Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė ir deklaruojama gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „G.“, neįgalus (nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumas), turi vieną mažametį vaiką (su S. Š.), teistas:

1) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (6 veikos), 182 straipsnio 3 dalį – 2 metų laisvės apribojimu, paskiriant įpareigojimus. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta galutinė bausmė – 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus oficialaus darbo laiką nurodytu laiku, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba).

2) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 6 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti kiekvieną mėnesį po 20 valandų visuomenės labui.

3) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant per šį laikotarpį būti savo namuose nuo 22 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu. Paskirta galutinė bausmė – 2 metų laisvės apribojimas, įpareigojant per šį laikotarpį būti savo namuose nuo 22 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

4) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nuosprendžiu, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 138 straipsnio 3 dalį – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,, 4 ir 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu, paskiriant 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, nustatant pareigas: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; 6 mėnesius neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., kiek tai nebus susiję su legaliu darbu ar mokymusi.

5) Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžiu, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmės iš dalies sudėtos ir paskirta subendrinta bausmė – 90 parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė - 60 parų arešto. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams su intensyvia priežiūra - nustatant pareigą nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, kiek tai nebus susiję su mokymusi ar legaliu darbu. Kartu su intensyvia priežiūra nustatyti tokie įpareigojimai per visą probacijos laiką: dirbti arba registruotis ieškančiu darbo Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir daro ministerijos; neišvykti už gyvenamos vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, įsiteisėjo 2022 m. vasario 10 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. kaltinamas tuo, kad jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti UAB „M.“ priklausantį 3 320 Eur vertės turtą, piktnaudžiaudamas S. Š. (buvusi pavardė – (duomenys neskelbtini), toliau – (duomenys neskelbtini)) pasitikėjimu, žadėdamas su ja gyventi, prašydamas S. Š., kad ji per UAB „M.“ įsigytų automobilį, už kurį jis vėliau mokėtų įmokas, 2019 m. rugpjūčio 20 d. bendrovėje UAB „M.“ (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)), Kauno mieste S. Š. sudarius transporto priemonės „Audi A6“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kurios vertė 3 320 Eur, valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), M. K., Marijampolės mieste iš S. Š. perėmė minėtą automobilį bei automobilio dokumentus ir taip kaltinamas apgaule savo naudai įgijęs 3 320 Eur vertės UAB „M.“ priklausantį turtą – automobilį „Audi A6“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kurį 2020 m. vasario mėnesį, tiksli diena ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, Vilniaus mieste pardavė M. L..

Kaltinamasis M. K. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino ir parodė, kad nukentėjusiąją S. Š. pažinojo seniai, gimė tame pačiame kaime. Vėliau ją susirado ,,feisbuke“, pradėjo bendrauti, planuoti bendrą gyvenimą. Buvo susituokęs, bet skyrėsi su žmona. Dar nebuvo išsiskyrę, bet kartu jau negyveno. S. nežinojo, kad buvo vedęs. Bendravo maždaug metus, atrodo, nuo 2018 metų. Iki kada bendravo, jau neprisimena. Juos siejo romantiški santykiai, turi bendrą mergaitę. 2018 m. birželio 19 d. išsilaikė vairavimo teises, reikėjo mašinos. Prašė, kad S. paimtų automobilį lizingu iš UAB „M.“. Jam neduotų, nes turėjo finansinių įsipareigojimų. Tuo metu jis gyveno (duomenys neskelbtini), S. gyveno (duomenys neskelbtini). Reikėjo automobilio, kad galėtų pas ją nuvažiuoti. Susitarė, kad sutartis bus S. vardu, mokės jis. Įmokas mokėjo iš savo neįgalumo pašalpos. Išsirinko automobilį ,,Audi A6“, 2007 metų, kaina apie 3 000 eurų. Kas mėnesį reikėjo mokėti po 109 eurus. Automobilis būdavo pas jį, bet važinėjo abu. Nesitarė, kam atiteks automobilis, jeigu išsiskirs. Labai greitai automobilis pradėjo gesti. Dažnai važiuodavo į servisą. Skambino į UAB „M.“, prašė mažinti įmokas, bet jie kategoriškai atsisakė. Jis pats su jais bendravo. Už remontą sumokėta dar apie 5 tūkst. eurų. Kadangi automobilis dažnai gedo, todėl pardavė. Pardavėjui pasakė, kas negerai, pardavė už maždaug 1 000 eurų. Iš pradžių už automobilį mokėjo jis, o kai išsiskyrė mokėjo S., nes jis neturėjo jokių dokumentų. Kai išsiskyrė, automobilis jau buvo pas, berods, A., vardo neprisimena, t. y. pardavė prieš išsiskiriant. S. pasirašė pardavimo sutartį. Tuo metu ji buvo nėščia 8 mėnesį. Jis atvažiavo pas ją. S. pasirašė. Nuvažiavo į Vilnių parduoti automobilio. Parduoti automobilį važiavo vienas, S. tuo metu buvo nėščia paskutinius mėnesius. Pirkėjui pasakė, kad automobilis priklauso UAB „M.“. Tai nurodė skelbime. Paaiškino, kad automobilį perrašys vėliau. Jam toks atvejis buvo pirmas, todėl nesuprato, kad parduoda ne savo daiktą. S. per ,,feisbuką“ parodė savo asmens dokumentą. Pirkėjas už automobilį sumokėjo grynais pinigais, iš kurių 220-240 eurų sumokėjo S. skolą už elektrą. Po kažkiek laiko pirkėjas susisiekė su juo. Prašė S. duomenų, jis juos davė. Žinojo, kad reikia mokėti įmokas už automobilį, nežino, kodėl nemokėjo. Gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje. Sumokėjo per „Perlo“ terminalą grynais pinigais, neprisimena, kada. Tikriausiai mokėtojas nurodytas jis. Kvitą atidavė S. Iš šių pinigų gal dar sumokėjo UAB „M.“. Kiek dar buvo likę mokėti už automobilį, neprisimena. Kai moki dalimis, dar reikia mokėti palūkanas, todėl sunku pasakyti, kiek dar reikėjo mokėti. Už automobilį įmokas žadėjo mokėti jis, bet nemokėjo, nes neturėjo rekvizitų. Su S. nutrūko bendravimas, jis išvažiavo. Išsiskyrė, nes nesutapo jų charakteriai. Taip, pats įmokas buvo mokėjęs. Visi mokėjimai buvo per „Perlo“ terminalą. Kai nutrūko jų santykiai, sumokėjo dar 1-2 įmokas. Jie sutarė su S. Š.-(duomenys neskelbtini) ir ji pasirašė pasižadėjimo raštą, kad jeigu jis išsimokės, mašina būtų jo vardu. Jeigu jis būtų išsimokėjęs, o ji nebūtų norėjusi perrašyti mašinos jo vardu, būtų galėjęs kreiptis. Jie pykosi su S., nes dėl kažko nesutarė. Kai ji pasirašė šį raštą, jis dar mokėjo iki vasario ar sausio mėnesio. Paskui tą mašiną pardavė. Pardavimo sumos nepervedė UAB „M.“, nes pirko kitą mašiną „Opel“. Žinojo, kad tas automobilis jam dar nepriklauso.

Aiškindamas 2019 m. spalio 1 d. rašytinio pasižadėjimo (t. 4, b. l. 128) pasirašymo aplinkybes nurodė, kad jie sutarė su S. Š. ir ji pasirašė raštą, kad jeigu jis išsimokės, mašina bus jo. Jeigu jis būtų išsimokėjęs, o ji nebūtų norėjusi perrašyti mašinos jo vardu, jis dėl to galėtų kreiptis. Jie pykosi su S., nes dėl kažko nesutarė. Kai ji pasirašė šį raštą, jis dar mokėjau įmokas iki vasario ar sausio mėnesio, o paskui tą mašiną pardavė. Pardavimo sumos nepervedžiau „M.“, nes pirko kitą mašiną „Opel“. Žinojo, kad tas automobilis jam dar nepriklauso.

