Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-10-21 · Administracinė byla Nr. eI2-14716-621/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-10-21Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-01-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-10-21
Bylos Nr.
eI2-14716-621/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04600-2024-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Žanas Kubeckas, Rasa Milvydaitė, Deimantė Andrulytė
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus ministerijos, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Paulius Škėrys
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-14716-621/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04600-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 21 d.Šiauliai

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rasos Milvydaitės,

dalyvaujant pareiškėjui A. K. ir jo atstovui advokato padėjėjui Pauliui Škėriui,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus ministerijos atstovui Kristupui Baubliui,

vertėjui M. A.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. patikslintą skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. K. (toliau – ir Pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024-08-05 sprendimą Nr. 24S182377 (toliau – ir Sprendimas1) ir 2024-09-06 sprendimą Nr.24S203885 (toliau – ir Sprendimas2).

Patikslintame skunde nurodoma, kad pateikus šioje administracinėje byloje skundą dėl Migracijos departamento 2024-08-05 sprendimo Nr.24S182377 (toliau – Sprendimas1), atsakovas išsikvietė pareiškėją ir jam pateikė 2024-09-06 sprendimą Nr.24S203885 (toliau – Sprendimas2), kuriuo buvo nuspręsta įpareigoti pareiškėją per 7 dienas grįžti į Ukrainą (iki 2024-09-13). Sprendimas2 priimtas UTPĮ 125 str. 1 d. 2 p. pagrindu, todėl nusprendus šioje byloje, jog Sprendimas1 yra neteisėtas, išnyktų ir Sprendimo2 teisinis pagrindas. Migracijos departamento 2024-08-05 sprendimu Nr.24S182377 buvo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Nr.760346601, galiojęs iki 2026-04-08, nes kita Šengeno valstybė 2024-08-01 į Šengeno informacinę sistemą įtraukė perspėjimą dėl asmens grąžinimo (išsiuntimo) pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti, galiojantį iki 2027-08-01. Pirma, Reglamento (ES) 2018/1861 29 straipsnio c punkte aiškiai nustatyta, kad išduodančioji valstybė narė, remdamasi perspėjimą pateikusios valstybės narės pateikta informacija, apsvarsto, ar yra priežasčių panaikinti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą, taip pat d punkte nustatyta, kad išduodančioji valstybė narė, priimdama savo sprendimą, atsižvelgia į perspėjimą pateikusios valstybės narės sprendimo priėmimo priežastis ir, laikydamasi nacionalinės teisės, atsižvelgia į visas grėsmes viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, kurias gali kelti atitinkamo trečiosios šalies piliečio buvimas valstybių narių teritorijoje. Sprendime neatsižvelgta į šį reglamentavimą, Departamentas nevertino aptartų Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatų. 2024-08-01 Vokietijos Bylefeldo meras 2024-08-01 įsakymu, vadovaudamasis Vokietijos Gyventosios vietos įstatymo 11 str. 1 d. 3 p., nusprendė apriboti 3 metams atvykimą į Vokietijos Federaciją. Pažymėtina, kad pareiškėjas Vokietijos Federacijoje yra pateikęs skundą dėl 2024-08-01 įsakymo. Pareiškėjui nustatytas terminas išvykti iš Vokietijos 2024-08-08, pareiškėjas paliko Vokietiją 2024-08-06, todėl laikoma, kad jis iš šalies išvyko laiku, t. y. nepraleisdamas termino. Taigi, pareiškėjo į bylą pateiktame Įsakyme nustatyta, kad pareiškėjui uždraudžiama 3 metus atvykti į Vokietijos Federaciją (ne į Šengeno erdvę), todėl draudimas atvykti į šalį galioja tik Vokietijos teritorijoje.

