- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-06-13
- Bylos Nr.
- Ik-640-561/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02325-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas (pran.), Ina Kirkutienė, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- G.
- Atsakovas
- Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Advokatai
- Svetlana Brencienė
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininko ir pranešėjo Arūno Kaminsko, kolegijos teisėjų Inos Kirkutienės ir Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Daliai Švilpienei, dalyvaujant vertėjai Teresei Gusarovai, pareiškėjui G. (G.) K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. (G.) K. skundą atsakovėms Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas G. (G.) K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2010-07-02 sprendimą Nr. (1.10)-APS-78-10 (toliau – 2010-07-02 sprendimas) bei prašydamas priteisti neturtinę 1000 Lt žalą.
Skundo reikalavimus G. K. pagrindė paaiškindamas, kad 2010-04-16 ir 2010-04-19 jis kreipėsi į Tarnybą su prašymais neskirti jam antrinei teisinei pagalbai teikti advokato E. Š., nurodė motyvus ir konkretų prašomą skirti kitą advokatą. Tačiau Tarnyba nepagrįstai nusprendė, kad advokato E. Š. paskyrimas labiausiai atitiktų antrinės teisinės pagalbos principus bei pareiškėjo interesus ir 2010-04-29 sprendimu Nr. (1.10.)-S-1163-10 (toliau – 2010-04-29 sprendimas) skyrė advokatą E. Š. antrinei teisinei pagalbai kasaciniame procese teikti.
Šalies argumentai
G. K. nurodė, jog kasacinė instancija nustatė kasacinio skundo, kurį parengė advokatas E. Š., trūkumus. Šių skundo trūkumų advokatas nesugebėjo pašalinti. Apie tai pareiškėjas informavo Tarnybą ir 2010-06-29 prašymu Nr. (1.10.)-GD-892-10 (toliau – 2010-06-29 prašymas) prašė skubiai, iki kol nesibaigė kasacinio skundo padavimo terminas, užtikrinti tinkamos antrinės teisinės pagalbos jam teikimą, pakeičiant advokatą E. Š. ar paskiriant jam į pagalbą kitą advokatą, kuris gali pašalinti kasacinio skundo trūkumus.
Tarnyba, išnagrinėjusi G. K. 2010-06-29 prašymą, ignoruodama pareiškėjo ir paties advokato E. Š. siūlymą skirti kitą advokatą, 2010-07-02 priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą Nr. (1.10.)-APS-78-10 pareiškėjo prašymą atmesti.
Šalies argumentai
G. K. teigimu, Tarnyba netinkamai aiškina Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 str. 2 punkto ir 18 str. 7 dalies nuostatas. Mano, kad būtent Įstatymo 18 str. 7 dalies norma suteikia atstovaujamajam teisę prašyti keisti paskirtą advokatą. Nepaprasta situacija, apie kurią kalba Įstatymas, yra atvejis, kai yra pagrindo manyti, kad konkretaus advokato pagalba gali būti nekokybiška ar neefektyvi. Neatsižvelgiant į tokius asmens, prašančio pakeisti jam skirtą advokatą, argumentus, gali būti pažeidžiamas konstitucinis principas, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.