Nukentėjusioji S. Š. (buvusi pavardė – (duomenys neskelbtini)) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju M. K. nesieja jokie santykiai. Kai susipažino, ji išsiskyrė su vyru, maždaug 2018 metais. M. ją susirado „feisbuke“, nors jie buvo pažįstami nuo vaikystės. Pradėjo bendrauti, susitikinėjo. Pasakė, kad išsiskyrė su vyru, kad turi paskolą. M. pasiūlė refinansuoti paskolą. Norėjo užmiršti ankstesnius santykius, todėl bendravo su M., važinėjo pas jį po darbo. Pirmą automobilį jis paprašė paimti, kai laikė teises. Pažadėjo mokėti už automobilį. Paėmė „VW Passat“. M. mokėjo už automobilį. Tuo metu dar nebuvo išsiskyrusi. Jis paprašė perrašyti automobilį jo broliui. Paėmė paskolą, sumokėjo už automobilį, kuris buvo perrašytas M. broliui. Sėdėjo automobilyje, kai M. pasakė, kad yra vedęs. Klausė, ar žada skirtis. Bendravo toliau. M. minėjo, kad ima paskolas, sumoka ir vėl ima. M. jai melavo, kad užkalęs „Passato“ variklis, negali važinėti, prašė paimti kitą automobilį. Pats negalėjo paimti, nes turėjo antstolių. Įtikino ja. Sutiko paimti kitą automobilį. Nuvažiavo į UAB „M.“, bet neišsirinko automobilio, nuvažiavo į kitą įmonę, kur išsirinko „Audi A6“. Šis automobilis vos užsikūrė. Grįžo į UAB „M.“, pasakė, kad išsirinko automobilį. M. pažadėjo už jį mokėti. Tą automobilį turėjo M. Jis turėjo savo automobilį. Klausdavo, kur dingo tos paskolos. Jis sakydavo, kad imdavo paskolas, sakydavo, kad tvarko automobilį „Audi A6“ servise, kad tam reikia įdėti daug pinigų. Prieš parduodant prieš 1-2 mėn. vis pylė tepalus. Atvažiavo pas ją, paprašė išeiti į kiemą. M. buvo su draugu. Sakė, kad reikia parduoti automobilį, nes baigia užkalti variklį, leidžia tepalus, vėl reikės mokėti už remontą, jeigu grąžins UAB „M.“. Pasakė, kad darys „rusišką varkę“, turi žmogų, per kurį šitą automobilį parduos, iš karto pirks kitą. Ji nenorėjo pasirašyti, bet įkalbėjo. Ant tuščio lapo pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, parašė vardą pavardę. M. pažadėjo per kelis mėnesius sumokėti už automobilį ir galės tam žmogui perrašyti. Jie išvažiavo. Pasakė, kad atvažiuos tik rytoj. Žino, kad jis kažkam pardavė automobilį, pasakė, kad pirko kitą sidabrinį „Opel Signa“. Minėjo, kad „Audi A6“ pardavė už 1 400-1 500 eurus. Kitą automobilį pirko už 1 000 su viršum eurų. Kitą dieną M. atvažiavo. Klausinėjo, kam pardavė automobilį, nesakė. Klausė, kada išmokės už automobilį, pažadėjo mokėti. Klausinėjo apie paskolas, nes pradėjo ateiti laiškai, bet nieko nepavyko sužinoti. Pradėjo pyktis dėl paskolų, nes nežinojo, už ko griebtis. ,,Feisbuke“ jo brolio klausė apie ,,VW Passat“, nes jai melavo, kad dar taisomas. Iš brolio sužinojo, kad M. gyvena su savo žmona, pasakė - „kam tu juo pasitikėjai, jis visada buvo toks suktas“. M. buvo sakęs, kad jo žmona gyvena užsienyje, skambino jam, klausė, kam apgaudinėjo, kad negyvena su žmona. Klausė, kada bus refinansuojamos paskolos. Kai dar gyveno su vyru, M. sakė, kad turi galimybę geromis sąlygomis refinansuoti paskolas. Kai išsiskyrė, pasakė, kad nefinansuos, nes yra išsiskyrusi. Dabar sužinojo, kad jis pinigus siuntė lažybų bendrovei. Iš M. negavo jokių duomenų apie automobilį. Gulėjo ligoninėje dėl cukraligės. Paskambino iš UAB „M.“, pasakė, kad pradelsti mokėjimai, nutrauks sutartį, kad paims automobilį. Atsakė, kad nežino, kur automobilis, kad parduotas. Skambino M., bet nepavyko prisiskambinti, ,,feisbukas“ užblokuotas, nežinojo, ką daryti. Nuvažiavo į UAB „M.“, sužinojo, kad nesumokėtos 3 įmokos. Reiškia, kad prieš parduodant jau buvo nemokėjęs už ją. Nuėjo į Marijampolės policijos komisariatą, klausė, kaip elgtis. Patarė sumokėti įmokas. Iš paskutinių pinigų sumokėjo pradelstas įmokas, kad nebūtų skolų, kad nepaduotų į teismą. Mokėjo visas įmokas. Kur tas automobilis, nežinojo, nieko neturėjo, nei pirkimo-pardavimo sutarties, nieko. Iš kažkurio miesto paskambino tyrėja, pasakė, kad automobilis perleistas žmogui, nesumokėjus įmokų, automobilis yra aikštelėje. Tyrėja sakė, kad paskambins vėliau. Paskambino dar kartą, klausinėjo ar moka įmokas. Pasakė, kad moka. Mokėjo visas įmokas, kol UAB „M.“ nepaėmė automobilio.

Pasirašė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, nes M. K. jai pasakojo, kad reikia pilti į automobilį tepalus, nes kažkur praleidžia, kad mašina genda. Jis jai sakė, kad jeigu „M.“ atiduos nesutvarkytą mašiną, tai „M.“ paims pinigus už automobilio remontą. Ji suprato, kad toks automobilio pardavimas nelegalus, bet jis jai buvo pažadėjęs, kad pardavęs automobilį, išmokės už „Audi A6“, o kai „M.“ perleis automobilį jai, perrašys automobilį to žmogaus vardu. Ji galvojau, kad tas nelegalumas bus toks, kad kol nebus išmokėta už tą automobilį, tas žmogus negalės jo persirašyti savo vardu. Ji pagalvojo, kad tokiu atveju, jeigu tas žmogus negalės persirašyti automobilio savo vardu, tai M. K. nori nenori turės sumokėti už automobilį. Nesikreipė į „M.“, nes neturėjo pirkimo pardavimo sutarties, nežinojo, kur yra automobilis, o kai sužinojo, kad automobilis yra parduotas, suprato, kad negali nei susigrąžinti automobilio nei paskambinti tam žmogui. Tada kreipėsi į policiją, policijos pareigūnai pasakė, kad reikia ir toliau mokėti įmokas, nes jie nieko negali padaryti.