Patikslintame skunde taip pat nurodoma, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, nenustatė ir nevertino šios aplinkybės, apskritai nebuvo nustatyta, dėl kokių priežasčių perspėjimas įvestas į SIS II. Sprendime nėra jokių duomenų, kad Departamentas būtų kreipęsis į Vokietijos Federacijos kompetentingas institucijas ar būtų gavęs atsakymas dėl informacijos pateikimo, priimant Sprendimą, formaliai vadovautasi tik informacija, nurodyta SIS II. Antra, Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata įpareigoja Departamentą, priimant sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, įvertinti, ar nėra pagrindo išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių arba tarptautinių įsipareigojimų. Departamentas nevertino dėl UTPĮ 35 str. 1 d. 3 p. sąlygų išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų. Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones tinkamai motyvuoti. Sprendimu padaryti pažeidimai iš esmės ne kartą buvo išnagrinėti teismų praktikoje, todėl šis Sprendimas be kita ko sukuria ir neteisėtas sąlygas sprendimų priėmimui (LVAT nutartis Nr.eA-1337-624/2024, Regionų administracinio teismo sprendimai Nr.eI2-10962- 979/2023, Nr.eI2-1365-809/2023 ir Nr.eI2-3260-1161/2024). UTPĮ 50 str. 1 d. 2 p. nurodoma, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai; UTPĮ 35 str. 1 d. 3 p. nurodoma, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu dėl jo kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas arba perspėjimą dėl užsieniečio grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti ir nėra pagrindo išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. UTPĮ 35 straipsnis nustato atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindus. 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir Reglamentas 2018/1861) 29 straipsnis reglamentuoja a posteriori konsultacijos, įvedus perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kuriame nurodoma, kad kai paaiškėja, kad valstybė narė įvedė perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi dėl trečiosios šalies piliečio, turinčio kitos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą gyventi ar galiojančią ilgalaikę vizą, susijusios valstybės narės, pasikeisdamos papildoma informacija, konsultuojasi tarpusavyje, laikydamosi šių taisyklių: a) perspėjimą pateikusi valstybė narė apie perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi informuoja išduodančiąją valstybę narę; b) informacija, kuria pasikeista pagal a punktą, turi apimti pakankamą informaciją apie perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pateikimo priežastis; c) išduodančioji valstybė narė, remdamasi perspėjimą pateikusios valstybės narės pateikta informacija, apsvarsto, ar yra priežasčių panaikinti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą; d) išduodančioji valstybė narė, priimdama savo sprendimą, atsižvelgia į perspėjimą pateikusios valstybės narės sprendimo priėmimo priežastis ir, laikydamasi nacionalinės teisės, atsižvelgia į visas grėsmes viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, kurias gali kelti atitinkamo trečiosios šalies piliečio buvimas valstybių narių teritorijoje; e) per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo dėl konsultacijos gavimo išduodančioji valstybė narė praneša perspėjimą pateikusiai valstybei narei apie savo sprendimą arba, jei per tą laikotarpį išduodančiai valstybei narei sprendimo priimti neįmanoma, pateikia pagrįstą prašymą išimtiniu atveju pratęsti atsakymo pateikimo laikotarpį ne daugiau kaip dar 12 kalendorinių dienų; f) jei išduodančioji valstybė narė praneša perspėjimą pateikusiai valstybei narei, kad ji palieka galioti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą, perspėjimą pateikusi valstybė narė tuojau pat ištrina perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Teismas atkreipia dėmesį, tiek iš UTPĮ 35 str. 1 d. 3 p., tiek iš Reglamento 2018/1861 29 straipsnio nuostatų kyla Migracijos departamento pareiga vykdyti konsultacijas su kita Šengeno valstybe (nagrinėjamu atveju – Vokietijos Federacija), kuri į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi perspėjimą dėl asmens grąžinimo kartu su draudimu atvykti, prieš priimant sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo. Pareiškėjas nurodo, kad 2024-08-01 sprendimas buvo apskųstas, todėl iš esmės Departamentas sukūrė situacija, kai neįsiteisėjusiam sprendimui suteikiama galia. Migracijos departamentui kaip viešojo administravimo subjektui taikomi ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimai. VAĮ 10 straipsnio 5 dalis reikalauja, kad kiekviename administraciniame sprendime be kita ko būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo laikyti, kad Departamentas laikėsi išsamaus individualaus vertinimo, kurio reikalaujama priimant sprendimus dėl leidimų gyventi išdavimo, keitimo, panaikinimo, dėl uždraudimo atvykti, Migracijos departamentas nagrinėjamu atveju neatliko, ginčijamame Sprendime buvo pateikti asmeniniai duomenys apie pareiškėją, tinkamai neįvertinus visų duomenų visumos.

Posėdyje pareiškėjas papildomai nurodė, kad Ukrainos įmonė pasiūlė darbą Vokietijoje, bet kažkokie dokumentai nebuvo baigti. Migracijos departamentas nepasiūlė jokių variantų likti dėl humanitarinių priežasčių. Kreipėsi į Migracijos departamentą rugpjūčio 16 d. dėl leidimo laikinosios apsaugos pagrindu išdavimo. Dar negavo atsakymo.