G. K. teigimu, Tarnyba nepagrįstai iš esmės netyrė pareiškėjo iškeltų klausimų dėl advokato E. Š. per didelio darbo krūvio ir nesprendė, ar šis advokatas tinkamai atlieka savo pareigas, teikdamas antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui. Mano, jog tai, kad E. Š. netinkamai atlieka antrinės teisinės pagalbos paslaugas, įrodo faktas, kad advokatas tris kartus nesugebėjo pašalinti paties parengto kasacinio skundo trūkumų.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas G. K. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai akcentavo, kad Tarnyba, priimdama ginčijamą sprendimą, vertino advokato E. Š. kompetenciją, o to daryti negalėjo, todėl toks sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjo teigimu, Tarnyba 2010-07-02 sprendime nepagrįstai nurodo, kad advokatas tinkamai ir kokybiškai parengė kasacinį skundą, nes tokie Tarnybos teiginiai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvadai. Mano, jog visos faktinės aplinkybės patvirtina, kad advokatas E. Š. su savo pareigomis nesusitvarkė. Šioje situacijoje visa atsakomybė tenka Tarnybai, nes ji nepakeitė advokato, todėl už savo veiksmus turi atsakyti. Paaiškino, kad prašo priteisti 1000 Lt moralinei žalai atlyginti, nes mano, kad tokią pinigų sumą advokatas gavo už atstovavimą.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba, kuri šioje byloje yra ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovė, atsiliepime į pareiškėjo G. K. skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Tarnyba nesutinka su G. K. skundo argumentais ir mano, kad spręsdama dėl advokato E. Š. pakeitimo kitu advokatu, visapusiškai ir tinkamai įvertino visas pareiškėjo G. K. prašyme nurodytas aplinkybes ir, nepažeisdama Įstatymo nuostatų, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Tarnyba pažymėjo, jog, vadovaujantis Įstatymo 18 str. 7 dalimi, antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas Tarnybos sprendimu gali būti pakeistas pagal pareiškėjo arba advokato motyvuotą rašytinį prašymą, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Kas pagal Įstatymo 18 str. 7 dalį turėtų būti laikoma kitomis aplinkybėmis, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje, nei Įstatyme, nei kituose teisės aktuose nėra įsakmiai apibrėžta. Tai reiškia, jog Tarnyba, kiekvienu konkrečiu atveju, gavusi pareiškėjo arba advokato motyvuotą rašytinį prašymą dėl advokato pakeitimo, privalo įvertinti, ar atitinkamame prašyme nurodytos aplinkybės gali būti laikomos tokiomis, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Šiuo atveju Tarnyba, įvertinusi pareiškėjo ir advokato E. Š. nurodytas aplinkybes, nustatė, jog G. K. 2010-06-29 Tarnybai pateiktame prašyme išdėstytos aplinkybės pagal Įstatymo 18 str. 7 dalį nesudaro pagrindo pakeisti advokatą E. Š. kitu advokatu. Atitinkamas sprendimas buvo priimtas, išsamiai išnagrinėjus pareiškėjo prašyme išdėstytas aplinkybes ir surinkus bei įvertinus papildomai gautus dokumentus, t. y. advokato paaiškinimą ir duomenis apie šio advokato pareiškėjui suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Tarnyba nurodė, jog Tarnybai 2010-06-29 pateiktame prašyme G. K. nesiskundė dideliu advokato E. Š. darbo krūviu, todėl šios aplinkybės, sprendžiant klausimą dėl minėto advokato pakeitimo, nebuvo pagrindo vertinti. Taip pat pabrėžė, jog tai, kad advokatas E. Š. neprieštaravo pareiškėjo prašymui jį pakeisti, neįpareigoja ir nesuteikia pagrindo Tarnybai priimti sprendimą dėl šio advokato pakeitimo.
Dėl G. K. skundo argumentų, jog Tarnyba privalėjo tinkamai reaguoti į faktą, kad advokatas E. Š., teikdamas G. K. antrinę teisinę pagalbą, nesugebėjo tinkamai ir kokybiškai parengti kasacinio skundo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (toliau – LAT), dėl ko kasacinės instancijos teismas šio skundo nepriėmė, ir, atsižvelgiant į tai, paskirti pareiškėjui kitą arba papildomai dar vieną advokatą, kuris ketvirtą kartą galėtų pateikti LAT kasacinį skundą, paaiškino, jog pagal Įstatymo 10 str. 2 punktą, antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų veiklos kokybės tikrinimą organizuoja Lietuvos advokatūra, o ne Tarnyba, o G. K. dėl advokato veiklos kokybės tikrinimo nei į Tarnybą, nei į Lietuvos advokatūrą nesikreipė. Be to, advokatui E. Š. parengus kasacinį skundą, G. K. jį pasirašė ir įteikė LAT, tokiu būdu aiškiai ir vienareikšmiškai išreikšdamas savo sutikimą dėl skunde išdėstytų aplinkybių ir reikalavimų, jo turinio bei struktūros.
Šalies argumentai
Tarnybos teigimu, advokatas E. Š. suteikė G. K. antrinę teisinę pagalbą, t. y. parengė kasacinį skundą ir, kaip G. K. skunde nurodo, tris kartus pateikė šį skundą LAT. Nepaisant to, kad LAT teisėjų atrankos kolegija atsisakė priimti pareiškėjo kasacinį skundą, tai, Tarnybos nuomone, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog dėl tokio rezultato kaltas pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą kasacinėje instancijoje teikęs advokatas. Pabrėžė, jog iš LAT 2010-05-25 G. K. atžvilgiu priimtos nutarties matyti, kad G. K. kasacinis skundas buvo nepriimtas ne dėl to, jog advokatas E. Š. nesugebėjo tokio skundo parengti, o dėl to, kad LAT teisėjų atrankos kolegija nenustatė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 346 str. įvardintų kasacijos pagrindų, esančių būtina sąlyga kasacinio skundo priėmimui.
Tarnybos nuomone, nagrinėjamu atveju G. K. antrinę teisinę pagalbą teikęs advokatas E. Š. rūpinosi pareiškėjo byla ir maksimaliai stengėsi apginti jo interesus. Advokatas iš tiesų skyrė pakankamai laiko pareiškėjo išklausymui, bylos dokumentų ir teismų praktikos analizei ir procesinių dokumentų rengimui. Tarnybos manymu, kasacinis skundas parengtas, atsižvelgiant į G. K. nuomonę ir pageidavimus, bei vadovaujantis LR CPK nuostatomis, įtvirtinančiomis tokiems procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus. Kaip matyti iš advokato E. Š. Tarnybai 2010-07-01 pateikto paaiškinimo, pakartotinai teikdamas LAT kasacinį skundą, advokatas nenustatė naujų kasacijos pagrindų, išskyrus tuos, kurie jau kartą buvo pateikti kasacinės instancijos teismui. Kadangi nagrinėjamu atveju Tarnyba neturi teisės ir kompetencijos revizuoti advokato veiksmų, todėl atsakyti į klausimą, ar buvo kiti kasacijos pagrindai, kuriems esant būtų galima kreiptis į LAT, nėra galimybės. Nepaisant to, pažymėjo, kad E. Š. parengtą kasacinį skundą vertino net trys skirtingos LAT teisėjų atrankos kolegijos, tačiau nei viena iš jų G. K. byloje nenustatė būtinų kasacijos pagrindų. Šis faktas suteikia pagrindo abejoti, ar tokie kasacijos pagrindai G. K. byloje apskritai galėjo būti.
Tarnybos nuomone, nagrinėjamu atveju ji veikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba daro išvadą, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju, nenustačius neteisėtų valdžios institucijos (Tarnybos) veiksmų, nėra ir būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos, o nesant šios sąlygos, negali kilti ir atsakomybė už žalą (tiek turtinė, tiek ir neturtinė). Be to, šiuo atveju G. K. nepateikė teismui jokių jo tariamai patirtą neturtinę žalą (dėl pablogėjusios sveikatos, emocinės būklės ir pan.) pagrindžiančių įrodymų, o tai taip pat yra vienas iš pagrindų G. K. reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Byloje kilęs ginčas dėl Tarnybos 2010-07-02 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo ir dėl G. K. prašymo priteisti jam 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą pagrįstumo.
Iš byloje pateikto Tarnybos atsiliepimo ir kitų dokumentų turinio matyti, kad Tarnyba 2009-10-28 priėmė sprendimą Nr. (1.10)-S-2540-9 suteikti antrinę teisinę pagalbą G. K. atnaujinti procesą Vilniaus m. 2-ajame apylinkės teisme 2008-12-23 išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-962-141/2008 ir Vilniaus apygardos teisme 2009-05-13 išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-498-520/2009 dėl žalos atlyginimo, antrinę teisinę pagalbą teikti paskiriant advokatą E. Š. (b. l. 97-98).
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2010-04-19 Tarnyboje buvo gautas G. K. pareiškimas, kuriame G. K. prašo Tarnybos netrukdyti jam kasacine tvarka efektyviai siekti pakeisti bylos baigtį ir antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui kasacinėje instancijoje teikti vietoje E. Š. paskirti advokatę Svetlaną Brencienę. Šiame prašyme G. K. išreiškė abejones dėl advokato E. Š. kompetencijos tinkamai jam padėti, nurodydamas, kad veiksmai, kuriuos advokatas atliko, yra jo galimybių riba. Be to, G. K. teigimu, advokatas E. Š. skundėsi dideliu darbo krūviu.
