, kad ši siena šiai dienai yra uždengta įmontuojamos spintos, kurios vieta visgi gali būti keičiama buto savininko nuožiūra, nesudaro pagrindo spręsti, kad jos perdažymas į sąmatą buvo įtrauktas nepagrįstai.

38. Atmestini atsakovo argumentai, jog dviejų koridoriaus sienų (plane 43-1) pažeidimų priežastinis ryšys su įvykiu abejotinas. Atsakovo į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) parengta žalos įvertinimo medžiaga nepaneigia (duomenys neskelbtini) paaiškinimų, jog jokios drėgmės, kuri kiltų iš apačios, kaip deklaruoja atsakovas, šaltinio (pavyzdžiui, vamzdyno) šioje vietoje nėra.

39. Priešingai nei nurodė (duomenys neskelbtini) foto fiksacijoje aiškiai matomos vandens nubėgimo žymės virš įėjimo į butą durų. Tai, kad šios dėmės per laiką šiek tiek pašviesėja, nepaneigia ieškovo teisės į žalos atlyginimą, įtraukiant ir tokio pažeidimo, kad ir per laiką ne taip ryškiai matomo, šalinimo kaštus. Juolab, kad (duomenys neskelbtini) į skaičiuotiną remontuojamų sienų plotą, nurodė kol kas įtraukiantis ir šių dviejų koridoriaus sienų plotus.

40. Atmestini atsakovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas įtraukdamas į atlygintiną žalos dydį lubų plastikinių dailylenčių permontavimo ir lubų gruntavimo darbus, netinkamai vertino įrodymus. (duomenys neskelbtini) paaiškino dėl kokių priežasčių būtina permontuoti plastikines dailylentes ir pelėsio prevencijai gruntuoti lubas. Šiuos paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas vertina, kaip neabejotinai pagrindžiančius tokių darbų būtinybę, likviduojant įvykio padarinius.

41. Tiek iš T. M., tiek iš R. J. foto fiksacijų matyti, kad plastikinės lentelės nėra sumontuotos su tarpais. Tad vertinti, jog apliejant iš viršaus, yra sudaryta galimybė vėdintis drėgmės pažeistoms betoninėms luboms, kurias, kad ir po karkasu, dengia šios lentelės, nėra pagrindo. (duomenys neskelbtini) pažymėjo, kad pačioms lentelėms žala nepadaryta, jų keisti naujomis nereikia, tad jokios reikšmės neturi atsakovo argumentai, kad R. J. nustatė, jog jų paviršius po 7 mėnesių yra sausas. Vien dėl subjektyvaus apelianto vertinimo, kad perdanga pati išdžiūvo, o pelėsio kvapo nesijaučia, spręsti jog esant drėgmės pažeidimui tokio pobūdžio medžiagomis įrengtoms luboms nėra būtina pelėsio prevencija, nėra pagrindo. Teismas šių išlaidų nevertina kaip perteklinių ir nepagrįstų.

42. Apelianto argumentai, jog nėra aišku kokiu būdu užpylimas pažeidė svetainės duris ir, kad R. J. vertinimu dėl įvykio joms žala nepadaryta, prieštarauja ir T. M. parengtos ataskaitos 2 priedui. Šiame priede esančios durų foto fiksacijos, priešingai nei savo žalos įvertinime nurodė R. J., leidžia spręsti, kad svetainės durys neužsidaro, yra persikreipusios, viršutinė dalis neprisispaudžia prie staktos dėl vandens poveikio medžiui (tiek pačiai durų varčiai, tiek staktoms), o ne dėl durų išklibusio užrakto ar natūralaus susidėvėjimo.

43. Apelianto vertinimu, teismas, spręsdamas dėl roletų, kurių pakeitimo būtinybės šalys neginčija, turėjo vadovautis ne T. M., o R. J. atliktu įvertinimu. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad roletų kainą (295 Eur) paskaičiavo, atsižvelgęs į apklausos būdu kelių įmonių, gaminančių nestandartinių dydžių roletus, jam nurodytą tokio gaminio vidutinę rinkos kainą. R. J. rėmėsi internetinėse parduotuvėse skelbiamomis standartinių dydžių, ekonominės klasės roletų kainomis (119,54 Eur). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, (duomenys neskelbtini) roletų kaina labiau atitinka faktinę situaciją, nes jis atsižvelgė į tai, jog ieškovo bute buvo sumontuoti būtent nestandartinio dydžio roletai, t.y. tokie, kuriuos būtina gaminti pagal specialų užsakymą, pagal konkrečius lango matmenis. Spręsti, kad ieškovo nurodyta vieno roleto kaina (54 Eur su permontavimu) yra neprotingai didelė, iš į bylą pateiktų foto fikcijų, iš kurių matyti kokie buvo sumontuoti roletai įvykio metu, pagrindo nėra. Juolab, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog už R. J. nurodomą 18 Eur vieneto kainą, galima įsigyti ir sumontuoti tokio tipo ir dydžio roletus.

44. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pasisakydamas dėl savo apskaičiavimams taikyto turto nusidėvėjimo laikotarpio, R. J. teismo posėdžio metu nebepalaikė savo kategoriškos išvados, kad ieškovo bute remontas paskutinį kartą atliktas (duomenys neskelbtini) metais. Apelianto argumentacija, išskiriant ieškovo buto atskirus elementus, pažymint, kad apie ankstesnio remonto atlikimą nėra pateikta įrodymų, nesudaro pagrindo spręsti, kad žalos likvidavimo kaštai turėjo būti apskaičiuojami atsižvelgus į daugiabučio pastatymo datą, nes tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Juolab, kad teismui pateikta buto patalpų vaizdinė medžiaga neleidžia spręsti, kad ieškovo nurodyta buto remonto apytikrė data ((duomenys neskelbtini) metai) neatitinka tikrovės.

45. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) pateikė apliejimo padarinių šalinimo reikalingų atlikti darbų ir kiekių paskaičiavimus (ataskaita ir jos papildymas), pagal kuriuos ieškovo buto tinkamos būklės atkūrimo kaina, įvertinus turto nuvertėjimą (0,8 procentai ×4 metai) ir priskaičiuojant 21 procentą PVM būtų 2905,95 Eur, o ne kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas 3002,01 Eur.

46. Taigi, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl žalos dydžio ignoravo ieškovo pateiktą įrodymą - T. M. rengtos ataskaitos papildymą dėl nusidėvėjimo ir priteisė didesnę sumą nei reikalavo ieškovas, t.y. kaštai įvertinus nusidėvėjimą sumažėjo nuo 3002,01 Eur iki 2905,95 Eur (su PVM). Toks procesinės teisės normų pažeidimas ištaisytinas apeliacinės instancijos teisme toliau pasisakant ir dėl kito apeliacinio skundo argumento, susijusio su netiesioginėmis ieškovo išlaidomis.

47. Šiuo aspektu reikšminga tai, kad bylos duomenimis, remontas bute neatliktas. Byloje nėra pateikta duomenų iš kurių būtų galima spręsti kokiu būdu ketinama atlikti remontą: ūkio ar rangos (samdant bendrovę, kurį organizuotų darbų atlikimą). Todėl, kaip pagrįstai nurodo atsakovas būsimos išlaidos PVM negali būti priskiriami prie pagristų ieškovo būsimų išlaidų. Atsižvelgiant į tai atlygintinos žalos suma mažintina iki tiesioginių būsimo remonto išlaidų (medžiagų ir būtinųjų darbų kaina) – 2401,61 Eur (2905,95 Eur - (21 procentą PVM) -504,34 Eur).

48. Jokių kitų netiesioginių išlaidų, ieškovas nereikalavo, į sąmatą, kuria ieškovas grindė savo reikalavimus tokios išlaidos apart PVM nėra numatytos, t.y. jos nebuvo ginčo dalykas, tad apelianto argumentai, kad teismas turėjo atmesti reikalavimus ir dėl kitų netiesioginių išlaidų, yra nepagrįsti.

49. Apibendrinant pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas patenkinti ieškinį pilna apimtimi keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Priteistos žalos dydis mažintinas kaip nurodyta 47 punkte 504,34 Eur suma, todėl reali žala yra 1086,81 Eur ir ieškovo turėtos 250 Eur žalos įvertinimo išlaidos, kurių apeliantas neginčija. Tokiu būdu viso priteistina 1336,81 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo šios priteistinos sumos (CPK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis).

50. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, atitinkamai perskaičiuotinos ir priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad už ieškinį ieškovas sumokėjo 71 Eur žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškinio dalies atsisakymą ir nutraukdamas bylos dalį, privalėjo išspręsti ir dalies žyminio mokesčio grąžinimo klausimą kaip nustatyta CPK 87 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į ieškovo atsisakytų reikalavimų juos įvykdžius atsakovui, dalį, jam turi būti grąžinta 22 Eur žyminio mokesčio. Ieškovas taip pat pateikė įrodymus, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 1200 Eur atstovavimo išlaidų. Šios išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas bei į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20 (toliau – Rekomendacijos) nustatytas ribas, jos pripažįstamos pagrįstomis. Kadangi tenkinus iš dalies apeliacinį skundą, ieškinio reikalavimai tenkinami 73 procentais, atitinkamai ieškovui priteistina 876 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovas teikė prašymą priteisti 1 445,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas atsakovo 2019-07-17 patirtas išlaidas už atsakymo į ieškovo pretenziją parengimą ir konsultavimą iki ieškinio (150 Eur), kuriuo jis patrauktas atsakovu pateikimo, nelaiko susijusiomis su šioje byloje patirtomis atstovavimo išlaidomis, todėl jų priteisimo klausimo nesprendžia. Taip pat teismas nepriteisia atsakovo išlaidų už UAB (duomenys neskelbtini) atliktos apžiūros ir vertinimo (96,80 Eur+48,40 Eur=145,20 Eur), kadangi nustatė, jog šiais įrodymais pats atsakovas nesivadovauja. Likusią dalį 1 150 Eur pripažįsta pagrįstomis ir priteisia jas iš ieškovo proporcingai tenkintų atmestų reikalavimų daliai, t.y. 310,50 Eur.

51. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, atitinkamai apskaičiuotinos ir bylinėjimosi išlaidos, susidariusios apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas už apeliacinį skundą yra sumokėjęs 44 Eur žyminio mokesčio, kitų bylinėjimosi išlaidų nėra patyręs, nes nėra pateikta tai patvirtinančių dokumentų. Ieškovas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Tenkinus 27 procentus apeliacinio skundo reikalavimų, iš ieškovo atsakovui priteistina 12 Eur sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Įvertinus priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžius pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme, atlikus priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo įskaitymą ieškovui iš atsakovo viso priteistina 553,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.

52. Išdėstytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta, kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-18 sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Priimti ieškovo A. G. pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo dalyje dėl 1314,80 Eur nuostolių priteisimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui M. D. dėl nuostolių priteisimo. Civilinę bylą Nr. e2-1069-808/2020 dalyje dėl 1314,80 Eur dėl nuostolių priteisimo nutraukti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. D., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 336,81 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt šešis eurus 81 ct) nuostolių, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą 1 336,81 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2019-07-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 553,45 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt tris eurus 45 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovui A. G. dalį – 22 Eur (dvidešimt du eurus) už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio.