- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-26
- Bylos Nr.
- eI2-1365-809/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03915-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Petkevičienė, Eglė Žulytė-Janulionienė, Egidija Puzinskaitė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- U. J. A.
- Advokatai
- Virgilijus Kaupas, Inga Liekienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (pirmininkė ir pranešėja),
atsakovės Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atstovui advokatui Virgilijui Kaupui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos U. J. A. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai ir Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje, Pakistano Islamo Respublikai ir Irano Islamo Respublikai 2022 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą (toliau – ir Ambasados sprendimas) ir įpareigoti Lietuvos Respublikos ambasadą Turkijos Respublikoje, Pakistano Islamo Respublikai ir Irano Islamo Respublikai Ambasadą (toliau – ir Ambasada) iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti jai nacionalinę vizą bei panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas).
Pareiškėja nurodo, kad 2022 m. rugpjūčio 3 d. ji pateikė Ambasadai prašymą išduoti nacionalinę vizą (toliau – ir Prašymas). Prašyme nurodė, kad turi medicinos bakalauro ir magistro laipsnius, daugiau kaip dešimties metų darbo patirtį medicinos įstaigose, iš kurių septynerius metus dirba gydytoja valstybinėje ligoninėje. Pažymėjo, kad 2021 m. gavo anesteziologo profesinę kvalifikaciją, nuolat kelia savo kvalifikaciją.
Per COVID-19 pandemiją pareiškėja pamatė, kad turimų Nigerijos aukštosiose mokyklose įgytų žinių jai nepakanka tam, kad suteikti pacientams aukšto lygio kvalifikuotas paslaugas, todėl net ir įsigijus Europoje ar Jungtinėse Valstijose naudojamas technologijas pacientų gydymui, vietiniai medikai nežino kaip jomis naudotis ir maksimaliai efektyviai taikyti pacientų gydymui. Dėl šios priežasties pareiškėja nutarė tęsti mokslus ir kelti profesinę kvalifikaciją Europoje. Nurodė, kad ketina savo žinias gilinti būtent Lietuvos Respublikos aukštojoje mokykloje, kadangi vertina, kad Lietuvoje yra puikus medicinos mokslų kainos ir kokybės santykis. Pažymėjo, kad pasirinko atlikti praktiką anesteziologijos srityje Lietuvos sveikatos mokslų universitete, kadangi būtent šita aukštoji mokykla pasiūlė visą mokymosi (praktikos) kursą organizuoti anglų kalba. Už vienerių metų praktiką pareiškėja iš anksto sumokėjo Lietuvos sveikatos universitetui 12 500 Eur. Prašyme akcentavo, kad buvimo Lietuvoje metu pareiškėjos visas pragyvenimo išlaidas padengs jos sesuo J. A. – H., gyvenanti Jungtinėse Amerikos Valstijose. Taip pat buvo pateikta visa informacija apie pareiškėjos pajamas Nigerijoje. Paaiškino, kad po mokslų (praktikos) Lietuvoje pareiškėja ketina grįžti į Nigeriją, ten atidaryti savo privačią kliniką (tam tikslui ji jau įgijo žemės sklypą).
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, 2022 m. rugpjūčio 17 d. Lietuvos vizų centre Lagos, Nigerijoje, pareiškėja atsakė į visus Lietuvos ambasados įgalioto atstovo jai užduodamus klausimus.
Ambasados sprendimas pareiškėjai buvo pateiktas lietuvių kalba, todėl pareiškėja turėjo nedelsiant užsisakyti vertimo paslaugas.
Pareiškėja pažymi, jog Ambasados sprendime be įstatymo nuostatų absoliučiai jokio išaiškinimo nepateikta. Tik iš Ambasados sprendimo turinio matyti, kad buvo suabejota pareiškėjos pateiktų dokumentų autentiškumu (įtarimas dėl dokumentų klastojimo), ko pasėkoje suabejota ir kelionės tikslu bei buvimo sąlygomis. Akcentuoja, kad pareiškėja nebuvo informuota kokie jos pateikti dokumentai sukėlė abejonių, jos nebuvo prašoma pateikti papildomus dokumentus, todėl pareiškėja neturi jokių galimybių išsklaidyti abejones dėl jos pateiktų dokumentų tikrumo, nes absoliučiai neaišku kurie dokumentai Ambasadai sukėlė abejones dėl jų autentiškumo. Pažymi, kad Ambasados sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytų reikalavimų. Sprendimas nemotyvuotas ir nepagrįstas objektyviais duomenimis, todėl pareiškėja negali efektyviai ginti savo pažeistų teisių.