Tarnyba, reaguodama į G. K. prašymą dėl advokato E. Š. pakeitimo, siekdama priimti objektyvų, teisingą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą, 2010-04-21 raštu Nr. (1.10.)-SD-1633-10 kreipėsi į advokatą E. Š., prašydama raštu pateikti Tarnybai paaiškinimus dėl G. K. 2010-04-19 pareiškime išdėstytų teiginių, susijusių su antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui kasacinėje instancijoje teikimu (b. l. 63-64).
2010-04-26 Tarnyboje gautas advokato E. Š. paaiškinimas, kuriame advokatas nurodė, kad nesutinka su G. K. Tarnybai 2010-04-19 pateiktame paaiškinime išdėstytais teiginiais, dėl jo, kaip advokato, nekompetencijos, netinkamumo ir pernelyg didelio darbo krūvio atstovauti G. K. kasacinėje byloje, tačiau, kadangi G. K. išreiškė abejones dėl tolesnio kokybiško jo interesų atstovavimo, advokatas prašė Tarnybos spręsti klausimą dėl kito advokato pareiškėjui G. K. paskyrimo (b. l. 62).
Tarnyba, išnagrinėjusi G. K. 2010-04-16 prašymą ir 2010-04-19 pareiškimą, advokato E. Š. 2010-04-26 paaiškinimą bei kitus dokumentus, 2010-04-29 sprendimu Nr. (1.10)-S-1163-10 nusprendė paskirti advokatą E. Š. teikti pareiškėjui G. K. antrinę teisinę pagalbą, rengiant procesinius dokumentus kasacinės instancijos teismui, advokatui atstovaujant G. K. interesams LAT nagrinėjant civilinę bylą dėl Vilniaus apygardos teismo (toliau – VAT) 2010-04-06 nutarties, kuria teismas pagal G. K. prašymą atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2A-498-520/2009 dėl žalos atlyginimo, panaikinimo (b. l. 59-61).
2010-06-29 Tarnyboje gautas dar vienas G. K. prašymas, kuriuo pareiškėjas prašo Tarnybos imtis atitinkamų veiksmų, siekiant užtikrinti jam teikiamos antrinės teisinės pagalbos kokybę. Šiame prašyme G. K. nurodė, kad antrinę teisinę pagalbą jam teikiantis advokatas E. Š. išreiškė abejones dėl sugebėjimo pašalinti LAT teisėjų atrankos kolegijos 2010-05-25 nutartimi Nr. 3P-695/2010 nustatytus trūkumus pakartotiniam kasacinio skundo pateikimui. Atsižvelgdamas į tai, G. K. prašė Tarnybos paskirti kitą advokatą arba paskirti papildomą advokatą, kuris sugebėtų pašalinti kasacinio skundo trūkumus (b. l. 58).
Tarnyba, siekdama išsamiai ir objektyviai išnagrinėti G. K. 2010-06-29 prašymą, 2010-07-01 raštu Nr. (1.10.)-SD-2672-10 kreipėsi į advokatą E. Š., prašydama paaiškinti G. K. 2010-06-29 prašyme išdėstytas aplinkybes (b. l. 57).
2010-07-01 Tarnyboje buvo gautas advokato E. Š. paaiškinimas, kuriame advokatas nurodė, jog, vadovaudamasis Tarnybos sprendimu, kuriuo jis buvo paskirtas teikti G. K. antrinę teisinę pagalbą, parengė kasacinį skundą dėl VAT 2010-04-06 nutarties civilinėje byloje panaikinimo. Advokato teigimu, kasacinis skundas LAT buvo teiktas du kartus ir abu kartus LAT teisėjų atrankos kolegijos buvo atmestas. Pirmąjį kartą LAT 2010-05-25 nutartimi buvo nutarta atsisakyti priimti kasacinį skundą motyvuojant tuo, kad jame nekeliami klausimai, kurie būtų pagrindas pripažinti, jog yra LR CPK 346 str. 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai. Vėliau, G. K. prašymu, advokatas nurodė antrą kartą pateikęs LAT kasacinį skundą, tačiau 2010-06-17 nutartimi LAT teisėjų atrankos kolegija šį skundą tais pačiais pagrindais taip pat atsisakė priimti. E. Š. nuomone, jis tinkamai parengė LAT kasacinį skundą ir suteikė G. K. kokybišką teisinę pagalbą. Advokato teigimu, kitų kasacinio skundo argumentų, išskyrus tuos, kurie jau buvo pareikšti jo rengtuose kasaciniuose skunduose, nėra, todėl pakartotinai teikti LAT tą patį (analogišką) kasacinį skundą trečią kartą, kaip to pageidauja G. K., nėra teisinės prasmės ir perspektyvos. Visgi, kadangi G. K. abejoja advokato E. Š. kompetencija, Tarnybai pateiktame paaiškinime advokatas nurodė, kad neprieštarauja jo, kaip advokato, pakeitimui (b. l. 56).