Posėdžio metu pareiškėjo atstovas papildomai nurodė, kad imperatyviai privaloma nurodyti, kad nėra pagrindo išduoti leidimo gyventi dėl humanitarių priežasčių. Jei atsakovas būtų vertinęs, būtų pasiūlęs pateikti prašymą. Padarytas Reglamento 29 str. pažeidimas, konsultacijos iš esmės nebuvo vykdomos. Rugsėjo 6 d. spendimas negalėjo būti priimtas, nes buvo priimtas prašymas dėl laikinosios apsaugos ir buvo pateiktas prašymas dėl sprendimo panaikinimo.

Atsakovas Migracijos departamentas teismui pateikė atsiliepimus, kuriuose su pareiškėjo skundu ir patikslintu skundu nesutiko.

Atsiliepimas

Atsiliepimuose nurodė, jog 2024-03-13 Migracijos departamentas gavo pareiškėjo prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. nustatytais pagrindais kaip užsieniečiui, ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, kurio profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir kuriam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams. Prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjas buvo nurodęs, kad dirbs UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) pagal darbo sutartį plytų mūrininku. 2024-04-04 Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. 2024-04-08 pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760346601, galiojantis iki 2026-04-08, ir įteiktas 2024-04-16. Tai yra, leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas ne dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų, o darbo pagrindu. Migracijos departamento turimais duomenimis, kita Šengeno valstybė 2024-08-01 į Šengeno informacinę sistemą įtraukė perspėjimą dėl asmens grąžinimo (išsiuntimo) pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti, galiojantį iki 2027-08-01. Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, priėmė: 2024-08-05 sprendimą Nr. 24S182377 panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 2024-09-06 sprendimą Nr. 24S203885 grąžinti A. K. į užsienio valstybę. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Pažymėtina, kad pareiškėjo minima LVAT byla Nr. eA-1337-624/2024 ir ši byla nėra analogiškos. Šių bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi - pareiškėjo minimoje byloje buvo sprendžiamas leidimo gyventi pakeitimo, o ne naikinimo klausimas, o teismas įvertino, kad buvo pažeistos procedūrinės taisyklės dėl konsultacijų su kita Šengeno valstybe. Pažymi, kad Migracijos departamentas vykdė konsultacijas su Vokietijos Federacijos Respublika. 2024-08-05 gauta SIRENE Vokietijos nacionalinio skyriaus N forma, kurioje pranešama, kad pareiškėjo atžvilgiu 2024-08-01 buvo priimtas sprendimas dėl grąžinimo su draudimu atvykti 3 metus, kuris gali būti sutrumpintas iki 2 metų, jei asmuo laiku savanoriškai išvyks iki 2024-08-08, dėl nelegalaus darbo Vokietijoje. Tą pačią dieną, Migracijos departamentas išsiuntė atsakymą SIRENE Vokietijos nacionaliniam skyriui, informuojant apie pradėtą leidimo laikinai gyventi panaikinimo procedūrą. Taigi nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad Migracijos departamentas pažeidė Reglamento 2018/1861 29 str. ir nevykdė pareigos vykdyti konsultacijas su Vokietijos Federacija.