Akcentuoja, jog šiuo atveju buvo grubiai pažeistos pareiškėjos teisės, jai buvo be jokių paaiškinimų ir motyvų, nepagrįstai ir neteisėtai mesti įtarimai dėl dokumentų klastojimo, atsisakyta išduoti vizą, vėliau šio sprendimo pagrindu apskritai uždrausta iki 2025 m. atvykti į Šengeno teritoriją. Tokiu būdu buvo faktiškai sužlugdytos pareiškėjos galimybės toliau gilinti savo žinias, mokytis ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Šengeno erdvėje.
Pareiškėja pagrindė savo kelionės tikslą ir sąlygas (pateikė mokymo įstaigos kvietimą, apmokėjimą už mokslus (praktiką)), pateikė draudimą, informaciją apie turimas lėšas, apie darbo patirtį, apie kvalifikaciją ir išsilavinimą.) Pareiškėjos įsitikinimu, jos prašymas išduoti vizą buvo atmestas formaliais pagrindais, absoliučiai nesiaiškinant ir nesigilinant į pateiktus dokumentus ir jų turinį.
Migracijos departamento raštu ne tik nebuvo pateiktas pats Migracijos departamento sprendimas, bet ir nebuvo nurodyta absoliučiai jokių tokio sprendimo priėmimo motyvų.
Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai grubiai pažeidžiami viešojo administravimo teisės principai, nepaisoma teismų praktikos: pareiškėja el. paštu gavo Migracijos departamento raštą, kuriame daroma nuoroda į Migracijos departamento Kontrolės skyriaus 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą. Raštu įtvirtinamas visiškai nemotyvuotas draudimas atvykti tiek į Lietuvą, tiek į visą Šengeno zoną trims metams. Iš pareiškėjos šiuo Migracijos departamento raštu atimtos bet kokios galimybės studijuoti (atlikti praktiką) visose Šengeno erdvės valstybėse, nesuteikiant jai elementarios informacijos dėl kokios priežasties buvo priimtas toks sprendimas, taip pat nesuteikiant galimybės pateikti papildomą informaciją, kuri galėtų išsklaidyti galimas institucijų abejones dėl pareiškėjos atvykimo tikslo ir priežasčių. Lietuva, būdama išsivysčiusi ir demokratinė šalis, negali diskriminuojančiai ir neteisėtai elgtis su kitų valstybių piliečiais.
Šalies argumentai
Pareiškėja taip pat teismui pateikė rašytinius paaiškinimus.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė nurodo, jog pareiškėja netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno bei Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia bylos esminių faktinių aplinkybių.
Konsulas, vertindamas pareiškėjos prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo bei pateiktą medžiagą ir pokalbio - interviu su pareiškėja metu gautą informaciją, nustatė, kad pareiškėja prašyme išduoti vizą deklaravo vykstanti į Lietuvą studijuoti LSMU anesteziologijos kursuose, o siekdama pagrįsti turimą kvalifikaciją, pareiškėja pateikė ir dokumentus, kurie konsului sukėlė abejones dėl jų autentiškumo: (i) mokyklos baigimo pažymėjime įrašyta gimimo data nesutampa su pareiškėjos pase įrašyta gimimo data, (ii) pateikto pažymėjimo, patvirtinančio, kad turi mediko licenciją, kitoje dokumento pusėje prisegtų Nigerijos vyriausybės brūkšninių kodų nuskenuoti nepavyksta, (iii) kito dokumento, liudijančio, kad jai išduota mediko licencija, Nigerijos vyriausybės brūkšninių kodų išdavimo data ant dokumento nurodoma 2022 m. birželio 20 d., tačiau juos nuskenavus, data nurodoma kita – 2022 m. gegužės 31 d.
