Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „BnP Finance” ieškinį atsakovei E. B. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei E. B. adresuotos ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti atsakovei viešo paskelbimo būdu, laikantis CPK 130 str. numatytos tvarkos, 2017 m. kovo 8 d. paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje, todėl laikytina, kad jie įteikti atsakovei tinkamai. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį, todėl teismas priima sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal ieškovės pareikštą reikalavimą ir jos nurodytas aplinkybes, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas tokį sprendimą priimti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Atlikus formalų įrodymų tyrimą byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Credit day“ ir atsakovė E. B. 2010 m. kovo 22 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį (toliau – Sutartis). Sutartimi pradinė kreditorė suteikė atsakovei 231,70 Eur vartojimo kreditą 20 dienų terminui, o atsakovė, pratęsus kredito grąžinimo terminą, įsipareigojo iki 2011 m. kovo 23 d. grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti 46,34 Eur kredito mokestį (b. l. 13, 19-23). 2016 m. lapkričio 23 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi pirminė kreditorė UAB „Credit day“ perleido ieškovei teises į atsakovės vardu susidariusį įsiskolinimą (b. l. 7-12, 14-16). Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė sumokėjo pirminiam kreditoriui susidariusį įsiskolinimą, nėra (CPK 178 straipsnis). Kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Dėl šios priežasties atsakovei nevykdžius sutartinės prievolės sumokėti už pradinio kreditoriaus teiktas paslaugas, įsiskolinimas ieškovei priteistinas iš atsakovės (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).

Teismas konstatuoja, kad tarp atsakovės ir pirminio kreditoriaus sudaryta Vartojimo kredito sutartis yra vartojimo sutartis (CK 1.39 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.881 straipsnio 1 dalimi, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir mokėti palūkanas, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 150,67 Eur negrąžinto kredito ir 28,96 Eur kredito mokesčio.

Ieškovė prašo priteisti 2498,71 Eur dydžio palūkanas po kredito grąžinimo termino iki reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo dienos, kurios yra paskaičiuotos taikant sutartyje numatytą metinę palūkanų normą – 2 proc. sumažinus iki 0,8 proc. Ieškovės paskaičiavimu, sutartinės palūkanos po kredito grąžinimo termino iki reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo dienos sudaro 2498,71 Eur. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms, todėl jeigu vartojimo kredito sutartyje už finansinių įsipareigojimų nevykdymą netesybos yra nustatytos konkrečia pinigų suma (bauda), vartojimo kredito davėjas privalo užtikrinti, kad ši suma konkrečiu atveju neviršytų Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio. Įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovės prašymas priteisti sutartines palūkanas, kurių metinė norma yra 0,8 proc., akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nuostatai. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad 2498,71 Eur dydžio palūkanos po kredito grąžinimo termino dienos laikytinos neatitinkančiomis kitos, silpnesniosios sandorio šalies, vartotojo interesų, ir yra nesąžiningos, nes tokių palūkanų išieškojimas pažeistų atsakovės interesus, apsunkinant neproporcingai jos padėtį, ir būtų neteisingas, atsižvelgiant į skolos dydį, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 156,17 Eur palūkanų suma po kredito grąžinimo termino (150,67 Eur * 0,05 proc. * 2073 d.). Kitoje dalyje reikalavimas dėl palūkanų išieškojimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Vadovaujantis išdėstytu, ieškovės prašymas dėl 16,17 Eur delspinigių priteisimo netenkinamas.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tuo remiantis iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. vasario 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Šioje byloje ieškovė nurodė, kad patyrė 121,00 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Įvertinęs ieškinio sumą, nagrinėjamos bylos sudėtingumą, advokatų profesinės bendrijos „Euroteisės biuras“ darbo ir laiko sąnaudas, teisinių paslaugų pobūdį, tai, kad advokatų profesinė bendrija nuolat teikia teisines paslaugas ieškovei, teismui pateiktas šabloninis ieškinio pareiškimas, atsižvelgęs į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 8.2 punktai), teismų formuojamą praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1023-275/2016, 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-90-262/2016), teismas daro išvadą, kad ieškovės prašomų priteisti 121,00 Eur išlaidų advokato pagalbai dydis yra per didelis, todėl jis mažintinas iki 50,00 Eur.

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės ieškovei taip pat priteistina 15,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 150,67 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 67 ct) negrąžinto kredito, 28,96 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 96 ct) kredito mokesčio, 156,17 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus 17 ct) palūkanų, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. vasario 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 65,00 Eur (šešiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų AB „BnP Finance“(į. k. 302447985) naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė E. B. per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos sprendimą už akių priėmusiam Kaišiadorių rajono apylinkės teismui turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 str. 2-4 d. reikalavimus. Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovė AB „BnP Finance“ per 30 (trisdešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali skųsti šį sprendimą Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.