Taip pat atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu jam buvo išduotas leidimas gyventi, tačiau faktiškai, remiantis kitos Šengeno valstybės pateikta informacija (2024-08-02 N forma, dokumento Nr.: DE-BVA-SISKOM240801000229), nustatyta, jog pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi darbo Lietuvos įmonėje pagrindu, išvyko į kitą Šengeno valstybę, kur dirbo neteisėtai, dėl ko buvo priimtas sprendimas pareiškėją išsiųsti iš Vokietijos Federacijos, kartu uždraudžiant atvykti 3 metus su galimybe šį terminą sutrumpinti iki 2 metų, jei asmuo savanoriškai išvyks iki nustatyto termino – 2024-08-08. Atkreipia dėmesį, kad šioje byloje nėra sprendžiamas Vokietijos institucijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Jeigu pareiškėjas nesutinka su šiuo sprendimu, jis turi kreiptis į Vokietijos kompetentingas institucijas. Pažymi, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi yra išduotas Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. pagrindu. Leidimą laikinai gyventi išdavus darbo pagrindo bei atsižvelgiant į tai, kad ginčijamu sprendimu nėra spręstina dėl pareiškėjo išsiuntimo ar grąžinimo, nebuvo pagrindo pareiškėjo situaciją vertinti geopolitines padėties. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir minėtą teisinį reguliavimą, Migracijos departamentas priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės ginčijamo sprendimo nepriimti. Pažymi, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Atsakovo atstovas posėdyje papildomai nurodė, kad Vokietijos teismo sprendimas nėra aktualus šiam ginčijamam sprendimui, nes ginčijamas sprendimas priimtas Įstatymo 35 str. pagrindu (įvestas Šengeno informacinėje sistemoje įspėjimas). Vokietijos bylos sprendimas padarys įtaką tik Vokietijos atstovų sprendimams dėl informacijos įtraukimo į Šengeno sistemą. Prašymas dėl laikinosios apsaugos yra priimtas rugpjūčio 14 d., sprendimas dėl šio prašymo dar nėra priimtas. Negalėjo pakomentuoti dėl to, jog neišnagrinėjus prašymo dėl laikinosios apsaugos buvo priimtas 2024 m. rugsėjo 6 dienos sprendimas. Grąžinimo sprendimas priimtas, nes priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi. Negalėjo pakomentuoti dėl termino, per kurį turi būti išnagrinėtas prašymas dėl leidimo laikinosios apsaugos suteikimo pagrindu. N formoje informacija buvo pakankama, aiški sprendimo priėmimui. Vokietijos SIRENE pateikta informacija yra nekvestionuojama. Pagal 22 str. A dalį yra pateikta N forma. Po sprendimo priėmimo yra O forma, kuria Vokietijai pranešama apie sprendimą. Pagal įstatymo 125 str. 2 p. – panaikinus leidimą gyventi galėjo priimti įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024-08-05 sprendimo Nr. 24S182377 (toliau – ir Sprendimas1) ir 2024-09-06 sprendimo Nr.24S203885 (toliau – ir Sprendimas2), teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) pateikė tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo Nr. 20240220-038448, kuriame numatoma užsieniečio (Pareiškėjo) įdarbinimo data – 2024-04-01. Šiuo pagrindu Migracijos departamentas 2024-04-08 d. išdavė leidimą Pareiškėjui laikinai gyventi Nr. 760346601, galiojantį iki 2026-04-08 (toliau – ir Leidimas).

Dėl Migracijos departamento 2024-08-05 sprendimo Nr. 24S182377 (Sprendimas1)

Šengeno informacinėje sistemoje Vokietijos Federacinė Respublika paskelbė perspėjimą dėl Pareiškėjo, Pareiškėjo atžvilgiu 2024-08-01 buvo priimtas sprendimas dėl grąžinimo su draudimu atvykti 3 metus, kuris gali būti sutrumpintas iki 2 metų, jei asmuo laiku savanoriškai išvyks iki 2024-08-08, dėl nelegalaus darbo Vokietijoje.

2024-08-05 Migracijos departamentas priėmė skundžiamą Sprendimą1, kuriuo panaikino Leidimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, ir UTPĮ) 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atsižvelgęs į tai, jog dėl asmens kita Šengeno valstybė (Vokietijos Federacija) į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, galiojantį iki 2027-08-01.

Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2018/1861 (toliau – ir SIS reglamentas) 24 straipsnio 1 dalis nustato perspėjimų dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimo sąlygas, o būtent, kad valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: a) valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi arba b) valstybė narė trečiosios šalies piliečio atžvilgiu yra paskelbusi draudimą atvykti, taikydama procedūras, kurios atitinka Direktyvą 2008/115/EB.

Situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai: a) trečiosios šalies pilietis yra nuteistas valstybėje narėje už nusikalstamą veiką, už kurią baudžiama ne mažesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme; b) yra svarių priežasčių manyti, kad trečiosios šalies pilietis yra padaręs sunkią nusikalstamą veiką, įskaitant teroristinį nusikaltimą, arba turima aiškių įrodymų, kad jis ketina padaryti tokią nusikalstamą veiką valstybės narės teritorijoje, arba c) trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje (24 str. 2 d.). Asmenys, kurių atžvilgiu pateikiamas 1 dalyje nurodytas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, turi teisę apskųsti tokį perspėjimą. Tokie skundai nagrinėjami laikantis Sąjungos ir nacionalinės teisės, kuriose numatyta veiksminga teisių gynimo priemonė teisme (24 str. 4 d.). Nors Pareiškėjas teismui pateikė 2024-08-15 ieškinį prieš Bylefeldo miestą (bylos kodas: 150.32DMSHaft), kuriuo prašoma panaikinti 2024-08-01 priimtą sprendimą, administracinės bylos nagrinėjimo metu teismui nepateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, jog Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentinga institucija 2024 m. rugpjūčio 1 d. priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą dėl Pareiškėjo deportavimo.