Konsulinis pareigūnas, siekdamas išsklaidyti abejones dėl tikrojo kelionės tikslo ir buvimo sąlygų Lietuvoje, pakvietė pareiškėją pokalbiui - interviu. Pareiškėja pokalbio su konsulu metu nepateikė svarių ir įtikinančių argumentų dėl aukštosios mokyklos Lietuvoje ir studijų programos pasirinkimo kriterijų, negalėjo nurodyti, kodėl nesiekia išsilavinimo kilmės ar kitose šalyse; teigė, jog domėjosi studijomis ne tik Lietuvoje, bet ir JK, JAV ir Vokietijoje, tačiau nusprendė studijuoti Lietuvoje, nes „taip liepė sesuo, gyvenanti JAV“; akcentavo, kad Lietuvą pasirinko dėl šios valstybės pigumo, tačiau negalėjo pateikti jokios informacijos dėl pragyvenimo (maisto, kuro, transporto, komunalinių mokesčių) kainų, visgi pripažino, kad tokių kainų nėra lyginusi. Pokalbio metu nuolat painiojosi dėl aplinkybių, kada yra baigusi mokyklą, pabaigoje deklaravo, kad tai padariusi 1999 m. (kuomet pareiškėjai buvo 13 metų, o tai neatrodo tikėtina). Nurodo, jog pareiškėja pati lėšų studijoms ir vykimui iš Lietuvos į kilmės ar kitą valstybę neturi, už pareiškėją studijų įmoką atliko kitas asmuo - prašyme nurodytas rėmėjas yra sesuo, gyvenanti JAV. Be to, pareiškėja duomenų apie turimą nekilnojamąjį turtą, šeimos narius nepateikė, taigi jos socialiniai ir ekonominiai ryšiai su kilmės šalimi yra silpni ir nestabilūs.
Pažymi, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vienoje byloje yra pripažinę, jog Nigerija yra politiškai nestabili vietovė, čia aukštas nedarbo lygis, plačiai paplitęs skurdas.
Konsulas padarė išvadą, jog pareiškėjos konsului pateiktas Prašymas išduoti vizą bei patvirtinamieji dokumentai ir informacija, liečianti jos socialinius ryšius, mokymosi planus Lietuvoje, gyvenimo sąlygas, pajamų (ne)turėjimą ir pan. konsulo vertinti kaip nepatikimi, nes informacija nebuvo konkreti, joje gausu nesutapimų, todėl vien toks informacijos pobūdis laikytinas pakankamu pagrindu konsuliniam pareigūnui atsisakyti išduoti vizą pareiškėjai.
Akcentuoja, jog kiekvienas iš šių veiksnių yra Vizų kodekso praktiniame vadove išvardinti nelegalios migracijos veiksnių indikatoriai. Konsulas, vertindamas pareiškėjos Prašymą bei jos pateiktus duomenis ir informaciją raštu ir žodžiu, įvertino ne tik kaip šie duomenys ir informacija atitinka formaliuosius kriterijus, t.y. pateiktų dokumentų formą, bet įvertino ir pareiškėjo pateiktos informacijos bei konsulo savarankiškai surinktos informacijos turinį, t.y. pareiškėjo Prašyme deklaruojamų ketinimų realumą ir autentiškumą. Pareiga įrodyti ketinimų realumą ir autentiškumą tenka pareiškėjui. Pareiškėja, norėdama gauti vizą vykti į Lietuvą mokytis, elgdamasi rūpestingai ir atidžiai, turėjo domėtis savo studijomis, gyvenamąja vieta ir pateikti išsamius paaiškinimus konsului pastarajam pokalbio - interviu metu aiškinantis pareiškėjo deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu ir buvimo sąlygomis
Konsulo gautos informacijos visuma leido jam priimti sprendimą atsisakyti pareiškėjai išduoti nacionalinę vizą, nes dėl aukščiau nurodytų aplinkybių konsului kilo pagrįstos abejonės dėl faktinio pareiškėjos vykimo į Lietuvą, o faktiškai į Europos Sąjungą, deklaruojamo tikslo - mokytis Lietuvos aukštojoje mokykloje, todėl, anot atsakovės, neatmestina prielaida, kad pareiškėja, prisidengdama studijomis Lietuvoje, siekia imigruoti į Šengeno erdvę kitais tikslais, nes pareiškėja nepagrindė pateiktų dokumentų autentiškumo, nepateikė leistinų įrodymų dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, taigi pateikta informacija dėl vykimo į Lietuvą tikslo (studijų Lietuvoje) ir buvimo sąlygų (reikiamų lėšų turėjimo) nėra patikima, vadinasi ji gali kelti nelegalios migracijos grėsmę.