Jos pretenzijos yra dėl to, kad jis nemokėjo lizinginės išmokos. Jis mokėjo įvairiomis sumomis, būdavo ir 140 Eur/mėn. ir 150 Eur/mėn. Jeigu jis jai grąžintų pinigus, ji pretenzijų neturėtų. 2 700 Eur – tai suma, kurią turėjo sumokėti UAB „M.“. UAB „M.“ jau yra atsiėmusi mašiną ir nereikalauja toliau mokėti. Iki automobilio susigrąžinimo UAB „M.“ buvo sumokėta tokia suma. Dėl 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, tas įmokas mokėjo iš vaiko pinigų, kad UAB „M.“ jos nepaduotų į teismą, kad nepriteistų dar didesnio žalos atlyginimo. Stengėsi mokėti nors jos pajamos buvo mažos, būdavo, kad negalėdavo sumokėti mokesčių už butą, vaikai turėjo valgyti prastesnį maistą. Buvo daug išgyvenimų, ašarų, nes žinojo, kad jeigu nesumokės, UAB „M.“ kreipsis į antstolius, ir galiausiai dėl to nukentės vaikai. Nepataisomos pasekmės jos sveikatai – didelė baimė, nepasitikėjimas žmonėmis, pradėjo prasčiau miegoti naktimis, buvo dideli pergyvenimai. Šiandien taip pat dar pergyvena, nemiega naktimis ne tik dėl automobilio, bet ir dėl kitų didelių paskolų.

Parodžius 2019 m. spalio 1 d. rašytinį pasižadėjimą, kuria įsipareigojo M. K. perrašyti automobilį, kai šis sumokės visas įmokas (t. 4, b. l. 128, originalas voke, prisegtame prie 4 tomo viršelio), parodė, kad jai šis dokumentas žinomas, jie buvo susipykę, M. K. prašė parašyti šį dokumentą, kad ji neturės pretenzijų į tą automobilį, kai įmokas M. K. sumokės. Dar dukra nebuvo tuo metu gimusi.

Civilinis ieškovas D. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad palaiko savo civilinį ieškinį. Buvo pateikęs banko išrašus. Čekių už automobilio detalių keitimą nerinko, nes pats remontavo. Jie keitėsi mašinomis, jis dar primokėjo. Keitė ,,Audi A6“. Jam atrodo, kad primokėjo 1 000 Eur. Jo automobilio vertė buvo 2 500 Eur. Jo automobilis buvo 2006 metų, tvarkingas, su mechanine pavarų dėže, būtų su ja važinėjęs, bet jam buvo blogai dėl kojos, todėl keitė į automatinę. Remontuodamas įsigytą automobilį automobilio detales pirko grynais iš laužynų. Neturi dokumentų, patvirtinančių detalių įsigijimo vertę. Įsigytą automobilį turėjo remontuoti, nes buvo neįmanoma juo važiuoti, automobilis pradėjo gesti, prastai dirbo variklis. Mašina buvo važiuojanti, bet netvarkinga. Keitė purkštukus, nes variklis nedirbo. Keitė generatorių, nes nekrovė akumuliatoriaus. Viskas prasidėjo nuo stabdžių. Pradėjo keisti kaladėles, pastebėjo, kad reikia keisti ir diskus. Po to pakeitė tepalus. Tada keitė pusašius, ratus. Tvarkė automobilį, kaip dėl savęs. Manė, kad perka tvarkingą automobilį, bet pasirodė, kad ne. Neturi dokumentų, pagrindžiančių pirktų, keistų automobilio detalių vertę. Čekių nerinko, nes negalvojo, kad taip bus. Automobilį „Audi A6“ jam pardavė Kaune, žmogaus vardo, pavardės neprisimena. Jis jam nepasakė, kad automobilis yra registruotas kito asmens (juridinio) vardu, kad pirma reikia išmokėti įmokas už automobilį ir tik tada bus galima jį išregistruoti. Jis jam sakė, kad automobilį išregistruos iki gegužės mėnesio. Kai atėjo gegužės mėnuo, jis vis „tempė gumą“. Žinojo, kad pardavėjas nėra automobilio savininkas. Prieš įsigyjant automobilį, pardavėjas jam davė automobilio savininkės vyro ar sugyventinio telefono numerį, kuriuo paskambinus jam pasakė, kad nebus jokių problemų, jis automobilį išregistruos gegužės ar kažkokį kitą mėnesį, tiksliai neprisimena. Kai atėjo laikas, jis jam vis skambino, bet jis nekėlė ragelio, o po to jį iš viso užblokavo. Prieš pirkdamas automobilį, prieš jo remontą, automobilio netikrino, nebuvo jo nuvaręs į autoservisą. Neatsimena, ar tarp jam automobilį pardavusių asmenų buvo kaltinamas asmuo.

Liudytojas E. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad M. K. nepažįsta, jis nėra šeimos narys ar giminaitis. Nuo praeito mėnesio atlieka bausmę. Jis įsigijo automobilį. To asmens, iš kurio nupirko automobilį, nematė, nes atsiimti automobilį nuvyko jo brolis, kadangi jam tuo metu buvo probacija. Automobilį įsigijo 2020 m. pradžioje. Per ,,Facebook“ sužinojo, kad šis automobilis yra parduodamas gal už 1 600 Eur. Nusprendė įsigyti. Jo brolis M. L. nuvažiavo, turbūt į Vilnių, jo nupirkti. Brolis parvarė jam šį automobilį. Tas automobilis jam netiko, keletą savaičių juo pavažinėjo ir paskui įdėjo skelbimą į „Auto gidą“, nes norėjo automobilį parduoti. Žmogus iš (duomenys neskelbtini) (dabar jo pavardės neatsimena), pasiūlė jam keisti šį automobilį į lygiai tokį patį, tik šiek tiek skyrėsi komplektacija. Pasiūlė pridėti 300 Eur, jis sutiko. Kitą dieną jie susitiko, apžiūrėjo automobilius ir jais apsikeitė. Jam šis automobilis nepatiko, nes buvo mažai traukos. Jis pakeitė tik tepalus automatinėje pavarų dėžėje, nežiūrėjo, ar tas automobilis buvo remontuotas. Su automobilio pardavėju susisiekė jo brolis. Pardavėjui per ,,messenger“ rašė jo brolis. Jis sužinojo iš brolio, kad tas automobilis yra neperrašomas. Buvo nurodyta, kad už automobilį išmokės per 6 mėnesius ar per metus. Jis skelbime nurodė, kad automobilis negali būti perrašomas, tačiau nenurodė, kodėl jis negali būti perrašomas. Pirkėjas klausė, kodėl automobilis negali būti perrašomas. Jis jam pasakė tą patį, kas buvo sakyta jam: kad per 6 mėnesius ar per metus išsimokės už automobilį ir tada bus galima perrašyti. Žmogui tai tiko. Jis nurodė visus pardavėjo kontaktus. Kai keitė automobilį, buvo ir jo brolis. Kai susikeitė automobiliais, po kažkurio laiko jam pirkėjas pradėjo rašyti, kad su juo nesusisiekia automobilio pardavėjas, neatsiliepia į jo skambučius, kad jį užblokavo. Jis nebandė susisiekti su tuo asmeniu, kuris jam pardavė automobilį. Ar matė pardavėjo asmens dokumentą? Automobilio pirkime dalyvavo jo brolis, jis nedalyvavo. Jis automobilį iškeitė, buvo nurodęs, kad jo kaina apie 3 000 Eur. Buvo pasirašyta pirkimo pardavimo sutartis, kurios kitoje pusėje parašė, kad negalimas automobilio perrašymas. Sakė, kad automobilis bus išregistruotas per 6 mėnesius, ar per metus.