Pažymėtina, kad ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos yra imperatyvios, t. y. nurodyta, kuriais atvejais panaikinamas leidimas laikinai gyventi užsieniečiui. Viena iš tokių aplinkybių yra, kai nustatoma, jog kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ar apsigyventi. Įstatymo nuostatos nenustato Departamentui pareigos kreiptis į užsieniečius dėl papildomų paaiškinimų gavimo ar į užsienio valstybių institucijas, įvedusias perspėjimą į SIS, kai nustatomos UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės. SIS reglamentas nustato, jog perspėjimą iš SIS gali keisti, taisyti ar ištrinti tik perspėjimą pateikusi valstybė narė.

Pareiškėjo patikslintame skunde akcentuojama, kad iš UTPĮ 35 str. 1 d. 3 p., tiek iš Reglamento 2018/1861 29 straipsnio nuostatų kyla Migracijos departamento pareiga vykdyti konsultacijas su kita Šengeno valstybe (nagrinėjamu atveju – Vokietijos Federacija), kuri į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi perspėjimą dėl asmens grąžinimo kartu su draudimu atvykti, prieš priimant sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo.

Atsakovės atsiliepime nurodoma, kad Migracijos departamentas vykdė konsultacijas su Vokietijos Federacine Respublika. 2024-08-05 gauta SIRENE Vokietijos nacionalinio skyriaus N forma, kurioje pranešama, kad pareiškėjo atžvilgiu 2024-08-01 buvo priimtas sprendimas dėl grąžinimo su draudimu atvykti 3 metus, kuris gali būti sutrumpintas iki 2 metų, jei asmuo laiku savanoriškai išvyks iki 2024-08-08, dėl nelegalaus darbo Vokietijoje.

Iš teismui pateiktos N formos, matoma, kad formoje nurodomas žinutės (pranešimo) laikas (2024 m. rugpjūčio 2 d.), konsultavimo priežastis (leidimą suteikusios valstybės narės informavimas apie perspėjimo priežastį), už konsultavimą atsakinga institucija ir sprendimą priėmusi institucija (užsieniečių institucija „STV Bielefeld“), sprendimo priėmimo priežastis (nelegalus darbas), sprendimo priėmimo data (2024 m. rugpjūčio 1 d.), taip pat Vokietijos SIRENE parengtoje N formoje nurodoma papildoma informacija (nurodomos aplinkybės, susijusios su priimtu sprendimu).

Taigi nesutiktina su pareiškėjo skunde išsakyta pozicija, kad Migracijos departamentas pažeidė Reglamento 2018/1861 29 straipsnį ir nevykdė pareigos vykdyti konsultacijas su Vokietijos Federacine Respublika.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Migracijos departamentas nevertino dėl UTPĮ 35 str. 1 d. 3 p. sąlygų išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų. Iš skundžiamo Sprendimo1 matyti, kad atsakovas įvertino tai, jog leidimas laikinai gyventi asmeniui buvo išduotas ne dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų, t. y. 2024-02-20 Migracijos departamentas gavo asmens prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. nustatytais pagrindais kaip užsieniečiui, ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, kurio profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir kuriam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams; prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi asmuo buvo nurodęs, kad dirbs Bendrovėje pagal darbo sutartį plytų mūrininku. Taigi iš atsakovo Sprendimo1 yra aišku, kokiu pagrindu buvo padaryta išvada, dėl sąlygų išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų buvimo/nebuvimo. Taipogi pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas nurodė, jog yra pateikęs prašymą dėl leidimo gyventi Lietuvoje laikinosios apsaugos pagrindu išdavimo. Taigi būtent Migracijos departamentui priimant sprendimą dėl pastarojo prašymo pagrįstumo, bus vertinami pagrindai, susiję su laikinosios apsaugos suteikimu / humanitarinėmis priežastimis.