Konsulinis pareigūnas neturi pareigos konsultuoti (atstovauti) užsieniečių kaip jiems tinkamai parengti Prašymą išduoti vizą ir pagrindžiamuosius dokumentus tam, kad konsulas galėtų priimti sprendimą patenkinti užsieniečio Prašymą išduoti jam vizą.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, sundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovo Migracijos departamento nuomone, pareiškėjos atveju buvo tinkamai pritaikytos Taisyklės (t. y. specialios teisės normos), reglamentuojančios būtent draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką teisinius santykius. Migracijos departamentas vadovaudamasis teisės aktais tinkamai informavo pareiškėją išsiųsdamas pranešimą Taisyklėse nustatyta tvarka, o pareiškėjos teiginiai, kad ginčijamas sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, yra nepagrįsti.
Pažymi, jog Lietuvos Respublikos ambasada Turkijos Respublikoje atsisakė išduoti nacionalinę vizą pareiškėjai, nes kartu su prašymu išduoti nacionalinę vizą užsienietė pateikė suklastotus patvirtinamuosius dokumentus. Prašymo nagrinėjimo metu nustatyta, kad užsienietės pateiktas mokyklos baigimo pažymėjimo autentiškumas kelia abejonių: gimimo data jame nesutampa su nurodyta pase. Pateikto pažymėjimo, patvirtinančio, kad turi mediko licenciją, brūkšninių kodų nuskenuoti nepavyksta. Bakalauro diplomo priedėlio autentiškumas taip pat abejotinas, tikrumą liudijančių Nigerijos vyriausybės brūkšninių kodų išdavimo data ant dokumento rodoma kaip 2022 m, birželio 20 d., tačiau juos nuskenavus, rodo 2022 m. gegužės 31 d. Pareiškėja teigė, kad vyksta į Lietuvą studijuoti LSMU anesteziologijos kursuose. Bet interviu metu nepateikė svarių argumentų dėl Lietuvos, aukštosios mokyklos bei kursų pasirinkimo kriterijų, nenurodė pridėtinės kursų vertės ateities profesinei karjerai, kodėl neketino studijuoti kilmės ar kitoje šalyje. Kitų valstybių ar universitetų netikrino. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ambasada padarė prielaidą, kad pareiškėja, prisidengdamas studijomis Lietuvoje, ketina imigruoti į Šengeno erdvę kitais tikslais. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjos deklaruojamas kelionės tikslas į Lietuvą yra nepatikimas, aukšta nelegalios migracijos grėsmė, kyla abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai buvo atsisakyta išduoti vizą bei priežastis dėl kurių jai atsisakyta išduoti vizą, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsienietei atvykti, Migracijos departamentas nusprendė uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.
Nurodo, jog Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą,
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl 2022 m. rugpjūčio 18 d. Ambasados sprendimo, kuriuo pareiškėjai buvo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą ir Migracijos deprtamento 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjai 3 metus uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, teisėtumo ir pagrįstumo, bei įpareigojimo atlikti veiksmus - iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti jai nacionalinę vizą
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja U. J. A.2022 m. rugpjūčio 3 d. pateikė Ambasadai prašymą išduoti nacionalinę vizą. Pateiktame Prašyme pareiškėja pagrindinį kelionės tikslą nurodė studijas (21 punktas). Be kita ko, Prašyme nurodė: 1) šeiminė padėtis - netekėjusi (9 punktas), 2) pagrindinis kelionės tikslas - studijos (21 punktas), 3) prašoma leisti vykti - daug kartų (24 punktas), 4) numatoma atvykimo į Lietuvą data - 2022- 08-29, išvykimo - 2023-08-28 (29 ir 30 punktas), 5) kviečiantis asmuo - Lietuvos sveikatos medicinos universitetas (32 punktas), 6) kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengia - sesuo (33 punktas). Pareiškėja kartu su Prašymu išduoti vizą pateikė ir dokumentus, tarp kurių: tarpininkavimo raštas, priėmimo į studijas raštus, įsipareigojimo remti raštas, lėktuvo bilieto rezervacija, pažyma dėl teistumo, motyvacinis laiškas, savo ir rėmėjos pasų kopijos, išsilavinimo dokumentus, darbovietės dokumentas, rėmėjos ir savo asmeninį banko sąskaitos išrašas.