Liudytojas M. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad M. K. nepažįsta, jis nėra jo šeimos narys ar giminaitis. Tai galėjo būti 2020 m. Kažkas jam skambučiu ar žinute pasiūlė pirkti automobilį ,,Audi A6“. Jam pasiūlyta pirkti automobilį, nes jis užsiima automobilių prekyba. Jis atsakė, kad atvažiuos apžiūrėti. Nuvažiavo keliese apžiūrėti automobilį. Neprisimena, kokios būklės buvo parduodamas automobilis, nes pas jį per mėnesį būna po 30 automobilių. Jis perka parduoda automobilius. Neprisimena, bet gal tokio automobilio reikėjo jo broliui. Neatsimena, ką kalbėjo apie automobilį su pardavėju. Atsimena, kad automobilį nupirko, parvarė į (duomenys neskelbtini) ir atidavė broliui. Kokios buvo pirkimo sąlygos, neatsimena. Neatsimena, kaip paskui automobilis buvo parduotas. Gali būti, kad kai atvyko apžiūrėti automobilio, jo laukė vyras ir moteris. Automobilis „Audi A6“ buvo UAB „M.“, jį naudojo moteris. Gali būti, jog prašė, kad ta moteris parodytų pasą, kad jis įsitikintų, kad tai ta pati moteris. Jis neprisimena jam nereikšmingų dalykų. Jis dažnai perka automobilius, kurių neįmanoma realizuoti. Jis nežino, ar automobilis priklauso UAB „M.“. Jie sakė, kad yra išsimokėję, jis netikrino. Jam atrodo, kad už automobilį sumokėjo apie 1 000 Eur. Kaip atrodė moteris, neprisimena. Gali būti, kad jie sakė, jog už automobilį įmonei UAB „M.“ išsimokės per du mėnesius, nes ketina pirkti džipą. Dėl apsikeitimo automobiliais su D. G. neturi ką pasakyti. Jeigu davė tokius parodymus, vadinasi, taip buvo. Tvirtina šiuos savo parodymus. Jis nemeluoju.

Liudytoja A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra D. G. sugyventinė. M. K. jai nėra pažįstamas, jis nėra jos šeimos narys ar giminaitis. Automobilio „Audi A6“ įsigijime nedalyvavo. Automobilį pirko D. G.. Jis važiavo kartu su jos broliu V. J.. Kiek mokėjo už automobilį, neprisimena. Kai nusipirko automobilį, atsimena, kad jis negalėjo automobilio persirašyti savo vardu. Tada D. G. kreipėsi į policiją. Pardavėjas žadėjo, kad perrašys automobilį, bet pasirodė, kad apgavo. Dėl to, kad nepavyko automobilio perrašyti savo vardu, D. G. kreipėsi į policiją. Ar dar į ką nors kreipėsi, nežino. Jis parašė pareiškimą. Po kažkurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai ir pasiėmė automobilį. Neprisimena, ar D. G. dar bandė ieškoti pardavėjų arba susisiekti su lizingo bendrove. Sugyventinis sakė, kad automobilį bus galima persirašyti savo vardu po kelių mėnesių. Jeigu būtų buvusi kartu, nebūtų leidusi pirkti tokio automobilio.

UAB „M.“ 2020 m. lapkričio 17 d. pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad ši bendrovė automobilį „Audi A6“, v/n (duomenys neskelbtini) išperkamosios nuomos sutartimi buvo perdavusi tuometinei S. M. (vėliau tapusiai (duomenys neskelbtini) ), kuri turėjo kas mėnesį mokėti sutartas įmokas ir negalėjo automobilio perleisti kitiems asmenims (išskyrus šeimos narius ) be bendrovės žinios ir leidimo. Kaip nurodė ši bendrovė, įmokas S. Š. susimokėdavo, tačiau po to bendrovė sužinojo, kad S. Š. vis tik automobilį kažkam pardavė, todėl bendrovė šią sutartį nutraukė ir S. Š. pranešė, kad, ryšium su nutraukta sutartimi, ji privalo kreiptis į bendrovę dėl susidariusios situacijos išsprendimo. Prie pareiškimo UAB „M.“ pateikė transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją (t. 1, b. l. 44-, 101, 107-122).

Iš Pranešimo 2020 m. lapkričio 18 d. apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas S. M. (dabartinė pavardė (duomenys neskelbtini)), pagal UAB „M.“ pareiškimą dėl galimo turto išvaistymo (t. 1, b. l. 1-2).

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas S. Š. ((duomenys neskelbtini)) nutrauktas, automobilį nutarta grąžinti D. G., kaip sąžiningam įgijėjui (t. 1, b. l. 11-17). UAB „M.“ apskundė šį nutarimą, prašydama tęsti ikiteisminį tyrimą dėl galimo M. K. ir S. Š. ((duomenys neskelbtini)) sukčiavimo. Šiaulių apygardos prokuratūros 2021 m. sausio 25 d. nutarimu panaikintas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 63-64).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio policijos komisariato 2020 m. lapkričio 14 d. Protokolo-pareiškimo matyti, kad D. G. pranešė apie tai, kad 2020 m. vasario 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš M. L. nusipirko automobilį „AUDI A6“ (v. n. (duomenys neskelbtini) už kurį sumokėjo 1 300 eurų. Iki 2020 m. lapkričio 14 d. M. L. transporto priemonės neišregistruoja, dėl to jis negali prisiregistruoti transporto priemonės savo vardu (t. 1, b. l. 90-92).

Prie protokolo-pareiškimo D. G. pateikė transporto priemonės 2020 m. vasario 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties kopiją, automobilio registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją. Iš pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad ji sudaryta tarp M. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. G.. Automobilio „Audi A 6“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kaina nurodyta 1 000 Eur. Sutarties kitoje pusėje yra M. L. įrašas, kad parduoda automobilį „Audi A6“; D. G. pavedimu 300 Eur; mašina neišmokėta, praneš, kai išmokės; nurodytas telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Iš transporto priemonės registracijos liudijimo matyti, kad automobilio savininkas UAB „M.“, valdytojas - S. M. (t. 1, b. l. 94-96).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros 2020 m. lapkričio 18 d. protokolų ir fotolentelės duomenimis, iš D. G. sugyventinės A. J. paimtas automobilis „AUDI A6“ (v. n. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. l47-153).

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu nutarta automobilį „Audi A“ grąžinti UAB „M.“ (t. 1, b. l 178-180).

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu panaikintas nutarimas pripažinti D. G. nukentėjusiuoju (t. 2, b. l. 40-41).

Iš Transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad sutartis tarp UAB „M.“ Kauno KAS ir S. M. sudaryta 2019 m. rugpjūčio 19 d. Nustatyta transporto priemonės vertė 3 320 Eur. Sudarytas išmokėjimo grafikas nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. iki 2026 m. liepos 27 d., įmokų pradžia pagal grafiką 2019 m. rugpjūčio 27 d., pirma įmoka - 37,85 Eur, visos kitos įmokos kas mėnesį po 136,38 Eur. Sutarties bendrųjų nuostatų 8.2 punkte nustatyta, kad gavėjas įsipareigoja neleisti tretiesiems asmenims naudotis savo teisėmis; 8.4.4 punkte nustatytas įpareigojimas neperleisti transporto priemonės ir neleisti, kad ji būtų perleista <...> be išankstinio raštiško Davėjo sutikimo neperduoti panaudai arba kaip nors kitaip neperduoti transporto priemonės trečiajam asmeniui naudotis ir/ ar turėti, išskyrus kai transporto priemonė perduodama gavėjo šeimos nariams (t. 1, b. l. 107-122).

Iš UAB „M.“ 2020 m. lapkričio 27 d. rašto matyti, kad S. M. pildydama paraišką teigė, kad automobilis reikalingas jai asmeniškai, kad visada klientai įspėjami, kad negalima perleisti automobilio tretiesiems asmenims (t. 1, b. l. 133).

Iš 2020 m. lapkričio 16 d. susirašinėjimo su UAB „M.“ elektroniniu paštu matyti, kad UAB „M.“ nežinojo apie automobilio perleidimą M. L., o po to D. G.. Taip pat UAB „M.“ 2020 m. lapkričio 16 d. nurodė, kad S. M. yra atlikusi eilę mokėjimų, skola susirašinėjimo dienai sudaro 156 Eur, klientė pastoviai moka (t. 1, b. l. 126-128).

Akcinė bendrovės (toliau – AB) „Swedbank“ banke esančios UAB ,,M.“ vardu atidarytos banko sąskaitos 2019 m. rugpjūčio 28 d. – 2020 m. lapkričio 25 d. išrašo matyti, kad nurodyti duomenys apie atliktus mokėjimus pagal transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Iš atliktų mokėjimų matyti, kad už automobilį nuo 2019 m. lapkričio 22 d. iki 2020 m. lapkričio 16 d. per UAB „Perlas Finance“. Tik vasario mėnesį įmoka nebuvo padaryta, tačiau kovo mėnesį sumokėta už du mėnesius (t. 1, b. l. l25).

Iš UAB „M.“ pateiktos mokėtų įmokų pažymos matyti, kad S. Š. vardu įmokos už automobilį 2020 metais buvo mokamos, iš esmės, laiku, kiekvieną mėnesį, iki pat 2020 m. lapkričio 16 d. Tik vieną mėnesį - vasarį įmokų nebuvo padaryta, tačiau kovo mėnesį buvo sumokėta už du mėnesius, po to stabiliai buvo mokama kas mėnesį (t. 1, b. l. 123-125).

Iš UAB „Perlas finance“ 2020 m. vasario 4 d. rašto „Dėl informacijos pateikimo“ ir atliktų mokėjimų UAB „M.“ pagal lizingo sutartį (duomenys neskelbtini) matyti S. Š. vardu atlikti mokėjimai, kurie nurodyti ir AB „Swedbank“ banke esančioje UAB ,,M.“ banko sąskaitos 2019 m. rugpjūčio 28 d. – 2020 m. lapkričio 25 d. išraše: 2019 m. lapkričio, gruodžio, 2020 m. sausio mėnesiais mokėjimai padaryti (duomenys neskelbtini); 2020 m. kovo (du mokėjimai), balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais mokėjimai buvo padaryti (duomenys neskelbtini); 2020 m. spalio mėnesį – (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio mėnesį (duomenys neskelbtini). Taip matyti, kad S. Š. vardu atlikti mokėjimai 2020 m. gruodžio 23 d. (150 Eur pavedimas padarytas (duomenys neskelbtini), „Maxima“), 2021 m. sausio 15 d. (136,38 Eur pavedimas padarytas (duomenys neskelbtini)) (t. 2, b. l. 154-155).

Iš UAB „M.“ elektroninio laiško 2021 m. rugpjūčio 6 d. matyti, kad S. Š. vardu atlikti mokėjimai: 2021 m. kovo mėnesį 136,38 Eur, balandžio mėnesį – 136,38 Eur, gegužės mėnesį – 136,38 Eur, birželio mėnesį – 136,38 Eur, liepos mėnesį – 136,38 Eur (t. 2, b. l. 91).

Iš 2021 m. sausio 28 d. nutarimo Susipažinti su dokumentais (informacija) matyti, kad padaryti paklausimai bankams AB „Swedbank“, „Luminor Bank“ Lietuvos skyriui, AB „SEB“ bankui, UAB „Paysera Lt“, UAB „Mobilieji mokėjimai“, AB „Šiaulių bankas“ apie finansines operacijas M. K. vardu atidarytose sąskaitose nuo 2019 m. sausio mėnesio iki 2021 m. sausio 28 d. AB „Swedbank“, UAB „NEO Finance“ apie finansines operacijas S. Š. vardu atidarytose sąskaitose nuo 2019 m. sausio mėnesio iki 2021 m. sausio 28 d.

Iš AB „Šiaulių banko“, UAB „Mobilieji mokėjimai“, „Luminor Bank AS“ atsakymų matyti, kad piniginių lėšų judėjimo nurodytu laikotarpiu M. K. vardu atidarytose sąskaitose nebuvo (t. 2, b. l. 192, 197-200; t. 3, b. l. 25).

Iš UAB „NEO finance“ atsakymo matyti, kad piniginių lėšų judėjimo nurodytu laikotarpiu S. M. vardu atidarytoje sąskaitoje nebuvo (t. 2, b. l. 194-196).

Iš Kitų objektų apžiūros 2021 m. balandžio 29 d. protokolo ir AB „Swedbank“ pateiktų S. Š. ir M. K. vardu atidarytų sąskaitų išrašų už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 1 d. matyti, kad: S. Š. vardu atidarytos sąskaitos (duomenys neskelbtini) duomenimis, dar iki sutarties dėl automobilio sudarymo dažnai buvo imamos paskolos iš įvairių bendrovių, 2019 m. rugpjūčio 16 d. iš Mokilizingas paimta 7 475 Eur paskola ir 2019 m. rugpjūčio 21 d. pervesta UAB „M.“ 2 902,04 Eur, taip pat, pinigai buvo vedami lažybų bendrovėms, 2019 m. rugpjūčio 28 d. pagal lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 210 Eur (t. 3, b. 1. 81-85), daugiau mokėjimų UAB „M.“ iš sąskaitos nurodytu laikotarpiu nebuvo daryta; iš M. K. vardu atidarytos sąskaitos pavedimų UAB „M.“ nebuvo daryta.

Iš AB „SEB“ pateiktų sąskaitų išrašų matyti, kad nei S. Š., nei M. K. neatliko mokėjimų pagal lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 1-86).

Iš S. Š. 2019 m. rugpjūčio 16 d. pranešimo, surašyto Marijampolėje UAB „M.“ matyti, kad ji pateikė prašymą nutraukti sutartį prieš terminą ir pageidavimą įsigyti automobilį „VW Passat“, kėbulo identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2019 m. rugpjūčio mėnesio Teisės į transporto priemonę VW Passat įsigijimo ir patvirtinimo matyti, kad S. Š. ((duomenys neskelbtini)) atliko visus įsipareigojimu UAB „M.“ 2019 m. rugpjūčio 16 d. ir nuo tos datos laikoma, kad automobilis priklauso S. Š. ((duomenys neskelbtini)) (t. 2, b. l. 174-175).

Iš pažymos apie „Kelių transporto priemonės registracijos žurnalo pagal valstybinį numerį“ matyti, kad automobilis „VW Passat“ (v. n. (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 16 d. perrašytas Š. K. (kaltinamojo broliui), o automobilio valdytojas nurodytas M. K., o nuo rugsėjo 3 d. savininkas – valdytojas Š. K. (t. 2, b. 1. 176-178).

S. Š. 2019 m. spalio 1 d. pasižadėjimas, kuriame nurodyta, kad M. K. visiškai išmokėjus UAB ,,M.“ už transporto priemonę ,,Audi A6“ v. n. (duomenys neskelbtini) ji ateityje neturės pretenzijų M. K. (originalas voke, t. 4, viršelis; kopija, t. 4, b. l. 128).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas

Pagal BK 2 straipsnio 4 dalį pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme nustatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai).??? ???

Pagal baudžiamąjį įstatymą (BK 182 straipsnis) sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Didelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule yra sukčiavimą kvalifikuojantis požymis (BK 182 straipsnio 2 dalis). Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tokių alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Aptariama nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia (sukčiavimo subjektyvusis požymis). Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17-976/2020, 2K-303-693/2019, 2K-108-788/2018 ir kt.).

Sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą baudžiamąja prasme, yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17-976/2020, 2K-179/2013, 2K-7-255/2012, 2K-538/2010). Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335/2010). Sukčiavimo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, nusikaltimas laikomas baigtu, kai kyla BK 182 straipsnyje nurodytų padarinių, turto savininkui ar teisėtam valdytojui padaroma turtinė žala – jis netenka turto ar turtinės teisės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-696/2017).

Taigi tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti kitą jam žalingą sandorį; ar jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.). Be to, tokiais atvejais svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį. Antai apgaulės panaudojimo aplinkybė gali būti paneigta, jeigu nukentėjęs asmuo pats elgėsi itin nerūpestingai, pavyzdžiui, savo turtą perleido kitam asmeniui naiviai pasikliaudamas tik jo geranoriškumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiško paaiškinimo, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-27-788/2021, 2K-76-788/2020, 2K-7-152-895/2019, 2K-31-788/2017, 2K-152/2015, 2K-161/2013, 2A-7-9/2013, 2K-507/2012, 2K-7-255/2012, 2K-27-788/2021 ir kt.). Turi būti įvertinama ar civiliniai teisiniai santykiai nebuvo tik imituojami, kai civilinė sutartis yra tik priemonė kito asmens turtui užvaldyti ir atitinkamai turtinei žalai jam padaryti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-27-788/2021, 2K-76-788/2020).

M. K. kaltinamas tuo, turėdamas išankstinį tikslą apgaule įgyti UAB „M.“ priklausantį 3 320 Eur vertės turtą – automobilį „Audi A6“ (v. n. (duomenys neskelbtini) piktnaudžiavo S. Š. (buvusi pavardė (duomenys neskelbtini)) pasitikėjimu, žadėdamas su ja gyventi, paprašė S. Š., kad ji iš UAB „M.“ įsigytų minėtą automobilį, už kurį jis vėliau mokėtų įmokas. Nurodyta, kad S. Š. suklaidinta 2019 m. rugpjūčio 20 d. UAB „M.“, Kaune, sudarė minėto automobilio, kurio vertė 3 320 Eur, valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilį bei automobilio dokumentus (duomenys neskelbtini) perdavė M. K.. Nurodyta, kad taip M. K. savo naudai įgijo 3 320 Eurų UAB „M.“ priklausantį turtą, kurį 2020 m. vasario mėnesį, tiksli diena ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, (duomenys neskelbtini) mieste pardavė M. L..

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad S. Š. su M. K. nuo 2018 m. tiksliai nenustatyto laikotarpio, tačiau ne vėliau kaip nuo 2018 m. birželio 19 d. (kai M. K. įgijo teisę vairuoti transporto priemones) siejo artimi ryšiai, jie susilaukė bendro vaiko; kad prašant M. K., S. Š. su UAB „M.“ 2019 m. rugpjūčio 19 d. (duomenys neskelbtini) sudarė Transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš anksto žinodama, kad automobilį „Audi A6“ įgyja valdyti ir naudotis M. K.. Taip pat nėra ginčo, kad su M. K. buvo sutarta, kad įmokas už automobilį mokės M. K. (tai patvirtina ir M. K. pateiktas S. Š. 2019 m. spalio 1 d. pasižadėjimas, kuriame nurodyta, kad M. K. visiškai išmokėjus UAB ,,M.“ už transporto priemonę ,,Audi A6“ (v. n. (duomenys neskelbtini) ji ateityje neturės pretenzijų M. K.). Neginčytinai nustatyta, kad automobilis „Audi A6“ buvo antras automobilis pirktas analogišku būdu. Prieš tai S. Š. taip pat su UAB „M.“ buvo sudariusi automobilio „VW Passat“ (kėbulo identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) valdymo ir naudojimo sutartį, žinodama, kad automobilį valdys ir juo naudosis M. K., kuris turėjo netrukus įgyti teisę vairuoti. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d., (duomenys neskelbtini), UAB „M.“ ji pateikė prašymą nutraukti sutartį prieš terminą ir pageidavimą įsigyti automobilį „VW Passat“. Iš 2019 m. rugpjūčio mėnesio Teisės į transporto priemonę „VW Passat“ įsigijimo ir patvirtinimo matyti, kad S. Š. ((duomenys neskelbtini)) atliko visus įsipareigojimus UAB „M.“ 2019 m. rugpjūčio 16 d. ir nuo tos datos laikoma, kad automobilis priklauso S. Š. (t. 2, b. l. 174-175). Iš Kelių transporto priemonės registracijos duomenų matyti, kad „VW Passat“ tą pačią dieną perrašytas Š. K. (kaltinamojo broliui), o automobilio valdytojas nurodytas M. K., o nuo rugsėjo 3 d. savininkas – valdytojas Š. K. (t. 2, b. l. 178). Taip pat neginčytinai nustatyta, kad automobilis „Audi A6“ buvo parduotas su S. Š. sutikimu ir pastarajai žinant, kad už automobilį „Audi A6“ dar neišmokėta ir, kad nėra automobilio savininko UAB „M.“ sutikimo. Nustatyta, kad automobilis „Audi A6“ 2020 m. vasario mėnesį parduotas M. L., o vėliau M. L. šį automobilį 2020 m. vasario 23 d. pardavė D. G.. Nustatyta, kad tiek M. L., tiek D. G. žinojo, kad perka UAB „M.“ priklausantį automobilį ir, kad nėra savininko sutikimo bei, kad už automobilį su savininku dar neatsiskaityta, tačiau tai jiems netrukdė šį automobilį įsigyti. Taip pat byloje nustatyta, kad S. Š. žinojo, kad be UAB „M.“ sutikimo ir nesumokėjusi visos Transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos sumos už automobilį, negali automobilio parduoti. Šią aplinkybę patvirtino pati S. Š. ir UAB „M.“ 2020 m. lapkričio 27 d. rašte, kuriame nurodyta, kad visada klientai įspėjami, kad negalima perleisti automobilio tretiesiems asmenims (t. 1, b. l. 133). Šios nustatytos aplinkybės nėra proceso dalyvių ginčijamos.

Taip pat byloje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal civilinio ieškovo D. G. 220 m. vasario 23 d. pareiškimą, kaltinant M. L. dėl galimo sukčiavimo (Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio policijos komisariato 2020 m. lapkričio 14 d. Protokolas-pareiškimas, t. 1, b. l. 90-92). Po to, 2020 m. lapkričio 17 d. pareiškimą pateikė ir UAB „M.“ dėl galimo turto išvaistymo. Ikiteisminis tyrimas pradėtas S. Š., bet vėliau Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimu nutrauktas. Šiaulių apygardos prokuratūros 2021 m. sausio 25 d. nutarimu panaikintas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 63-64). Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu panaikintas nutarimas pripažinti D. G. nukentėjusiuoju (t. 2, b. l. 40-41). Toliau ikiteisminis tyrimas buvo tęsiamas 2021 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu S. Š. pripažinus nukentėjusiąja (t. 2, b. l. 125-126), o pati S. Š. pareiškimo policijai nėra teikusi.

Teismas, ištyręs visus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad byloje nepakanka įrodymų, patvirtinančių, kad M. K. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, nes nėra pagrindo daryti išvadą, kad S. Š. su UAB „M.“ 2019 m. rugpjūčio 19 d. sudarant Transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dėl automobilio „Audi A6“ įsigijimo lizingu, prieš S. Š. buvo panaudota apgaulė, lėmusi sutarties pasirašymą, o vėliau automobilio pardavimą trečiajam asmeniui (M. L.).

Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją <...>. Sukčiavimo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, nusikaltimas laikomas baigtu, kai kyla BK 182 straipsnyje nurodytų padarinių, turto savininkui ar teisėtam valdytojui padaroma turtinė žala – jis netenka turto ar turtinės teisės <...>. Teisinę reikšmę veikai pripažinti nusikalstama visų pirma turi subjektyvieji požymiai – tyčios susiformavimo momentas, apibrėžtumas, taip pat kaltininko veiksmai siekiant apsunkinti pažeistos teisės atkūrimą civilinės teisės priemonėmis. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia apgaule įgyjant svetimą turtą, turtinę teisę, išvengiant turtinės prievolės ar ją panaikinant, paprastai dėl savanaudiškų paskatų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-697/2019).

Išvadą kad nepasitvirtino kaltinimo aplinkybė, kad M. K., prašydamas S. Š. sudaryti su UAB „M.“ automobilio įsigijimo lizingu sutartį, turėjo išankstinę tyčią automobilį neteisėtai užvaldyti, teismas daro įvertinęs ištirtų įrodymų visumą. Iš S. Š. ir M. K. parodymų matyti, kad nuo 2018 m. (tikslesnė data nenustatyta, bet ne vėliau nei jis įgijo teisę vairuoti transporto priemones 2018 m. birželio mėnesį) jie, nors ir gyveno atskirai, palaikė artimus ryšius, kurie tęsėsi apie metus iki sutarties dėl automobilio „Audi A6“ su UAB „M.“. Taip pat iš ištirtų įrodymų matyti, kad imti paskolas, iš jų gyventi, dengti kitus įsiskolinimus, S. Š. nebuvo naujiena. Iš Kitų objektų apžiūros 2021 m. balandžio 29 d. protokolo ir AB „Swedbank“ pateiktų S. Š. vardu atidarytų sąskaitų 2019 m. sausio 1 d. — 2021 m. vasario 1 d. išrašų matyti, kad nuolat buvo imamos paskolos iš įvairių bendrovių ir kt. (t. 3, b. 1. 81-85). Iš M. K. ir S. Š. parodymų matyti, kad S. Š. buvo žinoma, kad M. K. negali paimti paskolų, nes jam jos nebūtų suteiktos, nes pastarasis turėjo įsiskolinimų, kurių išieškojimą vykdė antstoliai. Be to, nustatyta, kad tai jau antras automobilis, kurį valdyti ir naudotis įgijo S. Š., iš anksto žinodama, kad automobiliu naudosis ir jį valdys M. K.. S. Š. parodė, kad pirmą automobilį iš UAB „M.“ įsigijo, kai dar M. K. neturėjo teisės vairuoti. S. Š. teigimu, ji paėmė paskolą, kad sumokėti už pirmą iš UAB „M.“ paimtą automobilį „VW Passat“, kuris po to jai žinant buvo perrašytas M. broliui, o po to, M. K. prašant iš UAB „M.“ lizingu paėmė antrą automobilį – automobilį „Audi A6“. Tai patvirtina ir AB „Swedbank“ sąskaitos, atidarytos S. Š. vardu išrašas, kurio duomenimis, S. Š. 2019 m. rugpjūčio 16 d. paėmė 7 475 Eur paskolą iš Mokilizingas ir tą pačią dieną UAB „M.“ pervedė 2 902,04 Eur (t. 3, b. l. 18). Šios nustatytos aplinkybės rodo, kad sudarydama su UAB „M.“ minėtą sutartį dėl automobilio „Audi A6“ valdymo ir naudojimo, S. Š. žinojo M. K. finansinę padėtį, kad pastarasis turi įsiskolinimų, vengia antstolių, už pirmą iš UAB „M.“ paimtą automobilį dalį pinigų pati sumokėjo paimdama paskolą ir kurdama su M. K. gyvenimą kartu (laukėsi bendro vaiko), o po to, M. K. prašant, dar kartą 2019 m. rugpjūčio 19 d. sudarė su UAB „M.“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl automobilio „Audi A6“ įsigijimo lizingu.

Nukentėjusioji S. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad įmokas už automobilį „Audi A6“ mokėjo iki automobilio pardavimo. Tai sutampa su kaltinamojo parodymais, duotais teisme bei su duomenimis apie įmokų mokėjimą. Iš UAB „Perlas finance“ 2020 m. vasario 4 d. rašto „Dėl informacijos pateikimo“, atliktų mokėjimų UAB „M.“ pagal sutartį (duomenys neskelbtini) ir AB „Swedbank“ banke esančios UAB ,,M.“ vardu atidarytos sąskaitos 2019 m. rugpjūčio 28 d. – 2020 m. lapkričio 25 d. išrašo matyti S. Š. vardu sumokėtos įmokos pagal sutartį: 2019 m. lapkričio, gruodžio, 2020 m. sausio mėnesiais mokėjimai padaryti (duomenys neskelbtini) (gyvena kaltinamasis); 2020 m. kovo (du mokėjimai), balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais mokėjimai buvo padaryti (duomenys neskelbtini) (nukentėjusiosios gyvenamoji vieta); 2020 m. spalio mėnesį – (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio mėnesį (duomenys neskelbtini) (gyvena nukentėjusioji). Taip pat matyti, kad S. Š. vardu atlikti mokėjimai 2020 m. gruodžio 23 d. (150 Eur pavedimas padarytas (duomenys neskelbtini), „Maxima“), 2021 m. sausio 15 d. (136,38 Eur pavedimas padarytas (duomenys neskelbtini)) (t. 2, b. l. 154-155). Taigi, tai patvirtina kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus, kad įmokas iki jiems susipykstant mokėjo kaltinamasis (paskutinis mokėjimas 2020 m. sausio mėnesį (duomenys neskelbtini), automobilis parduotas 2020 m. vasarį), o vėliau – nukentėjusioji. Kad įmokas S. Š. vardu galėjo daryti ir pats kaltinamasis patvirtina nukentėjusiosios S. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 121), kad ji M. K. buvo suteikusi visus būtinus duomenis įmokoms daryti (be kita ko naudotis ir jos elektronine mokėjimo priemone, sąskaita). Taip pat iš jos parodymų teisme matyti, kad ji dar prieš parduodant M. K. automobilį „Audi A6“ žinojo, kad jis iš karto pirks kitą automobilį, t. y. žinojo, kad visa paskolos dalis už automobilį, pardavus automobilį „Audi A6“ nebus padengta.

Sprendžiant dėl kaltinamojo išankstinės tyčios apgaulės būdu įsigyti automobilį piktnaudžiaujant nukentėjusiosios pasitikėjimu, ne mažiau svarbu ir tai, kad santykiai nutraukti ne M. K., o S. Š. sprendimu, sužinojus, kad M. K. galimai dar palaiko santykius su žmona. M. K. nurodė, kad jie su S. Š. išsiskyrė jau po automobilio pardavimo, nes neva neturėjo būtinų duomenų įmokoms mokėti. Iš S. Š. parodymų, duotų teisme matyti, kad po automobilio pardavimo pradėjo pyktis dėl paskolų, o iš brolio sužinojo, kad M. K. nėra nutraukęs ryšių su žmona. S. Š. nurodė, kad ji tokių dalykų nenorėjo, todėl pati nutraukė santykius. M. K. teisme nurodė, kad norėjo gyventi su S. Š.. Kaip minėta, teisiamojo posėdžio metu S. Š. nurodė, kad jei nebūtų išsiskyrę, M. K. minėjo, kad remontuoja tetos nupirktą namą, reikia baldų, būtų gyvenę kartu ir mokėję už automobilį (t. 4, b. l. 94).

