Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos F. P. B. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, G. S., L. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja F. P. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės O. S., mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti mirusios sutuoktines turtą. Juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti palikimo priėmimo tikslu.

Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. S.. Jo sutuoktinė O. S. mirė (duomenys neskelbtini) O. ir A. S. vienintelis sūnus R. S., mirė (duomenys neskelbtini)., turėdamas du sūnus – G. ir L. (suinteresuoti asmenys byloje). S. šeimą pareiškėja pažinojo senai, draugavo ir kai po sutuoktinės ir sūnaus mirties A. S. liko ne tik labai vienišas, bet ir ligotas, pareiškėja juo rūpinosi. Dar (duomenys neskelbtini) A. S. Kauno miesto 8-ame notaro biure surašė testamentą, kuriuo išreiškė savo valią, jog jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliekantis pareiškėjai F. P. B.. Po A. S. mirties per įstatymo nustatytą terminą pareiškėja kreipėsi į notaro biurą ir užvedė A. S. paveldėjimo bylą – tai patvirtina į bylą pateikiamas Kauno 14-ojo notaro biuro Liudijimas, išduotas (duomenys neskelbtini). Po A. S. mirties liko nekilnojamas turtas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai pateikus pareiškimą notaro biurui dėl A. S. turto paveldėjimo, paaiškėjo, kad jis įgytas pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (duomenys neskelbtini), tai yra santuokos metu su O. S., tačiau po jos mirties (duomenys neskelbtini) A. S. nesikreipė į notaro biurą ir neužvedė sutuoktinės turto paveldėjimo bylos. O. S. testamento nebuvo surašiusi, todėl jos turtas paveldimas įstatyminių įpėdinių, kurių buvo du: sūnus R. ir sutuoktinis A. Nei vienas iš jų į notarų biurą nesikreipė ir paveldėjimo bylos neužvedė, tačiau O. S. sutuoktinis A. S. iš karto perėmė valdyti visą santuokoje įgytą turtą: liko gyventi santuokos metu įgytame bute, ir toliau naudojosi tomis pačiomis patalpomis, kaip ir gyvai esant sutuoktinei, ir toliau naudojosi visais baldais, rakandais, namų apyvokos daiktais, kuriuos įsigijo kartu su sutuoktine. Turtą remontavo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius už komunalinius patarnavimus.

Suinteresuoti asmenys G. S. ir L. S. pateikė bendrą atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti nustatant juridinį faktą. Nurodė, kad dėl palikimų atsiradusių po senelių O. S. ir A. S. bei tėvo R. S. mirties į notarą dėl atsiradusių palikimų nesikreipė. Suinteresuotiems asmenims buvo žinoma, kad senelis A. S. testamentu visą palikimą paliko pareiškėjai F. P. B. ir tam neprieštaravo. Nurodė, kad po močiutės O. S. mirties niekas dėl palikimo nesikreipė, nes žinojo močiutės valią, jog visas turtas atiteks seneliui A. S..

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog šiuo metu į bylą pateikti rašytiniai įrodymai vienareikšmiškai nepatvirtina, kad palikėjos palikimas buvo priimtas faktiniu valdymu per CK nustatytą 3 mėnesių terminą. Tuo atveju, jeigu pareiškėja pateiks papildomus rašytinius įrodymus ir juos išnagrinėjus, teismas įsitikintų, kad įpėdinis priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

Byla nagrinėjama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Apie teismo posėdį paskelbta viešo paskelbimo būdu interneto tinklalapyje www.teismai.lt CPK 133 straipsnyje nustatyta tvarka. Proceso dalyviai apie teismo posėdį papildomai informuoti teismo pranešimais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Nustatyta, kad pareiškėja F. P. B. priėmė palikimą pagal testamentą atsiradusį po A. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. A. S. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto 8-ame notaro biure surašė testamentą, kuriuo išreiškė savo valią, jog jam nuosavybės teise priklausantį butą, esančią (duomenys neskelbtini), paliekantis pareiškėjai F. P. B. Pareiškėjai priėmus A. S. palikimą, paaiškėjo, kad palikimą sudarantis turtas (duomenys neskelbtini) buvo įgytas palikėjui esant santuokoje su O. S..

A. S. sutuoktinė O. S. mirė (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo byla po O. S. mirties nėra užvesta. Vadovaujantis Gyventojų registro duomenimis, sutuoktiniai turėjo vienintelį sūnų – R. S., kuris mirė (duomenys neskelbtini), turėdamas du sūnus – G. S. ir L. S. (suinteresuoti asmenys byloje).

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Iš pareiškime ir suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytų aplinkybių, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad po O. S. mirties paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad teismui nustačius, jog nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos O. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį O. S. paliktojo turto priėmimą valdyti. Suinteresuoti asmenys G. S. ir L. S. atsiliepime nurodė, kad artimiesiems buvo žinoma palikėjos O. S. valia palikimą palikti sutuoktiniui A. S., todėl dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Minėti suinteresuoti asmenys į palikimą nepretenduoja ir su pareiškimu sutinka.

Nustatyta, kad A. S. po sutuoktinės O. S. likusį palikimą (nekilnojamąjį turtą) faktiškai valdė, jame gyveno, juo naudojosi bei rūpinosi kaip savo turtu, mokėjo mokesčius, darė remonto darbus. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjo į bylą pateikti komunalinių mokesčių mokėjimo dokumentai, iš kurių matyti, kad A. S. mokėjo komunalinius mokesčius ir susidariusias skolas. Suinteresuosi asmenys ir pareiškėja patvirtino kad būtent A. S. rūpinosi turtu ir faktiškai jį valdė. Duomenų, kad mokėjimus atliko kiti asmenys ar turtą valdė ar į jį, kaip palikimą, pretendavo kiti asmenys byloje nėra. Šie faktiniai veiksmai patvirtina, kad A. S. siekė įgyti palikėjos turtą nuosavybės teise, t. y. priėmė sutuoktinės palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

Nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes pareiškėjai, ji galės įgyvendinti savo, kaip testamentinės įpėdinės, teises paveldėjimo byloje (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo patikslintas prašymas laikytinas pagrįstu ir tenkinamas (CK 5.13 straipsnis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, 448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, faktinio valdymo būdu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.