Konsulas, vertindamas pareiškėjos Prašymą bei pateiktą medžiagą ir pokalbio - interviu su pareiškėja metu gautą informaciją, nustatė, kad pareiškėja Prašyme išduoti vizą deklaravo vykstanti į Lietuvą studijuoti LSMU anesteziologijos kursuose, o siekdama pagrįsti turimą kvalifikaciją, pareiškėja pateikė ir dokumentus, kurie konsului sukėlė abejones dėl jų autentiškumo: (i) mokyklos baigimo pažymėjime įrašyta gimimo data nesutampa su pareiškėjos pase įrašyta gimimo data, (ii) pateikto pažymėjimo, patvirtinančio, kad turi mediko licenciją, kitoje dokumento pusėje prisegtų Nigerijos vyriausybės brūkšninių kodų nuskenuoti nepavyksta, (iii) kito dokumento, liudijančio, kad jai išduota mediko licencija, Nigerijos vyriausybės brūkšninių kodų išdavimo data ant dokumento nurodoma 2022 m. birželio 20 d., tačiau juos nuskenavus, data nurodoma kita – 2022 m. gegužės 31 d.
Konsulinis pareigūnas pakvietė pareiškėją pokalbiui - interviu. Konsulas padarė išvadą, jog pareiškėjos konsului pateikti Prašymas išduoti vizą bei patvirtinamieji dokumentai ir informacija, liečianti jos socialinius ryšius, mokymosi planus Lietuvoje, gyvenimo sąlygas, pajamų (ne)turėjimą ir pan. konsulo vertinti kaip nepatikimi, nes informacija nebuvo konkreti, joje gausu nesutapimų, todėl vien toks informacijos pobūdis laikytinas pakankamu pagrindu konsuliniam pareigūnui atsisakyti išduoti vizą pareiškėjai. Konsulas priėmė ginčijamą Ambasados sprendimą.
Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjai yra neišduota nacionalinė viza Migracijos departamentas taip pat priėmė šioje byloje ginčijamą sprendimą.
Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), nuostatos, taip pat ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas), taip pat Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), pagal kurio 121 straipsnio 1 dalį, Šengeno vizos išdavimui taikomos procedūros ir sąlygos, nustatytos Vizų kodekse, bei Vizų aprašo, patvirtinto Vidaus reikalų ministro ir Užsienio reikalų ministro 2017 gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo, nuostatos.
Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies C papunktis nustato, kad trečiųjų šalių piliečiams nustatomos tokios atvykimo sąlygos – jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi turėti pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.
Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba a) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti Įstatymo 19 straipsnyje, pagal kurį nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, jeigu: 1) jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų; 2) jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo; 3) kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai; 4) duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės; 5) jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai; 6) priimtas sprendimas jį įpareigoti išvykti, grąžinti arba išsiųsti iš Šengeno valstybės; 7) jis veiksmu, žodžiu ar raštu pažemino vizas išduodančius pareigūnus, tarnautojus dėl jų veiklos arba Lietuvos Respublikos valstybę; 8) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose, arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokius nusikaltimus; 9) jis neturi sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai būtina jį turėti kelionės metu; 10) yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė; 11) jis nepateikia leidimo dirbti, kai jį būtina turėti; 12) dėl jo kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas ar perspėjimą dėl užsieniečio grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą; 13) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) negauna reguliarių pajamų tiek numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį; 14) jis yra nesumokėjęs Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis; 15) yra nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką, per pastaruosius vienerius metus nesilaikė šiame Įstatyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje; 16) yra nustatyta, kad užsienietį kviečia (kvietė) fiktyvi įmonė.
Vizų kodekse nustatyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti. Pagal Vizų kodeksą, siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.
Pagal Aprašo 79 punktą, vizų tarnybos valstybės tarnautojas iš Aprašo 78 punkte nurodyto užsieniečio turi teisę pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodytus duomenis. Taigi Ambasada, nagrinėdama pareiškėjo prašymą išduoti vizą, privalėjo įvertinti pareiškėjo pateiktus duomenis.
Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio (šiuo metu 6 straipsnis) 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas, visų pirma, grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu.
Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a) punkto ii) papunktyje nustatyta, kad nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma, jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr. ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016-05-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016).
Dėl Ambasados sprendimo
Nagrinėjamu atveju pareiškėja Prašyme kaip pagrindinį kelionės tikslą į Lietuvos Respubliką nurodė studijas. Ambasada sprendimu atsisakė išduoti nacionalinę vizą pareiškėjai, nes kartu su Prašymu išduoti nacionalinę vizą užsienietė pateikė suklastotus patvirtinamuosius dokumentus.
Kaip minėta Ambasadoje Prašymo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad užsienietės pateiktas mokyklos baigimo pažymėjimo autentiškumas kelia abejonių: gimimo data nesutampa su nurodyta pareiškėjos pase; pažymėjimo, patvirtinančio, mediko licencijos turėjimą, brūkšninių kodų nuskenuoti nepavyksta; bakalauro diplomo priedėlio autentiškumas taip pat sukėlė konsului abejonių, kadangi tikrumą liudijančių Nigerijos vyriausybės brūkšninių kodų išdavimo data ant dokumento rodoma kaip 2022 m. birželio 20 d., tačiau nuskenavus, rodo 2022 m. gegužės 31 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tarp šalių ginčo nėra ir pati pareiškėja pripažįsta, kad ginčo egzaminų išlaikymo atestate (pažymėjime) „The West African examinations council. Confirmation of the result“ buvo neteisingai nurodyta pareiškėjos gimimo data: vietoj (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta (duomenys neskelbtini) Kaip nurodo pareiškėja savo rašytiniuose paaiškinime teisme bei ką akcentavo teismo posėdžio metu pareiškėja sužinojusi, kad toks neatitikimas sukėlė atsakovams abejonių dėl dokumentų autentiškumo, ji kreipėsi į kompetentingas institucijas ir gavo Vakarų Afrikos egzaminų tarybos (“The West African examinations council“) raštą, kuriame patvirtinama, kad, registruojant pareiškėjos egzaminų rezultatus, buvo nurodyta klaidinga gimimo data, t. y. nurodyta (duomenys neskelbtini) vietoj teisingos gimimo datos - (duomenys neskelbtini). Tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, jog šiuos rašytinius įrodymus pareiškėja gavo tik bylą nagrinėjant teisme, o ne Ambasadai nagrinėjant pareiškėjos Prašymą, Taigi, vien tik toks gimimo datų oficialiuose dokumentuose neatitikimas, teismo vertinimu, buvo pakankamas, kad pareiškėjos Prašymo nagrinėjimo metu Ambasada galėtų daryti prielaidas dėl suklastotų dokumentų pateikimo bei tai, jog pareiškėja, prisidengdama studijomis Lietuvoje, ketina imigruoti į Šengeno erdvę kitais tikslais. Be to, pažymėjimo, patvirtinančio, mediko licencijos turėjimą, brūkšninių kodų nuskenavimo nepavykimas, abejonės dėl kitų pareiškėjos teiktų dokumentų bei pareiškėjos interviu pagrįstai leido konsului padaryti išvadą, kad tikrasis pareiškėjos kelionės tikslas gali būti visai kitoks, nei oficialiai deklaruotas. Teismo vertinimu, pareiškėjos pateikti dokumentai bei paaiškinimai konsului sukėlė pagrįstą pagrindą manyti, jog pareiškėja negali pagrįsti numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei kyla pagrįstų abejonių dėl jos pareiškimų patikimumo bei atitinkamai yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, sudaro pagrindą konstatuoti, kad Ambasados pareigūnui kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjos vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų. Teismo vertinimu, konsulinis pareigūnas, pagal tuometinę faktinę situaciją padarė pagrįstą išvadą bei pagrįstai priėmė šioje byloje ginčijamą sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjai nacionalinę vizą.