Įstatymo 50 straipsnyje yra nustatyti savarankiški leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustatęs bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustatęs, kad užsienietis faktiškai nebeatitinka Įstatyme nustatytų sąlygų, privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Darytina išvada, kad Migracijos departamentas pagrįstai vadovavosi aktualia SIS informacija, pagal kurią Pareiškėjui draudžiama atvykti į Šengeno erdvę ar joje apsigyventi iki 2027 m. rugpjūčio 1 d. pagal Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingų institucijų įvestą perspėjimą, turėjo pareigą taikyti ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus Pareiškėjo atžvilgiu, taigi priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą panaikinti Leidimą.

Iš Sprendimo1 matyti, kokiu pagrindu Pareiškėjui panaikintas Leidimas, nurodytos ĮUTP nuostatos. Pažymėtina, jog sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas yra vertinamas pagal ginčijamo Sprendimo1 priėmimo metu turėtus dokumentus ir informaciją. Taigi, Sprendimas1 buvo pagrįstas objektyviais Migracijos departamento tuo metu turėtais duomenimis ir teisės aktų normomis. Taigi nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog Departamento Sprendimas1 nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis ar jų turinys neatitinka teisės normų reikalavimų. T. y. Sprendimas1 atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytus reikalavimus, nėra pagrindo Sprendimą1 naikinti, o Pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas šioje dalyje.

Dėl Migracijos departamento 2024-09-06 sprendimo Nr.24S203885 (Sprendimas2)

ĮUTP 125 straipsnio „Grąžinimas į užsienio valstybę ir įpareigojimas išvykti iš Lietuvos Respublikos“ 4 dalyje nurodoma, kad sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo grąžinimo į užsienio valstybę ar įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos nepriimamas tol, kol nagrinėjamas jo pateiktas prašymas suteikti prieglobstį pagal šio Įstatymo IV skyrių. Įstatymo IV skyriaus IV skirsnyje numatyta laikinosios apsaugos suteikimo tvarka/procedūra.

Sprendime2 nurodoma, kad sprendimas priimtas atsižvelgus į UTPĮ 128 str. 1 d. nurodytas aplinkybes ir į tai, kad nenustatyta UTPĮ 130 str. 1 ir 2 d. nurodytų priežasčių.

Bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo, kad Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 14 d. pateikė prašymą dėl laikinosios apsaugos suteikimo, prašymas buvo priimtas. Teismo posėdžio dieną (teismui išeinant priimti sprendimą) Migracijos departamento sprendimas dėl šio prašymo dar nebuvo priimtas. Taigi konstatuotina, kad Sprendimas2 buvo priimtas pažeidžiant ĮUTP 125 straipsnio 4 dalyje numatytą imperatyvią nuostatą, draudžiančią priimti sprendimą dėl įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, kol nagrinėjamas prašymas Įstatymo IV skyriaus nustatyta tvarka. Atsakovas nei Sprendime2, nei administracinės bylos nagrinėjimo metu nenurodė jokių aplinkybių susijusių su 2024 m. rugpjūčio 14 d. prašymo nagrinėjimo eiga, nepasisakė, kokiu pagrindu buvo priimtas Sprendimas2 esant neišnagrinėtam prašymui (nepriimtam sprendimui) dėl laikinosios apsaugos suteikimo. Atsižvelgiant į tai, kad Sprendimas2 priimtas pažeidžiant imperatyvias sprendimo priėmimo procedūros nuostatas ir toks pažeidimas laikytinas esminiu, nepasisakytina dėl kitų argumentų, kurių pagrindų Pareiškėjas kvestionuoja Sprendimo2 teisėtumą ir pagrįstumą. Konstatavus, kad Sprendimas2 priimtas pažeidžiant imperatyvias, procedūrą reglamentuojančias nuostatas, pareiškėjo patikslintas skundas tenkintinas iš dalies ir Sprendimas2 naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi, nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus.

Iš byloje Pareiškėjo atstovo pateiktų dokumentų nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 19 d. sumokėtas 23 Eur žyminis mokestis. Kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių parirtas bylinėjimosi išlaidas pareiškėjas (jo atstovas) teismui nepateikė.

Iš dviejų pareiškėjo patikslintame skunde keltų materialiųjų reikalavimų patenkintas reikalavimas dėl vieno skundžiamo akto (Sprendimas2) panaikinimo, todėl pareiškėjui priteistina 11,50 Eur (23 Eur x 0,5) atstovavimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. patikslintą skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. 24S203885.

Likusioje dalyje pareiškėjo A. K. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti pareiškėjui A. K. 11,50 Eur (vienuolika eurų ir 50 ct) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Deimantė AndrulytėŽanas KubeckasRasa Milvydaitė