Tarnyba, išnagrinėjusi G. K. 2010-06-29 prašymą ir advokato E. Š. paaiškinimą, 2010-07-02 sprendimu Nr. (1.10.)-APS-78-10 nusprendė atsisakyti pakeisti advokatą kitu teikti pareiškėjui G. K. antrinę teisinę pagalbą pagal Tarnybos 2010-04-29 sprendimą Nr. (1.10.)-S-1163-10 (b. l. 53-55).
Įvertinęs byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę sprendžiant ginčijamo Tarnybos 2010-07-02 sprendimo teisėtumą, įgyja nustatymas aplinkybės, ar Tarnyba, nagrinėdama G. K. 2010-06-29 prašymą pakeisti arba paskirti papildomą advokatą, veikė teisėtai ir pagrįstai, t. y., ar veikė taip, kaip numato Įstatymas.
Kaip matyti iš ginčijamo Tarnybos 2010-07-02 sprendimo turinio, sprendimą nekeisti pareiškėjui G. K. paskirto teikti antrinę teisinę pagalbą advokato E. Š. kitu advokatu ir/ar neskirti papildomo advokato Tarnyba priėmė, vadovaudamasi Įstatymo 18 str. 7 dalimi.
Įstatymo 18 str. 7 dalis įtvirtina nuostatą, kad antrinę teisinę pagalbą visose ikiteisminėse (neteisminėse) ir teisminėse stadijose paprastai teikia vienas (tas pats) advokatas. Antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje.
Kaip matyti iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, nagrinėjamu atveju G. K. advokato E. Š. pakeitimo arba papildomo advokato skyrimo siekia tuo tikslu, kad naujai paskirtas advokatas galėtų trečią kartą pateikti LAT kasacinį skundą, kuris atitiktų LAT teisėjų atrankos kolegijos keliamus reikalavimus ir būtų priimtas nagrinėti. G. K. teigimu, advokatas E. Š. yra nepakankamai kompetentingas parengti kasacinį skundą, be to, advokato darbo krūvis pernelyg didelis, kas taip pat trukdo kokybiškai atlikti advokato pareigas.
Teismas daro išvadą, kad Tarnyba, priimama 2010-07-02 sprendimą, kuriuo nusprendė netenkinti pareiškėjo G. K. prašymo pakeisti advokatą E. Š. kitu ir/ar skirti papildomą advokatą, išsamiai ir objektyviai įvertino G. K. prašyme išdėstytas aplinkybes ir savo kompetencijos ribose veikė teisėtai ir pagrįstai.
Įstatymo 18 str. 7 dalies nuostata, kaip minėta, numato, jog Tarnyba, kiekvienu konkrečiu atveju gavusi pareiškėjo arba advokato motyvuotą rašytinį prašymą dėl advokato pakeitimo, privalo įvertinti, ar atitinkamame prašyme nurodytos aplinkybės gali būti laikomos tokiomis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas arba tokios, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje.
Interesų konflikto sąvoką apibrėžia Lietuvos advokatų etikos kodekso 3.1. punktas, kuriame nustatyta, kad advokatas negali konsultuoti, atstovauti, ginti ar veikti dviejų ar daugiau klientų vardu tuo pačiu klausimu ar toje pačioje byloje, jeigu tų klientų interesai yra priešingi.
Kaip matyti iš G. K. 2010-06-29 Tarnybai pateikto prašymo pakeisti ar skirti papildomą advokatą, jame G. K. neišreiškė abejonių dėl galimo interesų konflikto advokatui E. Š. teikiant jam antrinę teisinę pagalbą su tikslu kasacine tvarka apskųsti VAT 2010-04-06 nutartį. Kadangi šiuo aspektu ginčas nėra keliamas, teismas daro išvadą, kad Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjo G. K. 2010-06-29 skundą ir priimdama 2010-07-02 sprendimą, pagrįstai šios aplinkybės nevertino ir jos netaikė.