Tačiau nagrinėjamu atveju nors pareiškėjos su skundu pateikti įrodymai nebuvo pateikti Ambasados sprendimo priėmimo metu, tačiau siekiant objektyvaus ginčo situacijos ištyrimo, t. y. tam, kad būtų paneigtas, arba patvirtintas pareiškėjos į Lietuvos Respubliką atvykimo (ketinant studijuoti Lietuvos Respublikoje) teisėtumas, teismo vertinimu, būtinas pareiškėjos su skundu pateiktų rašytinių įrodymų papildomas ištyrimas. Taigi, susipažinus su pareiškėjos teismui pateiktais rašytiniais įrodymais, juos kitų byloje nustatytų duomenų kontekste vertindama pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalies taisykles, teisėjų kolegija mano, kad neįvertinus ir neištyrus (nepatikrinus) aptariamų įrodymų (juose nurodytų aplinkybių), ginčijamas atsakovo sprendimas negali būti vienareikšmiškai pripažintas pagrįstu. Be to, pareiškėjos kartu su skundu pateiktų (naujų) įrodymų turinys nagrinėjamu atveju implikuoja būtinybę patikrinti jais (įrodymais) grindžiamų faktinių aplinkybių realumą. Toks naujų įrodymų vertinimas tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, negali būti atliekamas paties administracinio teismo, nes tai reikštų (naujos) administracinės procedūros atlikimą už kompetentingą viešojo administravimo subjektą, o ne skundžiamo individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje, Pakistano Islamo Respublikai ir Irano Islamo Respublikai 2022 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas Nr. TR-2022-575 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo“ naikintinas. Ambasada įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti jai nacionalinę vizą.
Dėl Migracijos departamento sprendimo
Kaip jau minėta išnagrinėjus pareiškėjos prašymą išduoti nacionalinę vizą, Ambasados sprendimu buvo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą pareiškėjai.
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Įvertinus Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį (5 metai), tai, kad šiam asmeniui buvo atsisakyta išduoti vizą, priežastis, dėl kurių jam atsisakyta išduoti vizą, kad šio užsieniečio (patikrinus šio užsieniečio duomenis informacinėse sistemose) ilgalaikių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, ir vadovaujantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ 9.1 p, kuriame nustatyta, kad 3 metų draudimo atvykti laikotarpis nustatomas šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo priimtas sprendimas atsisakyti išduoti ar panaikinti vizą, dėl to, kad užsienietis, norėdamas gauti vizą, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba pateikė netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą ar dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių, Atsižvelgiant į aukščiau minėtas tiek faktines aplinkybes, tiek teisinį reglamentavimą Migracijos departamentas priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nustatė pareiškėjai 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį.
Be to, Migracijos departamentas, vadovaudamasis 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 24 ir 25 straipsniuose nustatytais pagrindais, bei Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės), 15 punktu, pagrįstai įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
Taigi, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjai buvo atsisakyta išduoti vizą bei priežastis dėl kurių jai atsisakyta išduoti vizą, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsienietei atvykti, Migracijos departamentas nusprendė uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.
Pagal Įstatymo 133 straipsnio 9 dalį, užsienietis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka raštu informuojamas apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.
Nustatyta, jog Migracijos departamentas, vadovaudamasis teisės aktais tinkamai informavo pareiškėją išsiųsdamas pranešimą Taisyklėse nustatyta tvarka, be to, Migracijos sprendimas buvo tinkamai motyvuotas.
Nagrinėjamu atveju teismui panaikinus Ambasados sprendimą, kuris buvo teisinis pagrindas priimti šioje byloje ginčijamą Migracijos departamento sprendimą, naikintinas ir Migracijos departamento sprendimas.
Pareiškėja prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, jog ginčijami Ambasados ir Migracijos departamento sprendimai buvo teisėti ir pagrįsti, tačiau minėti sprendimai panaikinami teismo tik dėl to, jog pareiškėja nagrinėjant bylą teisme pateikė naujus rašytinius įrodymus, kuriuos tam kad pašalinti bet kokias abejones, turėtų viešojo administravimo institucijos iš naujo juos įvertinti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pareiškėja neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos U. J. A. skundą patenkinti.
Panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje, Pakistano Islamo Respublikai ir Irano Islamo Respublikai 2022 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. TR-2022-575 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo“
Panaikinti Migracijos deprtamento 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 22S116418.
Įpareigoti Lietuvos Respublikos ambasadą Turkijos Respublikoje, Pakistano Islamo Respublikai ir Irano Islamo Respublikai iš naujo išnagrinėti pareiškėjos U. J. A. 2022 m. rugpjūčio 3 d. prašymą išduoti nacionalinę vizą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.