Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui D. D. (D. D.) dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vadovaujantis CPK 427 straipsnio 2 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, atsakovę informuojant priėmus preliminarų sprendimą (CPK 427 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2015 m. birželio 2 d. tarp pradinės kreditorės UAB „mogo LT“ ir atsakovo sudaryta lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis Nr. L02062015/0047, kurios pagrindu UAB „mogo LT“ suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti transporto priemonę, o atsakovas priėmė transporto priemonę, ją valdė ir naudojosi lizingo pagrindu su teise išpirkti bei įsipareigojo mokėti lizingo įmokas. Atsakovui nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, 2015 m. rugsėjo 8 d. sutartis dėl esminių pažeidimų nutraukta, o transporto priemonė grąžinta pradinei kreditorei UAB ,,mogo LT“. Apie sutarties nutraukimą atsakovas informuotas rašytiniu pranešimu, siųstu paskutiniu žinomu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). 2015 m. gruodžio 2 d. pradinė kreditorė UAB ,,mogo LT“ pardavė transporto priemonę už 600,00 Eur sumą ir šia suma sumažino atsakovo įsiskolinimą. Po transporto priemonės pardavimo, atsakovas liko skolingas pradinei kreditorei UAB ,,mogo LT“ 3 413,41 Eur. 2016 m. kovo 7 d. pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ ir reikalavimo perėmėja AB „Debt Capital Management“ sudarė gautinų sumų pirkimo sutartį Nr. DCM-001-2016. 2018 m. rugpjūčio 23 d. reikalavimo perėmėjai AB „Debt Capital Management“ pasirašius reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2018-08/03, reikalavimo teisė į susidariusį įsiskolinimą perleista ieškovei. 2018 m. rugpjūčio 30 d. pranešimu dėl kreditoriaus pasikeitimo, išsiųstu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė informavo atsakovą, kad reikalavimo teisės į atsakovo įsiskolinimą perleistos ieškovei. Atsakovas buvo raginamas geranoriškai padengti įsiskolinimą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas savo skolinius įsipareigojimus būtų įvykdęs (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

Nagrinėjamu atveju 2016 m. kovo 7 d. tarp pradinės kreditorės UAB „mogo LT“ ir reikalavimo perėmėjos AB „Debt Capital Management“ sudaryta gautinų sumų pirkimo sutartis Nr. DCM-001-2016. 2018 m. rugpjūčio 23 d. reikalavimo perėmėja AB „Debt Capital Management“ ir ieškovė pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2018-08/03, kurioje nurodyta, kad ieškovei perleidžiamos reikalavimo teisės į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis bei reikalavimo teisės į pradinio kreditoriaus nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. surinktas pinigines lėšas, kurias skolininkai atliko pradiniam kreditoriui, dengdami reikalavimus (sutarties 1.1 punktas). Apie 2018 m. rugpjūčio 23 d. tarp reikalavimo teisės perleidėjos AB „Debt Capital Management“ ir ieškovės sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2018-08/03 atsakovas informuotas 2018 m. rugpjūčio 30 d. pranešimu dėl kreditoriaus pasikeitimo, išsiųstu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas buvo raginamas geranoriškai padengti įsiskolinimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, jog atsakovas dėl reikalavimo teisių perleidimo informuotas tinkamai.

Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK XXX skyriaus Lizingas (finansinė nuoma) normos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai lizingo davėjas yra nuomojamo turto savininkas (CK 6.567 straipsnio 1 dalis). CK 6.574 straipsnyje numatyta, jog tuo atveju, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas ieškovės reikalavimo, atsiradusio 2015 m. birželio 2 d. pradinės kreditorės UAB „mogo LT“ ir atsakovo sudarytos lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. L02062015/0047 pagrindu, nevykdė, todėl ieškovė įgijo teisę į 3 413,41 Eur negrąžintą finansavimo sumą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė sutartinę prievolę tinkamai ir laiku atsiskaityti su ieškove, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 3 413,41 Eur negrąžintą finansavimo sumą laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas (6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1 654,37 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų, paskaičiuotų po transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pardavimo už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 3 d. iki 2017 m. liepos 10 d.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pelno (mokėjimo) palūkanų paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015). Šiuo atveju palūkanų dydis ir mokėjimo tvarka šalims pasinaudojus sutarties laisvės principu nustatyta jų susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015).