Be to, S. Š. parodymai proceso metu nors dėl automobilio „Audi A6“ pardavimo aplinkybių nebuvo nuoseklūs. iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato 2 veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo D. D. 2020 m. lapkričio 27d. Tarnybinio pranešimo matyti, kad tyrėjai susisiekus su S. Š. telefonu, pastaroji paaiškino, kad automobilį be jos žinios M. K. pardavė (t. 2, b. l. 96), vis tik vėliau ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino, kad ji žinojo apie automobilio pardavimą ir žinojo, kad parduoti automobilio be UAB „M.“ ji neturi teisės, tačiau tam neprieštaravo, manė, kad M. K. vis tiek bus priverstas sumokėti įmokas, kai negalės asmuo, nupirkęs automobilį, jo persirašyti sau. Šios aplinkybės rodo, kad S. Š. tam tikras aplinkybes linkusi nutylėti. Taip pat iš jos parodymų teisme matyti, kad ji dar prieš parduodant M. K. automobilį „Audi A6“ žinojo, kad jis iš karto pirks kitą automobilį.

Kaltinamasis nurodė, kad nusprendė parduoti automobilį, nes jis buvo techniškai netvarkingas. Nukentėjusioji S. Š. teisme parodė, kad kai tik pasiėmėm iš UAB „M.“ automobilį, šis sunkiai užsivedė, o vėliau M. K. pylė į automobilį daug tepalų, dar vėliau pasakė, kad automobilį reikia parduoti, nes užkals variklį. Kad automobilis buvo techniškai netvarkingas patvirtino ir civilinis ieškovas D. G., kuris nurodė, kad su nupirktu automobiliu „Audi A6“ buvo neįmanoma važiuoti, jis buvo netvarkingas, automobilis pradėjo gesti, prastai dirbo variklis, keitė purkštukus, nes variklis nedirbo, keitė generatorių, nes nekrovė akumuliatoriaus, keitė stabdžių kaladėles, pastebėjo, kad reikia keisti ir diskus, po to pakeitė tepalus, pusašius, ratus, remontui išleido 1 027 Eur, bet ir tai, tik dėl to, kad detales pirko autolaužynuose. Tai pagrindžia kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad automobilis buvo techniškai netvarkingas, kad būtų brangiai kainavęs jo remontas. Neabejotinų aplinkybių, kurios paneigtų kaltinamojo versiją, kad automobilį būtent dėl to ir buvo nuspręsta parduoti – byloje nėra.

Be to, nėra užkirstas kelias S. Š. savo teises ginti civilinio proceso tvarka, nes M. K. neneigė ir pripažino, kad automobilis iš UAB „M.“ paimtas naudotis jam, kad jis buvo įsipareigojęs žodžiu S. Š. sumokėti UAB „M.“ už šį automobilį. Byloje yra pateiktas ir S. Š. 2019 m. spalio 1 d. rašytis pasižadėjimas, surašytas prašant kaltinamajam, kuriame nurodyta, kad M. K. visiškai išmokėjus UAB ,,M.“ už transporto priemonę ,,Audi A6“ v. n. (duomenys neskelbtini) ji ateityje neturės pretenzijų M. K.. Taigi, S. Š. savo galimai pažeistas teises gali apginti civilinio proceso tvarka.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, artimus kaltinamojo ir nuketėjusio ryšius, trukusius ilgiau nei metus prieš sudarant lizingo sutartį dėl automobilio „Audi A6“ įsigijimo, kad tai jau antras automobilis, kurį M. K. naudotis tokiu būdu įgijo nukentėjusioji, kad pastaroji žinojo apie kaltinamojo turimas skolas, kad jos antstolių išieškomos priverstine tvarka, kad iki jų išsiskyrimo įmokas kaltinamasis mokėjo, kad nepaneigta kaltinamojo nurodyta automobilio pardavimo priežastis, o būtent, kad automobilis parduotas dėl blogos techninės būklės, kad automobilis parduotas S. Š. sutinkant ir suvokiant, kad tai daroma neteisėtai, neturint savininko sutikimo, kad ji žinojo, jog pardavęs minėtą automobilį M. K. iš karto pirks kitą, kad kaltinamasis nuo pat pradžių neginčijo fakto, kad automobilis „Audi A6“ buvo paimtas jam ir jis žodžiu įsipareigojo S. Š. sumokėti visą sutartyje nurodytą kainą už automobilį, o tai rodo, kad yra visos galimybės S. Š. savo galimai pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka, teismas sprendžia, kad neabejotinų įrodymų, galinčių pagrįsti išankstinę (dar prieš lizingo sutarties sudarymą) M. K. tyčią apgaulės būdu, piktnaudžiaujant nukentėjusiosios pasitikėjimu, įgyti svetimą automobilį, byloje nėra ir šių abejonių pašalinti taip pat nėra galimybių. Aplinkybės, kad automobilis po išsiskyrimo buvo parduotas (parduotas su nukentėjusiosios žinia) ir, kad už jį gauti pinigai nepanaudoti skolai (įmokoms už automobilį) UAB „M.“ pagal sutartį dengti, nepaneigia šios išvados. Teismas sutinka, kad kaltinamo asmens elgesys, kai jis po išsiskyrimo su nukentėjusiąja nusprendžia nebesilaikyti tarpusavio susitarimo, pardavus automobilį pinigus panaudoti sau, o ne paskolai dengti, vertinamas kaip amoralus ir netoleruotinas, tačiau nėra neabejotinų duomenų, kad siekis užvaldyti S. Š. sutarties pagrindu iš UAB „M.“ įgytą naudojimui ir valdymui automobilį „Audi A6“ buvo susiformavusi iš anksto, dar prieš sutarties pasirašymą. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad sutarčiai pasirašyti piktnaudžiauta S. Š. pasitikėjimu. Neabejotinai nenustačius vieno iš būtino nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymio – apgaulės prieš S. Š., M. K. išteisintinas, kaip nepadaręs nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo, ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Byloje yra trys civiliniai ieškiniai, nukentėjusiosios S. Š. (t. 4, b. l. 78-80), D. G. (t. 2, b. l. 50), UAB „M.“ (vėliau nurodė, kad žala jiems atlyginta, tačiau civilinio ieškinio klausimas nėra išspręstas, taip pat nepareikštas civilinio ieškinio atsisakymas) (t. 1, b. l. 187; t. 4, b. l. 65-66). Atsižvelgiant į tai, kad M. K. yra išteisinamas, konstatavus, jog jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėtais (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Taip pat paliekamas nenagrinėtu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymas proceso išlaidomis pripažinti automobilio „Audi A6“ (v. n. (duomenys neskelbtini) saugojimo išlaidas – 156 Eur ir jas priteisti iš kaltinamojo.

S. Š. 2019 m. spalio 1 d. pasižadėjimą (originalą), kuriame nurodyta, kad M. K. visiškai išmokėjus UAB ,,M.“ už transporto priemonę ,,Audi A6“ v. n. (duomenys neskelbtini) ji ateityje neturės pretenzijų M. K. — perduoti S. Š., o jai neatsiėmus, palikti saugoti byloje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktai).

Kompaktinį diską su D. G. pateiktomis fotonuotraukomis, palikti saugoti byloje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. K., dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

S. Š., D. G., UAB „M.“ civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymą proceso išlaidomis pripažinti automobilio „Audi A6“ (v. n. (duomenys neskelbtini) saugojimo išlaidas – 156 Eur ir jas priteisti iš kaltinamojo – palikti nenagrinėtą.

S. Š. 2019 m. spalio 1 d. rašytinį pasižadėjimą (originalą), kuriame nurodyta, kad M. K. visiškai išmokėjus UAB ,,M.“ už transporto priemonę ,,Audi A6“ v. n. (duomenys neskelbtini) ji ateityje neturės pretenzijų M. K., nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti S. Š., o jai neatsiėmus palikti saugoti byloje.

Kompaktinį diską su D. G. pateiktomis fotonuotraukomis, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.