Vertinant pareiškėjo G. K. 2010-06-29 prašymo turinį, akivaizdu, jog pagrindinis argumentas, kuriuo G. K. grindžia advokato E. Š. nekompetenciją ir dėl ko prašo šį advokatą pakeisti, yra tai, kad LAT 2010-05-25 nutartimi nustatė trūkumus advokato E. Š. parengtam kasaciniam skundui.
Kaip matyti iš teismui pateiktos LAT 2010-05-25 G. K. atžvilgiu priimtos nutarties (b. l. 18), teisėjų atrankos kolegija, spręsdama dėl kasacinio skundo priėmimo, peržiūrėjo ne tik advokato E. Š. rengto kasacinio skundo turinį, bet ir bylą nagrinėjusių teismų argumentus, ir, atsižvelgdama į kasaciniame skunde bei teismų procesiniuose sprendimuose atskleistą teisinę situaciją byloje, nusprendė, kad šios bylos nagrinėjimas LAT neatitiktų kasacijos paskirties, nes nebūtų reikšmingas teisės aiškinimo ir taikymo plėtojimui. Teisėjų atrankos kolegija taip pat pažymėjo, kad LR CPK 346 str. 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui užtikrinti, teisei plėtoti, viešajam interesui apsaugoti. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo bylą peržiūrėti LAT kasacine tvarka.
Teismas daro išvadą, kad tokio LAT aiškinimo kontekste akivaizdu, jog G. K. kasacinis skundas buvo nepriimtas ne dėl to, kad advokatas E. Š. nesugebėjo tinkamai parengti kasacinio skundo, t. y. ne dėl skundo neišsamumo ar nekokybiškumo, bet dėl to, kad LAT Civilinių bylų teisėjų atrankos kolegija nenustatė LR CPK 346 str. 2 dalyje įvardintų kasacijos pagrindų, esančių būtina sąlyga kasacinio skundo priėmimui, t. y. dėl ginčo pagrindų nebuvimo. Pažymėtina, jog ir 2010-06-17 nutartimi, apie kurią savo 2010-06-29 prašyme dėl advokato pakeitimo Tarnybai užsimena G. K., LAT Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija atsisakė priimti 2010-06-15 pakartotinai paduotą G. K. kasacinį skundą dėl VAT 2010-04-06 nutarties, motyvuodama tuo, kad šis skundas tapatus ankstesniajam, kurį buvo atsisakyta priimti 2010-05-25 LAT nutartimi, t. y. nusprendė, kad ieškovo G. K. kasacinis skundas negali būti priimtas, kaip neatitinkantis LR CPK 346 straipsnio ir 347 str. 1 d. 3 punkto reikalavimų (b. l. 19).
Išsamiai bei visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad Tarnyba padarė pagrįstas išvadas, jog G. K. 2010-06-29 prašyme išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo pakeisti advokatą E. Š. kitu advokatu ar skirti papildomą advokatą teikti pareiškėjui G. K. antrinės teisinės pagalbos paslaugas. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas G. K. Tarnybai nepateikė jokios objektyvios informacijos, kuri leistų vienareikšmiškai nuspręsti, jog advokatas E. Š. netinkamai atlieka jam pavestą pareigą teikti antrinę teisinę pagalbą pagal Tarnybos 2009-10-28 sprendimą ir/ar, kad neturi tam pakankamai kompetencijos, kad veikia nepakankamai rūpestingai ar, kad jo darbo krūvis yra pernelyg didelis, kas galėtų sudaryti pagrindą abejoti advokato teikiamų teisinių paslaugų kokybiškumu. Dėl pareiškėjo G. K. skunde teismui išdėstytų argumentų apie advokato E. Š. pernelyg didelį darbo krūvį, visų pirma pažymėtina, kad šio argumento, kaip pagrindo pakeisti advokatą kitu ar skirti papildomą advokatą, Tarnybai 2010-06-29 pateiktame prašyme G. K. nebuvo nurodęs, todėl Tarnyba, priimdama 2010-07-02 sprendimą, jo pagrįstai nevertino. Be kita ko, pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pats advokatas E. Š. būtų nurodęs savo pernelyg didelį užimtumą ar darbo krūvį, juo labiau, nėra duomenų, kad būtų prašęs Tarnybos pakeisti jį kitu advokatu G. K. antrinėms teisinėms paslaugoms teikti dėl to, kad jo darbo krūvis pernelyg didelis, todėl G. K. skundo argumentai šiuo aspektu yra visiškai nepagrįsti ir tik paties G. K. preziumuojami.
Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 57 str. 1 d. 4 punktas nustato, kad advokatų veikla kontroliuojama advokatūros, o pagal Įstatymo 10 str. 2 punktą, antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų veiklos kokybės tikrinimą organizuoja Lietuvos advokatūra. Byloje nėra duomenų, kad G. K. dėl advokato E. Š. veiklos kokybės tikrinimo būtų kreipęsis į Lietuvos advokatūrą ar, kad būtų prašęs su tokiu kreipimusi Tarnybos kreiptis į Lietuvos advokatūrą. Todėl šiuo aspektu pažymėtina, kad visi pareiškėjo G. K. 2010-06-29 prašyme Tarnybai bei skunde teismui nurodyti tariami advokato E. Š. nekompetencijos ir nekokybiškos ir/ar nekvalifikuotos G. K. teikiamos teisinės pagalbos argumentai tėra pareiškėjo G. K. jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstos prielaidos, subjektyvi nuomonė. Todėl, atsižvelgus į Įstatymo 18 str. 7 dalies nuostatą, Tarnybai suteikta teisė kiekvienu konkrečiu atveju pačiai spręsti, ar atitinkamame prašyme nurodytos aplinkybės gali būti laikomos tokiomis, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje, ir šiuo atveju Tarnyba, nenustačiusi tokių aplinkybių, veikė teisėtai ir pagrįstai, įstatymu nustatyto reguliavimo ribose.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, objektyviai, išsamiai ir visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad Tarnyba sudarė pareiškėjui G. K. tinkamas sąlygas naudotis įstatyme numatyta antrine teisine pagalba, šiai pagalbai teikti paskirdama advokatą E. Š., o pareiškėjas G. K. nepateikė objektyvios informacijos bei įrodymų, kad minėtas advokatas neužtikrino G. K. kokybiškos ir efektyvios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, todėl priimdama 2010-07-02 sprendimą netenkinti G. K. prašymo pakeisti advokatą E. Š. kitu advokatu ar paskirti papildomą advokatą, Tarnyba veikė teisėtai bei pagrįstai ir naikinti ginčijamą sprendimą nėra jokio teisinio pagrindo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 str. 1 d. 3 punktas numato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama LR CK nustatyta tvarka.
LR CK 6.249 str. 1 dalyje žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. LR CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų valstybės valdžios institucijų bei jų pareigūnų, tarnautojų ar kitokių šių institucijų darbuotojų veiksmų ar neveikimo, kurie tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Tai reiškia, kad žala atlygintina neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (LR CK 6.246 str.).
Civilinei atsakomybei atsirasti būtini keturi elementai: neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (LR CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (LR CK 6.249 str.). LR CK 6.271 str. 1 ir 4 dalyse nustatyta, kad atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo kaltės nustatymas nebūtinas.
Nesant bent vienos iš šių civilinės atsakomybės sąlygų, nėra ir civilinės atsakomybės.
Išsami aukščiau pateiktų teisės aktų analizė ir išvados dėl Tarnybos 2010-07-02 sprendimo pagrįstumo, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo G. K. reikalavimas atlyginti 1000 Lt neturtinę žalą yra atmestinas, nenustačius Tarnybos veiksmuose neteisėtos veikos. Nenustačius vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, Tarnybai ar jos atstovaujamai Lietuvos valstybei civilinė atsakomybė nekyla, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo G. K. naudai priteisti jo prašomą neturtinę žalą. Be kita ko, pastebėtina, kad pareiškėjas G. K. skunde nepateikė jokių neva jo patirtą neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų (medicininių dokumentų apie pablogėjusią sveikatą, emocinę būseną ar pan.), todėl ir ši aplinkybė įrodo G. K. reikalavimo dėl prašomos priteisti neturtinės žalos nepagrįstumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas
nusprendė:
pareiškėjo G. (G.) K. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.