2015 m. birželio 2 d. tarp pradinės kreditorės UAB „mogo LT“ ir atsakovo sudarytos lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. L02062015/0047 bendrųjų nuostatų 7.1 punkte numatyta, jog lizingo gavėjas moka lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas, t. y. fiksuotą įmokų dalį ir palūkanas, nuo neišmokėtos lizingo (išperkamosios nuomos) sumos per visą lizingo terminą. Metinė palūkanų norma, apskaičiuota įvertinus visas palūkanas, taikomas per visą lizingo terminą, ir visas bendrąsias sutarties išlaidas per visą lizingo terminą bei išvedant jų metinį vidurkį bei procentinę metinę normą – 30,24 procentų. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomos priteisti 1 654,37 Eur palūkanos už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 3 d. iki 2017 m. liepos 10 d. pagal savo paskirtį laikytinos pelno (mokėjimo) palūkanomis. Kadangi atsakovas sutartinės prievolės mokėti užmokestį palūkanų forma už suteiktą lizingo gavėjui valdyti ir naudotis turtą nevykdė, ieškovei, perėmusiai reikalavimo teisę, kylančią iš 2015 m. birželio 2 d. sudarytos lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. L02062015/0047, priteistinos 1 654,37 Eur (3 413,41 Eur x 30,24 proc. / 365 x 585 d.) pelno (mokėjimo) palūkanos už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 3 d. iki 2017 m. liepos 10 d. bei 30,24 procentų dydžio sutartinės metinės palūkanos už likusią nesumokėtą 3 413,41 Eur finansavimo sumą, skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 19 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.574 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai; CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Tai yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis), kartu – viena iš civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje 3K-P-537/2011).

Netesybų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatyme arba šalių sutartyje. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos pradedamos skaičiuoti nuo tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai. Sutarties neįvykdymas gali pasireikšti bet kokios iš sutarties kylančios prievolės neįvykdymu, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

2015 m. birželio 2 d. lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. L02062015/0047 bendrųjų nuostatų 13.2 punkte šalys numačiusios, jog lizingo gavėjui laiku nesumokėjus sutartyje nustatytų mokėjimų, lizingo gavėjas privalo mokėti UAB „mogo LT“ naudai 0,05 procento dydžio netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Kaip jau buvo minėta, įvykus esminiam sutarties pažeidimui, kai atsakovas sutartyje nustatytais terminais mokėjimų neatliko, 2015 m. birželio 2 d. lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis Nr. L02062015/0047, sudaryta su atsakovu, buvo nutraukta 2015 m. rugsėjo 8 d. Delspinigiai ieškovės buvo atitinkamai paskaičiuoti nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. gegužės 20 d. Kadangi privalomos mokėti sumos ieškovei, perėmusiai iš 2015 m. birželio 2 d. lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. L02062015/0047 kylančius reikalavimus, buvo negrąžintos, ieškovė pagrįstai už kiekvieną uždelstą dieną nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. gegužės 20 d. skaičiavo 0,05 procento dydžio delspinigius. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovui netinkamai vykdžius sutartinę prievolę, ieškovės prašymas priteisti 307,21 Eur (3 413,41 Eur x 0,05 proc. x 180 d.) delspinigių yra tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Kadangi atsakovas prievolės nevykdė geruoju, nemokėdamas 5 374,99 Eur skolos sumos, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5,00 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 5 374,99 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. birželio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 60,00 Eur dydžio žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, jog teismas visiškai tenkino ieškovės reikalavimus, ieškovei iš atsakovo priteistina 60,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 1 dalimi, 428 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo D. D. (D. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 413,41 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus trylika eurų ir keturiasdešimt vieną euro centą) negrąžintos finansavimo sumos, 1 654,37 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt keturis eurus ir trisdešimt septynis euro centus) pelno (mokėjimo) palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 3 d. iki 2017 m. liepos 10 d., 30,24 procentų dydžio mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų už 3 413,41 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų trylikos eurų ir keturiasdešimt vieno euro cento) negrąžintą finansavimo sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. birželio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 307,21 Eur (tris šimtus septynis eurus ir dvidešimt vieną euro centą) delspinigių, 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5 374,99 Eur (penkių tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt keturių eurų ir devyniasdešimt devynių euro centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. birželio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 60,00 Eur (šešiasdešimt eurų ir nulį euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą arba Vilniaus miesto apylinkės teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Jeigu atsakovas nepareikš prieštaravimų per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei bus išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.